Civilinė byla Nr. 2-54-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:
1.1. panaikinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1.3 darbotvarkės klausimu, kuriuo atsisakyta į susirinkimo darbotvarkę įtraukti pareiškėjo siūlymą „Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos keitimą, sąmatą padidinant civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 priteistomis teisinėmis bylinėjimosi išlaidomis I. G. 4 684 Eur ir E. G. 4 684 Eur, t. y. bendra 9 368 Eur suma“;
1.2. atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkime pareiškėjo pasiūlytą ir į darbotvarkę neįtrauktą klausimą dėl sąmatos keitimo pripažinti priimtu – patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos keitimą, sąmatą padidinant civilinėje byloje Nr. e2-40-440/2021 priteistomis teisinėmis bylinėjimosi išlaidomis I. G. 4 684 Eur ir E. G. 4 684 Eur, t. y. bendra 9 368 Eur suma.
2. Nurodė, kad įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ir 2021 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu pareiškėjui yra priteista 4 684 Eur, o E. G. – 4 684 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimui skirtų lėšų. Šie teismo sprendimai turi res judicata (reikalas išspręstas) galią, todėl privalomai vykdytini. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1392-450/2021, be kita ko, išaiškinta, kad atsakovės nemokumo administratorė privalo teismo sprendimu priteistą pinigų sumą įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą, ją patvirtinant kreditorių susirinkime, ir bankroto administravimo sąskaitoje sukaupti reikiamų lėšų sumą jai išmokėti.
3. Pažeisdama teismų sprendimų privalomumo principą ir nevykdydama jai pavestų funkcijų, nemokumo administratorė savo iniciatyva neįtraukė į 2022 m. rugsėjo 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl atsakovės sąmatos papildymo I. G. ir E. G. priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, t. y. dėl administravimo sąmatos padidinimo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Gavęs nemokumo administratorės pranešimą apie 2022 m. rugsėjo 28 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, pareiškėjas pateikė administratorei prašymą įtraukti šį klausimą į šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkime nutarimu, priimtu 1.3 darbotvarkės klausimu, balsų dauguma nutarta nepatvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildomu darbotvarkės klausimu dėl sąmatos keitimo pagal pareiškėjo pateiktą prašymą.
4. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1.3 darbotvarkės klausimu, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Veikdama išvien su administratore, didžioji atsakovės kreditorė UAB „Van-Merkstein Fencing Systems Baltics“ 2022 m. rugsėjo 28 d. susirinkime balsavo prieš darbotvarkės papildymą pareiškėjo prašomu klausimu, taip siekdama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Tikėtina, kad UAB „Van-Merkstein Fencing Systems Baltics“ ir nemokumo administratorė planuoja į administravimo išlaidų sąmatą įtraukti lėšas, būtinas teismų sprendimų įvykdymui, tik tuomet, kai atsakovė BUAB „Tvorų tiekimas“ faktiškai nebeturės piniginių lėšų ir jokio realizuotino turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi skundo dalį dėl reikalavimų, kurie pareikšti ginant E. G. interesus, paliko nenagrinėtą; kitą pareiškėjo I. G. skundo dalį atmetė.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
7. Bylos proceso dalyviai pripažįsta ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorę su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę papildomą klausimą dėl sąmatos keitimo 2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. po to, kai nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo išsiuntusi pranešimą su jame nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarke. Pareiškėjas pateikė prašymą 2022 m. rugsėjo 14 d. darbo pabaigoje, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo prašymą išsiųsti tą pačią dieną nebuvo jokių fizinių galimybių, todėl jis buvo išsiųstas tik kitą dieną. Todėl nemokumo administratorė negalėjo įtraukti į darbotvarkę papildomo klausimo, kadangi būtų pažeidusi JANĮ 47 straipsnio nuostatas, nustatančias pranešimo apie susirinkimo darbotvarkę išsiuntimo terminus.
8. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. įvykusiame BUAB ,,Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta Kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka (toliau – ir tvarka), kurios 8 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkime nauji klausimai į darbotvarkę įtraukiami tik gavus visų kreditorių sutikimą, išreikštą balsuojant. Nors šioje tvarkoje nustatyta ir tai, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, nutarimų projektus bei visą susijusią dokumentaciją administratorė išsiunčia kreditoriams registruotu laišku ir (ar) elektroniniu paštu ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki susirinkimo, šis terminas, nemokumo administratorei savo iniciatyva į darbotvarkę įtraukus pareiškėjo siūlomą klausimą, nagrinėjamu atveju taip pat būtų pažeistas. Nemokumo administratorė apie gautą pareiškėjo prašymą informavo kreditorius 2022 m. rugsėjo 15 d., be to, pranešimas apie kreditorių susirinkimą jau buvo išsiųstas. Taigi, laikantis kreditorių susirinkime numatytos tvarkos, šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę nemokumo administratorė pagrįstai paliko spręsti kreditorių susirinkimui.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kreditoriai turi teisę laisvai spręsti, ar įtraukti papildomą klausimą į darbotvarkę, ar ne, nes tokią teisę jiems numato Kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka. Pareiškėjui reiškiant reikalavimą, kad tokią kreditorių teisę kontroliuotų teismas, pačių kreditorių patvirtinta tvarka prarastų prasmę.
10. Teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį, neturėjo duomenų, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, į kurią būtų įtrauktos administravimo išlaidos, susijusios su pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, todėl ši nutartis savaime nepatvirtina pareiškėjo reikalavimų dėl sąmatos pakeitimo pagrįstumo. Be to, pareiškėjas, kaip kreditorius, turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos pakeitimu. Atlikus lėšų išmokėjimą pareiškėjui be kreditorių susirinkimo nutarimo (administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo), būtų pažeisti kitų asmenų, kurių reikalavimai taipogi atsirado jau pradėjus bankroto procesą, interesai, galimai viršyta kreditorių susirinkimuose nustatyta administravimo išlaidų sąmata (apmokėtos nenumatytos sąmatoje bankroto proceso išlaidos) bei kiltų rizika dėl administravimo išlaidų atlyginimo iš nemokumo administratorės lėšų.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundu iš esmės reikalauja atlikti nemokumo administratoriaus veiklos kontrolę, nors nemokumo administratoriaus veiklą pagal JANĮ 132 straipsnio nuostatas, jam administruojant nemokumo procesus, prižiūri priežiūros institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Ginčo situacijoje pareiškėjas turi teisę įstatyme ir tvarkoje nustatytu laiku teikti prašymą nemokumo administratorei dėl sąmatos pakeitimo, jeigu to savo iniciatyva administratorė nedaro.
12. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pateiktu skundu siekia ginti ne tik savo paties, bet ir kreditoriaus E. G. teises, nors tam neturi jokio teisinio pagrindo. Kita vertus, kreditorius E. G. yra atlikęs 4 684 Eur sumos įskaitymą į UAB ,,Tvorų tiekimas“ naudai iš jo priteistas sumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėjas I. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir administravimo išlaidų sąmatos keitimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės, kad ginčo esmė yra ne dispozityviai kreditorių susirinkimo ar administratorės sprendžiami klausimai, o sistemingas įsiteisėjusio ir privalomo teismo sprendimo nevykdymas. Akivaizdu, kad suderintais veiksmais nemokumo administratorė ir didžiausia kreditorė UAB „Van-Merkstein Fencing Systems Baltics“ aktyviai stabdo teismo sprendimo vykdymą.
13.2. Procedūriniai (terminų laikymosi) klausimai, dėl kurių skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nesudaro šios bylos nagrinėjimo esmės. Pareiškėjo prašymas dėl darbotvarkės papildymo buvo nemokumo administratorės priimtas, persiųstas kreditoriams bei pateiktas balsavimui. Nė vienas kreditorius neturėjo pretenzijų dėl kreditorių susirinkimo vedimo tvarkos. Mažieji kreditoriai valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos balsavo už kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą nauju klausimu ir už administravimo išlaidų sąmatos papildymą teismo priteistomis sumomis.
13.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nemokumo administratorė, šaukdama kreditorių susirinkimą minimaliausiais įmanomais terminais, dirbtinai sukūrė nagrinėjamą situaciją. Administratorė pranešimą apie susirinkimą pareiškėjui el. paštu išsiuntė 2022 m. rugsėjo 13 d. 12.06 val., t. y. likus 15 kalendorinių dienų iki susirinkimo. Atitinkamai, teismas be pagrindo palaikė administratorės argumentus, kad prašymą dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo pareiškėjas turėjo galimybę pateikti tik tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d. Toks sąmoningas administratorės veikimas, t. y. piktnaudžiavimas teise nustatyti susirinkimo datą, bei jį palaikanti skundžiama teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
13.4. Pareiškėjas administratorei prašymą dėl darbotvarkės papildymo pateikė per įmanomai trumpiausią terminą (per 1 dieną). Gavusi pareiškėjo prašymą, administratorė objektyviai turėjo galimybę tą pačią dieną papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę arba pateikti klausimą kreditorių susirinkimui. Teismo motyvas, kad nemokumo administratorei tą padaryti likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos nebuvo jokių fizinių galimybių, yra visiškai nepagrįstas. Nemokumo administratorei nebuvo jokių objektyvių kliūčių įvykdyti savo pareigą persiųsti gautą darbotvarkės klausimą tą pačią dieną, kai jis buvo gautas. Matydama, kad procedūriškai darbotvarkės papildymas yra negalimas, nemokumo administratorė turėjo galimybę atidėti kreditorių susirinkimą vėlesnei datai.
13.5. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įtraukimą į administravimo išlaidų sąmatą ne gindamas savo ar kreditoriaus E. G. interesus, o siekdamas, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateiktu skundu gina ne tik savo, bet ir kito kreditoriaus teises.
14. Atsakovė BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idėjų rinka“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas nesilaikė JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimo organizavimo procedūros ir iš anksto nepateikė prašymo dėl papildomo klausimo įtraukimo į 2022 m. rugsėjo 28 d. organizuojamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Dėl to nebuvo laikomasi imperatyvaus 14 dienų termino dėl pranešimo ir medžiagos pateikimo kreditorių susirinkimui. Pareiškėjas parašymą dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. 16.27 val., t. y. likus 13 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos, skaičiuojant nuo kitos 2022 m. rugsėjo 15 d.
14.2. Net ir konstatavus, kad papildoma kreditorių susirinkimo medžiaga kreditorių susirinkimui buvo pateikta laiku, tokiu atveju vis tiek turėjo būti laikomasi 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtintos BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos, kuri numato, jog papildomi klausimai į darbotvarkę įtraukiami tik gavus visų kreditorių sutikimą išreikštą balsuojant. Didysis atsakovės kreditorius UAB „Van-Merkstein Fencing Systems Baltics“ nepritarė darbotvarkės papildymui pareiškėjo pasiūlytu klausimu.
14.3. Pareiškėjui apie priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą yra žinoma nuo 2021 m. kovo 23 d., todėl nėra pateisinamas jo net 9 mėnesius trunkantis delsimas ir nesikreipimas į nemokumo administratorę dėl šio klausimo įtraukimo į artimiausią kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Kreditorių susirinkime administravimo išlaidų sąmatos pakeitimai buvo nagrinėti 2021 m. birželio 4 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, tačiau pareiškėjas ir jo atstovas ginčo klausimu nepasisakė, nors susirinkime dalyvavo ir net teikė skundą dėl priimtų nutarimų panaikinimo. Nuo 2021 m. kovo 23 d. įvyko net trys BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimai, neįskaitant šioje byloje ginčijamo.
14.4. Nemokumo administratorė yra sukaupusi 30 556,08 Eur sumą, reikalingą bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai atsirado bankroto proceso metu, finansinių reikalavimų apmokėjimui ir bankroto administravimo išlaidų atlyginimui. Nemokumo administratorei įvykdžius kitus 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bus parengta galutinė bankroto ataskaita, kurioje bus numatyta visiems kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjui, tenkanti bylinėjimosi išlaidų kompensavimo suma.
14.5. Atsakovė BUAB „Tvorų tiekimas“ turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado pradėjus bankroto procedūras ir kurie bus tenkinami iš administravimo išlaidų sąmatos lėšų. Pareiškėjo siekis gauti savo ir kito kreditoriaus (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų kompensavimą pirmumo tvarka, neįvertinus proporcingumo (tikėtina, kad lėšų neužteks visų kreditorių reikalavimams apmokėti), laikytinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kitų BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta dėl papildomų klausimų (ne)įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę, panaikinimo
15. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
16. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo klausimais teismų praktikoje išsamiai pasisakyta aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto procesų vykdymą reglamentavusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) nuostatas. Šiais klausimais suformuota teismų praktika, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir jos turi būti laikomai taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
19. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai tiek pagal ankstesnį, tie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams CK 1.5 straipsnis bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1.3 darbotvarkės klausimu, teisėtumą. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nutarimu nusprendus į 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę neįtraukti jo siūlymo dėl atsakovės sąmatos papildymo apeliantui ir kitam kreditoriui E. G. priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. dėl bankrutavusios bendrovės administravimo sąmatos pakeitimo (padidinimo), šiems kreditoriams yra nepagrįstai ribojama teisė atgauti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neteisėtai vengiama vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija iš esmės sutinka.
21. JANĮ 47 straipsnio, nustatančio pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos reikalavimus, 1 dalyje nurodyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokia informacija turi būti nurodyta pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.
22. Pagal JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 punktus kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose bei teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų.
23. Ginčui aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas detaliai nereguliuoja kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, taip pat siūlymų dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę pateikimo tvarkos, tačiau, įvertinus kreditorių susirinkimų paskirtį bei funkcijas, darytina išvadą, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus ir pasiūlymus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Antra vertus, nors kiekvienas kreditorius turi teisę siūlyti svarstyti tam tikrus klausimus kreditorių susirinkime, tokie pasiūlymai, pateikti kreditoriaus, neturinčio kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės, kitiems kreditoriams ir nemokumo administratoriui nėra privalomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-420-553/2019; 2019 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-579-381/2019).
24. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas neturi kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisės (JANĮ 46 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamą situaciją vertinant aptartų bankroto procedūrų taikymo kontekste, atsakovės nemokumo administratorė, gavusi apelianto pasiūlymą į 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl bankrutavusios bendrovės sąmatos papildymo apeliantui ir kitam atsakovės kreditoriui priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, neturėjo pareigos tokį apelianto prašymą patenkinti. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pagal Kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos 8 punktą tokioje situacijoje į šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę naujas klausimas turėjo būti įtraukiamas gavus kreditorių sutikimą, išreikštą balsuojant. Nemokumo administratorė, šios tvarkos iš esmės ir laikėsi, kadangi teisė spręsti dėl apelianto siūlomo naujo darbotvarkės klausimo buvo deleguota sušauktam 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimui, pastariesiems balsuojant ir priimant apeliantui nepalankų ginčijamą nutarimą. Todėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sušaukimu ir (ar) sprendimo priėmimu balsuojant, nėra.
25. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad atsakovės kreditoriai turi teisę nuspręsti, ar įtraukti papildomą klausimą į darbotvarkę, ar ne, kadangi tokią teisę jiems nustatė kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka, visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir jame turi būti derinami visų, ne tik lemiamą balsą kreditorių susirinkime turinčių, kreditorių interesai.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad teismas, atlikdamas konkretaus kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo kontrolę, turi nustatyti kreditorių daugumos, bankrutuojančios bendrovės bei kreditorių mažumos interesų balansą ir pašalinti bet kurio iš šių subjektų (subjektų grupės) akivaizdų teisėtų interesų pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, turi įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2012; 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1366/2014).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1.3 darbotvarkės klausimu, teisėtumą materialiuoju (turinio) aspektu, atsižvelgia į tai, kad atsisakymą į susirinkimo darbotvarkę įtraukti apelianto siūlomą klausimą nulėmė didžiosios atsakovės kreditorės UAB „Van-Merkstein Fencing Systems Baltics“, kurios reikalavimas sudaro 72,23 proc. visų atsakovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dalį, balsavimas. Kaip matyti, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas jame (susirinkime) nesvarstyti apelianto pateikto naujo darbotvarkės klausimo minėtos kreditorės balsais buvo priimtas nemotyvuotai (vien formaliais motyvais), be to, į ką pagrįstai atkreipia dėmesį apeliantas, ignoruojant įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).
28. Vien tokia aplinkybė, kad prašymą dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo apeliantas pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. 16.27 val., t. y. likus 13 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos, negalėjo lemti kreditorių susirinkimo apsisprendimo atsisakyti šį apelianto pasiūlytą darbotvarkės klausimą iš esmės apsvarstyti susirinkime ir už jį balsuoti. Nors JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, yra imperatyvus, o pagal to paties straipsnio 5 dalį pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, be kita ko, turi būti nurodyta, kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius, tačiau šios normos nėra savitikslės. Kasacinio teismas, aiškindamas šių normų turinį, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jomis yra siekiama užtikrinti vienodą ir veiksmingą visiems juridiniams asmenims, kuriems iškelta nemokumo byla, pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra, taip užtikrinant kreditorių teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose efektyvų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021).
29. Byloje nėra duomenų, kad apelianto prašymas papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę vienu savo esmes nesudėtingu klausimu, t. y. dėl bankroto administravimo sąmatos pakeitimo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pateiktas tik vieną dieną vėliau, nei numato JANĮ 47 straipsnio 1 dalis, kaip nors galėjo pažeisti kitų kreditorių teisę dalyvauti 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkime ir balsuoti apelianto pasiūlytu darbotvarkės klausimu. Šiame kontekste pritartina ir atskirojo skundo argumentui, kad tokį vėlavimą iš esmės lėmė ne paties apelianto veiksmai (neveikimas), o nemokumo administratorės pasirinkimas kreditorius apie šaukiamą susirinkimą informuoti įstatymo nustatytu minimaliu terminu, iš esmės apribojant kreditorių teisę teikti pasiūlymus dėl į susirinkimo darbotvarkę įtrauktinų klausimų, nepažeidžiant nustatyto termino.
30. Pažymėtina, kad atsakovės kreditoriams bei nemokumo administratorei buvo (turėjo būti) žinoma ir apie įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ir 2021 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, taip pat apie aplinkybę, kad dėl tokių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama kreditorių susirinkime, balsuojant dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Tokį išaiškinimą šioje bankroto byloje jau buvo pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1392-450/2021, apeliacine tvarka pasisakydamas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl apelianto prašymo įpareigoti atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorę UAB „Idėjų rinka“ atlikti veiksmus, t. y. sumokėti apeliantui 4 684 Eur sumą ar kitą administravimo lėšų likutį atitinkančią, bet nurodytos sumos neviršijančią sumą, pagrįstumo.
31. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje jau buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bankroto byloje nėra ginčo dėl to, jog teismų sprendimai, kuriais apeliantui priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra įsiteisėję ir vykdytini. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidų. Tačiau tokių kreditorių, kurių reikalavimai atsiranda pradėjus bankroto procesą, reikalavimo įgyvendinimas yra specifinis, nes kita prievolinio santykio šalis yra bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo, kurio veiklai, reikalavimams vykdyti taikomas specialus teisinis režimas (bankroto procesas). Todėl specifinis yra ir tokio kreditoriaus reikalavimo teisės tenkinimas – jis tenkinamas iš kreditorių susirinkimo nustatytų bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Apeliantui buvo išaiškinta, kad jis neturi teisės reikalauti, kad teismas įpareigotų nemokumo administratorę tiesiogiai jam išmokėti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, bet gali teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos pakeitimu (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Taigi, atsakovės kreditoriams žinant (turint žinoti), kad atsakovė įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu turi prievolę iš administravimui skirtų lėšų apeliantui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kad dėl tokių išlaidų atlyginimo visų pirma turi būti sprendžiama kreditorių susirinkime balsuojant dėl administravimo sąmatos pakeitimo, kreditorių atsisakymas į darbotvarkę įtraukti šį klausimą pagal apelianto pateiktą pasiūlymą aiškiai stokojo pagrįstumo, prieštaravo JANĮ keliamiems juridinio asmens nemokumo tikslams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių mažumos teisėtus interesus. Kitokią išvadą dėl to padaręs pirmosios instancijos teismas suklydo.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šioje bankroto bylos stadijoje neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir patenkinti apelianto atskirojo skundo reikalavimų, susijusių su jo siekiamo kreditorių susirinkimo nutarimo (dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo atitinkama suma) pripažinimo priimtu ir bankroto civilinėje byloje patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos padidinimu ta pačia suma.
34. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytas bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole (JANĮ 75 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, taip pat tvirtinti sąmatos viršijimo arba bendrovės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą priklauso kreditorių susirinkimui. Teismas kontroliuoja tik bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai, išskyrus atvejus, kai tokia teismo teisė aiškiai nustatyta įstatyme.
35. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių surinkime, kuriame priimtus sprendimus šioje byloje kvestionavo apeliantas, nebuvo iš esmės sprendžiamas klausimas dėl bankroto administravimo sąmatos pakeitimo – jame tik buvo priimtas nutarimas šio klausimo neįtraukti į susirinkimo darbotvarkę. Todėl apelianto skundo reikalavimas atsakovės 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkime apelianto pasiūlytą ir į darbotvarkę neįtrauktą klausimą dėl sąmatos keitimo pripažinti priimtu, t. y. patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos keitimą, sąmatą padidinant teismų sprendimais priteista bylinėjimosi išlaidų suma, pirmosios instancijos teismo ir negalėjo būti patenkintas, antraip teismas būtų išsprendęs ne jo kompetencijai priskirtą klausimą. Tik kreditorių susirinkime iš esmės nutarus dėl administravimo išlaidų sąmatos (ne)pakeitimo ir tik suinteresuotam asmeniui apskundus tokį nutarimą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui būtų atsiradusi pareiga spręsti ir pasisakyti dėl administravimo sąmatos pagrįstumo turinio prasme.
36. Kaip matyti iš nemokumo administratorės Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. sausio 4 d. pateikto informacinio pranešimo apie atsakovės bankroto bylos eigą, 2023 m. sausio 3 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo patvirtina BUAB „Tvorų tiekimas“ galutinė bankroto ataskaita. Šioje ataskaitoje į mokėjimų pagal administravimo išlaidų sąmatą sumą įtraukta ir apeliantui priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi situacija lemia tai, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1.3 darbotvarkės klausimu, panaikinimas šioje bylos stadijoje apeliantui nebegali sukelti jokių teisinių pasekmių, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas šio nutarimo teisėtumą.
37. Apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl 2023 m. sausio 3 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, pridėtų prie teismui adresuoto informacinio pranešimo, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi toks klausimas išeina už šio apelianto inicijuoto ginčo nagrinėjimo ribų. Dėl šios priežasties nepriimami ir iš esmės nevertinami nemokumo administratorės kartu su informaciniu pranešimu pateikti nauji įrodymai – 2023 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolas ir galutinė bankroto ataskaita (CPK 314 straipsnis).
38. Pareiškėjui nėra suteikta teisė vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ar ginti kitų atsakovės BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių teises ir interesus. Kreditorių interesų gynimas bankroto procese yra užtikrinamas nemokumo administratoriaus, teismo ir pačių kreditorių atliekamais veiksmais. Dėl šios priežasties apelianto skunde kelti klausimai, susiję su kito, šiame ginče suinteresuoto asmens teisėmis net nedalyvaujančio kreditoriaus E. G. teisėmis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nenagrinėti, šią bylos dalį nutraukiant.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė