(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gediminui Ratkevičiui,

atsakovės atstovei Ernestai Jankauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–9), kuriame teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymą T1-136                   „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 „Nemuno aukštupio baseino I paketo I etapo projektas (toliau – Projektas) sutartį Nr. 03S-308 „Pagrindinių nuotekų siurblinių ir spaudiminių linijų renovacija Elektrėnų– Vievio aglomeracijoje“, patirtų pagal pakeitimo nurodymą (toliau – Įsakymas).

Skunde paaiškino, kad įvykdžiusi supaprastintą atvirą konkursą „Pagrindinių nuotekų siurblinių ir spaudiminių linijų renovacija Elektrėnų–Vievio aglomeracijoje“ 2007 m. gruodžio 19 d.  su konkurso laimėtoju AB „Požeminiai darbai“ (toliau – Rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. 03S-308 „Pagrindinių nuotekų siurblinių ir spaudiminių linijų renovacija Elektrėnų–Vievio aglomeracijoje“ (toliau – Rangos sutartis). Pažymi, kad 2008 m. birželio 30 d. buvo atliktas Rangos sutarties pakeitimas Nr. 1, pagal kurį buvo pakeistas Rangovo konkursui pateiktame pasiūlyme, o atitinkamai ir Rangos sutartyje nurodytų visų 5 siurblių gamintojas bei 2 siurblių iš 5 galingumas. Rangos sutarties pakeitimu Nr. 1 siurblių kaina nurodyta Rangos sutartyje keičiama nebuvo. Siurblio vieneto kaina liko 49 837 Lt, o visų                 5 siurblių kaina – 249 185 Lt. Šie pakeitimai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – atsakovė arba APVA), kuri pakeitimams pritarė.

Nurodo, kad atsakovė 2014 metais atlikusi pažeidimo tyrimą dėl Projekto pakeitimo Nr. 1 pagrindu įsigytų 2 pakeisto galingumo siurblių tinkamumo finansuoti, nustatė, kad Rangovui turėjo būti apmokėta Rangos sutartyje nurodytais įkainiais tik už 3 to paties galingumo siurblius, o už pakeisto galingumo 2 siurblius, turėjo būti apmokėta remiantis siurblių pardavėjo UAB „Grundfos Pumps“ Rangovui 2008 m. gruodžio 9 d. išrašyta sąskaita faktūra, kurioje nurodyta mažesnė aptariamų siurblių kaina, t. y. 26 500 Lt/vnt. Skirtumas tarp už šiuos 2 siurblius faktiškai sumokėtos sumos ir atsakovės nustatytos pagrįstos kainos sudaro 44 024 Lt, kuri atsakovės pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis. Dėl to, APVA Įsakymu nurodė galutiniam paramos gavėjui (pareiškėjai) per                                     60 kalendorinių dienų nuo šio Įsakymo gavimo dienos į atsakovės sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas – 44 024 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM (19 proc.) lėšų dalį – 8 364,56 Lt, iš viso 52 388,56 Lt.

Atsakovė su Įsakymu nesutinka ir teigia, kad dviejų siurblių galingumo keitimas buvo pagrįstas, jam pritarė ir APVA, ginčas kilo dėl dviejų pakeisto galingumo siurblių kainos nustatymo. Pasak pareiškėjos, dviejų siurblių pakeitimas negali būti vertinamas kaip papildomi darbai, kadangi darbu laikytinas siurblio montavimas, kadangi darbu laikytinas siurblio montavimas.

Atkreipia dėmesį, kad 2 siurblių galingumo pakeitimas nepakeičia jų montavimo darbų pobūdžio ir esmės, todėl faktas, kad dalis siurblių buvo sumontuota kitokio galingumo nei buvo planuota pirkimo dokumentuose, Rangovo pasiūlyme ir Rangos sutartyje, pareiškėjos manymu, nereiškia, kad buvo atlikti papildomi darbai. Administracija tvirtina, kad APVA pačių siurblių pakeitimui neprieštaravo ir pakeitimo nenurodė neteisėtu.

Kadangi darbo projekto rengimo metu iškilo objektyvus poreikis pakeisti 2 siurblių galingumą, pareiškėjas, siekdamas išlaikyti aiškų darbų užfiksavimą aktuose, darbų kiekių žiniaraščio eilutė, kurioje buvo įrašyti 5 vienodi siurbliai, buvo patikslinta ją išskaidant į 2 eilutes, kuriose buvo įrašyti skirtingo galingumo siurbliai. Siurblių kaina keičiama nebuvo, ji išliko tokia pati, kaip ir buvo nurodyta Rangos sutartyje – 49 837 Lt/vnt. arba 249 185 Lt už 5 vnt. Pakeisto galingumo siurbliai visiškai atitiko pirkimo dokumentų ir Rangos sutarties reikalavimus. Atliekant Rangos sutarties pakeitimą, pareiškėja nurodo, jog kreipėsi į atsakovę, kuri inicijuojamiems pakeitimas pritarė ir su jais sutiko. Tyrimo išvadoje APVA taip pat pripažino ir sutiko, kad siurblių galingumą keisti buvo būtina.

Pareiškėjos įsitikinimu, nustatant pakeistų siurblių kainą, turėjo būti vadovaujamasi pirkimo dokumentų IV skyriaus 1 skirsnio 1.2 dalimi. Pasak pareiškėjos, nėra reikšminga, už kokią kainą Rangovas faktiškai įsigijo 2 pakeisto galingumo siurblius. Skunde nurodo, jog atsakovė tyrimo išvadoje pripažįsta ir sutinka, kad 2 siurblių galingumas buvo pakeistas pagrįstai. Tai buvo reikalinga siekiant užtikrinti tolygų nuotekų pritekėjimą į Vievio nuotekų valymo įrenginius, kad būtų užtikrintas normalus įrenginių funkcionavimas. Minimi pakeitimai buvo atlikti dėl netikslumų projekto dokumentuose. Pareiškėja tvirtina, kad atlikti pakeitimai jokios neigiamos įtakos Rangos sutartyje numatytiems darbams neturėjo. Jie užtikrino sėkmingą Vievio nuotekų valymo įrenginių eksploatavimą, kaip buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Dėl to Rangovas, už 2 pakeisto galingumo siurblius galimai patyręs mažesnes nei buvo numatyta Rangos sutartyje išlaidas, išsaugojo teisę gauti Rangos sutartyje nustatytą atlyginimą – 49 837 Lt/vnt. arba 99 674 Lt už 2 vnt.

Pareiškėja tvirtina, kad visus Rangos sutarties pakeitimus derino su atsakove ir pastaroji                   2008 metais pakeitimui Nr. 1 pritarė. Praėjus 6 metams APVA dėl nesuprantamų priežasčių pakeitė savo nuomonę dėl Rangos sutarties pakeitimo Nr. 1 teisėtumo. Tokie prieštaringi sprendimai, pareiškėjos vertinimu, nesuderinami su teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.

Pareiškėjos atstovas tesimo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė APVA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 13–18).

Teigia, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė aiškina, kad pakeitimai pagal Rangos sutartį galėjo būti atliekami esant aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Atsakovė aiškina, kad pakeitimas buvo atliekamas dėl aiškių netikslumų užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, t. y. dėl netikslių siurblių parametrų nurodymo darbų kiekių žiniaraščiuose. Atkreipia dėmesį, kad keičiant dviejų siurblių parametrus, buvo pakeistas ir siurblių gamintojas (pakeistas rangovo pasiūlymas, kuriame buvo nurodyti Flyght siurbliai). Laiko, kad pagal pakeitimo nurodymą Nr. 1 vietoj vienos siurblių kiekių žiniaraščio pozicijos Nr. 1, tapo dvi pozicijos Nr. 1.1 ir 1.2. 

Pažymi, kad faktas, jog pakeitus gamintoją už 5 siurblius buvo sumokėta didesnė nei nurodyta rangovo pasiūlyme kaina, nepaneigia fakto, kad turėjo būti laikomasi pirkimo dokumentuose nurodytos kainų nustatymo tvarkos. Tinkamų finansuoti pagal sutartį išlaidų suma vertinama kiekvienai pozicijai (tiek 1.1, tiek 1.2) atskirai. Išlaidos 1.1 pozicijos siurbliams negali būti užskaitomos vertinant                  1.2 pozicijos išlaidų pagrįstumą.

Dėl antrojo skundo argumento pažymi, kad 1.2 punktas reglamentuoja darbų kiekius, o kainos nustatymą reglamentuoja 1.5 punktas. Šioje nuostatoje sąvoka „papildomi darbai“ turi būti suprantami plačiąja prasme, t. y. apimantys darbus, įrengimus, medžiagas. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir buvo paskaičiuota mokėtina suma už du naujus siurblius.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog buvo apklausti 3 tiekėjai. Taip pat pažymi, kad skaičiavimais nepagrindė poreikio keisti siurblių tiekėją, dėl ko likusių trijų nepakeistų parametrų siurblių kaina galimai išaugo.

Dėl trečiojo skundo argumento pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavesta atlikti Sanglaudos fondo projektų baigiamąją audito deklaraciją pagal Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1386/2002 rengiančios institucijos funkcijas. Šios Valstybės kontrolės pareigos nepaneigia ir anksčiau atlikti atsakovės veiksmai ar Aplinkos ministerijos auditai. Atsakovė, gavusi Valstybės kontrolės audito ataskaitos projektą, užregistravo pranešimą apie įtariamą pažeidimą ir atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatytas pažeidimas ir netinkamų finansuoti išlaidų dydis.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad ši byla buvo sustabdyta dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėtos bylos ir pagal suformuotą praktiką turi būti taikoma senatis.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymu APVA direktorius, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 punktu ir siekdamas susigrąžinti lėšas, nustatė, jog Projekto galutinis paramos gavėjas Elektrėnų savivaldybės administracija, vykdydama Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – pakeitimo nurodymo Nr. 1 pagrindu įsigydama du siurblius, pažeidė Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad visos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais bei nurodė grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas – 44 024,00 Lt (12 750,23 Eur, Europos Sąjungos lėšų dalis – 35 219,20 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 8 804,80 Lt) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM (19 proc.) lėšų dalį, lygią 8 364,56 Lt (2 422,54 Eur), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (2 punktas).

Pažymėtina, kad vertinamas Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, todėl šiuo atveju būtina sistemiškai įvertinti aktualų ES, nacionalinį teisinį reguliavimą, reguliuojantį sanglaudos struktūrinio fondo paramos teikimą bei atsižvelgti į Reglamento Nr. 2988/95 turinį.

Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 57 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad neteisėtai sumokėtos sumos susigrąžinamos pagal 98–102 straipsnius. Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 101 straipsnis įpareigoja valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, įskaitant ir atlikti finansinį koregavimą bei susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Tačiau pastebėtina, kad Reglamento Nr. 1083/2006 įvardintos nuostatos jokių specialių senaties terminų, apibrėžiančių laikotarpį dėl nepagrįstos paramos grąžinimo, nenumato.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju, siekiant nustatyti, ar senaties terminas nebuvo praleistas, atsižvelgtina į taikytinus bendruosius teisės aktus, inter alia Reglamentą Nr. 2988/95, kuriuo nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio   1 dalis). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis).

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento             Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalis).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo formuojamoje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Bendrijos/ES teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Bendrijos biudžeto nepagrįstai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams (žr. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 39 punktą, 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Ze Fu Fleischhandel et Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, 24 punktą).

Akcentuotina, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr. ESTT                     2009 m. sausio 15 d. sprendimo Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C?281/07, 20-22 punktus). Be to, pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį pažeidimą lemia bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto „veiksmais ar neveikimu“ (žr. ESTT                        2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo José Mart? Peix SA, C?226/03, 16 punktą).

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-155-858/2017 (proceso Nr. 3-61-3-01420-2013-6) 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 2988/95 taikymo apimtį ir ESTT išaiškinimus, padarė išvadą, kad, nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, šiuo atveju Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis taikoma tiesiogiai.

Pati atsakovės atstovė teismo posėdyje, nors ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau  posėdžio metu pripažino, kad Įsakymas priimtas praleidus Reglamente Nr. 2988/95 nustatytą ketverių metų senaties terminą. Ginčo, kad senaties terminas turi būti taikomas ir kad jis yra praleistas, nėra.

Siekiant nustatyti, kada buvo padarytas pažeidimas, nuo kurio skaičiuotinas ketverių metų ieškinio senaties terminas, analizuotinos bylos faktinės aplinkybės. Faktinių aplinkybių kontekste taip pat svarbu nustatyti ar vykdoma programa buvo daugiametė, nes Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis numato, kad, vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Tai yra speciali taisyklė taikoma daugiamečių programų atveju ir ji leidžia numatytą ketverių metų terminą pratęsti, bet ne jį sutrumpinti. ESTT 2017 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą byloje C?436/15, nurodydamas, kad sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, apima tokį projektą, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju buvo vykdomas Projektas Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino projektas, I etapas“, kurio įgyvendinimo darbai nustatyti terminu nuo 2006 m. kovo iki 2009 m. gruodžio 31 d., jis buvo finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, tokia programa laikytina daugiamete.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas įsakymas dėl finansinės korekcijos taikymo priimtas                      2014 m. liepos 16 d., pranešimas apie pažeidimą dėl Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo surašytas 2014 m. liepos 15 d. (t. I, b. l. 17–19), pranešime nurodyta pažeidimo data – 2008 m. birželio 30 d.      (t. I, b. l. 16–19), t. y. 2008 m. birželio 30 d. atlikto Rangos sutarties pakeitimo Nr. 1 (t. I, b. l. 55–58).

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa, taip pat vertintina programos pabaigos data. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. K(2011)3671 nustatyta, jog visos veiklos pagal projektą turi būti užbaigtos iki  2011 m. gruodžio 31 d., taigi, ši data laikytina programos pabaigos data. Vertinant ar senaties termino eiga nenutrūko, pastebėtina, kad iki programos užbaigimo datos, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kompetentinga institucija nesiėmė veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu, apie kurį būtų pranešta pareiškėjai. Todėl laikytina, kad senaties terminas nenutrūko, o senaties terminas suėjo kitą dieną nuo programos pabaigos datos, t. y. 2012 m. sausio 1 d. Ginčijamą sprendimą atsakovė priėmė 2014 m. liepos 16 d, taigi jau pasibaigus senaties terminui.  

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas priimtas praleidus tiesiogiai taikomoje Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 metų senaties terminą, todėl įsakymas naikintinas. Kadangi senaties termino praleidimas sąlygoja ginčijamo įsakymo neteisėtumą, teismas dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų nepasisakys. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, o ginčijamas Įsakymas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu, kadangi pareiškėja nepateikė detalaus su išlaidų apskaičiavimu pagrįsto prašymo. Tokia teise ji gali pasinaudoti per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. T1-136.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.