Administracinė byla Nr. AS552-320/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00241-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-100-131210-00002, SSA-100-131210-00003 ir SSA-100-131210-00004.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad ginčijamais 2013 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktais Nr. SSA-100-131210-00002, SSA-100-131210-00003 ir SSA-100-131210-00004 Inspekcija nustatė savavališkos statybos faktą. Nors pareiškėjo skundžiamuose savavališkos statybos aktuose buvo nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, teismas darė išvadą, kad šis patvarkymas pareiškėjui savavališkos statybos akto surašymo metu nebuvo aktualus, nes medinė tvora, malkinė, buitinių nuotekų surinkimo šuliniai jau buvo pastatyti. Teismo vertinimu, ginčijamuose savavališkos statybos aktuose jokių aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto įpareigojimų nėra. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II.

Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu (b. l. 44-51) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti jo skundą, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Inspekcijos 2013 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-100-131210-00002, SSA-100-131210-00003 ir SSA-100-131210-00004 galiojimą.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir tvirtina, kad savavališkos statybos aktas, kuriame yra numatyti valiniai patvarkymai, paprastai yra skundžiamas administraciniams teismams. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamuose aktuose suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai: pareikalauta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pareiškėjas paaiškina, kad statiniai reikalauja nuolatinės priežiūros, tvarkymo ir atnaujinimo. Dėl ginčijamų aktų surašymo pareiškėjas neturi galimybės sutvarkyti malkinės stogo dangos bei perdengimo konstrukcijų, kitų konstrukcijų bei išorinių sienų, sutvarkyti tam tikrų tvoros dalių, sutvarkyti buitinių nuotekų surinkimo šulinių angas, atnaujinti šulinius ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 71 straipsniu, pažymi, kad objektyviai egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net tapti negalimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. G. skundą dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-100-131210-00002, SSA-100-131210-00003 ir SSA-100-131210-00004 (b. l. 11-13, 14-16, 17-19) panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad skundžiamuose aktuose nurodytas privalomojo pobūdžio patvarkymas – nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, pareiškėjui savavališkos statybos aktų surašymo metu nebuvo aktualus, nes medinė tvora, malkinė, buitinių nuotekų surinkimo šuliniai jau buvo pastatyti.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį skundą  dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d. ir 15 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011). Kita vertus, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog atitinkamas savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, jei juo sukurtos tam tikros teisinės pasekmės pareiškėjui arba tokiame akte įtvirtinti tam tikri įpareigojimai. Tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundo reikalavimais nesiekiama išspręsti kilusio ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-100-131210-00002, SSA-100-131210-00003 ir SSA-100-131210-00004 nustatyta, kad medinė tvora, malkinė ir du buitinių nuotekų surinkimo šuliniai pastatyti savavališkai. Šiuose atsakovo savavališkos statybos aktuose nurodyti reikalavimai nevykdyti jokių minėtų statinių (jų dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos savavališkos statybos aktai buvo surašyti nustačius, kad statiniai jau yra pastatyti, nustatytų pažeidimų padarymo laiką nurodant 2004 metus. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad ginčijamuose savavališkos statybos aktuose nurodyti privalomojo pobūdžio patvarkymai pareiškėjui minėtų aktų surašymo metu nebuvo aktualūs, kadangi medinė tvora, malkinė bei buitinių nuotekų surinkimo šuliniai jau buvo pastatyti. To neneigia ir pareiškėjas, teigdamas, kad dėl ginčijamų aktų surašymo jis tik neturi galimybės tinkamai prižiūrėti ir atnaujinti, remontuoti statinius. Tačiau V. G. nepateikė jokių įrodymų, kad tokie darbai buvo atliekami ir nebaigti Inspekcijos savavališkos statybos aktų surašymo metu ar kad yra reali būtinybė tokių darbų atlikimui. Įvertinus šias aplinkybes negalima teigti, kad pareiškėjo ginčijamuose savavališkos statybos aktuose nurodyti patvarkymai jų surašymo metu pareiškėjui buvo aktualūs. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, konstatuotina, kad ginčijamuose savavališkos statybos aktuose jokių aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra. Todėl minėti aktai patys savaime pareiškėjui negali sukelti kokių nors papildomų materialinių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas dėl šių aktų iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad skundžiami savavališkos statybos aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-608/2011, 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-394/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas