Civilinė byla Nr. eB2-832-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01515-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ direktoriaus G. D. (G. D.) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Tanagra“ iškėlimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Jungent Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Argentina“,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas UAB „Tanagra“ direktorius G. D. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė dėl konkurentų veiksmų, mažėjančios paklausos ir ankstesnių skolų mokėjimo šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais. Nors įmonė turi pradelstų prievolių, tačiau toliau vykdo veiklą (pagrindinė veikla – autodetalių pirkimas–pardavimas), o taip pat siekia kuo labiau optimizuoti savo veiklą, atsisakyti mažai pelningų ar nepelningų veiklos sričių. Pareiškėjo manymu, egzistuoja reali tikimybė, kad įmonės veikla galės būti sėkmingai vykdoma ir ateityje, nes restruktūrizavimo priemonės yra ekonomiškai pagrįstos, realios bei galinčios atkurti įmonės mokumą.

2.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė atsisakyti iškelti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonės bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad UAB „Tanagra“ mokestinė nepriemoka 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė 2 277 705,22 Eur ir ji nuolat didėja (2018 m. rugsėjo 24 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 2 327 958,02 Eur). Šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra pradelstas. Įmonei jau ne kartą buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau visos mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos dėl jų sąlygų nevykdymo. Tai, kad jau daugiau nei 7 metus UAB „Tanagra“ nesugeba tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, rodo, jog įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Ieškovės teigimu, UAB „Tanagra“ atitinka nemokios įmonės būklę ir neturi objektyvių aplinkybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu.

3.       Atsakovė UAB „Tanagra“ atsiliepime į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė jį atsisakyti priimti, palikti nenagrinėtą arba atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad VMI tinkamai neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų reikalavimų, keliamų teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. ji į teismą kreipėsi anksčiau negu baigėsi atsakovei nustatytas terminas įvykdyti savo įsipareigojimus, pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą pasirašytas neįgalioto asmens, nesutampa VMI pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą ir pareiškime nurodyti įsiskolinimai. Tai, kad atsakovė yra moki įmonė, patvirtina jos finansinės atskaitomybės dokumentai, be to, dalis atsakovės kreditorių sutinka, kad įmonei būtų keliama restruktūrizavimo byla. Įmonė laiku atsiskaito su darbuotojais. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes įmonėje dirba 104 darbuotojai.

4.       Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas informavo, kad visas atsakovės įsiskolinimas bankui pagal visas turimas finansavimo sutartis yra 4 530 094,21 Eur, iš kurių pradelstos mokėti sumos yra 125 246,65 Eur.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Jungent Lietuva“ prašė atsisakyti iškelti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovės skola UAB „Jungent Lietuva“ sudaro 53 273,42 Eur. Atsakovės realus turtas yra mažesnės vertės nei nurodo pati įmonė (turto vertė – apie 7 817 108 Eur), o pradelsti įsipareigojimai didesni nei nurodo pati įmonė (pradelsti įsipareigojimai ne mažesni kaip 4 214 610 Eur).

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Tanagra“ ir įmonei iškėlė bankroto bylą.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį panaikino – atmetė VMI pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Tanagra“ iškėlimo ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Tanagra“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Tanagra“ direktorių pateikti teismui tuos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir nurodyti tuos duomenis, kurie yra pasikeitę nuo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

9.       Vykdydamas 2019 m. sausio 21 d. nutartį, pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus apie įmonės finansinę padėtį ir atitiktį sąlygoms restruktūrizavimo bylai iškelti bei patikslintus (2018 m. gruodžio 31 d. datai) dokumentus: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorių sąrašą ir VMI 2019 m. sausio 20 d. pranešimą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių nepriemokos. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės turtas yra 16 913 041 Eur, įmonės įsipareigojimai – 9 760 070 Eur, iš kurių pradelsti – 3 530 679,04 Eur. Direktoriaus manymu, įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas, o įmonės restruktūrizavimo plano metmenys (toliau – ir metmenys) atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad įmonė yra moki, tinkamai įvykdžiusi visus ĮRĮ nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindų, kurie leistų neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Pareiškėjo manymu, įmonė, vadovaudamasi Verslo apskaitos standartais, pagrįstai visą lizinguojamą turtą, į kurį nuosavybės teisę pagal galiojančias lizingo sutartis su AB Šiaulių bankas įmonė įgis sumokėjusi šiose sutartyse nurodytas įmokas, apskaito savo ilgalaikio ir/ar investicinio turto balanso skiltyse. Paaiškino, kad, pardavus metmenyse nurodytą lizinguojamą turtą, pirmiausiai būtų galutinai atskaityta su AB Šiaulių banku, o iš likusių iš pardavimo lėšų būtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Nepaisant to, kad lizinguojamas turtas nepriklauso įmonei nuosavybės teise, įmonė sumokėjusi įmokas už šį turtą, pretenduoja į jo pardavimo pajamas, likusias po galutinio atsiskaitymo su banku. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui, todėl šiuo atveju įmonė plano metmenyse nurodė tik gaires, kuriomis remiantis įmonė didins savo likvidumą – didins pajamas, mažins sąnaudas ir įsiskolinimus kreditoriams plano metmenyse nurodytais būdais.

10.       Trečiasis asmuo VMI rašte „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad palaiko 2018 m. rugsėjo 24 d. atsiliepime išdėstytą poziciją, ir prašė atsisakyti iškelti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą. Trečiojo asmens teigimu, teismui pateiktuose pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose ir dokumentuose yra tikrovės neatitinkanti informacija – įmonė į balansą yra įtraukusi ir jai nepriklausančių pastatų bei žemės rinkos vertę. UAB „Tanagra“ nuosavybės teise priklauso tik pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o žemės įmonė apskritai neturi. Taip pat ne visos nurodytos transporto priemonės priklauso įmonei nuosavybės teise. Trečiojo asmens manymu, įmonė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių – nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimas trečiajam asmeniui toliau didėja ir rašto parengimo dieną (2019 m. vasario 13 d.) sudarė 2 433 167,97 Eur. Trečiais asmuo įmonei ne kartą buvo suteikęs galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką vėliau, t. y. nuo 2011 m. su įmone trečiasis asmuo buvo sudaręs 7 mokestinės paskolos sutartis bei priėmęs 7 sprendimus dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, pratęsiant atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus, tačiau visos sutartys buvo nutrauktos dėl jų sąlygų nevykdymo. Trečiojo asmens vertinimu, įmonė plano metmenyse iš esmės siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudojant ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, tačiau nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo, galimybės išsaugoti realiai plėtojantį veiklą ūkio subjektą, o ne kaip formalų vienetą (plano metmenys neparemti arba prie plano nepateikti duomenys apie konkrečiai šiuo metu galiojančias sutartis, ar numatomas pasirašyti sutartis (pridedant jų sąrašą ir apimtis); plano metmenyse atsiskaitymui su kreditoriais numatoma parduoti turtą, kuris nepriklauso įmonei nuosavybės teise; nuomos pajamų sumažėjimas, pardavus turtą, nėra tinkamai atvaizduotas įmonės pinigų srautuose ir dalyvavime atsiskaitymuose su kreditoriais; vertinant įmonės atsargų dalyvavimą įmonės turto struktūroje ir atsiskaityme su kreditoriais restruktūrizavimo metu atsargos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realizuoti aspektais; finansiniuose dokumentuose neįvertinta, kad pagrindinis įmonės debitorius Tanauto SIA (įsiskolinimas 502 141,77 Eur) turi finansinių sunkumų ir nuo 2018 m. spalio 19 d. yra išregistruotas iš PVM mokėtojų registro). Nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. vasario 12 d. įmonė privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą nemokėjo, nors nurodytu laikotarpiu įmonė deklaravo mokėtiną 305 391,90 Eur mokesčių sumą. Trečiojo asmens manymu, įmonė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, o restruktūrizavimo bylos inicijavimas yra tik siekis atitolinti bankroto proceso pradžią.

11.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad mano, jog UAB „Tanagra“ finansinė padėtis nėra gera, tačiau įmonė yra moki. Trečiojo asmens manymu, įmonės finansai bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo stabilizuoti, finansinė padėtis neblogėja. Įmonė einamaisiais mokėjimais iš dalies vykdo savo prievoles trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens manymu, įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką. Trečiasis asmuo pritarė įmonės restruktūrizavimui, kartu nurodydamas, jog dėl įmonės priemonių, siekiant atkurti gerą finansinę padėtį, savo poziciją pateiks balsuodamas tvirtinant restruktūrizavimo planą.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Argentina“ atsiliepime nurodė, jog palaiko prašymą iškelti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo bylą. Trečiojo asmens manymu, šiuo konkrečiu atveju įmonės restruktūrizavimas ne tik geriausiai atitinka visų kreditorių interesus, bet ir leidžia išsaugoti pačią įmonę ir jos sukurtas darbo vietas.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkintinas.

13.       Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, yra įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

14.       ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

15.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

16.       Įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

17.       Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.

18.       Vadovaujantis aptartu teisiniu įmonių restruktūrizavimo reglamentavimu, nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Tanagra“ yra pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Tanagra“ veiklą vykdo nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuo įmonės įregistravimo pagrindinės jos veiklos sritys –prekyba automobilių ir sunkvežimių detalėmis bei patalpų nuoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB ,,Tanagra“ nėra iškelta bankroto byla, teismas taip pat neturi duomenų, jog UAB ,, Tanagra“ atžvilgiu būtų vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, taip pat nenustatyta, kad įmonei anksčiau buvo iškelta restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 28 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Įmonė veiklos nėra nutraukusi – gauna pajamas iš prekybos detalėmis ir patalpų nuomos, iš dalies vykdo savo įsipareigojimus (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2018 metais įmonė gavo 3 367 811  Eur pajamų iš pardavimų, taip pat 1 817 063 Eur pajamų iš kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų. 2018 metais įmonės veikla buvo pelninga – įmonė gavo 1 446 269 Eur grynojo pelno. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis, įmonė turi 102 apdraustus asmenis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui – 182 243,35 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorių sąrašo duomenimis). Byloje nekilo ginčo, kad UAB ,,Tanagra“ turi finansinių sunkumų – įmonė tik iš dalies vykdo savo įsipareigojimus, nes turi pradelstų skolų (ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad UAB ,,Tanagra“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintas restruktūrizavimo taikymo sąlygas.

20.       Pagal naujausią pareiškėjo pateiktą 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės kreditorių sąrašą UAB ,,Tanagra“ turi 185 kreditorius. Iš 9 760 069,68 Eur įsipareigojimų kaip pradelstos skolos nurodytos 3 530 679,04 Eur. Šiame kreditorių sąraše didžiausios pradelstos skolos yra šiems kreditoriams: VMI – 2 373 002,54 Eur, VSDFV – 182 243,35 Eur, AB Šiaulių bankui – 155 888,47 Eur. VMI kartu su 2019 m. vasario 13 d. raštu pateikė duomenis apie įmonės pradelstą skolą VMI, kuri 2019 m. vasario 13 d. sudarė 2 433 167,97 Eur. Taigi yra pagrindas padidinti įmonės pradelstas skolas nuo 3 530 679,04 Eur iki 3 590 844,47 Eur (atsižvelgiant į naujausius duomenis apie didesnes pradelstas skolas VMI nei nurodyta 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše).

21.       Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turto vertė – 16 913 041 Eur: iš 10 370 523 Eur vertės ilgalaikio materialiojo turto 57 700 Eur sudaro žemė, 5 527 076 Eur – pastatai ir statiniai (jie detalizuoti 2018 m. lapkričio 30 d. pastatų sąraše), 19 925 Eur – transporto priemonės, 7822 Eur – kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, 4 758 000 Eur – investicinis turtas (pastatai, nurodyti 2018 m. lapkričio 30 d. buhalterinėje pažymoje apie investicinį turtą); iš 6 532 891 Eur trumpalaikio turto 5 855 343 Eur sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti, 96 437 Eur – sumokėti avansai, 544 171 Eur – pirkėjų skolos, 21 329 Eur – kitos gautinos sumos, 15 611 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai; 9627 Eur – ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos.

22.       Trečiasis asmuo VMI nurodė, kad teismui pateiktuose dokumentuose yra tikrovės neatitinkanti informacija – dalis į UAB ,,Tanagra“ balansą įtraukto turto nuosavybės teise įmonei nepriklauso. VMI pažymėjo, kad UAB „Tanagra“ nuosavybės teise priklauso tik pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o žemės įmonė apskritai neturi; įmonė taip pat nėra transporto priemonių Dacia Logan savininkė. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI teiginiu dėl pateiktos informacijos neteisingumo, nurodė, kad įmonė, vadovaudamasi Verslo apskaitos standartais, pagrįstai visą lizinguojamą turtą, į kurį nuosavybę pagal galiojančias lizingo sutartis su AB Šiaulių banku įmonė įgis sumokėjusi šiose sutartyse nurodytas įmokas, apskaito savo ilgalaikio ir / ar investicinio turto balanso skiltyse.

23.       Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir atmetė VMI pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Tanagra“ iškėlimo, išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir dokumentus, apibūdinančius įmonės turtinę padėtį, be kita ko, pasisakydamas ir dėl trečiojo asmens VMI nurodytų argumentų, susijusių su į įmonės balansą įtrauktu, tačiau įmonei nuosavybės teise nepriklausančiu turtu.

24.       Remdamasis formuojama teismų praktika, Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant įmonės mokumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1514-241/2017). Tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalis), todėl šis turtas negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, atitinkamai tokiu negali būti vertinama ir likusi neišpirkta turto vertė, nepaisant jos dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018).

25.       Įvertinęs tai, kad tik dalis į UAB „Tanagra“ balansą įrašyto turto nuosavybės teise priklauso įmonei (kitas turtas įmonės valdomas ir naudojamas lizingo ar finansinės/išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu), apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, kad jau vien realaus apeliantės ilgalaikio turto (2 195 291 Eur) ir pirktų prekių, skirtų perparduoti (5 881 282 Eur) bendros vertės (8 076 573 Eur) pakanka padaryti išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (3 587 002,72 Eur) neviršija pusės realios įmonės turto vertės. Teismas taip pat pažymėjo, kad be aptartų pirktų prekių, skirtų perparduoti, 2018 m. lapkričio 30 d. preliminariame balanse nurodytas ir kitas apeliantės trumpalaikis turtas (112 308 Eur sumokėti avansai, 568 404 Eur pirkėjų skolos, 31 384 Eur kitos gautinos sumos, 15 653 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Be to, įmonė AB Šiaulių bankui iš viso yra skolinga 4 501 592,71 Eur (2018 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašo duomenimis), o pagal 2017 m. balandžio 5 d. su AB Šiaulių banku sudarytas finansinės/išperkamosios nuomos sutartis įmonei, pagal grafikus 2022 metais sumokėjusiai visą šiose sutartyse numatytą kainą, nuosavybės teise pereitų žemė ir pastatai, kurių bendra vertė pagal turto vertinimo ataskaitas yra daugiau nei 7 000 000 Eur ir kurie išpirkimo metu nebus nudėvėti bei turės likutinę vertę. Tai reiškia, kad apeliantės lizinguojamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra daug didesnė nei likusi šio turto išpirkimo vertė, t. y. dalis lizinguojamų objektų vertės jau yra išpirkta, šias aplinkybes pripažino ir lizingo davėjas – AB Šiaulių bankas. 

26.       Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog UAB „Tanagra“ neatitinka nemokios įmonės būklės, nes jos pradelstos skolos yra daug mažesnės nei pusė jos realiai egzistuojančio turto vertės. Pažymėtina, kad tiek įmonės turimo turto struktūra, tiek jo vertė, lyginant naujausio balanso (2018 m. gruodžio 31 d.) ir 2018 m. lapkričio 30 d. preliminaraus balanso, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, duomenis, iš esmės liko nepakitusi (nežymiai sumažėjo). Pradelsti įsipareigojimai taip pat padidėjo tik nežymiai (nuo 3 587 002,72 Eur iki 3 590 844,47 Eur).

27.       Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, trečiasis asmuo VMI išreiškė nuomonę, kad tikroji įmonės atsargų vertė, tikėtina, galėtų būti ne daugiau kaip 10–20 proc. balanse apskaitytos jų vertės.

28.       Teismas pažymi, kad ši trečiojo asmens nuomonė atspindi tik jo subjektyvų įsivaizdavimą apie galimą realią įmonės turimų atsargų vertę, tačiau nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų tokį vertinimą. Nagrinėjant restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Tanagra“ klausimą (pakartotinai), dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė/nenurodė įrodymų ir (ar) aplinkybių, kurie paneigtų Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi padarytą išvadą apie įmonės mokumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Aplinkybė, kad UAB „Tanagra“ neatitinka nemokios įmonės būklės konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog situacija iš esmės pasikeitė, todėl šis faktas laikytinas prejudiciniu ir iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Bylos duomenų analizė taip pat neteikia pagrindo išvadai ir apie gresiantį nemokumą, t. y. kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

29.       Trečiojo asmens VMI manymu, UAB „Tanagra“ nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių – nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimas trečiajam asmeniui toliau didėja ir 2019 m. vasario 13 d. sudarė 2 433 167,97 Eur. VMI įmonei ne kartą buvo suteikusi galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką vėliau, t. y. nuo 2011 m. su įmone VMI buvo sudariusi 7 mokestinės paskolos sutartis bei priėmusi 7 sprendimus dėl sudarytų mokestinių paskolos sutarčių pakeitimo, pratęsiant atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus, tačiau visos sutartys buvo nutrauktos dėl jų sąlygų nevykdymo. Nors 2015–2018 metais įmonė veikė pelningai, tačiau šiuo metu įsipareigojimų suma VMI ir VSDF biudžetui didėja.

30.       Teismo vertinimu, šios aplinkybės, kaip tik ir patvirtina, kad įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau ji siekia, jog tokia situacija būtų suvaldyta ir įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Šiuo metu įmonėje dirba 102 darbuotojai, įmonė ir toliau vykdo ūkinę–komercinę veiklą, gauna pajamas, o įmonės kreditoriai (išskyrus VMI) nesiekia bankroto bylos iškėlimo įmonei bei skolas siekia atgauti kitais būdais. ĮRĮ tikslas būtent ir yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas sprendžia, kad UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama, įsitikinus restruktūrizavimo metu planuojamų atlikti veiksmų realumu.

31.       ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintos privalomosios restruktūrizavimo plano metmenų sudedamosios dalys, o 3 dalyje nustatyta metmenų tvirtinimo tvarka.

32.       Trečiojo asmens VMI vertinimu, UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo plano metmenyse iš esmės siekia nukelti įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminus, pasinaudojant ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, tačiau nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo ir galimybės išsaugoti realiai plėtojantį veiklą ūkio subjektą (plano metmenys neparemti arba prie plano nepateikti duomenys apie konkrečiai šiuo metu galiojančias sutartis ar numatomas pasirašyti sutartis (pridedant jų sąrašą ir apimtis); nuomos pajamų sumažėjimas, pardavus turtą, nėra tinkamai atvaizduotas įmonės pinigų srautuose ir dalyvavime atsiskaitymuose su kreditoriais; vertinant įmonės atsargų dalyvavimą įmonės turto struktūroje ir atsiskaityme su kreditoriais restruktūrizavimo metu atsargos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realizuoti aspektais; kt.).

33.       Sutikti su tokiu byloje pateiktų metmenų vertinimu nėra pagrindo. Tiek pareiškėjas, tiek trečiasis asmuo VMI, remdamiesi teismų praktika, teisingai nurodo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

34.       Restruktūrizavimo plano metmenys – tai daugiau preliminarus dokumentas, kurio pagrindu yra iškeliama restruktūrizavimo byla, tačiau konkretus įmonės ūkinės komercinės veiklos atkūrimo planas, taip pat konkreti atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir sąlygos yra nustatomi restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).

35.       Analizuojamu atveju UAB „Tanagra“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ jiems keliamus reikalavimus. Iš byloje pateiktų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose pateikta informacija apie įmonę, jos veiklą, turimą turtą, kreditorinius įsiskolinimus; nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi laikinų finansinių sunkumų; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą. Plano metmenyse nurodyta, kad, siekdama išspręsti laikinas finansines problemas ir pagerinti įmonės veiklos rodiklius, įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas iš prekybos detalėmis ir patalpų nuomos, šią veiklą ketina vykdyti ir toliau; atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi įsiskolinimų valstybinėms institucijoms ir negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose, atsisakyta autoservisų veiklos; prisitaikant prie besikeičiančių poreikių rinkoje ir atsinaujinant automobilių parkui, atnaujinamas detalių asortimentas; siekiant sumažinti apyvartinių lėšų poreikį ir mažinant atsargų likučius, nuspręsta vietoje 3-4 detalių tiekėjų dirbti su 1-2 konkrečios detalių grupės tiekėjais; ketinama uždaryti Alytaus ir Tauragės padalinius; dvi parduotuvės Vilniuje bus apjungtos į vieną; vykdoma pigesnių ir strategiškai patogių patalpų Klaipėdos mieste paieška; dirbama su labiau pelningais tiekėjais, vystoma linija įmonės prekės ženklo produktų, kurių pelningumas yra didesnis. Įmonė ketina paduoti lizinguojamą turtą, kurio dalis vertės jau yra išpirkta, ir tokiu būdu pirmiausia būtų atsiskaityta su lizingo davėju – AB Šiaulių banku, kuris kartu yra didžiausias įmonės kreditorius, o iš likusių pardavimo lėšų būtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Pareiškėjo teigimu, šiems veiksmams yra gautas žodinis AB Šiaulių banko pritarimas.

36.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktinę įmonės finansinę situaciją šiuo metu, sudarytas sutartis, vykdomą veiklą, kuri pagal turimus duomenis niekada nebuvo sustojusi, įmonės metmenyse nurodytos prognozuojamos gauti pajamos yra realios ir pakankamos veiklai vystyti ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti normalią ūkinę–komercinę veiklą. Minėta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas, juose pateikiamas tik preliminarus įmonės verslo planas. Be to, vien tai, kad, rengiant ir teikiant metmenis nebuvo pateikti visi įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Būtent kreditoriai turės lemiamą balsą sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o jo nepatvirtinus – iškelta restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta (ĮRĮ28 straipsnio 1–2 dalys).

37.       Jau nurodyta, kad AB Šiaulių bankas yra didžiausias UAB „Tanagra“ kreditorius, kuriam skola yra 4 486 135,03 Eur, iš jos pradelsta mokėti suma – 155 888,47 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo duomenimis). Tačiau AB Šiaulių bankas sutinka, kad UAB „Tanagra“ būtų keliama restruktūrizavimo byla. Pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, jog dalis kitų įmonės kreditorių taip pat sutinka, kad įmonei būtų keliama restruktūrizavimo byla. Taigi didžioji dalis įmonės kreditorių, įskaitant didžiausią jos kreditorių AB Šiaulių banką, kurių balsų iš esmės pakanka restruktūrizavimo plano projektui patvirtinti (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), preliminariai jau išreiškė sutikimą inicijuoti įmonei restruktūrizavimo bylą.

38.       Byloje yra pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Tanagra“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtinti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo plano metmenis. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad raštu pranešė įmonės kreditoriams ir kitiems ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims apie tai, kad įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė restruktūrizavimo plano metmenims.

39.       Teismas vertina, kad UAB „Tanagra“ įvykdė visus ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti. Taip pat nenustatyta, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Teismas sprendžia, kad UAB „Tanagra“ kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 7 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Dėl restruktūrizavimo administratoriaus

40.       Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.

41.       Pareiškėjas siūlo administratoriumi skirti UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Siūlomas administratorius turi teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas bei sutinka administruoti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo procesą. Nėra duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalies imperatyvioms normoms. Dėl to UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui skirtinas UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas, 15 straipsnio 1 dalis).

42.       ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą. ĮRĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administravimo išlaidų ir restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo sumos (nurodytos su juo sudarytoje atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje) turi atitikti teismo nutartimis patvirtintas sumas.

43.       Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į tai, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas administratoriaus atlyginimas 1000 Eur per mėnesį, neįskaitant mokesčių (iš viso galimas maksimalus 6000 Eur atlygis už 6 mėnesius), taip pat 4000 Eur už restruktūrizavimo plano parengimą, neįskaitant mokesčių, teismas tvirtina 1000 Eur per mėnesį, neįskaitant mokesčių, administratoriaus atlyginimą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, bei 4000 Eur sumą, neįskaitant mokesčių, už restruktūrizavimo plano parengimą.

Dėl einamųjų įmokų mokėjimo

44.       Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktą nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą turi būti nurodytos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti.

45.       Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl įmonės kas mėnesį patiriamų išlaidų, teismas nustato, kad iš UAB „Tanagra“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Paysera LT, gali būti mokami visi įmonės ūkinei–komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas. Didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytiems mokėjimams ir įmokoms mokėti yra 380 000 Eur. Gavus papildomus duomenis dėl reikalingos sumos būtiniems mokėjimams, klausimas dėl sumos padidinimo galės būti sprendžiamas iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a:

iškelti UAB „Tanagra“ (juridinio asmens kodas 222042160, registracijos adresas Vilniuje, Ukmergės g. 294) restruktūrizavimo bylą.

Paskirti UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo administratoriumi UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (juridinio asmens kodas 235238440, registracijos adresas Kaune, Jonavos g. 16A, sąrašo eilės Nr. R-JA12).

Patvirtinti UAB „Tanagra“ 1000 Eur per mėnesį, neįskaitant mokesčių, administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, bei 4000 Eur sumą, neįskaitant mokesčių, už restruktūrizavimo plano parengimą.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą UAB „Tanagra“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.

Leisti UAB „Tanagra“ (juridinio asmens kodas 222042160) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Paysera LT, mokėti visus įmonės ūkinei–komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas. Nurodyti, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 380 000 Eur.

Nutarties nuorašus išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, nutarties kopiją išsiųsti restruktūrizavimo administratoriui, įmonei, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.

Įpareigoti restruktūrizavimo administratorių, įsiteisėjus nutarčiai, su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius, atlikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.

Įpareigoti įmonės administratorių teikti teismui informaciją apie pareikštus įmonei ar įmonės kitiems asmenims turtinius reikalavimus bylose, iškeltose restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                            Laima Ribokaitė