Civilinė byla Nr. 2YT-3668-1004/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01006-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.5.11; 3.5.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojai) AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Moment Credit“,
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašo stabdyti patvarkymą, kuriuo areštuota jo asmeninė sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Pažymi, kad jo pajamos neviršija 1 MMA (minimaliosios mėnesinės algos), ir yra gaunama parama iš artimųjų įsigyti būtiniausioms reikmėms. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika mano, jog antstolis neteisėtai blokuoja jo sąskaitą ir atlieka išskaitas, net jei pajamos neviršija 1 MMA.
Antstolis 2018 m. vasario 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, darant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str. nustatytas dydžio išskaitas, yra galimas.
Suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Moment Credit“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) agal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1100-500 dėl 1282,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D.; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-866-500 dėl 49,46 Eur skolos baudos išieškojimo iš skolininko V. D.. 2017 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-17-41-53320 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo nurodė iš pajamų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomosios bylos (toliau – vykd. b. 0041/16/03056, b.l. 14-15).
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 str.).
Atsižvelgiant į tai, aks išdėstyta, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 str., o kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
CPK 733 str., kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 d. nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. CPK 737 str. pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybę, kad antstolis savo iniciatyva patikslino išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų tvarką, t. y. vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjo piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 749, 611, 733–743 str. normomis, nurodydamas (duomenys neskelbtini) pataisos namams iš skolininko gautų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. iš gautų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA.
Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad antstolio veiksmai priimant 2017 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-17-41-53320 teisėti. Antstolis nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas laikėsi įstatymo nuostatų, o iš pareiškėjo pajamų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nėra išskaitoma daugiau, nei leidžiama pagal įstatymą V. D. pajamų.
Nenustatyta, kad antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų pagrindų ir motyvų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Vaidotas Narvidas