VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskeinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Agnės Stankevičienės,

 viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Pabradės komunalinis ūkis“ (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama:

1.1.                      Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAKG) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. AG-160/03-2022.

1.2.                      Panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – Agentūra) 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nustatytas tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimas bei dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas bei Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – VETPĮ) 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas, <‘‘‘> Sprendimo dalis: 

1.2.1.                      Sprendimo 3.3 punktą „Pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos“; 

1.2.2.                      Sprendimo 3.4 punktą „Su pažeidimus susijusi veika“ skyriaus „1. Sprendimas dėl pasiūlymų vertinimo ir ekonominio naudingumo kriterijų“ dalyje;

1.2.3.                      Sprendimo 3.5 punktą „Netinkamai sudarytos ar vykdomos viešojo pirkimo sutarties ir/ar jos pakeitimo numeris“;

1.3.                      Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nustatytos finansinės korekcijos už tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimus, dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimą bei VETPĮ 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies. pažeidimą, <...>  Sprendimo dalis:

1.3.1.                      Sprendimo 4 punktą „SPRENDIMAS DĖL NUSTATYTO PAŽEIDIMO“;

1.3.2.                      Sprendimo 5 punkto „PAŽEIDIMO FINANSINĖ INFORMACIJA“ papunkčius Nr. 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.5.

1.4.                      priteisti iš atsakovės pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį.

2.       Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1.                      Atsakovės Sprendimas dalyje dėl pažeidimo nustatymo ir finansinės korekcijos taikymo neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto, <...> administracinio sprendimo motyvai. Sprendimo motyvai skundžiamoje Sprendimo dalyje paaiškėjo tik LAGK bylos nagrinėjimo metu. LAGK nevertino Atsakovės priimto Spendimo atitikimo VAĮ reikalavimams.

2.2.                      2020 m. vasario 5 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-VIPA-T-024-01-0016 „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Pabradės miesto aglomeracijoje“ sutartį bei paskolos sutartis Nr. VF-P0016/1 ir VL-P0003. 2021 m. birželio 25 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Pabradės mieste statyba“ Nr. 541203 (toliau – Pirkimas). Atsakovė įvertinusi Pirkimo procedūras Sprendimu nustatė pirkimo procedūrų pažeidimą dėl Pirkimo sąlygų 79.6 punkto nuostatos (toliau – Nuostata) bei pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo pareiškėjos sudarytos pirkimo sutarties vertės, kas sudaro 65 420,47 Eur (be PVM). Pareiškėja nesutinka su nustatytu Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – VETPĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 5 dalies pažeidimu bei pritaikyta finansine korekcija.

2.3.                      Pirkimą vykdė remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis. LAGK bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė minimalų „pereinamąjį“ balą supranta kaip reikalavimą kainos ir kokybės santykiui. Atsakovės pozicija prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją, nustatant viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimą atsakovas privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis ENPV Gairėmis, kurios pareiškėjai iš esmės yra privalomos, todėl atsakovės priimtas Sprendimas buvo neteisėtas ir naikintinas ginčijamose dalyse.

2.4.                      Statybos darbų pirkimų gairių, išleistų Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT Gairės) 1 priede pateikiamas pavyzdinių kainos ir kokybės kriterijų sąrašas. Gairių priede nurodoma, kad kainos lyginamasis svoris turėtų būti tarp 70 ir 90 balų iš 100. Pareiškėjos vykdyto Pirkimo atveju, Pirkimo sąlygų 79 punkto lentelėje nustatyta, kad kainos kriterijaus lyginamasis svoris yra 80 balų iš 100. Pareiškėjo nustatytas kainos lyginamasis svoris patenka į Viešųjų pirkimų tarnybos Gairėse nurodytas lyginamųjų svorių dydžių ribas. Jeigu pareiškėjos tikslas būtų buvęs gauti mažiausios kainos pasiūlymus, pareiškėja būtų nustačiusi, kad pasiūlymai vertinami tik pagal kainą. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmai rodo priešingą pareiškėjos tikslą nei Sprendime nurodo atsakovė. Pareiškėjai pirkimo sąlygų 79.6 punkte nustačius minimalų balą, kurį tiekėjai turėjo surinkti pagal vertinimo kriterijus T1-T3, tiekėjai buvo įpareigoti varžytis ne tik dėl kainos, tačiau ir dėl darbų atlikimo termino, darbuotojams mokamų atlyginimų ir statinio statybos vadovo patirties. Pirkimo sąlygų 79.6 punkte nustačius minimalaus balo, tiekėjai būtų galėję nesiūlyti trumpesnio darbų atlikimo termino, didesnių darbuotojams mokamų atlyginimų ar didesnės statinio statybos vadovo patirties, o stengtis laimėti Pirkimą vien dėl pasiūlytos mažos kainos. Atsakovės teiginys, jog pareiškėjos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiūlymus neturi jokio pagrindo bei prieštarauja faktinei situacijai.

2.5.                      Teiginys, jog kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikšmė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės, nėra teisingas. Gairėse nėra nurodoma, kad nustačius mažus kokybės kriterijų lyginamuosius svorius, negalima taikyti minimalaus kokybės kriterijų balo. Pareiškėjos vykdytame pirkime kokybės kriterijams skirti 20 balų iš 100. Gairių 1 priede kokybės kriterijams skirtinas lyginamasis svoris svyruoja nuo 0 iki 25 balų iš 100. Nustatytas kokybės kriterijų lyginamasis svoris atitiko Gairių 1 priedą. Vertinant Gairių nuostatas tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai akivaizdu, kad kokybės kriterijų lyginamojo svorio dydis neturi įtakos minimalaus kokybės kriterijų balo nustatymui, t. y. Gairėse eksplicitiškai nenurodoma, kad esant tam tikram lyginamajam svoriui negalima nustatyti minimalaus kokybės kriterijų balo bei pateikiami vertinimo kriterijų pavyzdžiai, kur kokybės kriterijų lyginamasis svoris atitinka pareiškėjos Pirkimo sąlygose nustatytą lyginamąjį svorį.

3.       Atsakovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą grindžia šiais motyvais:

3.1.                      2022 m. vasario 14 d. sprendime buvo nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjos pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymo vertinimo tvarka prieštarauja VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo principams bei dirbtinai apriboja konkurenciją (VETPĮ 64 straipsnio 5 dalis). Perkančiosios organizacijos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiūlymus, kitaip tariant, pareiškėja siekė įsigyti darbus už kuo mažesnę kainą, tačiau Pirkimo sąlygų 79.6 punkte, 79 punkte nurodytos sąlygos lėmė tai, jog T1, T2, T3 kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikšmė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės. Pažeidimo nustatymo motyvai tiek Sprendime, tiek nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo tokie patys. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Sprendimo motyvai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu LAKG, dėl ko galimai turėtų būti naikintinos atitinkamos Sprendimo dalys kaip neatitinkančios VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto.

3.2.                      Nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant LAGK nebuvo ginčijami pareiškėjos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai ar jos teisė nustatyti minimalų „pereinamąjį balą“. Pareiškėja skunde nenurodė nė vieno argumento, pagrindžiančio, kad nustatyta pasiūlymo vertinimo tvarka atitinka viešųjų pirkimų principus, dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos. Priešingai, pirkimo dokumentų sisteminė analizė, sudaro pagrindą teigti, jog nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidžia  VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja konkurenciją.

3.3.                      Pareiškėja Pirkimo sąlygų 79.6 punkte nustatė, kad tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Pirkimo sąlygų 79 punkte buvo nustatyti keturi ekonominio naudingumo kriterijai, kurių lyginamieji svoriai yra: kaina (C) – 80 balų, sąžiningos konkurencijos sąlygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų. Kaip matyti iš lyginamųjų svorių dydžių, kaina pareiškėjai buvo svarbiausias ekonominio naudingumo kriterijus. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai kaina būtų ne svarbiausiais ekonominio naudingumo kriterijus, pareiškėja būtų kainai nustačiusi mažesnį balą. Nors pareiškėjai kaina buvo svarbiausias ekonominio naudingumo kriterijus ir siekė kuo kokybiškesnius darbus įsigyti už kuo mažesnę kainą, nustatė tokią pasiūlymo vertinimo tvarką, kai kaina, kurios lyginamasis svoris buvo didelis, net nebuvo vertinama, pasiūlymui nesurinkus daugiau negu 10 balų už techninius parametrus. Nustačius tokią pasiūlymo vertinimo tvarką kainos kriterijus neteko prasmės, nors jis Perkančiajai organizacijai buvo svarbus.

3.4.                      Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka užkirto kelią viešajame pirkime dalyvauti tiekėjams, galintiems konkuruoti kaina, tokiu būdu pažeidžiant VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją (VETPĮ 64 str. 5 d., Metodikos 7.3 p.).

3.5.                      Pareiškėja pažeidė VEPĮ 29 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 5 dalį, Metodikos 7.3 punktą, ginčijamas Sprendimas priimtas ir taikyta finansinė korekcija pagrįstai, LAGK 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas atmesti pareiškėjos skundą yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo naikinti ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra.

4.       Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus prašė tenkinti. Nurodė, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu, finansinės korekcijos taikymas- bendra suma 65 420,47 Eur (be PVM), sukels neigiamas finansines pasekmes bendrovei. Išlaidos nebuvo planuotos ir/ar numatytos. Pareiškėja yra savivaldybės įmonė, dėl energetikos išteklių kainų ženklaus pokyčio planuojamos surinkti mažesnės pajamos. Esant galimybei prašė mažinti taikytos korekcijos dydį iki 2,5 proc.

5.       Atsakovės atstovė atsiliepime nurodytais motyvais prašė atmesti skundą. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl korekcijos taikymo nėra vertinama ir reikšminga pareiškėjo finansinė padėtis

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6.       Ginčas byloje kilo dėl UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1

7.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

7.1.                      2020 m. vasario 5 d. pareiškėja su Agentūra pasirašė Sutartį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-VIPA-T-024-01-0016 „Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Pabradės miesto aglomeracijoje“ ir 2020 m. vasario 5 d. „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros“ paskolos sutartis Nr. VF – P0016/1 bei 2020-04-02 „Geriamojo vandens tiekimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros bendrai finansuojamo vandentvarkos fondo lėšomis“ paskolos sutartis (toliau – Paskolų sutartys).

7.2.                      Agentūra 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2021/2- „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ (toliau – Raštas) pranešė pareiškėjai apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą bei informavo, kad pagal 2021 m. lapkričio 4 d. gautą viešojo pirkimo Nr. 541203 patikros išvadą, yra pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl galimo VETPĮ nuostatų ir Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatų nesilaikymo viešojo pirkimo Nr. 541203 „Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Pabradės m. statyba“ vykdymo metu. 

7.3.                      Pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 228 „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl Agentūros Rašte nurodytų galimų pažeidimų vykdant Pirkimą bei pateikė įsakymą dėl eksperto skyrimo.

7.4.                      2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos ir Agentūros pasirašytas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Pabradės mieste, Pabradės aglomeracijoje, plėtros“ paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1 prie Paskolos sutarties

7.5.                      Agentūra 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. IT01 nurodė, kad pareiškėja pažeidė VETPĮ 29 straipsnio 1 dalies bei 64 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi Pirkimo sąlygų 79.6 punkte yra numatyta, jog, tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Agentūra Sprendime nurodė, jog perkančiosios organizacijos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidžia VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją (VETPĮ 64 straipsnio 5 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 1S-159 redakcija) (toliau – Metodika)  7.3 papunktis). Agentūra nustačiusi Pirkimo pažeidimus nurodė, kad Pirkimo pagrindu sudaryta 2021 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. 22/2021 laikoma netinkamai sudaryta. Agentūra Sprendime nurodė, kad nustatytas pažeidimas ir priimtas sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas, kurios siekia 65 420,47 EUR (be PVM). Nutarė, pareiškėjai teikiamiems mokėjimo prašymams pagal pirkimo sutartį Nr. 22/2021 pritaikyti 5 proc. finansinę korekciją iš grąžintinos. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 65 420,47 EUR (be PVM). Sprendime taip pat pateikta netinkamų finansuoti išlaidų detalizacija pagal projekto finansavimo šaltinius.

7.6.                      Pareiškėja nesutikdama su atsakovės Sprendimu kreipėsi į LAGK prašydama: 1. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ 2022 m. vasario 14 d.  sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1) (toliau – Sprendimas) dalis, kuriomis nustatytas tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimas bei dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas bei VETPĮ 29 straipsnio 1 dalis ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas: 1.1. Sprendimo 3.3 punkto „Pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos“ turinį; 1.2. Sprendimo 3.4 punkto „Su pažeidimus susijusi veika“ skyriaus „1. Sprendimas dėl pasiūlymų vertinimo ir ekonominio naudingumo kriterijų“ dalis; 1.3. Sprendimo 3.5 punkto „Netinkamai sudarytos ar vykdomos viešojo pirkimo sutarties ir/ ar jos pakeitimo numeris“ turinį; 2. Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai nustatytos finansinės korekcijos už tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principų pažeidimai, dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimas bei VETPĮ 29 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 5 dalies pažeidimas: 2.1. Sprendimo 4 punkto „SPRENDIMAS DĖL NUSTATYTO PAŽEIDIMO“ turinį; 2.2. Sprendimo 5 punkto „PAŽEIDIMO FINANSINĖ INFORMACIJA“ papunkčių Nr. 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.5 turinį.

7.7.                      LAGK 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje Nr. AG-160/03-2022 nusprendė UAB ,,Pabradės komunalinis ūkis“ skundą dėl UAB ,,Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalių (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1), panaikinimo atmesti.

7.8.                      Pareiškėja, nesutikdama su LAGK sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo ir atsakovės Sprendimo pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas R1303/AM/05.3.2-VIPA-T-024-01-0016/1) dalyje dėl pažeidimo nustatymo ir taikytos finansinės korekcijos panaikinimo. 

8.       Pažeidimas, kurio pagrindu pripažintos netinkamomis finansuoti projekto išlaidos ir taikyta 5 proc. finansinė korekcija, grindžiamas tuo, kad pareiškėjos nustatyta Pirkimo sąlygų 79.6 punkte,  pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją (VETPĮ 64 straipsnio 5 dalis, Metodikos 7.3 punktas). 

9.       Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2021-04-27) 25 skirsnyje.

10.       Taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas). Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.

11.       Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

12.       Pirkimo sąlygose 79 punkte nustatė, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurio nurodytas ekonominis naudingumas didžiausias, gautas sudėjus visus ekonominio naudingumo balus gautus pagal atskirus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Pirkimo sąlygų 79.4 punktą). Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sąžiningos konkurencijos sąlygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sąlygų 79 punktas). Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 79.6 punktas). Paaiškindama šios nuostatos įtvirtinimą Pirkimo sąlygose, Perkančioji organizacija nurodė, kad nuostata atitinka Gaires, įgyvendina  VETPĮ 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Perkančiosios organizacijos interesas buvo sudaryti sąlygas įsigyti atitinkamos kokybės darbus kuo mažesne kaina. Minimalus pereinamasis balas neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, šiuo pagrindu nė vieno teikėjo pasiūlymas nebuvo atmestas. Sąlygos, neužkirto kelio dalyvauti pirkime jokiems tiekėjams, bet kuris tiekėjas turėjo galimybę siūlyti didesnius atlyginimus sutartį vykdysiantiems darbuotojas, pasiūlyti trumpesnį darbų atlikimo terminą ar pasitelkti labiau patyrusį statinio statybos vadovą bei su tuo susijusias didesnes išlaidas įtraukti į pasiūlymo kainą, t. y. surinkti minimalų kokybės kriterijų T1-T3 balą.

13.       Atsakovės teigimu, Perkančiosios organizacijos tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiūlymus, tačiau Pirkimo sąlygų 79.6 punkte, 79 punkte nurodytos sąlygos lėmė tai, kad T1 ,T2, T3 kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikšmė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės. Pavyzdžiui, pasiūlymas, kuris būtų surinkęs 9 balus už kriterijus T1, T2, T3 būtų buvęs atmestas, nors už kainą jis galėjo gauti maksimalią 80 balų sumą, t. y. bendra balų suma galėjo sudaryti net 89 balus. Tiekėjai neturėjo galimybės lygiateisiškai konkuruoti, nes pasiūlymui skiriami ekonominio naudingumo balai už T1 ir T3 kriterijus priklauso nuo kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytų šių kriterijų reikšmių. Neužtikrinta veiksminga tiekėjų konkurencija, kadangi reikalaujama surinkti minimalų balų skaičių iš techninių kriterijų, nevertinant kokia yra pasiūlymo kaina. Tiekėjai, galintys konkuruoti kaina, bet nesurenkantys minimalaus techninio balo, prarado galimybę konkuruoti. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1-T3 kuria pridėtinę vertę, bet nenustato būtinų parametrų. Pirkimo sąlygos tapo neaiškiomis ir netiksliomis, nes nebuvo aišku, kokį pasiūlymą tiekėjams reikia teikti, kad surinkti minimalų praeinamą balą. Pirkimo sąlygų 79.6 p. netiesiogiai reikalauja iš tiekėjų turėti aukštesnę minimalią kvalifikaciją nei galima reikalauti pagal Metodiką. Netiesiogiai buvo reikalaujama būti įvykdžius ne vieną projektą, o keturis ar penkis projektus, jei siūloma darbus atlikti per dešimt mėnesių.

14.       Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomumas pirkimo dokumentuose nusistatyti minimalų „pereinamąjį“ balą. Perkančioji organizacija gali tokį balą nusistatyti ir tuomet jo nesiekiantys pasiūlymai turės būti atmetami. Vis dėl to, būtina įvertinti tokios sąlygos tinkamumą ir proporcingumą kiekvieno konkretaus pirkimo atveju.

15.       VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai ir kt. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

16.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2020-02-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-275-822/2020). Be to, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu. Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą). Pasak LVAT, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (2020-07-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. EI2-3744-595/2020). Gero administravimo principas apima ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti yra kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

17.       Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2021-04-27) 25 skirsnyje.

18.       Taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas). Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“ (Taisyklių 318 punktas). Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.

19.       Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo.

20.       Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.

21.       PĮ 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

22.       VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

23.       VETPĮ 64 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. VETPĮ 64 straipsnyje 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant pasiūlymus atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VETPĮ 64 straipsnio 1 dalies b papunktyje vienas iš kriterijų yra nurodomas pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.

24.       Metodikos 7.3 punkte yra numatyta, jog pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu.

25.       Pažeidimas grindžiamas tuo, kad perkančiosios organizacijos nustatyta Pirkimo sąlygų 79.6 punkte įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, pirkimo skaidrumo, proporcingumo principus bei dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

26.       Pareiškėja paskelbtose Pirkimo sąlygose 79 punkte nustatė ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurio nurodytas ekonominis naudingumas didžiausias, gautas sudėjus visus ekonominio naudingumo balus gautus pagal atskirus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Pirkimo sąlygų 79.4 punktą). Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sąžiningos konkurencijos sąlygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sąlygų 79 punktas). Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 79.6 punktas).

27.       Perkantysis subjektas Pirkimo dokumentuose gali nustatyti atitinkamas sąlygas, jeigu atitinka VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus. Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomumas pirkimo dokumentuose nusistatyti minimalų „pereinamąjį“ balą. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau -VTP) parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės nustato, kad siekiant įsigyti kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus, visais atvejais rekomenduojama numatyti minimalų balų skaičių, kurio nesurinkęs tiekėjo pasiūlymas būtų atmestas, tačiau tokios sąlygos tinkamumo ir proporcingumo nustatymas būtinas kiekvieno konkretaus pirkimo atveju (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio  1 dalis, 59 straipsnio 3 dalies 3 punktas). VPT Gairės yra rekomendacinio pobūdžio., t. y. įtvirtina dažniausiai pasitaikančius atvejus, juos naudojant kaip pavyzdžius perkančiosioms organizacijoms. Visgi, perkančioji organizacija, taikydama kriterijus konkrečiam pirkimui, turi atsižvelgti į pirkimo sąlygas ir laukiamus rezultatus bei viešą interesą.

28.       Paaiškindama nuostatos, susijusios su pereinamuoju balu, įtvirtinimą Pirkimo sąlygose, Perkančioji organizacija nurodė, kad nuostata atitinka Gaires, įgyvendinama VETPĮ 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Perkančiosios organizacijos interesas buvo sudaryti sąlygas įsigyti atitinkamos kokybės darbus kuo mažesne kaina. Minimalus pereinamasis balas neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, šiuo pagrindu nė vieno teikėjo pasiūlymas nebuvo atmestas. Sąlygos, neužkirto kelio dalyvauti pirkime jokiems tiekėjams, bet kuris tiekėjas turėjo galimybę siūlyti didesnius atlyginimus sutartį vykdysiantiems darbuotojas, pasiūlyti trumpesnį darbų atlikimo terminą ar pasitelkti labiau patyrusį statinio statybos vadovą bei su tuo susijusias didesnes išlaidas įtraukti į pasiūlymo kainą, t. y. surinkti minimalų kokybės kriterijų T1-T3 balą. 

29.       Bylos duomenis pagal pirminę Projekto Pirkimo sąlygų redakciją tiekėjų (2021-03-30) pasiūlymų vertinimas buvo numatytas pagal ekonominio naudingumo koeficientus : kaina (C) -80 balų, techninis pajėgumas (T1) – 5 balai, sąžiningos prekybos sąlygos (T2) – 5 balai, darbų atlikimo terminas (T3) – 5 balai, specialisto patirtis (T4) – 5 balai (79 punktas); tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 50 procentų ekonominio naudingumo balų pagal T1-T4 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančius pirkimo dokumentų reikalavimų (79.6 punktas). Pareiškėjos Pirkimo dokumentams išankstinės patikros metu pritarta su pastabomis (rekomendacija) (2021-05-13 VIPA pranešimas per DMS apie pirkimo 3.001 išankstinės patikros rezultatus). Ginčijamu Sprendimo aspektu aktualios atsakovės pateiktos pastabos dėl Pirkimo sąlygų 79.6 punkto, būtent, kad <...> 5) Pirkimo sąlygų 79.6 punktas tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 50 procentų ekonominio naudingumo balų pagal T1-T4 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančius pirkimo dokumentų reikalavimų" turi būti braukiamas, kadangi maksimaliai už T1-T4 kriterijus galima surinkti tik 20 procentų ekonominio naudingumo balų, kadangi kainai skirta 80 procentų. Šis punktas bet kuriuo atveju turėtų būti braukiamas arba pateikiamas derinti iš naujo. <...> (Pastabos pateiktos elektoriniu paštu .) Koreguotos Pirkimo sąlygos (paskelbtos Viešojo pirkimo Nr. 541203 2021-06-25), o būtent, Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai: kaina (C) – 80 balų, sąžiningos konkurencijos sąlygos (T1) – 8 balai, darbų atlikimo terminas (T2) – 2 balai, specialisto patirtis (T3) – 10 balų (Pirkimo sąlygų 79 punktas). Tiekėjui nesurinkus daugiau kaip 10 ekonominio naudingumo balų pagal T1-T3 kriterijus, pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 79.6 punktas), atsakovės derinimui pateiktos 2021-09-02. Agentūra, atsakydama informavo, kad 2021-05-10 suderino išankstine patikra pirkimo dokumentus, pakartotinio vertinimo Pirkimo sąlygų neatlieka, pareikalavo įvykdyto Pirkimo dokumentus pateikti su pasirašyta sutartimi per DMS.

30.       Pagal pateiktus duomenis Pirkime pasiūlymus teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaina 1 625 393 Eur su PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaina 1 986 820 Eur su PVM) (2021-07-14 VP komisijos protokolas Nr. 16, LAGK byla t. 2 b. l. 125). Paskelbto Pirkimo kaina - 1 347 084,46 Eur be PVM  (2021-06-24 VP komisijos protokolas Nr. 13). Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyta kaina viršijo pirkimui skitas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą, todėl pasiūlymas nepriimtas (2021-07-15 VP komisijos Nr. 7)

31.         Taigi, esamojoje situacijoje susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad Pirkimo reikalavimus atitinkančiam tiekėjo - UAB (duomenys neskelbtini)“, pasiūlymui nebuvo taikytas Pirkimo sąlygose įtvirtintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pagal kainos ir kokybės santykį vertinamas, t. y. minimalus pereinamasis balas kokybės ir kainos aspektu pagal T1-T3 kriterijus (Pirkimo sąlygų 79 punktas).  Pirkimo laimėtojo pripažinimą iš esmės lėmė kainos kriterijus. Pretenzijos (skundai) dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo nebuvo gautos.

32.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad Agentūra formaliai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė viešųjų pirkimų principus.  Vien pavienių pirkimo sąlygų vertinimas nepaisant susiklosčiusios faktinės situacijos, be kita ko,  pirkimo objekto, siekiamų pirkimo tikslų, uždavinių visumos aplinkybių, nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą. Pažymėtina, kad formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018). Pirkimui pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai, akivaizdu, kad minimalus konkurencijos lygis buvo užtikrintas. Nesant duomenų apie tai, kad tokie veiksmai iš esmės turėjo įtakos Pirkimo dalyvių bei kitų tiekėjų teisių apimčiai, teismas neturi pagrindo sutikti su Agentūros išvada, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei pažeidė 47 straipsnio 1 ir 7 dalies reikalavimus, tai yra nustatė neproporcingus reikalavimus, kurie dirbtinai apribojo konkurenciją, taip susiaurino tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime, ratą.   

33.       Teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei. Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibūdinančių požymių sistemą. Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas – teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016).

34.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sąvoka apima Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.).

35.        Tokiu būdu, sprendžiant dėl pažeidimo byloje turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 punktas).

36.       Byloje duomenų nepateikta, atsakovas nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.

37.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl Gairėse numatyta finansinė korekcija (5 proc.) negali būti taikoma. 

38.         Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

39.       Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-101/2013), t. y. sprendžia dėl viešo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, priimdamas atitinkamą sprendimą dėl viešo administravimo akto pagal ABTĮ 88 straipsnį. 

40.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimu naikintina skundžiamo sprendimo dalis, susijusi korekcijos taikymu dėl padaryto pažeidimo, kuri sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne kaip pareiškėjos skundo reikalavimai dėl atskirų skundžiamo sprendimo sudedamųjų dalių panaikinimo.

41.        Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur žyminio mokesčio).

42.       Panaikinus skundžiamą viešo administravimo subjekto sprendimą, pripažintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudais, todėl yra pagrindas spręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

43.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

44.       Byloje esančiais duomenimis pareiškėjas patyrė 22,50 Eur išlaidas žyminio mokesčio apmokėjimui (2022-06-07 mokėjimo nurodymas Nr. 535), todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės 23,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti pareiškėjos UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ skundą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. AG-160/03-2022.

Panaikinti atsakovo UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kuria nustatytas 5 proc. finansinės korekcijos  taikymas nuo pirkimo sutarties Nr. 22/2022, sudarytos 2021m. rugsėjo 7 d. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamų finansuoti išlaidų (bendra suma 65 420,47 Eur (be PVM)).

Priteisti pareiškėjai UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ iš atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                        Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskeinė

Agnė Stankevičienė