Civilinė byla Nr. e2A-2528-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07094-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

2.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame reiškia subrogacinį reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 1466,98 Eur žalos atlyginimą, 114,06 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam draudėjos K. A. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Dėl įtampos šuolių sudegė vaizdo stebėjimo kamera, HDD diskas, video įrašymo įrenginys su kietuoju disku, prietaisas „Netgear“. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, toliau – Taisyklės). Ieškovas, įvertinęs draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo 3219,93 Eur ir išmokėjo 3104,93 Eur draudimo išmoką (3219,93 Eur nuostolio suma – 115,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovo apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Aplinkybę, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs, žalos administravimo metu patvirtino ir pats atsakovas. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 1466,98 Eur.

4.       Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. tarp K. A. (K. A.) (toliau – Vartotoja, Draudėja) ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu, dėl prašymo atlyginti žalą R0002236390, informavo Ieškovą, jog remiantis visa surinkta informacija, operatoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija Objektui 2019 m. gegužės 2 d. elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų nebuvo užfiksuota. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Ieškovas priežastinį ryšį įrodinėja 2019 m. gegužės 2 d. UAB „Aknera“ pirminės apžiūros aktu (defektiniu aktu) (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, jog sistemų prietaisai sudegė dėl įtampos šuolių. Iš Akte nurodytos informacijos negalima daryti išvados, jog dėl V. Į. gedimo yra atsakingas Atsakovas. Tiek Atsakovas, tiek vartotojas yra atsakingi už tinkamą ir saugų elektros tinklo eksploatavimą iki nustatytos nuosavybės ribos. Atsakovas atsakingai rūpinasi skirstomojo tinklo eksploatavimu. Iš atsakovo pateikto modulinės transformatorinės (duomenys neskelbtini) eksploatavimo žinialapio matyti, kad 2019 m. gegužės 16 d. t. y. praėjus vos 2 savaitėms nuo Ieškovo nurodomos V. Į. gedimo datos (2019 m. gegužės 2 d.) buvo atlikta transformatorinės periodinė apžiūra, kurios metu defektų nustatyta nebuvo. Taigi, atsakovo elektros skirstomasis tinklas eksploatuojamas tinkamai ir saugiai. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar tinkamai buvo eksploatuojamas Draudėjos vidaus tinklas byloje nėra. Įtampos svyravimai, jeigu tokie buvo, galėjo atsirasti dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui dėl Vartotojo vidaus tinkle esančių gedimų, instaliacijos trūkumų, per didelės apkrovos, ir pan. Ieškinyje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovo tiesioginių veiksmų/neveikimo ir Ieškovo nuostolių atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 1466,98 Eur žalos atlyginimo, 114,06 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1581,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 147,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:

5.1.                      Byloje esantys įrodymai (defektinis aktas, gedimų suvestinė su aprašymais 2019 m. balandžio – 2019 m. gegužės laikotarpiu, vartotojų atjungimų informacija, šalių atstovų paaiškinimai teisme) patvirtina, kad draudėjo vietovėje įvyko elektros energijos sutrikimas – elektros įtampos svyravimai ir dėl to, t. y. dėl elektros įtampos šuolių buvo sugadinta draudėjo vaizdo stebėjimo įranga.

5.2.                      Ieškovas pateikė į bylą UAB „Aknera“ parengtą defektinį aktą pagal draudėjo kreipimąsi į UAB „Aknera“ dėl draudėjo sugedusios įrangos priežasčių nustatymo. Atsakovas jokių kitokių įrodymų, paneigiančių minėtame akte nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą įrangos gedimo priežastį, teismui nepateikė, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovo nesutikimo argumentai, kurie nepatvirtinti jokiais leistinais neginčytinais įrodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

5.3.                      Iš gedimų suvestinės su aprašymais 2019 m. balandžio – 2019 m. gegužės laikotarpiu matyti, kad montuojamos gedimų apsaugos buvo nepakankamos, nes draudėjo vietovėje (ir aplink ją) nustatytas didelis gedimų dažnumas suponuoja išvadą, kad buvo tiekiama nekokybiška elektros energija – elektros tinkle buvo įtampos šuoliai, kurie sąlygojo draudėjos įrangos sugadinimą. Atsakovas, teigdamas, jog sutrikimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju tokie gedimai nelėmė vartotojo elektros įrenginių gedimo. Priešingai – iš vartotojų atjungimo duomenų, užfiksuotų Molėtų tinklo skyriuje, (duomenys neskelbtini) pastotėje, linijoje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal atsijungimo/įsijungimo laikus buvo sekantys įvykiai: 2019 m. gegužės 1 d. 02:31 (atsijungė) ir 2019 m. gegužės 1 d. 02:53 (įsijungė); 2019 m. gegužės 1 d. 02:55 (atsijungė) ir 2019 m. gegužės 1 d. 02:57 (įsijungė); sutrikimo priežastis – nenustatytos priežastys, požymis – gedimas; aprašymas – NAKĮ, įžemėjimas, ryšio dingimas; nurodyti atjungti vartotojai ir jų adresai: K. A., gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir kiti vartotojai (4 asmenys).

5.4.                      Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko EETNT reikalavimų, todėl atsakovo argumentai apie kitokią galimą žalos atsiradimo priežastį (gedimą vartotojo tinkle ir pan.), grindžiami prielaidomis ir atmestini kaip neįrodyti. Vien ta aplinkybė, kad objekte įvyko trumpalaikis elektros įtampos šuolis, dėl kurio sugedo draudėjo objekte esantys įrenginiai, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad šis elektros įtampos šuolis neviršijo Standarte nustatytų reikalavimų, suponuoja išvadą, jog atsakovas neužtikrino tinkamos kokybės elektros tiekimo.

5.5.                      Dėl išvardintų priežasčių teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad draudėjo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), esanti vaizdo stebėjimo įranga sugedo dėl 2019 m. gegužės 1 d. elektros įtampos šuolio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kitokias galimas žalos atsiradimo priežastis, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to tenkančias neigiamas pasekmes. Dėl šios priežasties teismas ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas – 36 Eur žyminį mokestį bei 9 centų žyminio mokesčio pervedimo išlaidas. Nurodė, kad:

6.1.                      Nustatęs, kad Atsakovą ir draudėją K. A. šiuo atveju siejo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, teismas privalėjo spręsti sutartinės civilinės atsakomybės klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties šalių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės apimties Pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino, taigi jau vien dėl šios priežasties Pirmosios instancijos teismo Sprendimas negalimas laikyti pagrįstu.

6.2.                      Teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, abejotino patikimumo ir visiškai neinformatyviais įrodymais, nepagrįstai bei nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos visą tikslios įrangos gedimo priežasties bei atsakingo asmens įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui, taip paneigdamas būtent ieškovui tenkančias civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigas.

6.3.                      Atsakovas pateikė įrodymus dėl jo valdomo skirstomojo tinklo, kurie pagrindžia, kad atsakovo valdomas skirstomasis tinklas buvo įrengtas tinkamai, turėjo visas reikiamas apsaugas ir virštampių draudėjui suformuoti negalėjo, o ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti paties Draudėjos valdomo vidaus tinklo, kuriame lygiai taip pat galėjo kilti Ieškovo žalos priežastimi nurodomas įtampos šuolis, tvarkingumą. Teismas ignoravo faktą, kad viršįtampis gali kilti ne tik atsakovo valdomame skirtomajame tinkle, bet ir pačios Draudėjos vidaus tinke, už kurį atsakovas nėra niekaip atsakingas. Ieškovui neteikiant byloje jokių įrodymų dėl pačios Draudėjos vidaus tinklo tvarkingumo, o atsakovui pateikus konkrečius įrodymus, kad atsakovo tinklas buvo tvarkingas ir viršįtampių Draudėjai įvykio datą suformuoti negalėjo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad viršįtampis kilo būtent Atsakovo valdomame, o ne pačios Draudėjos vidaus tinkle.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė apskritai net neišsiaiškinęs, ką (kokį tiksliai reiškinį) ieškovas įvardija įtampos šuoliu nagrinėtu atveju ir ar tai (toks ieškovo įvardintas reiškinys) apskritai net galėtų būti laikomas neleistinu reiškiniu pagal tiekiamos elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus.

6.5.                      Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo, jo nepagrindė leistinais įrodymais, o teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas turi būti tenkinamas. Byloje esantys įrodymai bei nurodyti faktiniai duomenys leidžia teigti, jog atsakovas nėra atsakingas už kilusią žalą, o sprendimas laikytinas nepagrįstu.

7.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, aiškino ir vertino byloje surinktus įrodymus ir, atlikęs sisteminį įrodymų vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad įrodymai buvo vertinti nepalankiai atsakovui, nereiškia, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Ieškovas, siekdamas įrodyti ieškinio reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos apdraustam turtui padarytą žalą. Į bylą buvo pateiktas defektinis aktas, kuriame buvo fiksuojami sugadinti prietaisai ir sugadinimo pobūdis. Taip pat turto sugadinimo, sunaikinimo akte buvo pateikti ir draudėjos paaiškinimai apie jai žinomas įvykio aplinkybes. Šie dokumentai atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir patikimumo reikalavimus ir atsakovo nebuvo nuginčyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o teismas pagrįstai juos vertino kaip patikimus ir atkreipė dėmesį, kad atsakovė jų nenuginčijo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

9.       Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar pagrįstai patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. Conditio sine quanon) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

11.       Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

13.       Taigi, šiuo atveju būtent ieškovas turi įrodyti, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nekokybiškai teikiamos elektros energijos) ir kad žala neatsirado dėl kokių nors asmens, apdraudusio turtą neteisėtų veiksmų (neatsargumo), pavyzdžiui netinkamos vidinių elektros tinklų priežiūros, į tinklą pajungtų prietaisų saugumo neužtikrinimo ir kt.

14.       Ieškovas teigia, kad 2019 m. gegužės 2 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. dėl šio įtampos šuolių sudegė vaizdo stebėjimo kamera, HDD diskas, video įrašymo įrenginys su kietuoju disku, prietaisas „Netgear“. Visuose ieškovo tiek teismui, tiek atsakovui pateiktuose dokumentuose (įskaitant 2019 m. gegužės 17 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą) nurodoma įvykio data – 2019 m. gegužės 2 d. Jokių kitų įrodymų, kurie nurodytų galimai kitą įvykio datą į bylą nebuvo pateikta. Ieškovas yra draudimo bendrovė – profesionalus verslo subjektas, todėl jis turėjo visas galimybes tinkamai ištirti įvykį, surinkti įrodymus ir įvertinti tikslią įvykio datą dar iki kreipimosi į teismą.

15.       Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo spręsti, kad draudėjo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), esanti vaizdo stebėjimo įranga sugedo dėl 2019 m. gegužės 1 d. elektros įtampos šuolio, nes visi ieškovo pateikti įrodymai žalos atsiradimo data įvardija kitą datą (2019 m. gegužės 2 d.).

16.       Įvertinus pateiktus įrodymus nustatyta, kad ieškinyje nurodytą datą – 2019 m. gegužės 2 d., jokių reiškinių, galinčių sąlygoti neleistinus atsakovo Draudėjai tiekiamos elektros energijos viršįtampius, atsakovo valdomame skirstomajame tinkle nebuvo, taigi, vien dėl šios priežasties ieškinys neturėjo būti tenkinamas.

17.       Pažymėtina, kad ir kitos pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos klaidingu duomenų interpretavimu, neatitinka nei realios faktinės situacijos, nei teisinio reguliavimo bei teismų praktikos.

18.       Atsakovas yra pateikęs paaiškinimus bei rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 2 d. apskritai jokių sutrikimų atsakovo valdomame skirstomajame tinkle nebuvo, atsakovo skirstomasis tinklas veikė visiškai tinkamai, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos.

19.       Atsakovas nurodė, jog operatoriui AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), Utenos apskr., 2019 m. gegužės 2 d. elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų nebuvo užfiksuota. Iš su tripliku pateiktų įrodymų – 2019 m. gegužės 2 d. duomenų iš Vartotojų atjungimų sistemos, matyti, kad jokie sutrikimai ar gedimai atsakovo valdomoje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama Draudėjai, įvykio datą nebuvo fiksuoti (tripliko Priedas Nr. 1). Taigi, įvertinus skirstomojo tinklo darbą 2019 m. gegužės 2 d., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas Draudėjai tiekė kokybės reikalavimų neatitinkančią elektros energiją.

20.       Vienintelis su Draudėjos objektu kaip nors susijęs Neplaninių atsijungimų duomenyse matomas buvęs sutrikimas - tai elektros energijos nutrūkimas 2019 m. gegužės 1 d. laikotarpiu nuo 2:31 iki 2:57, įvykęs suveikus avarijų prevencijos automatikai dėl įžemėjimo 10 kV oro linijoje (duomenys neskelbtini) iš pastotės (duomenys neskelbtini). T. y. elektros energijos tiekimas nutrauktas suveikus skirstomajame tinkle sumontuotiems apsaugos aparatams, kurie automatiškai atjungia elektros energijos tiekimą visose tolimesnėse elektros energijos tiekimo grandyse, kol bus pašalintas pradinėje elektros energijos grandinėje atsiradęs sutrikimas, taip kartu nuo bet kokių neleistinų reiškinių apsaugant tolimesnį tinklą.

21.       Šiuo atveju, suveikus apsaugos aparatams, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas tolimesnėms tiekimo grandims – iš viso 67 transformatorinėms ir iš jų maitinamiems 727 vartotojams, įskaitant ir Draudėjo objektą. Pašalinus 10 kV oro linijos įžemėjimą, elektros energijos tiekimas atnaujintas visoms minėtoms 67 transformatorinėms, visiems nuo jų pajungtiems 727 vartotojams. Nei vienas iš minėtų vartotojų (išskyrus Draudėją ir atitinkamai ieškovą) atsakovui nėra pateikęs pretenzijų dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. T. y. teismui buvo pateiktas visų ginčo laikotarpiu užklausų dispečeriams ir vartotojų pretenzijų sąrašas, iš kurių matoma, kad jokių pretenzijų dėl elektros energijos nutraukimo 2019 m. gegužės 1 d. sąlygotos žalos įrenginiams (sugedusios įrangos) Atsakovas nėra gavęs. Taigi, minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl šio elektros tiekimo nutrūkimo vartotojų įranga sugadinta nebuvo, taigi ir Draudėjos įranga negalėjo būti sugadinta.

22.       Sutiktina su atsakovu, jog elektros energijos nutrūkimas nėra tapatus reiškinys ieškinyje nurodomam žalą neva sąlygojusiam viršįtampiui, nes tai savo esme yra netgi priešingas reiškinys, kurio metu krenta (o ne padidėja) tiekiamos elektros energijos įtampa, taigi šis 2019 m. gegužės 1 d. buvęs elektros energijos nutrūkimas viršįtampių sąlygojusios žalos Draudėjai negalėjo lemti.

23.       Minėtas 26 minutes trukęs elektros energijos tiekimo pertrūkis įvyko suveikus avarijų prevencijos automatikai dėl įžemėjimo 10 kV skirstomojo tinklo dalyje. Ši dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų namus dalių, tačiau buitiniai vartotojai, taip pat šiuo atveju ir Draudėja, tiesiogiai prie 10 kV linijų nėra prijungti ir elektros energijos tiesiogiai iš šių linijų negauna. Elektros energija pereina per daugybę tinklo dalių, transformatoriuose transformuojama į 0,4 kV ir tik tuomet tiekiama buitiniams vartotojams, įskaitant ir Draudėją. Draudėja elektros energiją gauna iš Transformatorinės (duomenys neskelbtini). Šioje transformatorinėje nei 2019 m. gegužės 2 d., nei laikotarpiu 2019 m. balandžio 15 d. – 2019 m. gegužės 2 d., jokių gedimų fiksuota nebuvo.

24.       Atsakovas teismui pateikė elektros tinklų schemą su aiškiai pažymėta buvusio įžemėjimo vieta ir Transformatorinės (duomenys neskelbtini), prie kurios yra prijungta Draudėja, vieta, iš kurios matyti, kad 2019 m. gegužės 1 d. buvusio įžemėjimo 10 kV oro linijoje vieta yra pernelyg geografiškai nutolusi nuo Draudėjos, todėl jokių neleistinų Draudėjai tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų šis įžemėjimas 10 KV oro linijoje Draudėjai tiekiamoje 0,4 kV įtampos elektros linijoje sąlygoti negalėjo.

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais, Transformatorinėje (duomenys neskelbtini), iš kurios jau tiesiogiai Draudėja gauna elektros energiją, yra sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai - 10 kV skyriklyje (duomenys neskelbtini), iš kurio elektros energija tiekiama į Transformatorinę (duomenys neskelbtini), kurioje elektros energija transformuojama į 0,4 kV ir tik tada tiekiama Draudėjai, yra įrengtas viršįtampių ribotuvas POLIMD 12 bei pačioje Transformatorinėje (duomenys neskelbtini) įrengti dar 2 viršįtampių ribotuvai: ASM-12M bei (duomenys neskelbtini)

26.       Šių apsaugos aparatų paskirtis apsaugoti elektros įrenginius nuo žalingo viršįtampių ir kitų reiškinių poveikio, o Transformatorinėje (duomenys neskelbtini) sumontuoti net trys tokie ribotuvai. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad dėl įžemėjimo geografiškai nutolusioje 10 kV tinklo dalyje, perėjusi Transformatorinę, joje iš 10 kV iki 0,4 kV transformuota įtampa dar perėjusi tris Transformatorinėje (duomenys neskelbtini) sumontuotus viršįtampių ribotuvus galėtų suformuoti neleistinus viršįtampius Draudėjai.

27.       Byloje nėra jokių duomenų, jog šie viršįtampių ribotuvai įvykio metu būtų buvę sugadinti ir nebūtų veikę tinkamai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už viršįtampių Draudėjo įrangai sąlygotą žalą.

28.       Atsakovas teismui taip pat pateikė ir modulinės Transformatorinės (duomenys neskelbtini) eksploatavimo žinialapį, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus vos 2 savaitėms nuo ieškovo nurodomo 2019 m. gegužės 2 d. įvykio, buvo atlikta transformatorinės periodinė apžiūra ir jokių defektų nebuvo nustatyta (aiškiai matoma, kad jokių remonto darbų nebuvo atliekama, taigi nėra jokių duomenų, kad apsaugos aparatai galėjo veikti netinkamai).

29.       Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad 2019 m. gegužės 1 d. buvęs įžemėjimas 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, dėl kurio suveikus avarijų prevencijos įrenginiams, buvo automatiškai atjungtas elektros energijos tiekimas visose tolimesnėse tinklo grandyse, galėjo sąlygoti viršįtampius linijoje, kuria nuo Transformatorinės (duomenys neskelbtini) elektros energija tiesiogiai tiekiama Draudėjai, todėl minėtas įžemėjimas niekaip negalėjo sąlygoti žalos Draudėjai.

30.       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu dažniu yra atliekama transformatorinės periodinė apžiūra, nedetalizavo kas sudaro remonto darbus ir pan. Panašiu, kaip nurodoma įvykio data, laikotarpiu jokių remonto darbų Transformatorinėje (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta, todėl atsakovo pateiktame žinialapyje matomų remonto darbų detalizavimas nėra susijęs su šia byla ir pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamas. Šiai bylai aktuali tik vienintelė minėtame žinialapyje matoma Transformatorinės (duomenys neskelbtini) apžiūra, įvykusi 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po įvykio datos, o iš pateikto Transformatorinės (duomenys neskelbtini) eksploatavimo žinialapio matoma, kad jokie remonto darbai šią datą neatlikti, taigi Transformatorinės būklė iš karto po įvykio datos buvo tinkama, nereikalaujanti remonto.

31.       Pirmosios instancijos teismas apžvelgdamas faktinę bylos situaciją nurodė ir kitus visiškai su įvykiu nesusijus duomenis, t. y. kad: Pateikta gedimų suvestinė su aprašymais 2019-04 – 2019-05 laikotarpiu, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 2 d. fiksuoti gedimai, kaip, pavyzdžiui, svyruoja įtampa (šviesa prigęsta / šviečia ryškiau), vykdytojo pažymėta kaip ypatingas įvykis, paryškintas skirtinga spalva (savininkas T. K.) ir pan.

32.       Pažymėtina, jog elektros energija Draudėjui tiekiama konkrečia elektros linija (duomenys neskelbtini) iš konkrečios transformatorinės (duomenys neskelbtini), todėl ir apie elektros energijos kokybę gali būti sprendžiama tik analizuojant įvykius šioje linijoje bei šioje konkrečioje transformatorinėje, kurioje, kaip minėta, jokių gedimų, galinčių sąlygoti neleistinus viršįtampius, fiksuota nebuvo.

33.       Skundžiamame sprendime nurodyta svyravusi įtampa pas savininką T. K. apibūdina situaciją buvusią būtent pas šitą konkretų vartotoją, kuriam elektros energija tiekiama visai kita linija ((duomenys neskelbtini)) nei Draudėjai, šio vartotojo (T. K.) objektas yra geografiškai nutolęs ir visai kitu adresu (duomenys neskelbtini) nei Draudėjos objektas, taigi minėtų duomenų apie vartotoją T. K. siejimas su Draudėjui tiektos elektros energijos kokybe apskritai negalimas.

34.       Pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 įtampos svyravimai yra leistina situacija ir visiškai normalus reiškinys, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie duomenys, anot jo, galėtų reikšti, kad šie matomi svyravimai neatitiko leistinų ribų pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010.

35.       Neleistinu įtampos šuoliu pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 laikytina tik tokia situacija, kai standartinė vardinė žemoji įtampa 1 fazės sistemoje viršija 230 V ± 10%, 3 fazių sistemoje viršija 400 V ± 10%. Tokios informacijos apie 2019 m. gegužės 2 d. įvykį į šią bylą nebuvo pateikta.

36.       Atsakovas nei Sutartimi, nei teisės aktais nėra įpareigotas elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų. Vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 50160:2010 elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai, todėl vien buvę trumpalaikiai elektros energijos nutrūkimai ar svyravimai, kurie neviršija Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nustatytų ribų, savaime nereiškia, kad tiektos elektros energijos kokybė neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

37.       Šioje byloje nebuvo išsiaiškinta ką tiksliai ieškovas laiko įtampos šuoliais neva šiuo atveju sąlygojusiais žalą. Tik tai išsiaiškinus ieškovo pateiktus duomenis būtų galima lyginti su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytais leistinais dydžiais ir tik tuomet vertinti, ar buvęs reiškinys iš tiesų laikytinas nekokybiška elektros energija. Bet kokio buvusio sutrikimo skirstomajame tinkle vertinimas kaip neleistino įtampos šuolio neatitinka nei faktinių duomenų, nei teisės aktų reikalavimų, nei teismų praktikos.

38.       Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų buvusios įtampos duomenų, nelygino jų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais, t. y. Ieškovas neįrodė neleistino pagal teisinį reglamentavimą įtampos šuolio fakto. Vien aplinkybė, kad ieškovo pateiktame UAB „Aknera“ defektiniame akte lakoniškai nurodyta, kad įranga sugedo dėl įtampos šuolio, nepateikiant daugiau jokios informacijos, nereiškia, kad defektiniame akte nurodytas įtampos šuolis yra tas įtampos šuolis, kuris neleistinas pagal elektros energijos kokybę Lietuvoje reglamentuojančio Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 reikalavimus.

39.       Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovo tinkluose – atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka būtent ieškovui. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. atsakovo elektros linijoje į Draudėjos objektą buvo kokie nors elektros energijos svyravimai.

40.       Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos (neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryšys). Įvertinus aptartas aplinkybes, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 36 Eur žyminis mokestis bei 9 centų žyminio mokesčio pervedimo išlaidos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 36 Eur žyminio mokesčio bei 9 centų žyminio mokesčio pervedimo išlaidas.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas