Civilinė byla Nr. 2-66-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00382-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.       įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartį, papildomai prie nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto, išnuomojant ieškovei statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame sklypo plane;

1.2.       įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pažymėto 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, duomenų nustatymo ir suformavimo veiksmus, kiek to reikia šio sklypo nuomos sutarties sudarymui (pakeitimui).

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane; priteisė ieškovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ iš atsakovės NŽT 1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisė ieškovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ iš atsakovės NŽT 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė NŽT kreipėsi į teismą su pareiškimu, jame prašydama: 1) atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus patvirtintas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas; 2) pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir leisti atsakovei NŽT išnuomoti ieškovei UAB sveikatos centrui „Energetikas” valstybinės žemės plotą, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentu – (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimu teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinis miškas), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir pagal šį dokumentą atliktais kadastriniais matavimais.

5.       Atsakovė nurodė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įpareigojo ją ne pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, prie jos pridedant 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypo planą, bet pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai ieškovei išnuomojant 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas minėtame plane, t. y. teismas tik apibrėžė žemės nuomos sutarties pakeitimo apimtį, bet nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti atlikti tokie pakeitimai. Dėl to atsakovė yra laisva pasirinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius būdus nuomos sutarties sudarymui (pakeitimui). Galiojant dabartiniams (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniams, teismo sprendime nurodytoje teritorijoje naujas žemės sklypas, kuris turi būti išnuomotas, gali būti formuojamas tik rengiat galiojančio detaliojo plano pakeitimus, todėl atsakovė, remdamasi kompetentingų institucijų pozicija nagrinėjamu klausimu, nusprendė inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą. Remiantis teritorijų planavimo organizatoriaus Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija, tuo atveju, jei nebūtų gauta jokių naujų pretenzijų ar neprasidėtų nauji teisiniai ginčai, naujam detaliajam planui parengti vienerių metų turėtų pakakti. Todėl teismo sprendimo įvykdymas per jame numatytą terminą nėra įmanomas, o tai suponuoja poreikį atidėti jo vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, įvertinus galimai kilsiančius teisinius ginčus. Dėl šių priežasčių turėtų būti keičiama ir teismo sprendimo įvykdymo tvarką, leidžiant atsakovei NŽT išnuomoti ieškovei UAB sveikatos centrui „Energetikas” valstybinės žemės plotą, vadovaujantis naujai parengtu ir patvirtintu vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentu, t. y. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pakeitimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovės NŽT prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo priimtos nutarties paskelbimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovės NŽT 1 158,69 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“.

7.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatose nėra išimčių dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tiek esant nustatytam sprendimo įvykdymo terminui, tiek nesant nustatyto tokio termino. Tai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali ir turi būti atidedamas, iš naujo nustatant tam terminą, patvirtina CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad jeigu teismo sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

8.       Teismas pažymėjo, kad pateiktuose šioje civilinėje byloje Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad jeigu nebūtų gauta jokių naujų pretenzijų ar neprasidėtų nauji teisiniai ginčai, detaliajam planui parengti vienerių metų turėtų pakakti. Tačiau atsižvelgdamas į galimus kilti ginčus, rengiant detalųjį planą, taip pat į kitus būtinus atlikti veiksmus teismo sprendimui įvykdyti, teismas padarė išvadą, kad protingas ir objektyviai būtinas teismo sprendimo įvykdymo terminas yra 1 metai ir 6 mėnesiai, jį skaičiuojant nuo teismo nutarties paskelbimo dienos. Tokio termino nustatymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros, taip pat ieškovės interesų, nes tokiu atveju teismo sprendimas bus realiai įvykdytas per nustatytą terminą.

9.       Teismas nurodė, kad patenkinus kitą atsakovės prašymo dalį – atidėti teismo sprendimo vykdymą ne ilgiau nei bus patvirtintas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, būtų priimtas sąlyginis sprendimas, o tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms priimti tokius sprendimus, ir pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, prašydama pakeisti ir sprendimo įvykdymo tvarką, iš esmės prašo pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau tai įstatymas draudžia. Byloje nebuvo spręstas klausimas ir nepriimtas teismo sprendimas išnuomoti žemės sklypą pagal detalųjį planą, kuris nebuvo parengtas ir patvirtintas nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei šiuo metu. Teismo sprendime nustatyta, kad žemė turi būti išnuomota pagal UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, todėl, patenkinus ieškovės prašymą pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, būtų išspręstas klausimas, kuris nebuvo išspręstas teismo sprendimu, o ieškovei būtų nustatytos naujos pareigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti atsakovės NŽT prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d sprendimo vykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      

11.1.       Sprendžiant atsakovės prašymo pagrįstumo klausimą, pirmiausiai turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu jau buvo nagrinėtas teismo sprendimo įvykdymo klausimas ir toks terminas, kaip pakankamas ir pagrįstas, buvo nustatytas pačiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsirado aplinkybės, kurios iš esmės keičia sprendimo įvykdymo galimybę. Tokių aplinkybių teismas nenagrinėjo, o atsakovės prašymo motyvai, kad pagal teisės aktų reikalavimus sprendimo įvykdymui yra būtina parengti teritorijų planavimo pakeitimo dokumentą, nėra pakankami taikyti išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, kadangi tokios aplinkybės atsakovei turėjo būti žinomos ir bylos nagrinėjimo metu.

11.2.       Teismas nuoroda į CPK 771 straipsnio 3 dalį nepagrįsta, juolab kad teismas tenkino tik atsakovės prašymo dalį ir išsprendė sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, o teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybės nenustatė. Kita vertus, atvejus, kada teismo nustatytą įpareigojimą gali įvykdyti tik pats skolininkas, reglamentuoja ne CPK 771 straipsnio 3 dalis, bet šio straipsnio 5 dalis, ir tokiu atveju sprendžiamas klausimas dėl baudos jam skyrimo.

11.3.       Absoliuti dauguma atsakovės argumentų, kurie buvo nurodyti prašyme ir kurie tariamai turėtų pagrįsti naujų faktinių aplinkybių atsiradimą, ne tik neturi jokios teisinės reikšmės, tačiau atsakovei negalėjo būti nežinomi pirmą kartą Klaipėdos apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jo vykdymo tvarkos pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi jau buvo atmetęs tokį atsakovės prašymą. Kaip matyti iš pakartotinio atsakovės prašymo turinio, jame nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo. Vien šių aplinkybių pagrindu grindžiamas pakartotinis prašymas atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą ne trumpesniam nei 1 metų ir 6 mėnesių terminui, nes esą paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, turėjo būti teismo atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų.

11.4.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino atsakovės laikotarpiu nuo sprendimo įsiteisėjimo iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos atliktų veiksmų, nukreiptų teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė pirmą veiksmą, nukreiptą į teismo sprendimo įvykdymą, atliko tik 2021 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuomet kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrų inicijavimo. Iki tol atsakovė vien ieškojo  priežasčių teismo sprendimo nevykdymui, ką patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1664-565/2021 dėl baudos skyrimo.

11.5.       Net ir nustačius, kad tinkamam teismo sprendimo įvykdymui reikalingas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš teismo sprendimui reikalingo įvykdyti termino išbraukti laikotarpį, kurį atsakovė nepagrįstai vengė vykdyti teismo sprendimą. Vien tai, kad atsakovė neįvykdė teismo sprendimo, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės už netinkamą teismo sprendimo vykdymą ir teismo sprendimo vykdymo laikotarpį pradėti skaičiuoti iš naujo nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

11.6.       Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria naujas teismo sprendimo įvykdymo terminas nustatytas nuo teismo nutarties paskelbimo dienos, ne tik užkerta kelią spręsti atsakovės atsakomybės už netinkamai vykdytą teismo sprendimą jau praėjusiu laikotarpiu klausimą, tačiau ir nepagrįstai pailgina bendrą faktinį teismo sprendimo vykdymo terminą net iki 31 mėnesio.

11.7.       Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas sprendimo įvykdymą, išimtinai rėmėsi Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose išdėstyta formalia pozicija, kad detaliajam planui parengti 1 metų turėtų pakakti. Tačiau toks teiginys yra deklaratyvi ir abstrakti Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija. Vien tik toks argumentas nėra pakankamas, sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino nustatymo.

11.8.       Teismas nusprendė atidėti sprendimo įvykdymą ne 1 metų terminui, kurį buvo nurodžiusi Palangos miesto savivaldybės administracija, o dar ilgesniam terminui, t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams, motyvuodamas savo poziciją vien poreikiu atsižvelgti į galbūt ateityje kilsiančius  ginčus dėl detaliojo plano rengimo. Tokia teismo pozicija paremta vien prielaidomis ir subjektyviais pamąstymais. Teismas šiuo atveju privalėjo nustatyti minimalų, objektyviai pagrįstą terminą.

11.9.       Pradėdamas skaičiuoti 1 metų ir 6 mėnesių terminą nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo šio savo procesinio sprendimo dalies. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovė inicijavo detaliojo plano parengimą tik 2021 m. gegužės 7 d., bet nėra aišku, kodėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nebuvo susietas būtent su šia detaliojo plano rengimo pradžios data.

12.       Atsakovė NŽT atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.       NŽT kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją 2021 m. balandžio 21 d. raštu, kuriuo prašė suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti nuomonę, ar, neatlikus (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros, kurios tikslas būtų 4,5764 ha ploto žemės sklypo suformavimas esamiems pastatams eksploatuoti, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, servitutų ir kitų būtinų reglamentų nustatymas, galėtų būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, t. y. atliekami veiksmai dėl žemės sklypo įregistravimo tik pagal teismui pateiktą UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsakyme nurodė, kad norint pakeisti tokių žemės sklypų ribas ir plotą, turėtų būti koreguojamas detalusis planas, atliekant teisės aktuose numatytas viešinimo procedūras.

12.2.       Valstybinės žemės plote, kuris apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, galioja (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir šis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini), žemės sklype yra saugomi kultūros paveldo objektai, t. y. (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, kurioje yra pastatyti baltų dievų stulpai. Ši gyvenvietė yra gausiai lankoma miesto gyventojų ir svečių, o jų poreikiams Palangos miesto savivaldybė yra įrengusi automobilių stovėjimo aikštelę, suoliukus, takus prie jūros, kitaip tariant, teritorija yra reikalinga ir viešajam interesui tenkinti. Todėl siekiant išsaugoti viešajam interesui reikalingą teritoriją, teritorijų planavimo dokumente būtina suprojektuoti ne tik nuomai reikalingo žemės sklypo ribas, bet turi būti suprojektuotas ir servitutas, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurių negalima nustatyti nepakeitus detaliojo plano.

12.3.       Sprendimą pakeisti (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, o ne rengti jo korektūrą, Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė, be kita ko, įvertinusi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) detalusis planas buvo patvirtintas dar 2000 m., t. y. prieš daugiau nei 20 metų, per kuriuos ne kartą keitėsi ir teisės aktų nuostatos, buvo patvirtinta daugybė naujų teritorijų planavimo dokumentų, į kuriuos privaloma atsižvelgti. Svarbu, kad pagal teisinį reguliavimą teisę spręsti dėl detaliojo plano korektūros ar jo keitimo turi tik savivaldybė, todėl atsakovė NŽT neturėjo teisės įsiterpti į tokią išimtinę kitos institucijos kompetenciją.

12.4.       Tam, kad būtų atlikti veiksmai dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo, buvo ne kartą organizuoti susitikimai su Palangos miesto savivaldybės administracija, siekiant susiderinti detalaus plano keitimo darbų inicijavimo veiksmus, išsiaiškinti ne tik NŽT reikalingus atlikti darbus, bet ir Palangos miesto savivaldybei teikiamų dokumentų formą, terminus. Tuo tikslu Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė 13 institucijų adresuotą prašymą sudaryti teritorijų planavimo sąlygas, o atsakovė NŽT, 2021 m. birželio 7 d. su Palangos miesto savivaldybės administracija sudariusi teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį, iš karto ėmėsi vykdyti parengiamąsias viešųjų pirkimų procedūras (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo paslaugoms nupirkti. Tik esant visų 13 institucijų sutikimams NŽT 2021 m. birželio 29 d. paskelbė informaciją apie skelbiamą detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą. Darbų sutartis su pirkimą laimėjusiu tiekėju buvo pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo atlikti visi privalomi veiksmai, nustatyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatuose.

12.5.       Detaliojo plano keitimo dabų sutarties galiojimo terminas yra numatytas gerokai ilgesnis (35 mėnesiai), nei terminas, per kurį faktiškai turės būti atlikti darbai. Tai padaryta dėl aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu su teikėju, nes tik sutarties galiojimo laikotarpiu galima atsiskaityti už atliktus darbus. Kita vertus, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo darbai faktiškai bus vykdomi paslaugų teikimo grafike nurodytų terminų, t. y. per 18 mėnesių. Nustatant šį paslaugų teikimo grafike numatytą darbų atlikimo terminą, buvo įvertinta ir Teritorijų planavimo dokumentų registre esanti informacija apie rengtų detaliųjų planų koregavimą ir keitimą, pagal kurį ankstesni (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo sprendiniai buvo patvirtinti net per ilgesnį laikotarpį, nei šiuo atveju.

12.6.       Paslaugų teikimo grafike yra nurodyti ne konkrečių institucijų, dalyvaujančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo procese, darbų atlikimo terminai, o bendrai tam konkrečiam etapui įvykdyti reikalingas terminas. Pavyzdžiui, vien pagal teisės aktus susipažinti su parengtu detaliuoju planu skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų, iš jų ne mažiau kaip 5 darbo dienos – detaliojo plano sprendinių viešai ekspozicijai. Per šį laiką visuomenė supažindinama su rengiamais sprendiniais. Nustatant paslaugų teikimo grafike terminą, buvo įvertintos ir kitos teisės aktuose įtvirtintos būtinos procedūros, jų galimi atlikimo terminai, t. y. detaliojo plano suderinimas Teritorijų planavimo komisijoje, suderinto plano teikimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kt.

12.7.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo ir objektyvumo principais, padarė teisingą išvadą, kad 1 metų ir 6 mėnesių (18 mėnesių) teismo sprendimo įvykdymo termino nustatymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros, įskaitant ir ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ interesų, kadangi tokiu atveju sprendimas bus įvykdytas per konkretų terminą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto taikymo

13.       Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovės NŽT prašymu 1 metų 6 mėnesių terminui buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymas, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamos teismo nutarties paskelbimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.).  

14.       Teismas yra valdžios institucija, todėl jo priimtas sprendimas ar kitoks teismo procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valdžios aktas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo visuotinio privalomumo principas yra įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Šis principas lemia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą, be kita ko, ir visos valstybės ar savivaldybės institucijos, tarnautojai ar pareigūnai.

15.       Visgi tam tikrais atvejais teismui yra numatyta galimybė modifikuoti sprendimo vykdymą, nukeliant sprendimo vykdymo pradžią arba išdėstant jo vykdymą teismo nustatytomis konkrečiomis dalimis. Tokie klausimai yra sureguliuoti CPK 284 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

16.       Aiškindamas šią civilinio proceso normą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimas ne visada gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka bei terminais. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek ir objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ar atidėti sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgiama į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, kitaip tariant, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

18.       Toks teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas tokios priežastys, kurios objektyviai kliudo įvykdyti teismo sprendimą, ir kai šio procesinio instituto taikymu nėra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas ir nepažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodytų sąlygų visuma egzistuoja, tuo leidžia įsitikinti atsakovės prašyme įvardytos aplinkybės bei prie šio prašymo pridėti įrodymai.

19.       Visų pirma, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, šalių ginčą iš esmės išnagrinėję teismai, iš dalies patenkindami apeliantės ieškinį bei nustatydami atsakovei 2 mėnesių terminą teismo sprendimo įvykdymui, nevertino, ar tokio termino realiai gali pakakti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir jos procesinės eigos, atsakovė anksčiau nekėlė teismo sprendimo įvykdymo termino, kurį ieškinyje prašė nustatyti apeliantė, (ne)pakankamumo klausimo. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atsakovė NŽT nebuvo įpareigota pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį prie jos pridedant 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, bet teismas ją įpareigojo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį papildomai išnuomojant 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas minėtame plane. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip konkrečiai turėtų būti atlikti nuomos sutarties pakeitimai, teisėjų kolegija nurodė, kad pati atsakovė yra laisva pasirinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius pirmosios instancijos teismo sprendimo įgyvendinimo būdus.

20.       Antra, atsakovės prašyme dėstomos aplinkybės patvirtina, kad ji, prieš pradėdama vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatė, jog iš esmės vienintelis galimas sprendimo įvykdymo būdas yra siejamas su (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, į kurį patenka ir valstybinės žemės sklypas, kurį atsakovė įpareigota išnuomoti apeliantei, korektūra (pakeitimu). Iš su šiuo prašymu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti nuomonę, ar, neatlikus (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros, galėtų būti formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas, t. y. atliekami veiksmai dėl žemės sklypo įregistravimo vien pagal teisme išnagrinėtoje byloje esantį UAB „Geo city“ 2019 m. balandžio 15 d. parengtą žemės sklypo planą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 12 d. atsakyme nurodyta, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) detaliajame plane yra nustatyti numatomi ar esami žemės sklypai, sąlygos (apribojimai) jų pertvarkymui, taip pat šių sklypų tvarkymo ir plėtojimo reikmės, norint pakeisti tokių žemės sklypų ribas bei plotą turėtų būti koreguojamas (keičiamas) ir detalusis planas.

21.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. gegužės 7 d., t. y. dar iki atsakymo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gavimo, siekdama įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą – išnuomoti apeliantei valstybinės žemės sklypą, Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl teritorijų planavimo proceso organizavimo. Šio atsakovės prašymo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, tarp atsakovės NŽT ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 7 d. buvo pasirašyta minėtos teritorijos planavimo proceso inicijavimo sutartis.

22.       Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė iš esmės ir neginčija aplinkybės, jog atsakovės pasirinktas teismo sprendimo įvykdymo būdas, kuris siejamas su (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pakeitimu, yra būtina (reikalinga) teismo sprendimo įvykdymo sąlyga. Atskirajame skunde nesama jokių argumentų, kad būtent tokie atsakovės inicijuoti teisiniai veiksmai bei procedūros yra pertekliniai ir nėra reikalingi teisėtos nuomos sutarties su apeliante sudarymui. Apeliantė taip pat nenurodo, kad šie atsakovės atliekami procedūriniai veiksmai, skirti teismo sprendimo įvykdymui, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir dėl to būtų (arba galėtų būti) ginčijami ikiteismine ar teismine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės pasirinktą ir apeliantės iš esmės nekvestionuojamą teismo sprendimo įgyvendinimo būdą, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime nustatytas 2 mėnesių terminas jam įvykdyti, objektyviai yra per trumpas.

23.       Atmestini ir tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovei jau turėjo būti žinomas teismo sprendimo įvykdymui reikalingas terminas. Kaip nurodyta pirmiau, konkretus teismo sprendimo būsimo įvykdymo būdas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, taigi, nebuvo ir vertinamas. Atsakovei per teismą nukreiptu ieškinio reikalavimu apeliantė siekė kito tikslo – sudaryti su atsakove papildomo žemės sklypo, būtino jai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, nuomos sutartį, neprašydama teismo nustatyti jokių konkrečių tokio reikalavimo įgyvendinimo būdų. Bylą nagrinėję teismai, be kita ko, išaiškino, kad atsakovei teismo sprendimo įvykdymo būdą leidžiama pasirinkti savo nuožiūra. Vadinasi, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismo sprendimo, kuriuo šalims buvo sukurtos atitinkamos teisės ir pareigos, įsiteisėjimo atsakovė dar neturėjo teisinės pareigos vertinti galimus teismo sprendimo įvykdymo būdus ir (ar) šių būdų įgyvendinimo terminus.

24.       Nagrinėjamoje situacijoje yra aktuali ir tokia aplinkybė, kad ginčas buvo kilęs dėl specifinį statusą turinčio valstybinio žemės sklypo, t. y. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, trukusiu net 13 metų, keitėsi ne tik teisinis reguliavimas, susijęs su valstybinės žemės nuomos tvarka ir detaliųjų planų parengimu, bet ir žemės sklypo panaudojimo aplinkybės, pavyzdžiui, 2015 m. jame buvo numatytas valstybinę reikšmę turinčio dviračio tako tiesimas. Visa tai taip pat neleido atsakovei bylos nagrinėjimo metu nuspręsti, kaip ji vykdys  teismo sprendimą, jeigu ieškinys bus patenkintas, ir kokie galėtų būti jo įvykdymo būdai bei trukmė.

25.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės prašytas nustatyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra niekuo nepagrįstas. Valstybei priklausančio turto naudojimo teisinis reguliavimas bei jo pagrindu atsakovės ir kitų institucijų atliekami (atlikti) veiksmai, nukreipti teismo sprendimo įgyvenimui, patvirtina, kad tokio pobūdžio administracinės procedūros, kaip detaliojo plano parengimas (pakeitimas) ir jo suderinimas, užtrunka žymiai ilgiau nei 2 mėnesius, kurie buvo nustatyti priimant teismo sprendimą. Kaip matyti iš atsakovės nurodytų aplinkybių, vien viešųjų pirkimų procedūros, skirtos detaliojo plano parengimo paslaugų įsigijimui, šiuo konkrečiu atveju truko beveik 2 mėnesius. Atsakovė viešųjų pirkimų procedūras, būtinas detaliojo plano parengimui, inicijavo 2021 m. birželio 29 d., tiekėjų pasiūlymu eilė buvo sudaryta ir laimėtojas paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 5 d., o darbų sutartis su juo pasirašyta tik 2021 m. rugpjūčio 16 d.

26.       Be to, atsakovės nurodyto termino pagrįstumu leidžia įsitikinti ne tik Palangos miesto savivaldybės administracijos, dalyvaujančios detaliojo plano parengimo procedūroje, išsakyti argumentai, kad tokiam detaliajam planui parengti turėtų užtekti 1 metų, bet ir kitos aplinkybės, kurias atsakovė išsamiai paaiškino. Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo darbai faktiškai bus įvykdyti per paslaugų teikimo grafike nurodytą terminą, t. y. per 18 mėnesių, juolab kad ankstesni Teritorijų planavimo dokumentų registre esantys duomenys apie atliktus (duomenys neskelbtini) detaliojo plano pakeitimus patvirtina, jog tokie pakeitimai anksčiau buvo atlikti per dar ilgesnį laikotarpį. Apeliantė, vien kritikuodama nustatyto teismo sprendimui įvykdyti termino trukmę, nenurodo jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti kitokią išvadą, t. y. kad tokio pobūdžio administracines procedūras galima atlikti ir greičiau (CPK 178 straipsnis).

27.       Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje yra susidariusi išskirtinė situacija, pateisinanti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto taikymą, o atsakovės nurodytas terminas, kuriam ir buvo prašoma atidėti teismo sprendimo įvykdymą, yra objektyviai reikalingas. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ir pagrindo vertinti, kad šio instituto taikymu galėtų būti paneigtas įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo privalomumas ir (ar) pažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyra. Apeliantė nenurodo, kad dėl neįvykdyto teismo sprendimo ji realiai patyrė ar patiria kokius nors nuostolius.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

28.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pasisakyti dėl CPK 771 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, kadangi ši teisės norma taikoma ne įvykdymo atidėjimo, o sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atveju, kuris inicijuojamas ne proceso šalies prašymu, o antstolio surašyto akto dėl neįvykdyto teismo sprendimo pagrindu. Kita vertus, vien ši klaida pati savaime nepaneigia visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas atsakovės prašymo atidėti jai teismo sprendimo įvykdymą patenkinimui (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Tokių pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo nepaneigia ir apeliantės dėstomi argumentai, kad apeliantė prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo pateikė pakartotinai. Pati apeliantė pripažįsta, kad antrajame savo prašyme atsakovė nurodė iš esmės naujas faktines aplinkybes, kurios ir sudarė prielaidas kitaip, nei pirmąjį kartą, išspręsti šį prašymą. 

29.       Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta 1 metų ir 6 mėnesių (arba 18 mėnesių) teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo termino skaičiavimo pradžia nepagrįstai buvo susieta su skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo data. Motyvų būtent tokiam skaičiavimui teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi teismo sprendimo įvykdymo galimybė yra siejama išimtinai su detaliojo plano parengimo poreikiu, būtų teisinga ir protinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis) su detaliojo plano parengimo data sieti ir galutinį teismo sprendimo įvykdymo terminą. Tokiu atveju šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo darbų sutarties, skirtos detaliojo plano parengimo paslaugų įsigijimui, sudarymo datos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Bylos duomenimis, per 18 mėnesių nuo šios datos turėtų būti atlikti visi būtini (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo darbai, įskaitant ir detaliojo plano derinimą. Toks terminas, kaip jau minėta, yra pagrįstas atsakovės atliktais skaičiavimais, kurių apeliantė iš esmės neginčija.

30.       Nors yra pagrindas pritarti taip pat ir tokiems atskirojo skundo argumentams, kad buvo delsiama pradėti įsiteisėjusio sprendimo įgyvendinimui būtinas procedūras, tačiau atsakovės delsimas visgi neteikia pagrindo kitokiu būdu skaičiuoti sprendimo įvykdymo atidėjimą terminą (jo pradžią ir trukmę). Pirma, atsakovės nepagrįstas neveikimas, kaip nurodo ir pati apeliantė, jau buvo įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje e2VP-10661-545/2021, kuri iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1664-565/2021, be kita ko, atsakovei (jos vadovui) antstolio teikimu buvo paskirta 300 Eur bauda už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Atsakovę jau nubaudus už tokio pobūdžio veiksmus (neveikimą), jos pakartotinis nubaudimas iš esmės už tą patį neveikimą, tik šįkart taikant kitą sankciją, nustatant jai trumpesnį terminą teismo sprendimui įvykdyti, ką atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, yra negalimas. Antra, apeliantė nepateikė duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymo terminą skaičiuojant nuo ankstesnės datos, nei detaliojo plano parengimo darbų pirkimas, tokiu būdu galėtų būti sudarytos realios prielaidos greitesniam sprendimo įvykdymui. Priešingai, šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ankstesnis teismo sprendimo įvykdymas būtų objektyviai negalimas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo termino skaičiavimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Toks terminas, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, nustatomas konkrečia data, t. y. iki 2023 m. vasario 17 d. (18 mėnesių, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sutarties sudarymo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

32.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo termino skaičiavimo būdą, galutinis atsakovei nustatyto teismo sprendimo įvykdymo terminas sutrumpėja 4 mėnesiais. Tai reiškia, kad  apeliantės atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies, atitinkamai, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas šalims (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

33.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės pagrįstas ir būtinas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 544,92 Eur suma, taigi, patenkinus 25 procentus ir atmetus 75 procentus atsakovės reikalavimų, apeliantei iš atsakovės buvo priteista 1 158,69 Eur (1 544,92 Eur x 75 procentai) bylinėjimosi išlaidų dalis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos, nuo kurios skaičiuojamos atsakovei kompensuotinos bylinėjimosi išlaidos, ir atsižvelgus į šio ginčo baigtį, atsakovei 5 procentais padidinama bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kompensacija (1 544,92 Eur x 80 procentai = 1 235,94 Eur).

34.       Apeliantės prašomos priteisti 1 210 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.16 punkte numatytus maksimalius dydžius, todėl jos mažintinos iki 639,24 Eur (1 598,10 Eur x 0,4). Kadangi apeliantės skundas patenkintas tik iš dalies (dėl nepagrįstai skaičiuoto termino, kas sudarytų 20 procentų skundo reikalavimų), atsakovei proporcingai kompensuotina 127,85 Eur (639,24 Eur x 20 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.

Atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį įvykdymą iki 2023 m. vasario 17 d.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“, juridinio asmens kodas 152513731, 1 235,94 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“, juridinio asmens kodas 152513731, 127,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė