Baudžiamoji byla Nr. 1-166-971/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00950-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 18 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas: 1) 2016-10-14 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., bausmę atlikęs; 2) 2018-09-06 Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) areštu 20 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. B. laikotarpiu nuo 2019-01-05, 22 val., iki 2019-01-06, 8 val. 30 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir tuometinės sugyventinės M. Ž. metu, tyčia, suduodamas rankos kumščiu penkis kartus į galvos sritį, suduodamas keturis kartus kumščiu į šonkaulių sritį bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, to paties konflikto eigoje, suduodamas rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų M. Ž. į veido sritį bei keturis kartus suimdamas ranka jai už kaklo ir ją smaugdamas, taip sukėlė savo tuometinei sugyventinei M. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino iš dalies. Neneigė sukėlęs fizinį skausmą savo tuometinei sugyventinei M. Ž. Pripažino, jog suėmęs jai už plaukų nuo savęs nustūmė, taip pat buvo suėmęs ir už skruostų bei trenkė ją į sieną. Nurodė, kad galėjo suduoti ir keletą smūgių, tačiau neigė smūgius sudavęs tyčia, mano, kad galėjo susistumdymo metu netyčia suduoti M. Ž. Nurodė, kad dėl įvykusio konflikto, tuo metu buvusios emocinės būsenos gali šito neprisiminti. Tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime, tikrai nesudavė. Pripažįsta, kad savo veiksmais M. Ž. sukėlė fizinį skausmą, bet ne visiškai tokiu būdu, kaip nurodo M. Ž. (b. l. 100-101, 104-105).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tuometinis sugyventinis R. B. prieš ją nuo 2019-01-05 22 val. iki 2019-01-06 8 val. 30 min. vartojo fizinį smurtą. Konfliktas tarp jos ir R. B. kilo dėl to, kad ji nutarė nutraukti santykius su R. B. Jis nesutiko skirtis ir pradėjo smurtauti. Parvertė ant lovos ir kumščiu sudavė penkis kartus į galvos sritį bei kumščiu sudavė penkis kartus į šonkaulių sritį, vėliau įspraudė ją į kampą ir tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, viena ranka suėmęs už kaklo smaugė. Nereagavo į prašymus išleisti ją su vaikais iš namų, sudavė kumščiu į veido sritį dar ne mažiau kaip tris kartus bei smaugė. Jai atsigulus, R. B. lovoje vėl ją smaugė. Ryte, apie 8 val. 30 min. jai su vaikais susiruošus išeiti dar kartą puolė ant jos ir, suėmęs už striukės nusitempė į virtuvę ir vėl smaugė. 2019-01-30 apklausos metu nurodė, kad pirminėje apklausoje 2019-01-07 dėl nervinio ir emocinio išsekimo galėjo suklysti dėl suduotų smūgių skaičiaus. Parodė, kad buvęs sugyventinis tikrai sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiu į galvos sritį ir kokius 2-3 smūgius į veido sritį. Neneigia, kad ir ji puolė ant tuometinio savo sugyventinio, tačiau tas puolimas pasireiškė savigyna, nes jokiu kitu būdu negalėjo savęs apginti. Jokių smurtinių veiksmų prieš R. B. neatliko, jo smurtinių veiksmų niekaip neišprovokavo. R. B. taip sako, siekdamas sušvelninti savo veiksmų padarinius. R. B. dėl šio incidento atsiprašė, buvo nuoširdus, jam atleido ir pretenzijų neturi, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, žalos jokios nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 32-33, 35-36).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019-01-06 10 val. 54 min. į Telšių AVPK kreipėsi M. Ž., kuri pareiškė, kad 2019-01-06 apie 00 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), R. B. žodinio konflikto metu ranka trenkė jai į galvos sritį penkis kartus bei ne mažiau kaip penkis smūgius sudavė į šonkaulius. Vėliau sekiodamas po visą butą iš paskos, grasino nužudyti, jei M. Ž. nedarys to, ką jis palieps. Tęsdamas savo veiksmus R. B. įrėmęs M. Ž. į kampą, trenkė ranka į veido sritį ne mažiau keturis kartus bei laikydamas ranka už gerklės ją smaugė. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ranka trenkė į veidą ne mažiau tris kartus, ranka smaugė kaklą bei suėmęs už kaklo srities pakėlė į viršų. M. Ž. gulint lovoje, R. B. griebė už gerklės ir pakėlęs nuo lovos ją smaugė. Toliau tęsdamas savo veiksmus nuo buto durų R. B. nusitempė M. Ž. iki virtuvės, kur ją pradėjo smaugti, tokiais savo veiksmais R. B. M. Ž. sukėlė fizinį skausmą. Konfliktą matė M. Ž. nepilnamečiai vaikai M. Ž. bei I. Z. (b. l. 1-2).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo apklausta nukentėjusioji M. Ž. ir iš jos priimtas pareiškimas (b. l. 6-11).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusioji M. Ž. Nustatyta, kad ant M. Ž. žando matosi sena mėlynė, ant kaklo įdrėskimas, sužaloti nukentėjusiosios kairės rankos pirštai (b. l. 12-21).
Iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės gydytojo įrašo nustatyta, kad M. Ž. 2019-01-06 11 val. 19 min. nustatyta objektyvi būklė: kairiajame skruoste platoka kraujosruva, skausminga kairės pusės VIII-XI šonkaulių sritys l. xillaris, psterior srityse, patinęs kairės plaštakos III pirštas, riboti tarpfalanginiai judesiai (b. l. 39).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019-01-06 10 val. 57 min. R. B. buvo blaivus (b. 1. 59).
Nors kaltinamasis neigia, kad nukentėjusiajai tyčia sudavė tiek smūgių, kiek nurodo M. Ž., o galėjo keletą smūgių suduoti netyčia susistumdymo metu, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamasis pripažino, kad suėmęs nukentėjusiąją už plaukų nustūmė bei suėmęs už skruostų trenkė į sieną, bei susistumdymo metu galėjo suduoti keletą smūgių. Nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. B. jai rankos kumščiu sudavė smūgius į šonkaulių, veido ir galvos sritis, bei smaugė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Be to, iš gydytojo išrašo matyti, kad M. Ž. buvo nustatyti sveikatos sužalojimai: kairiajame skruoste platoka kraujosruva, skausminga kairės pusės VIII-XI šonkaulių sritis, patinęs kairės plaštakos III pirštas, riboti tarpfalanginiai judesiai, kas neabejotinai patvirtina buvus fizinį kontaktą. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, yra tam tikrų neatitikimų dėl suduotų smūgių skaičiaus: nukentėjusioji M. Ž. (kaip pati nurodė dėl nervinio ir emocinio išsekimo) 2019-01-07 apklausoje parodė, kad kaltinamasis sudavė daugiau smūgių, tačiau šie parodymai nėra esminiai ir nepaneigia, kad R. B. smurtavo M. Ž. atžvilgiu ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. B., smurtaudamas savo tuometinės sugyventinės M. Ž. atžvilgiu – suduodamas jai smūgius į veidą, galvą bei šonkaulių sritį, smaugdamas, sukėlė jai fizinį skausmą, smurto panaudojimo aplinkybės rodo R. B. tyčinį veiksmų pobūdį, todėl veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju dalinio kaltinamojo prisipažinimo nėra pagrindo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
R. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Ankstesnis R. B. teistumas neišnykęs, jis buvo teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei dokumento suklastojimo, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius, daugiausia Kelių eismo taisyklių, nusižengimus (b. l. 60-86). Teismo vertinimu, kaltinamasis savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, žalos atlyginti neprašo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 str. 6 d. 5 p.). Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, nėra pagrindo taikyti LR BK 641 straipsnio nuostatų ir mažinti paskirtą bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 113-115).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas dėl smurto prieš buvusią sugyventinę panaudojimo, anksčiau teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, kad laikytųsi įstatymų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 722 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 109-111).
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-06 iki 2019-01-08 (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis LR BK 42 straipsnio 6 dalimi, 722 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2019-09-30 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. B., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.
Taip pat išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Kristina Sušinskaitė