Civilinė byla Nr. e2-1091-1019/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog su trečiuoju asmeniu I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu sudarė turto draudimo sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl apgadinto turto sudarė 795,59 Eur. Kadangi gyvenamasis namas administruojamas atsakovės, ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.226 straipsnio ir CK 6.1015 straipsnių pagrindais privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, kadangi ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais. Atsakovės teigimu, ieškovės darbuotojai nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, galinčių daryti atitinkamas išvadas, o draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, atsakovės specialistai nedalyvavo. Taigi ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teigimu, ieškovė net neįrodinėjo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, o byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdė. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ar kokias pareigas pažeidė, tačiau apsiribojo tik įvykusios avarijos konstatavimu. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis), todėl bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Atsakovė nurodė, jog namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas „griežtąją atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, kad dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Kartu su ieškiniu taip pat nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje konkrečioje vietoje yra, pasak ieškovės, trūkęs nuotekų vamzdis, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, be to, ieškovė, būdama draudiku, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Be to, byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, jog iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, be to, ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, o ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Nurodė, kad nesutinka ir su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, nesusijusių tiesiogiai su darbų atlikimo sąnaudomis. Pažymėjo, jog abejonių kelia ir ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas aktas.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog avarijos priežastis – avarija bendro naudojimo vamzdžiuose. Atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiūra, sandarumą, tačiau įrodymų, kad tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė. Avarijos kilimas ir sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimšimą, kurioje vietoje galėjo užsikimšti kanalizacijos stovas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikšmės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovą reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiūra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.). Teismas taip pat nesiaiškino ir aplinkybės, kaip buvo likviduoti avarijos padariniai, t. y. ar buvo iškviestos tarnybos kanalizacijos stovui užkimšti, ar apie užsikimšusį stovą buvo informuotas po įvykio namo administratorius ir pan. Byloje nenustatytos aplinkybės, ar buvo ketinama imtis gyvenamajame name bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrojo kanalizacijos stovo, remonto darbų, ar buvo apskritai reikalingi remonto darbai, ar buvo nustatyti kokie nors defektai, ar administratorė teikė siūlymus daugiabučio gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų, o pastarieji siūlymų nepriėmė. Nurodytų aplinkybių įvertinimas yra reikšmingas tikslu nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei CK 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, kadangi vien ta aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.
2020-11-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius palaikė ieškinį. Paaiškino, kad draudikas su trečiuoju asmeniu sudarė draudimo sutartį. Iš draudėjo pranešimo matyti, kad užsikimšo kanalizacijos stovas, per klozetą išbėgo vanduo. Namą, kuriame įvyko įvykis, administruoja atsakovė. Ieškovės atstovas nuvyko į butą, surašė apžiūros aktą, padarė nuotraukas. Nustačius, kad įvykis draudžiamasis (užlietas, sugadintas turtas), paskaičiuota 855,59 Eur žala. Skaičiuojant žalą, nusidėvėjimas nurodytas 0, nes draudėjas nurodė, jog remontas atliktas (duomenys neskelbtini), o įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Žala buvo paskaičiuota už viso laminato keitimą, nes sugadintas buvo didžiąja dalimi – jei sugadinti keli kvadratiniai metrai, keičiamas visas laminatas ir skaičiuojama žala už visą plotą. Paaiškino, kad žala apskaičiuota pagal programą SISTELA (sertifikuota sąmatinė programa). Ši programa skaičiuoja vidutines kainas, jų ieškovė koreguoti negali. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad laminatas atsilupęs, matosi vanduo. Draudimo ekspertas pripažino, kad visas matomas sugadintas laminatas sugadintas dėl vandens, nekilo abejonių, dėl ko atsirado sugadinimai. Ekspertas matė užliejimo vietą, vertino draudėjo paaiškinimus, kad vanduo išsiliejo per klozetą. Matyti duomenys atitikimo draudėjo nurodytas aplinkybes. Jei būtų neatitikimas, būtų atlikti papildomi veiksmai. Aplinkybes apie kanalizacijos avariją patvirtino ir atsakovės pateiktas avarijos likvidavimo aktas. Atstovo teigimu, jei po įvykio būtų atliktas remontas, draudimo išmoka būtų didesnė (1363,51 Eur). Ieškovės atstovo teigimu, dėl šio įvykio atsakinga atsakovė, nes užliejimas įvyko dėl nuotekų sistemos avarijos (nuotekų sistemai užsikimšus, vanduo išbėgo per klozetą). Todėl ieškovė atsakovei pateikė 2017-03 pretenziją. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė atliks tyrimą ir pateiks įrodymus, kad reikalavimas nepagrįstas. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė pateikė darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau ieškovė žinojo, jog avariją likvidavo atsakovės atstovai. Atsakovei buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pravalyta kanalizacija, kad įvyko avarija. Vilniaus apygardos teismas siūlė atsakovei teikti įrodymus, kas likvidavo avariją, ką atsakovė darė, kad būtų išvengta avarijos. Šiuos įrodymus siūlė pateikti ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, ar buvo atliekama priežiūra, ir kt. Atsakovė tuo pripažino, kad, būdama atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, jos nevykdė ir leido įvykti avarijai. Atsakovės prievolę prižiūrėti numato teisės aktai (CK 4.84 str. 8 d., Administravimo nuostatų 3 p., 4.3 p., STR 1.12.05:2010 13 p., 14 p., 1.1.5 p.). Nebuvo atliekama jokia priežiūra, todėl įvyko avarija.
2020-11-19 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Egidijus Langys prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė žalos apskaičiavimo ir priežastis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra įrodymų, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacija. Tai nėra atsakovės pareiga teikti tokius įrodymus. Buvo įvykis, avarinė tarnyba pašalino. Draudikas tik deklaratyviai tiki tuo, kad pasako draudėjas. Laminatas galėjo būti pakilęs ir dėl kitų priežasčių. Draudikas turėjo aiškintis priežastis. Apie kanalizacijos stovą parašė tik draudėja. Kanalizacijos stovas – namo vidinė konstrukcija, o klozetas gali užsikimšti ir buto viduje. Todėl neaišku, kodėl draudikas patikėjo, jog būtent vanduo išsiliejo iš stovo. Nėra įrodymų, kad priežastį nustatė ekspertas. Žala apskaičiuota ne pagal SISTELA – pirminėje sąmatoje kvadratūra 36 kv.m., o ne 34 kv.m. Įvykis buvo bute. Dėl užpylimo bute atsako savininkas. Kas sąlygojo žalos atsiradimą, duomenų nėra. Iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti žalos. Nėra įrodymų, kaip butas atrodė prieš įvykį. Administratorius neturi įrodymų apie avarijas anksčiau, nes įvykiai nebuvo fiksuoti, negali pateikti įrodymų, nes jų nėra. Vamzdynai tvarkingi, problemų niekada nebuvo iki šio įvykio. Administratorius vykdo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Administratorius tokių įrodymų į bylą neteikė. Tikėtina, kad priežiūra buvo vykdoma tinkamai, nes anksčiau nebuvo jokių avarijų. Pateikti įrodymus, kur įvyko avarija, turėjo ieškovė. Atsakovės atstovai likvidavo avariją, tačiau jos priežasties nenustatinėjo. Atsakovės atstovo teigimu, kanalizacijos stovas galėjo užsikimšti ir dėl netinkamo naudojimo.
2021-01-12 teismo posėdžio metu liudytojas A. J. nurodė, kad yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas. Paaiškino, kad įvykis įvyko žiemą. Grįžus į butą, jis visas buvo užpiltas vandeniu, braidė po butą – net užuolaidos buvo šlapios, plaukiojo kilimas, kompiuteris, buvęs ant grindų. Vanduo jau nebebėgo. Liudytojo teigimu, per klozetą išsiveržė kanalizacijos vanduo, visas klozetas buvo aplipęs tualetiniu popieriumi, visa tai išplaukė į kambarį, viso buto grindys buvo padengtos tualetiniu popieriumi, kanalizacijos atliekomis. Kadangi butas buvo pirmame aukšte, viso namo tualetinio popieriaus likučiai subėgo į butą. Liudytojo teigimu, buvo neįmanoma užeiti į butą. Bute buvo negeras kvapas. Liudytojo teigimu, užkimšus pagrindinį stovą, atsiveria klapanas ir užpilamas pirmas aukštas. Iš kaimynų žinojo, kad buvo kreiptąsi į avarines tarnybas. Iki šio įvykio su kanalizacija problemų nebuvo. Grindys buvo sugadintos pilnai, baldai „išsipūtė“ nuo vandens. Į butą grįžo po kelių dienų, kreipėsi į draudiką. Paaiškino, kad butą 2016-05 įsigijo suremontuotą. Išmokėta draudimo išmoka visų nuostolių neatlygino.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir I. J. sudaryta Turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). (duomenys neskelbtini) apdraustas turtas buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (el. b. l. 16, 50). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės specialistai, (duomenys neskelbtini) likviduodami avariją, iš kanalizacijos šulinio į namą per du kartus su gyvatuku pravalė kanalizaciją (el. b. l. 140). Dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo vandeniui per Buto klozetą patekus į kambarį, dėl drėgmės kambario grindyse (laminate) atsirado nelygumai, tarpai. Dėl to (duomenys neskelbtini) Buto savininkas A. J. pateikė ieškovei pranešimą apie įvykį (el. b. l. 50). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo ir šiuo metu yra administruojamas atsakovės. Dėl to ginčo byloje nėra. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 795,59 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai (el. b. l. 31). Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti ieškovės patirtos žalos.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.
Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratoriaus argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo į butą prasiskverbus vandeniui. Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja jai pateiktu draudėjo pranešimu, kuriame nurodyta, kad užsikimšo namo kanalizacijos stovas ir per buto klozetą užliejo grindis, (duomenys neskelbtini) aktu, kuriame ieškovės darbuotojas – žalos tyrimo ekspertas, apžiūrėjęs įvykio vietą, tokią žalos atsiradimo priežastį patvirtino, ir planu, fotonuotraukomis, iš kurių matyti buto vonios-tualeto kambario vieta, pro kurią bėgo vanduo, dėl ko išsikraipė sušlapusios laminato grindys svetainėje, taip pat liudytojo A. J. parodymais, kuris patvirtino, kad vanduo butą užliejo pro klozetą, visas butas buvo užlietas vandeniu su tualetinio popieriaus likučiais. Teismo vertinimu, avarijos priežastį patvirtina ir atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovės specialistai (duomenys neskelbtini) iš kanalizacijos šulinio į namą, (duomenys neskelbtini), per du kartus su gyvatuku pravalė kanalizaciją.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos bute, (duomenys neskelbtini), kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus per Bute esantį klozetą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjos butą šaltinis yra ne užsikimšęs kanalizacijos stovas, o kitas šaltinis.
Pažymėtina, kad šios teismo padarytos išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose ir atstovo paaiškinimuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ieškovės darbuotojo išvados, liudytojo/Buto savininko pranešimo apie įvykį nepakankamumą ar neleistinumą žalos butui priežasčiai nustatyti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės darbuotojo padaryta išvada dėl žalos butui priežasties, nors kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų – (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, apie įvykį atsakovė ne tik buvo informuota, bet jos specialistai, likviduodami avarijos padarinius, iš namo kanalizacijos šulinio pravalė kanalizaciją. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizes, be kita ko, pavedant jas atlikti tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas numato bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: žalos pastebėjimo momentą – grįžus į butą ir jame jau radus išsiliejusį vandenį iš klozeto, žalos pobūdį – atsiradusią drėgmę grindyse, kuri iškraipė laminatą, abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismas neturi jokio pagrindo.
Atsakovė savo atsikirtimus grindžia taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens užsikimšus kanalizacijos stovui. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos stovas yra namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Kokiu būdu šį kanalizacijos stovą prieš (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiūrėjo, įrodymų byloje nėra, tokių duomenų, nors teismas juos pateikti siūlė, atsakovė nepateikė. Byloje kilo ginčas dėl šios aplinkybės vertinimo. Atsakovė ją aiškina savo naudai, teigdama, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Ieškovės teigimu, įrodymų apie atsakovės vykdytą nors kokią kanalizacijos stovo priežiūrą name, (duomenys neskelbtini), nebuvimas yra pagrindas konstatuoti, kad namo, (duomenys neskelbtini), kanalizacijos stovo priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė neatliko. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovės pozicija.
Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Bendrojo naudojimo vandens nuotekų stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti vandens stovo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Jų, taip pat jokių kitų įrodymų byloje nesant, konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą. Šios aplinkybės savaime nepatvirtina ir atsakovės atstovo argumentas, kad, kaip teigė atstovas, tikėtina, priežiūra buvo vykdoma tinkamai, nes name anksčiau nebuvo jokių avarijų.
Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei nurodytą priežastį (pratekėjimo iš klozeto užsikimšus kanalizacijos stovui), nepateikė duomenų dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros, t. y. kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu.
Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovė nepateikė, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo namo kanalizacijos stovo priežiūrą iki įvykio.
Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki (duomenys neskelbtini), kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje (Reglamento 94 punktas), sutiktina su ieškove, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo faktą, vietą ir priežastį kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos, butui (duomenys neskelbtini), atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki (duomenys neskelbtini) Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad neužtikrinusi vandens nuotekų stovo tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovės bendro pobūdžio argumentais, kad jos atsakomybę šalina ar mažina nebuvimas įrodymų byloje apie tai, kad name, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) įvykio nebuvo avarijų, butų savininkų nusiskundimų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip nešalina ir nemažina jos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, kurios uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo drabų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigą reguliariai prižiūrėti bendro naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju – vamzdynus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo sukeltos avarijos yra atsakinga atsakovė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės ar trečiojo asmens, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl kanalizacijos stovo užsikimšimo, įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo – eksperto surašytu Apžiūros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, parengtu naudojantis „SISTELA“ programa, nustatė, kad draudėjos turtui (butui) padaryta žala yra 855,59 Eur, minusavus išskaitą (franšizę), draudėjai išmokėta 795,59 Eur draudimo išmoka.
Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, nesusijusių tiesiogiai su darbų atlikimo sąnaudomis. Atsakovės teigimu, abejonių kelia ir ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas aktas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalos dydis paskaičiuotas naudojant Sistela programą, apskaičiuojant pagal vidutines kainas. Nors sugadinta tik dalis laminato, tačiau žalos dydis paskaičiuotas už viso ploto laminato keitimą. Ieškovės atstovo teigimu, paskaičiuojant žalos dydį nusidėvėjimas nebuvo skaičiuotas, nes remontas iki įvykio buvo atliktas neseniai. Šias aplinkybes grindė į bylą pateiktu Defektiniu aktu (Turto žalos įvertinimo skaičiuote), nuotraukomis, liudytojo parodymais.
Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 795,59 Eur dydžio žalą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 795,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje sumokėtą 18 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,32 Eur. Kadangi iš šalių priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais. teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 795,59 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 59 ct) dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 795,59 Eur sumą nuo 2019-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė