Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-768/2018

                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29751-2017-7

                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas areštas 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, pridedant jos dalį, subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.G. A. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad jam 2017 m. kovo 22 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiuoju 2017 m. balandžio 12 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas tris metus naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, 2017 m. birželio 10 d., 19.25 val., Pasvalyje, Svalios ir Nepriklausomybės gatvėse, vairavo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį bei pasišalino iš eismo įvykio, tokiu būdu vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

2. Apeliaciniu skundu G. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.
1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės yra nepagrįstas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis suprato ir pasidarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio. Remdamasis teismų praktika dėl bausmės vykdymo atidėjimo mano, kad aplinkybės, kad viso teisminio nagrinėjimo metu nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi taip pasielgęs; išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes bei niekam nepadarė jokios žalos; kritiškai vertina savo elgesį, nebandė išvengti atsakomybės,  sudaro pagrindą BK 75 straipsnio nuostatų taikymui.
2. Teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas neigiamai paveiktų socialinius ryšius, nukentėtų mažamečio vaiko interesai, būtų atimta galimybė įsidarbinti ateityje.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražinas Petrulytė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nurodydama, kad apylinkės teismas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė, įvertino ne tik apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau atsižvelgė ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas

4.   Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde neginčija nei savo kaltės, nei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

               4.1  Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuomet teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

               4.2 Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad nuteistajam skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri skirta tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nėra per griežta. Apylinkės teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes savo poziciją argumentuotai motyvavo ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

                4.3 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju apeliantui taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojama nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Nors, kaip teigia apeliantas, jis jokios žalos nepadarė ir pradėjo kritiškai vertinti savo elgesį, o realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiktų ne tik jo socialinius ryšius, tačiau nukentėtų ir mažamečio vaiko interesai, būtų apribotos įsidarbinimo galimybės ateityje, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Kita vertus, šios aplinkybės jam buvo puikiai žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad apeliantui tai jokios įtakos nedarė.

                4.4  Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis sukurtų teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas, nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šiuo atveju pirmiausia itin svarbu tai, kad apeliantas, nepraėjus nei 3 mėnesiams po to, kai buvo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, kurio metu žuvo žmogus, ir kai jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, tačiau padarė eismo įvykį ir dar iš jo pasišalino. Šis faktas vienareikšmiškai rodo, kad apeliantas pradėjo vertinti savo elgesį kritiškai ne po itin skaudaus eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, o tik tuomet, kai buvo nustatyta, kad jis tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet pradėjo grėsti reali laisvės atėmimo bausmė. Antra, apeliantas praeityje ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Matyti ir tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos arešto ir realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės jo teigiamai neįtakojo. Įstatymo švelninančios nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nepaskatino apelianto permąstyti apie neigiamų pasekmių kilimą dėl savo polinkio į kriminalinį elgesį, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik atlikdamas paskirtą bausmę atviroje kolonijoje, vykdydamas jam nustatytas pareigas bei pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas ir pavyzdingai elgdamasis, apeliantas gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, nes šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas yra pavojingas visuomenei.

4.5.  Galiausiai pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik apelianto interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

4.6.   Apibendrinat tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo G. A. apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                         Donatas Jatužis

              Valdas Ciesiūnas

                                                                                                                      Jolanta Raščiuvienė