Administracinė byla Nr.1-2178-423 /2016                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-02377-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 29; 74

(S)

                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                 2016 m. gegužės 16 d.

                                                                        Kaunas              

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui N. K. , jo atstovams advokatams Agnei Paškevičiūtei ir Gintui Matulevičiui,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas N. K. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-11-19 sprendimą Nr. 15-IL-20-03560-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 13 vnt. šovinių 9 mm (S&B), ginklą Beretta Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ginklo Beretta dėtuvę, ginklą Tulo N6318 bei Leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi, įvertinus jo padarytus pažeidimus, atsakovas padarė išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas tik formaliai rėmėsi pareiškėjo buvusios sutuoktinės L. K. 2015-11-19 pareiškimu, kuris  niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę  minėtiems teisiniams gėriams. Be to, 2016-04-12 Kauno apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokuroro nutarimu dėl 2015-11-17 konflikto su L. K. pareiškėjo atžvilgiu  ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat neturėjo vertinti 2005-03-03 nutarimo, kuriuo jam už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, esant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis), buvo paskirta bauda, kadangi šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jos buvo vertintos 2006 ir 2011 metais, atnaujinant pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Aplinkybė, jog 2014-02-05 Kauno apylinkės teismo nutarimu už automobilio vairavimą esant neblaiviam jam paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, negali turėti įtakos leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui, kadangi jis pripažino pažeidimą, dėl jo gailėjosi. Pažymėjo, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, nėra teistas, gerai charakterizuojamas, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kadangi jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui byloje nėra. Prašė skundą tenkinti.

                  Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2015-11-19 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas L. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2015-11-17 bendruoju pagalbos telefonu ji pranešė, jog N. K. išdaužė jos bute langus ir jai grasino, taip pat nurodė, jog N. K. jai grasina ne pirmą kartą ir prašė spręsti, ar jis gali turėti ginklą. Dėl L. K. pareiškimo buvo atliekamas patikrinimas, o 2015-11-25 pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. 2015-11-19 buvo priimtas ginčijamas sprendimas panaikinti N. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, jog  2012-02-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis taip pat nustatyta, jog 2005-03-03 nutarimu pareiškėjui paskirta bauda už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, esant neblaiviam (pareiškėjui nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis). 2014-02-05 Kauno apylinkės teismo nutarimu už automobilio vairavimą esant neblaiviam jam paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Prašė skundą atmesti. 

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-11-19 sprendimo Nr. 15-IL-20-03560-e panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2011-06-01 pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-11-19 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas buvusios pareiškėjo sutuoktinės L. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2015-11-17 bendruoju pagalbos telefonu ji pranešė, jog N. K. išdaužė jos bute langus ir jai grasino, taip pat nurodė, jog N. K. jai grasina ne pirmą kartą ir prašė spręsti, ar jis gali turėti ginklą. Dėl L. K. pareiškimo 2015-11-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2016-04-12 Kauno apylinkės prokuratūros I-ojo skyriaus prokuroro nutarimu  pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimas perduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui administraciniam teisės pažeidimui ištirti. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, jog  2012-02-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis nustatyta, jog 2005-03-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimu pareiškėjui paskirta bauda už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, esant neblaiviam (pareiškėjui nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis). 2014-02-05 Kauno apylinkės teismo nutarimu už automobilio vairavimą esant neblaiviam jam paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2015-11-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 15-IL-20-03560-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ  40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). 

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovas tik formaliai rėmėsi pareiškėjo buvusios sutuoktinės L. K. pareiškimu, kuris  niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę  minėtiems teisiniams gėriams (šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio yra nutrauktas); kad atsakovas neturėjo vertinti 2005-03-03 nutarimo, kadangi šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos, jos buvo vertintos 2006 ir 2011 metais, atnaujinant pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali turėti įtakos leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimui, kadangi jis pripažino pažeidimą, dėl jo gailėjosi, todėl toks sankcijos taikymas yra neteisėtas  ir neteisingas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai  pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – GŠKĮ). Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą  laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

            Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                Asta Urbonienė

                                                                                                                             Gintaras Čekanauskas

                                                                                                                              Natalja Zelionkienė