Baudžiamoji byla Nr. PK-532-530/2013

(teisminio proceso Nr. 1-05-3-00187-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.10.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) A. J., kaltinamajai R. J., jos gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1990-04-07 Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, privataus kaltinimo tvarka kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. J. 2012 m. lapkričio 16 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. J. atvykus pasimatyti su dukra pagal teismo nutartį, atidariusi buto duris pasakiusi, kad su dukra pasimatyti neleis, ėmė agresyviai elgtis ir rankos delnu sudavė smūgį A. J. į dešinės pusės veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

K. R. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą atvykus sutuoktiniui A. J., tarp jų kilo konfliktas, nes ji jo nenorėjo įsileisti, kadangi sirgo vaikas. Tačiau jis kartu su antstoliu brovėsi, o ji nenorėjo įleisti. Teigia, kad jam nesudavė. Vyksta skyrybų procesas, jie nesutaria dėl vaiko lankymo, yra nustatyta tvarka pagal teismo nutartį. Sutuoktinis atėjo teismo nutartimi nustatytu lankymo laiku - 18 val., bet ji neleido. Ji nenori su juo vienu leisti vaikui matytis. Sakė nori vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo ir psichologo, nes vaikas jo bijo, spiegia. Ji vyrą atstūmė kaire ranka ir neįleido, durys buvo tik pravertos. Jis stovėjo prieš ją vienu laipteliu žemiau, ji kita ranka laikė durų rankeną. Apačioje buvo jos sugyventinis S. P., pas jį buvo atvažiavęs kolega, jis išgirdo ir atėjo, tada visi išsiskirstė. Vaiko tą dieną nedavė, nes vaikas sirgo, mergaitė buvo irzli. Buvo pas medikus, teisme pateikė visas pažymas, bet jai skyrė baudą. Ji vyrą tik pastūmė ranka, jokio fizinio skausmo jam nesukėlė. Su vyru negyvena 2 metai. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nusikaltimo nepadarė.

Nors kaltinamoji R. J. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė, kartu negyvena nuo 2012-06-05. R. nuteikinėja dukrą prieš jį. Kadangi jis vaiko negalėjo lankyti sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, teismas priėmė nutartį, leisti jam pasimatyti su dukra teismo nustatytu laiku. Vaiko lankyti vyko su antstoliu 2012-11-16, 18 val.. Prieš tai matė, kad iš buto išėjo žmonos sugyventinis į lauką. Jis paskambino, R. atidarė duris, jam ji tuo metu pasirodė keista ir konfliktiška, su ja kalbėjo tik antstolis. Ji jo neleido į butą,  staiga kaire ranka jam sudavė per veidą. Viską matė antstolis. Ji ėmė laiptinėje rėkti, šaukti, konfliktuoti, atbėgo jos sugyventinis, liepė jam su antstoliu išeiti, vaiko pasimatymui negavo ir jie išėjo. Pažymėjo, kad tuo metu jis vaiko lankyti atėjo trečią kartą. Ji dešinėje rankoje laikė telefoną, sakė viską įrašys, tačiau pati koliojosi, rėkė, todėl neįrašė. Jam nuo sudavimo buvo patinęs ir paraudęs skruostas, bet mėlynės nebuvo, pas medikus nesikreipė. Buvo nuvykęs į policiją, po to gavo pranešimą, kad turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tvirtina, kad ji jam trenkė per veidą ranka, o ne stūmė, kaip ranka buvo užrašiusi pirmoji tyrėja. Kaltinamoji nestūmė, o tiesiog ranka sudavė per veidą. Jis buvo pažemintas prie kitų žmonių akivaizdoje, prie antstolio, buvo pažeminta jo savigarba, todėl jis reiškia civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

L. S. P. parodė, kad jis pusę metų gyvena kartu su kaltinamąja. Teigia jog buvo įvykio vietoje ir matė, kaip A. J. agresyviai lindo į butą. Jis viską matė, nes su kolega stovėjo prie pašto dėžučių ir jų butas buvo tiesiai laipteliais prieš jų akis, tačiau kad kaltinamoji būtų sudavusi jam, nematė. Mergaitė su tėvu nenori matytis, verkia, plėšosi. A. J. antstolis ramino, kad nerėkautų, jis brovėsi į vidų. R. jį pastūmė, kad jis nelįstų į butą, nes jis laikėsi už staktos užsikabinęs, jį atstūmė.

L. R. S. parodė, kad jis dirba antstoliu. Praeitais metais pas jį kreipėsi pareiškėjas A. J. su teismo nutartimi dėl pasimatymo su vaiku. R. J. buvo įpareigota vykdyti nutartį, bet vykdymas buvo labai prastas. 2012-11-16 nustatytu laiku atvažiavo į R. J. gyvenamąją vietą. Jiems lipant laiptais į antrą aukštą, ji atidarė duris ir garsiai šaukdama ant A. J., trenkė delnu jam į veidą. Po to atbėgo S. P. iš apačios, prasidėjo konfliktas, ginčai, riksmai. Jis A. J. pasiūlė išvykti ir rekomendavo kreiptis į teismą dėl šios R. J. veikos. Jis pats taip pat galėjo kreiptis į teismą dėl užgauliojimo, bet ta teise nepasinaudojo. Jis yra kreipęsis į teismą dėl R. J. nutarties nevykdymo dėl šešių kartų, ji yra nubausta bauda. Dabar A. J. teigimu, nutartis vykdoma normaliai. Patvirtino, kad R. J. delnu trenkė A. J. per veidą. Nuo smūgio garsas laiptinėje buvo nemažas. Pliaukštelėjimas buvo vieną kartą. Negali pasakyti, ar stumdėsi, jis bandė raminti.

Rašytine medžiaga:

2012-11-16 pareiškimu nustatyta, kad A. J. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą dėl to, jog R. J., vaiko lankymo metu 2012-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), nedavė vaiko, vadino pedofilu ir stumtelėjo, jokių realių sužalojimų nepatyrė. Vėliau atėjęs žmonos sugyventinis S. P. žodžiu pagąsdino, kad dar parodys, jei čia pasirodys (policijos medžiagos 1 b. l. ). 2012-10-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad tarp A. J. ir R. J. vyksta skyrybų procesas, iki teismo sprendimo nustatytas laikinas bendravimas su nepilnamete dukra, V. J., gim. 2007-01-12, pagal kurią A. J. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. paima dukrą iš R. J. gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val.. Nutartį pavesta vykdyti A. J. pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (policijos medžiagos 3-4 b. l.). 2012-11-23 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nustatyta, kad 2012-11-19 buvo registruotas A. J. pareiškimas, kuriame pareiškėjas kaltino R. J., vaiko lankymo metu 2012-11-16, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), nedavus jam vaiko, išvadinus pedofilu ir stumtelėjus. 2012-11-21 A. J. patikslino įvykio aplinkybes nurodydamas, kad įvykio metu, buto duris atidarė R. J. ir iškart pareiškė, kad mergaitės pasimatymui neduos. Pareikalavo vaiko psichologo, vaiko teisių atstovo. Įpykusi nesusivaldė ir trenkė vieną kartą kairės rankos delnu į dešinės pusės veido sritį (b. l. 7). Teismų informacinės sistemos duomenimis R. J. 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo bausta už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą (civ. byla Nr.2-1478-528/2013).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu: rankos delnu sudavė smūgį jam į dešinės pusės veido sritį, tuo sukeldama fizinį skausmą. Kaltinamoji savo kaltę neigia, tačiau pripažįsta, kad konfliktas vyko, teigdama, jog nukentėjusiajam veržiantis į butą ji jį pastūmė, jam į veidą nesudavė. Nukentėjusysis A. J. teigė jog jam delnu sudavė per veidą kaltinamoji ir jis dėl to jautė fizinį skausmą.  Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. J. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs,  be to jo parodymus patvirtina ir kiti nešališki įrodymai: teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas antstolis R. S. patvirtino matęs, kaip R. J. rankos delnu sudavė A. J. į veidą. Taigi nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas matęs, kad ne stūmė, kaip teigia kaltinamoji, o sudavė delnu, smūgis buvo pakankamas, nes jo teigimu „garsas laiptinėje buvo neblogas“. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindžia ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados pateikta medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-At-01438-12 (policijos medžiagos 1 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (LR BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Apklaustas liudytoju R. S. patvirtino, jog kaltinamoji ilgą laiką neleido matytis nukentėjusiajam su dukra, visaip trukdė jam atlikti antstolio pareigą, dėl to jis kreipėsi į teismą, kad pastarąją nubaustų. Kai įvykio dieną ji atidarė duris, sakė jog vaiko neleis matytis, trenkė A. J. delnu per veidą. Tai parodo, jog kaltinamoji veikė tyčia, ji siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam. Liudytojas R. S., kuris neturi suinteresuotumo bylos baigti teigė jog tik po smūgio atbėgo S. P. ir užvirė dar didesni riksmai, šauksmai. Teismas R. J. bendro gyvenimo draugo S. P. parodymus, vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajai išvengti atsakomybės. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji R. J. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, sukeldama jam fizinį skausmą, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 140 str. 1 d., už ką ji ir privalo atsakyti. Kaltinamosios gynėjos išsakyti teiginiai, kad kaltinimas nėra aiškus, nukentėjęs prašo tik priteisti žalą, niekuo nepagrįsti, nes tiek skundas, tiek ieškinio pareiškimas suformuluoti tinkamai, laikantis LR BPK 412 str. numatytų reikalavimų (b.l. 2-5). 

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį 1000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5). Ieškinyje nurodo, kad dėl R. J. nusikalstamo elgesio, sudavus jam smūgį į veidą, jam buvo sukeltas ne tik didelis fizinis skausmas, bet ir buvo pakenkta jo savigarba, kas neigimai atsiliepė jo psichologinei būsenai. Smūgis buvo suduotas pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl ko jis buvo pažemintas ir paniekintas. Dėl R. J. netinkamo elgesio tapo nervingesnis ir uždaresnis. Nors kaltinamoji sudavė vieną kartą per veidą, tačiau nukentėjusysis turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą. Tokia praktika suformuota kasacinėje byloje Nr. 2K-537/2008 iš kurios matyti, jog net ir tuo atveju, kai ranka nukentėjusiajai buvo suduota tik kartą į veidą ir jokių sunkesnių padarinių nekilo, neturtinė žala teismo buvo įvertinta pagrįstai.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. J. panaudoto fizinio smurto, A. J. patyrė fizinį skausmą. A. J. turėdamas teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamete dukra patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, trukdė užmigti, išsimiegoti, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes jo atžvilgiu buvo smurtauta kitų asmenų akivaizdoje. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad sukelti nepatogumai, skausmas nesukėlė jokių rimtų pasekmių nukentėjusiam, turtinė žala jo teigimu nebuvo padaryta, į tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, į medikus nesikreipė, todėl jo prašomos priteisti sumos dydis mažintinas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant  300 Lt iš R. J. jo naudai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d. , 115str.1d.).

K. R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą (b. l. 25), bausta administracine tvarka, (b. l. 32), dėl priklausomybės ligų neregistruota (b. l. 27, 28), nedirba, augina mažametį vaiką.

LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra registruota darbo biržoje, augina mažametį vaiką, netikslinga jai skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant artimą minimumui dydį, paskiriant įpareigojimą.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jai įpareigojimą: laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš R. J. priteisti 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje atmesti.

Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-AT-01438-12 (registracijos Nr. 20-22-AP-3382), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovadai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Danutė Giačaitė