Civilinė byla Nr. e2S-567-779/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35832-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V.R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V.R. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis R.K., AB „Mano bankas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V.R. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 sustabdyti pareiškėjos turto varžytynes, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytinių Nr. 201277 ir Nr. 201287, iki bylos pagal V.R. skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė skundą dėl suinteresuoto asmens antstolio R. K. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 – dėl pirmųjų turto varžytinių paskelbimo 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytinių Nr. 201277 ir Nr. 201287, ir dėl 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymo Nr. S-20-55-19627 pripažinimo neteisėtais. Antstolis R. K. 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes, kurių žemės sklypų kaip vieno turtinio vieneto pradinė kaina nustatyta 511 200 Eur, antrojo komplekso iš varžytynių parduodamų žemės sklypų kaina nustatyta 288 800 Eur.
3. Pareiškėja skundą dėl antstolio R. K. veiksmų grindė tuo pagrindu, kad nustatyta turto rinkos vertė 639 000 Eur ir 361 000 Eur yra akivaizdžiai per maža. Pareiškėja 2020 m. spalio 15 d. pareiškė prieštaravimus dėl turto įvertinimo ir prašė paskirti papildomą ir/ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Prieštaravimai buvo grindžiami tuo, kad turto vertė 639 000 Eur ir 361 000 Eur yra akivaizdžiai per maža, žemės sklypai nebuvo vertinami individualiai ir kt. Pareiškėjai atlikus paskaičiavimus pastebėta, kad 11 žemės sklypų plotas 142,15 ha, todėl 1 ha rinkos vertė nustatyta 4 495,25 Eur, o nuosavybės teise priklausančių 17 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių rinkos vertė nurodyta 361 000 Eur, pareiškėjai atlikus paskaičiavimus 1 ha rinkos vertė nustatyta 4 107,17 Eur. Pareiškėjos vertinimu, yra neaišku, kodėl toje pačioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančių tos pačios – žemės ūkio – paskirties žemės vertė skiriasi iš esmės, net 388,08 Eur už 1 ha, nors visi žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir yra toje pačioje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, toks pats arba panašus žemės naudingumo balas ir kt.
4. Pareiškėja dėl antstolio R. K. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-55-17071 pateikė skundą, tačiau antstolis R. K., nelaukdamas pareiškėjos skundo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, paskelbė varžytynes. Antstolis R. K. 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-55-18688 nusprendė netenkinti pareiškėjos prieštaravimo dėl turto įkainojimo bei atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę. Pareiškėjos vertinimu, varžytynės atšauktinos, o patvarkymas naikintinas ne tik todėl, kad pareiškėjos turtas buvo netinkamai įvertintas, bet ir todėl, kad pareiškėjos nekilnojamieji daiktai – 28 žemės sklypai parduodami tik kaip du turtiniai vienetai (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų). Parduodamo turto grupavimas (po vieną, 11 ar 17 žemės sklypų) pagal įstatymą nėra skolininko turto realizavimo būdas, todėl išieškotojas neturėjo teisės nurodyti antstoliui, po kiek pareiškėjos žemės sklypų turėjo būti parduodama, atitinkamai toks išieškotojo prašymas antstoliui R. K. nebuvo privalomas. Sugrupavus 28 skolininkės žemės sklypus į dvi grupes, atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų, ir parduodant juos ne kaip 28, o tik kaip 2 turtinius vienetus, taip dirbtinai sumažinamas potencialių varžytynių dalyvių skaičius, kadangi pradinė pardavimo kaina nustatyta atitinkamai 511 200 Eur ir 288 800 Eur. Nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Patvarkymu nepagrįstai maža kaina įvertintas didelės vertės pareiškėjos turtas – vien pagal Ekspertizės aktą Nr. 20-08-25A ir Ekspertizės aktą Nr. 20-08-28A pareiškėjos turtas įvertintas 1 000 000 Eur (639 000 Eur + 361 000 Eur), nors pareiškėjos turto vertė yra dar didesnė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
6. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus pateiktą skundą, darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis R. K. neteisėtai ir nepagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.
7. Teismo teigimu, vien tik skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime nereiškia, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi. Pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais.
8. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad parduodant turtą ne kaip kompleksą, tačiau kiekvieną sklypą atskirai, turto vertė būtų žymiai didesnė. Pareiškėja prašyme nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai, tačiau neskundė antstolio patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinę turto ekspertizę, o dėl ekspertizės aktais nustatytos turto vertės Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020, kuria pareiškėjos skundas atmestas. Pareiškėja, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepateikė duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymu paskelbti varžytynes, nėra pakankama vykdymo veiksmų sustabdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nevertinant pareiškėjos skundo pagrįstumo, darytina išvada, kad skundas gali būti prima facie pagrįstas. Todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, esą pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad antstolis R. K. neteisėtai priėmė patvarkymą Nr. S-20-55-19627 dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo, nepagrįsta.
9.2. Buvo ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Patvarkymu nepagrįstai maža kaina įvertintas didelės vertės pareiškėjos turtas – vien pagal Ekspertizės aktą Nr. 20-08-25A ir Ekspertizės aktą Nr. 20-08-28A pareiškėjos turtas įvertintas 1 000 000 Eur (639 000 Eur + 361 000 Eur), o iš tikrųjų pareiškėjos turto vertė yra dar didesnė. Jeigu vykdymo procesas vyktų toliau ir jeigu žemės sklypai būtų parduoti už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėja patirtų didelių nuostolių. Kadangi varžytynės turėtų baigtis 2020 m. gruodžio 21 d., iki to laiko pareiškėjos skundas nebus išnagrinėtas. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, varžytinės jau būtų pasibaigusios, galėtų būti surašytas turto pardavimo iš varžytinių ar turto perdavimo išieškotojui aktas, atsirastų sąžiningas įgijėjas ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjai tik liktų galimybė bylinėtis ginčo teisenos tvarka.
10. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, kai skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kuris išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 8 d.).
13. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p.) ir nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų (CPK 2 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011).
15. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, teismų praktikoje pasisakyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
16. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos skundo reikalavimai (atšaukti antstolio R.K. pirmąsias pareiškėjos turto varžytines vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytinių Nr. 201277 ir Nr. 201287; panaikinti antstolio R.K. 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-20-55-19627 vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177) yra tikėtinai pagrįsti. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiškėjos turto, kuriam parduoti antstolis paskelbė varžytynes, vertė skirtųsi su antstolio nustatytos.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundo reikalavimus pareiškėja grindė savo subjektyvia nuomone apie tikėtiną turto rinkos vertę bei įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos turtą parduodant ne dviem turto kompleksais, tačiau kaip atskirus 28 žemės sklypus, šio turto vertė būtų didesnė, nei nustatė antstolis.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjos deklaratyvaus, įrodymais nepagrįsti pobūdžio teiginiai nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo prima facie spręsti, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, kartu su skundu nepateikiant kitokią areštuoto turto vertę patvirtinančių ar bent jau pagrįstas abejones antstolio nustatyta turto kaina galinčių sukelti įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundo reikalavimus dėl netinkamo turto vertės nustatymo preliminariai pagrįstais ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-954-830/2019, 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2198-881/2018, 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2147-640/2018). Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos išvada apie pareiškėjos skundo prima facie nepagrįstumą pripažintina pagrįsta.
20. Nustačius, kad skundas yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas negali būti siejamas vien su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, manytina, būtų neproporcinga priemonė pareiškėjos skundo reikalavimams užtikrinti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Inga Staknienė