ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS Lietuvoje, vykdančio savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CORPUS A“ dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 3 674,48 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 83,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 573,00 Eur turėtas atstovavimo išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2024 m. sausio 1 d. ieškovas ir UAB „IKI Lietuva“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė. 2024 m. gegužės 21 d. ieškovas gavo L. K. (toliau ir – nukentėjusioji) pretenziją dėl žalos, kuri atsirado (duomenys neskelbtini), apie 7:59 val., L. K. pargriuvus ir susižalojus parduotuvėje IKI, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – įvykis), atlyginimo. Ieškovas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios pretenziją, pripažino įvykį draudžiamuoju ir atlygino nukentėjusiajai 3 924,48 Eur žalą (šią sumą sudaro: neturtinė žala – 4 MMA – 3 696,00 Eur, turtinė žala vaistams kompensuoti – 28,48 Eur, teisinės išlaidos – 200,00 Eur). Kadangi ieškovo ir draudėjo sutartyje buvo numatyta 250,00 Eur dydžio išskaita, ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiajai, pateikė draudėjui prašymą grąžinti 250,00 Eur išskaitą, kurią draudėjas pervedė į ieškovo sąskaitą. Dėl šios priežasties ieškovas teikia ieškinį 3 674,48 Eur sumai. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog atsakovė, teikdama paslaugas, neužtikrino, kad paslaugų teikimo vieta būtų tinkamai pažymėta įspėjamaisiais ženklais apie paslaugų teikimo vietoje bendrovės objekto darbuotojams, pirkėjams ar bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims kylantį pavojų (apie šlapią ir slidžią grindų dangą). Vieta, kurioje paslydo nukentėjusioji, yra pasiekiama plovimo mašina. Dėl šios priežasties atsakovės darbuotoja privalėjo šią vietą valyti ne rankiniu būdu, o būtent plovimo mašinos pagalba. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog įvykis įvyko bei žala atsirado būtent dėl atsakovės suteiktų nekokybiškų paslaugų.

3.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė atliko išsamų įvykio tyrimą, siekiant įsitikinti, kokios aplinkybės lėmė L. K. susižalojimo faktą. (duomenys neskelbtini)  ryte adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „IKI“, darbuotoja ruošėsi grindų plovimo darbams. Prieš pradėdama plauti grindis, darbuotoja pasiruošė ženklą „atsargiai slidu“, jį pastatė parduotuvės įėjimo koridoriuje, arčiau „Gintarinė vaistinė“. Atsiliepime taip pat nurodė, jog parduotuvės pirkėja griuvo ne dėl šlapių grindų (pirkėjos apsilankymo momentu jos dar nebuvo pradėtos plauti nei mechanizuotu, nei rankiniu ar kitu būdu), pati pirkėja buvo neatsargi ir griuvo dėl neaiškių priežasčių. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog šiuo atveju nėra visų sąlygų, būtinų civilinės atsakomybės kilimui. Neteisėti veiksmai ar neveikimas (teisės aktų ar paslaugų sutarties pažeidimai) atsakovės veiksmuose neidentifikuotini, taip pat nėra ir atsakovės kaltės dėl atsiradusios žalos. Įvykis yra sąlygotas ne neteisėtų veiksmų, esant atsakovės kaltei, o yra įvykęs dėl neaiškių, nuo atsakovės nepriklausančių, priežasčių.

4.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pateiktu atsiliepimu į ieškinį, nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, dėl to turi būti atmestas. Nurodė, kad remiantis žalos bylos administravimo metu gauta informacija buvo priimtas sprendimas, jog atsakovės, t. y. draudėjo atsakomybė ir neteisėti veiksmai - nenustatyti. Draudėjas, t. y. atsakovė nėra atsakinga už atsiradusią žalą. Šiuo atveju draudimo sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo draudimo bendrovė BTA susitarė dėl besąlyginės išskaitos – 3 000,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju jei atsakovė ir būtų teismo pripažinta atsakinga dėl ieškinyje minimo įvykio, atsakovė pati turėtų pareigą atlyginti 3 000,00 Eur dydžio žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu netenkino ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinio.

6.       Teismas vertino, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, jog būtent toje vietoje, kurioje paslydo ir pargriuvo L. K., atsakovės valytoja neatliko valymo; prieš ir po įvykio kiti asmenys vaikščiojo sėkmingai. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuoto laiko tikslumą. Teismas vertino, kad nors įspėjamasis ženklas iki įvykio nebuvo pastatytas kilimėlių valymo vietoje, bet jis buvo akiračio matomumo zonoje. L. K. įėjimo momentu įėjimo zonoje valytoja akivaizdžiai su šluota valė kilimėlius, o ne už jų.

7.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė veikė nerūpestingai, neatidžiai. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovei nekyla prievolė dėl žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas If P&C Insurance AS Lietuvoje (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo (apelianto) ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti apelianto naudai iš atsakovės visas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės apelianto naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. išlaidas už apeliacinio skundo rengimą – 847,00 Eur, taip pat 83,00 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą (iš viso 930,00 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Priešingai, negu nurodyta skundžiamame sprendime, apeliantas į bylą pateikė ne vieną įrodymą, patvirtinantį aplinkybę, kad atsakovo darbuotoja įvykio dieną atliko šlapią kilimėlių ir grindų valymą. Priešingai, negu skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad: 1) valytoja plovė ne tik kilimėlius, bet ir už jų esančias grindis; 2) atsakovo valytoja atliko valymą būtent toje grindų vietoje, per kurią vėliau ėjo, paslydo ir pargriuvo nukentėjusioji L. K..

8.2.                      Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog įspėjamasis ženklas iki įvykio nebuvo pastatytas kilimėlių valymo vietoje. Tačiau apeliantas visiškai nesutinka su teismo vertinimu, neva įspėjamasis ženklas buvo akiračio matomumo zonoje.

8.3.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą paslaugų teikimo vietoje bei paslaugų teikimo metu užtikrinti saugią aplinką, kuri užtikrintų, jog dėl plaunamų grindų paviršiaus slidumo nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Šiuo atveju būtent dėl nepakankamo atsakovės veikimo vykdant minėtą pareigą nukentėjusiajai buvo padaryta žala. Teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose.

8.4.                      Teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino apelianto draudėjo ir atsakovės sudarytos paslaugų sutarties sąlygų, kuriomis savo ieškinyje rėmėsi apeliantas. Vertinant paslaugų sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, kad atsakovė, teikdama paslaugas, neužtikrino, kad paslaugų teikimo vieta būtų tinkamai pažymėta įspėjamaisiais ženklais apie paslaugų teikimo vietoje bendrovės objekto darbuotojams, pirkėjams ar bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims kylantį pavojų (apie šlapią ir slidžią grindų dangą). Tuo atsakovė pažeidė Paslaugų sutarties 5.4. punkto sąlygas. Atsakovė taip pat pažeidė Paslaugų sutarties Priedo Nr.1 reikalavimą plauti grindis su grindų plovimo mašina, o ne rankiniu būdu. Vieta, kurioje paslydo nukentėjusioji, yra pasiekiama plovimo mašina. Dėl šios priežasties atsakovės darbuotoja privalėjo šią vietą valyti ne rankiniu būdu, o būtent plovimo mašinos pagalba. Akivaizdu, jog plaunant grindis plovimo mašina, grindys tuo pačiu metu yra nusausinamos, dėl to yra kur kas mažesnis pavojus paslysti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės suteiktos paslaugos neatitiko Paslaugų sutarties sąlygų, t.y. atsakovės suteiktos paslaugos buvo netinkamos kokybės. Taip pat konstatuotina, kad įvykis įvyko bei žala atsirado būtent dėl atsakovės suteiktų nekokybiškų paslaugų.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismas esamomis aplinkybėmis nekonstatavęs, jog atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose. Vadovaudamasis pacituotomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis bei tinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo konstatuoti, jog atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo konstatuoti, jog būtent atsakovė turėjo pareigą nuginčyti savo kaltę, tačiau to nepadarė.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Corpus A“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Faktas, kad kilimėlių dangos valymui buvo naudojamas atitinkamas įrankis, naudotinas ir šlapiam dangos valymui, savaime negali reikšti, kad grindys buvo valomos šlapiu būdu, o apeliaciniame skunde paminėti neva tai patvirtinantys įrodymai, neabejotinai nepatvirtina fakto, kad grindys buvo plaunamos šlapiu būdu, o tėra subjektyvios nukentėjusiojo asmens pasakojimo pagrindu parengti dokumentai.

9.2.                      Vaizdo įraše matomas kilimėlių valymui naudotas įrankis paprastai naudojamas ir dulkių nuvalymui nuo skirtingų dangų, o ne tik šlapiam grindų dangos valymui. Be to, šlapiam grindų dangos valymui yra naudojama visa sistema – talpa su vandeniu šluostės išplovimui bei specialus vandens talpos (kibiro) gabenimui reikalingas vežimėlis, o ne tik paviršiaus valymui skirta sistemos dalis. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad įvykio metu kilimėlių dulkių nuvalymui nebuvo naudojama šlapio grindų valymo sistema (įraše nėra matoma, kad valytoja naudotų talpą su vandeniu šluostės plovimui), tai patvirtina faktą, kad kilimėliai buvo valomi sausuoju būdu.

9.3.                      Iš įrašo akivaizdžiai matosi, kad atsakovės darbuotoja tiesiog nubraukia (nušluoja) dulkes nuo kilimėlių ant grindų dangos ir pačios dangos aplink kilimėlius nešluoja ir tuo labiau neplauna. Taip pat vaizdo įraše matosi, kad nukentėjusioji griūva net ne toje grindų plytelių dalyje, kurios turėjo sąlytį su valytojos naudojamu įrankiu, o jau peržengusi tą zoną. Todėl akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentus vaizdo įrašas ne patvirtina, o paneigia.

9.4.                      Visų pirma, nėra aišku, iš kurios įrašo dalies yra „akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusioji nepastebėjo įspėjamojo ženklo“. Pateiktame įraše neįmanoma įžvelgti, kur krypsta nukentėjusiosios žvilgsnis. Antra, iš pateikto įrašo akivaizdžiai matosi, kad įspėjamasis ženklas yra matomumo (vos poros metrų atstumu nuo kilimėlių) zonoje, jis neuždengtas jokiais daiktais, jo neužstoja prekybos centro darbuotojai ir/ar daiktai. Trečia, kaip buvo nurodyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, įspėjamasis ženklas drėgno grindų valymo metu būtų buvęs naudojamas mobiliai, priklausomai nuo vietos, kurioje plaunamos grindys, o šiuo atveju drėgnas grindų valymas net nevyko.

9.5.                      Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nevertino netinkamo sutarties vykdymo aplinkybių, kadangi tokios aplinkybės nebuvo pateiktos bylos nagrinėjimui apskritai. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad tarp sutarties šalių būtų kilęs ginčas ar apskritai keliamas netinkamo sutarties vykdymo klausimas. Todėl ši apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta ne faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o subjektyvia sutarties nuostatų interpretacija, nepateikiant netinkamo sutarties vykdymo įrodymų.

9.6.                      Kilimėlio sauso valymo darbai buvo organizuojami taip, kad jie būtų atliekami tuo metu, kai prekybos centre dar nėra lankytojų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji griūna, kai dar nėra 8.00 val. ryto. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta informacija, kad prekybos centro darbo laikas yra nuo 8:00 val., tačiau nukentėjusioji į prekybos centrą kažkodėl buvo įleista anksčiau. Todėl atsakomybė, kai neatsargiai griūna asmenys, esantys prekybos centre tuo metu, kai dar neturėjo būti ten įleisti, turi tekti ne atsakovei, o asmeniui, sudariusiam sąlygas patekti į patalpas anksčiau prekybos centro darbo laiko.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad IKI Lietuva, UAB, civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo apdraudusi ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) (Serija: BCA, Numeris: 00029042) nustatyta 250,00 Eur franšizė kiekvienam draudžiamajam įvykiui.

13.       UAB „Palink“ (dabartinis pavadinimas IKI Lietuva, UAB) ir UAB „CORPUS A“ sudarė 2022 m. birželio 1 d. sutartį dėl valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 1.1. p. nurodyta, jog pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigoja šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti bendrovei profesionalias bendrovės objektų valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas, kaip jos apibrėžtos šioje sutartyje, panaudodamas tam reikalingą įrangą, įrengimus, medžiagas ir visas kitas paslaugoms teikti reikalingas priemones ir / ar įrankius, o bendrovė įsipareigoja tinkamai vykdytojo suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šios sutarties priede Nr. 1 nurodytame valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo objektų sąraše, be kitų, yra nurodyta parduotuvė Nr. (duomenys neskelbtini), IKI - (duomenys neskelbtini).

14.       Iš (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo matyti, jog netoli automatinių durų yra patiesti du juodos spalvos kilimėliai, prie „Gintarinė vaistinė“ stiklinės sienos atitvaro atramos pastatytas geltonos spalvos įspėjamasis ženklas. Prasivėrus automatinėms durims, į patalpų vidų įeina moteris, kuri pereina per vieną jų, tada iš pastato vidaus ateina moteris ir rankoje atsinešanti šluotą, kuri pataisiusi vieną iš kilimėlių, pradeda jį valyti su atsinešta šluota. Matyti kaip valytoja valo kilimėlį bei apie jo kraštus plyteles. Valytojai valant sekantį kilimėlį, prasivėrus automatinėms durims, į patalpų vidų užeina moteris, kuri praėjusi nuvalytą pirmąjį kilimėlį, pradeda slysti ir griūva. Pargriuvusiai moteriai atsistoti padeda priėjusios valytoja ir kita moteris. Valytoja grįžta prie kilimėlio, kurį paskutinį valė su šluota, jį pataisiusi, su šluota valo toliau, prie lauko durų su ta pačia šluota valo ir plyteles.

15.       Advokatė, atstovaudama L. K. interesus, kreipėsi su 2024 m. gegužės 21 d. rašytine pretenzija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, adresuota IKI Lietuva, UAB, prašant atlyginti patirtą 5 167,46 Eur žalą ir 1 000,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, nurodant, jog patirtą neturtinę žalą L. K. įvertina 5 000,00 Eur, turtinę – 138,98 Eur už bilietus ir 28,48 Eur už vaistus (ši suma gali būti tikslinama), taip pat L. K. yra sumokėjusi 1 000,00 Eur už advokato pagalbą. Minėtoje pretenzijoje taip pat nurodė, jog klientė kreipėsi į advokatų kontorą dėl žalos atlyginimo, susijusio su patirta trauma parduotuvėje IKI – BIRUTĖ (duomenys neskelbtini) laikotarpyje apie 7:59-8:00 val. L. K. įeidinėjo į IKI – BIRUTĖ parduotuvę, kuomet pamatė už kilimo (iš parduotuvės pusės) šepečiu, skirtu šlapiam valymui, grindis plaunančią valytoją. Kaip matyti iš vaizdo kameros, nukreiptos į parduotuvės įėjimo zoną, jos prieigas („14 įėjimas“), įrašo, L. K., būdama atsakinga ir įžvalgi, atėjusi iš lauko dar perbraukė kojas į minėtą kilimą, tačiau vos žengus ant šlapių, labai slidžių grindų, ji paslydo, stipriai griuvo, dėl to L. K. (duomenys nesklbtini). Pretenzijoje pastebėjo, kad nors L. K. po dešine puse, prie „Gintarinė vaistinė“, stovėjo įspėjamasis stovas (teksto jame įskaityti iš vaizdo medžiagos neįmanoma), tačiau jis nebuvo pastatytas ten, kur grindys buvo valomos, ir taip, kad žmogus jį pastebėtų eidamas tiesiai į parduotuvę, be specialaus ir gana ženklaus galvos pasukimo į šoną (specialaus apsidairymo). Iškart po įvykio L. K., nors ir patirianti didelį skausmą ir vos paeinanti, parašė skundą, įteiktą parduotuvės vadovei, kuriame nurodė įvykio aplinkybes ir paprašė pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas įvykis. Pretenzijoje teigė, jog L. K. žala atsirado dėl to, kad IKI Lietuva, UAB, nesilaikė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad parduotuvės lankytojai būtų saugūs vaikščiodami parduotuvės (jos prieigų) patalpose; egzistuoja priežastinis ryšys tarp IKI Lietuva, UAB, veiksmų, kadangi grindys bei kilimas, manytina, buvo valomi per šlapiai, toje vietoje nebuvo pastatytas įspėjamasis stovas, jog parduotuvės lankytojai turėtų būti atsargesni, kas lėmė L. K.. Pretenzijoje taip pat nurodė, jog L. K. dėl aptartos traumos patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kadangi (duomenys neskelbtini), L. K. šešias savaites negalėjo sėdėti, tokiu būdu buvo apsunkintos jos galimybės keliauti, eiti į viešas vietas, renginius, šventes, kuriose yra reikalinga sėdima pozicija. Dėl prastos fizinės ir emocinės būklės taip pat teko atidėti planuotus susitikimus su draugais, šeimos nariais, taigi atsisakyti bendravimo, jaustis izoliuotai ir dėl to patirti dvasinius išgyvenimus.

16.       L. K. (duomenys neskelbtini) skunde, adresuotame IKI Lietuva 595 Birutė vadovui, nurodyta, jog š. m. (duomenys neskelbtini), įeinant į parduotuvę „IKI Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini) (viduje), valytoja šlapia šluota už kilimų plovė grindis. Jos pasidarė itin slidžios, ji nugriuvo, labai susitrenkė juosmenį ir ranką. Incidentas įvyko maždaug 8:10–8:20 val. Nori gauti vaizdo įrašą. (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojo įraše nurodyta, jog: pacientas L. K.; diagnozės: (duomenys neskelbtini); anamnezė: apžiūros laikas: 09:25 šiandien buityje 08:10 griuvo parduotuvėje paslydo ant šlapių grindų griuvo ant d. rankos bei sėdynės, skauda kryžkaulio srityje ir d. riešą; rekomendacijos: tausojantis rėžimas, 6 sav. nesėdėti, analgetikai, ledo p. 3 d. perskindolio tepalas, druskos vonelės, pusiau spiritiniai k-sai. (duomenys neskelbtini) L. K. gydytojo ortopedo traumatologo nukreipta kompiuterinės tomografijos tyrimui, išrašytas receptas. Buvo perkami vaistai. Buvo įsigyti bilietai į (duomenys neskelbtini)renginį.

17.       Draudikas, gavęs informaciją apie įvykį parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir įvertinęs aplinkybes, priėmė 2024 m. liepos 1 d. sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju, apskaičiavo 3 924,48 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė 3 696,00 Eur neturtinė žala, 28,48 Eur turinė žala vaistams kompensuoti, 200,00 Eur teisinės išlaidos. Draudikas el. paštu informavo apie išmoką L. K. atstovę advokatę ir mokėjimo pavedimu pervedė į L. K. banko sąskaitą 3 924,48 Eur žalos atlyginimo. If P&C Insurance AS filialas kreipėsi su 2024 m. liepos 8 d. prašymu atlyginti žalą į UAB „CORPUS A“, nurodydamas, jog If P&C Insurance AS filialas dėl įvykio atlygino nukentėjusiai L. K. neturtinės žalos ir patirtą turtinę žalą viso 3 924,48 Eur bei prašydamas šią žalos sumą per 15 dienų pervesti į If P&C Insurance AS filialo nurodytą sąskaitą.

18.        UAB „CORPUS A“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. buvo apdraudusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje tyrė pagal UAB „CORPUS A“ pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kurio metu klientė patyrė traumą, ir priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Valytoja (duomenys neskelbtini) rašytiniame paaiškinime dėl įvykio nurodė, kad (duomenys neskelbtini), ryte, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „IKI“ ruošėsi plauti grindis. Prieš pradėdama plauti, pasiruošė ženklą „atsargiai slidu“, jį pastatė parduotuvės praėjimo koridoriuje, arčiau „Gintarinė vaistinė“. Pradėjusi plauti grindis, ketino ženklą pastatyti koridoriaus viduryje. Jos nuomone, pati moteris buvo neatsakinga ir griuvo dėl neaiškių priežasčių, kadangi grindys dar nebuvo plaunamos ir ji negalėjo paslysti ant šlapių grindų.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą

19.       Apeliantas apeliaciniame skunde kaip pavyzdžius pateikia Vilniaus apygardos teismo nutartis ir teigia, kad, vadovaudamasis pacituotomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis bei tinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo konstatuoti, jog atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo23 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

20.       CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

21.       Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

22.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

23.       Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad atsakovė nuo ieškovo (draudiko) pareikšto reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji būtų gynusis ir nuo draudėjos.

24.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

25.       Vadovaujantis CPK 177 straipsniu, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.

26.       Apeliantė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, teikdama paslaugas, neužtikrino, jog paslaugų teikimo vieta būtų tinkamai pažymėta įspėjamaisiais ženklais apie paslaugų teikimo vietoje bendrovės objekto darbuotojams, pirkėjams ar bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims kylantį pavojų (apie šlapią ir slidžią grindų dangą). Tuo atsakovė pažeidė Paslaugų sutarties 5.4. punkto sąlygas. Atsakovė taip pat pažeidė Paslaugų sutarties Priedo Nr.1 reikalavimą plauti grindis su grindų plovimo mašina, o ne rankiniu būdu. Vieta, kurioje paslydo nukentėjusioji, yra pasiekiama plovimo mašina. Dėl šios priežasties atsakovės darbuotoja privalėjo šią vietą valyti ne rankiniu būdu, o būtent plovimo mašinos pagalba. Akivaizdu, jog plaunant grindis plovimo mašina, grindys tuo pačiu metu yra nusausinamos, dėl to yra kur kas mažesnis pavojus paslysti. Atsakovės suteiktos paslaugos neatitiko Paslaugų sutarties sąlygų, t. y. atsakovės suteiktos paslaugos buvo netinkamos kokybės. Teigia, kad įvykis įvyko bei žala atsirado būtent dėl atsakovės suteiktų nekokybiškų paslaugų.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, šalių pateiktus įrodymus, susipažinęs su vaizdo įrašo medžiaga, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei nekyla prievolė dėl žalos atlyginimo, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė (jos darbuotoja) veikė nerūpestingai, neatidžiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad būtent toje vietoje, kurioje paslydo ir pargriuvo L. K., atsakovės valytoja neatliko valymo; kad nors įspėjamasis ženklas iki įvykio nebuvo pastatytas kilimėlių valymo vietoje, bet jis buvo akiračio matomumo zonoje. L. K. įėjimo momentu, įėjimo zonoje, valytoja akivaizdžiai su šluota valė kilimėlius, o ne už jų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą, daro priešingas išvadas.

28.       Iš (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo matyti, jog netoli automatinių durų yra patiesti du juodos spalvos kilimėliai, prie „Gintarinė vaistinė“ stiklinės sienos atitvaro atramos pastatytas geltonos spalvos įspėjamasis ženklas. Ženklas pastatytas (žiūrint įeinant iš lauko į parduotuvę, t. y. iš nukentėjusiosios pozicijos) buvo pastatytas dešinėje pusėje, tačiau nukentėjusioji į parduotuvę įėjo labiau iš kairės pusės ir užlipo ant kilimėlio iš kairės pusės. Nukentėjusioji ėjo tiesiai, žiūrėjo žemyn į kilimėlį, nematyti, jog ji būtų pasisukusi į dešinę pusę, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įspėjamasis ženklas buvo akiračio matomumo zonoje L. K. įėjimo momentu. Vaizdo įraše, dar iki įeinant nukentėjusiajai, matyti, kaip ateina moteris ir rankoje atsinešanti šluotą ir, pataisiusi vieną iš kilimėlių, pradeda jį valyti su atsinešta šluota. Matyti, kaip valytoja valo kilimėlį bei apie jo kraštus plyteles. Valytojai nuvalius kilimėlį iš kairės pusės (žiūrint įeinant iš lauko į parduotuvę, t. y. iš nukentėjusiosios pozicijos), iš karto pradedamas valyti kilimėlis iš dešinės pusės, todėl nukentėjusioji, įėjusi į parduotuvę, eina ką tik nuvalytu kilimėliu. Moteris, praėjusi nuvalytą pirmąjį kilimėlį, pradeda slysti ir griūva. Matyti, kaip nukentėjusiosios koja padedama ant plytelių iš karto po kilimėlio ir ji pradeda slysti bei griūva. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip valytoja su šluota valo būtent tas plyteles, ant kurių slydo nukentėjusioji. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji slydo būtent ant ką tik nuvalytų plytelių.

29.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais atsakovės motyvais, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atliktas šlapias kilimėlių ir grindų valymas. Byloje pateikti tokie įrodymai: (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios L. K. skundas, adresuotas UAB „IKI Lietuva“, kuriame nurodyta, jog: „š. m. (duomenys neskelbtini) įeinant į parduotuvę „IKI Lietuva“ adresu (duomenys neskelbtini) (viduje), valytoja šlapia šluota už kilimų plovė grindis. Jos pasidarė itin slidžios.“; (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios atstovės pretenzija, adresuota draudėjui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje nurodytos šios aplinkybės: „(duomenys neskelbtini) laikotarpyje apie 7:59-8:00 val. L. K. įeidinėjo į IKI –BIRUTĖ parduotuvę, kuomet pamatė už kilimo (iš parduotuvės pusės) šepečiu, skirtu šlapiam valymui, grindis plaunančią valytoją. Kaip matyti iš vaizdo kameros, nukreiptos į parduotuvės įėjimo zoną, jos prieigas („14 įėjimas“), įrašo, L. K., būdama atsakinga ir įžvalgi, atėjusi iš lauko dar perbraukė kojas į minėtą kilimą, tačiau vos žengus ant šlapių, labai slidžių grindų, ji paslydo“; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojos J. K. išrašas, kuriame nurodyta: „apžiūros laikas: 09:25 šiandien buityje 08:10 griuvo buityje parduotuvėje paslydo ant šlapių grindų griuvo ant d. rankos bei sėdynės, skauda kryžkaulio srityje ir d. riešą“. Nors atsakovė teigia, kad minėtuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, jog  grindys buvo plaunamos šlapiu būdu, tėra subjektyvaus nukentėjusiojo asmens pasakojimo pagrindu parengti dokumentai, tačiau vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės labiau patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, nei jas paneigia.

30.       Iš vaizdo įrašo matyti, jog valytoja kilimėlius ir šalia jų esančias grindis plovė būtent šepečiu, skirtu šlapiam valymui. Tai, kad vaizdo įraše nesimato talpos su vandeniu šluostės išplovimui bei specialaus vandens talpos (kibiro) gabenimui reikalingo vežimėlio, nepaneigia fakto, kad kilimėliai ir apie jas esančios plytelės buvo valomos šlapia šluota. Apeliacinės instancijos teismas nevertina, kad visos patalpos grindys buvo plaunamos tokia šluota šlapiai, tačiau iš esamų byloje įrodymų daroma labiau tikėtina išvada, kad kilimėliai ir apie juos esančios plytelės buvo valomi šlapia šluoste, todėl jų danga tapo slidi, dėl to nukentėjusioji slydo ir griuvo. Priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad: 1) valytoja plovė ne tik kilimėlius, bet ir už jų esančias grindis; 2) valytoja atliko valymą būtent toje grindų vietoje, per kurią vėliau ėjo, paslydo ir pargriuvo nukentėjusioji L. K..

31.       Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos išvada bei atsakovės argumentais, kad šiuo atveju pati nukentėjusioji buvo neatsargi ir griuvo dėl neaiškių priežasčių. Vaizdo įraše nematyti, kad nukentėjusi būtų užkliuvusi už kokio daikto ar kaip nors neatsargiai ėjusi, priešingai - matyti, jog ji įėjusi pastebi valytoją valančią kilimėlius, grindis ir žengia atsargiai, žiūrėdama į kilimėlį, o jos kojos pradeda slysti, jas padėjus ant ką tik valytojos šlapiai nuvalytų plytelių.  

32.       Įvertinus aptartą bylos įrodymų visumą, konstatuotina, jog atsakovė, teikdama paslaugas, neužtikrino, kad paslaugų teikimo vieta būtų tinkamai pažymėta įspėjamaisiais ženklais apie paslaugų teikimo vietoje pirkėjams ar bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims kylantį pavojų (apie šlapią ir slidžią grindų dangą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ženklo pastatymas prie „Gintarinė vaistinė“ stiklinės sienos atitvaro atramos neatliko pakankamos įspėjamosios ir informacinės funkcijos. Tuo atsakovė pažeidė Paslaugų sutarties 5.4. punkto sąlygas. Atsakovė taip pat pažeidė Paslaugų sutarties Priedo Nr.1 reikalavimą plauti grindis su grindų plovimo mašina, o ne rankiniu būdu. Plaunant grindis plovimo mašina, grindys tuo pačiu metu yra nusausinamos, todėl yra kur kas mažesnis pavojus paslysti. Taip pat atsakovei (paslaugas teikiančiam privačiam juridiniam asmeniui) yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių saugumą lankantis parduotuvės patalpose, turėjo pareigą įvertinti ir atitinkamai imtis apsauginių ar atsargumo priemonių: kontroliuoti įspėjamųjų ženklų pastatymą akivaizdžiai matomose judėjimo vietose ir pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įvykis įvyko bei žala atsirado būtent dėl atsakovės suteiktų nekokybiškų paslaugų.

33.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga suponuoja pareigą atsakovei, kaip profesionaliam valymo paslaugų teikėjui, ne formaliai atlikti valymo paslaugas, bet paslaugų teikimo vietoje bei paslaugų teikimo metu užtikrinti saugią aplinką, kuri užtikrintų, jog dėl plaunamų grindų paviršiaus slidumo nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Šiuo atveju būtent dėl nepakankamo atsakovės veikimo vykdant minėtą pareigą nukentėjusiajai buvo padaryta žala. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, atsakovui atsakomybė kyla be kaltės. Darytina išvada, kad atsakovei kyla prievolė dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju yra visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti.

34.       Į bylą pateikti įrodymai apie nukentėjusiosios patirtą žalą, dėl žalos dydžio, pagrįstumo šalys neteikia argumentų bei įrodymų. Neabejotinai nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas buvo lydimas ir dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo. Kadangi (duomenys neskelbtini), L. K. šešias savaites negalėjo sėdėti, tokiu būdu buvo apsunkintos jos galimybės keliauti, eiti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas įvertino ir išmokėjo teisingą ir protingą žalos atlyginimą, kurio dydžio nėra pagrindo peržiūrėti.

35.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apelianto prašymas iš atsakovės ieškovui priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

36.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl  neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

38.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 83,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1573,00 Eur turėtos atstovavimo išlaidos (ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme), viso 1656,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovui.

41.       Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 930,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: išlaidos už apeliacinio skundo rengimą – 847,00 Eur; 83,00 Eur žyminis mokestis už šį apeliacinį skundą. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovo atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Corpus A“, įmonės kodas 125167563, ieškovo „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą, įmonės kodas 302279548, naudai 3674,48 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 48 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3674,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1656,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Corpus A“ ieškovui If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančiam savo veiklą per If P&C Insurance AS filialą, 930,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.