Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-354/2017

                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57133-2015-0

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                   1.1.8.1.1; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei, 

dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,

gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nuteistajam V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. R. nuteistas už tai, kad panaudodamas apgaulę pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. spalio 9 d. 21 val. 17 min., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasiskelbė internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) parduodantis traktorių „Belarus MTZ 82“. 2015 m. spalio 9 d. E. Š. susisiekęs skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutaręs pirkti traktorių, V. R. nurodžius 2015 m. spalio 10 d. nuvežė adresu: (duomenys neskelbtini), ir perdavė J. R. 300 eurų rankpinigius už perkamą traktorių, iš kurių 248,55 eurus J. R. tą pačią dieną,  12 val. 17 min., AB „L.“ (duomenys neskelbtini) regiono (duomenys neskelbtini) pašte pervedė iki pareikalavimo N. T.. 2015 m. spalio 12 d. 19 val. 36 min. N. T. šiuos pinigus paėmė iš pašto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuoj pat 248,55 eurus perdavė S. T., o šis gautus pinigus 2015 m. spalio 12 d., apie 19 val. 50 min., perdavė (duomenys neskelbtini), prie PC „M.“ esančioje automobilių saugojimo aikštelėje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taip V. R. apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą turtą, t. y. E. Š. priklausančius 300 eurų

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3.  

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 641 straipsnio 1 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas.
1. Pateiktame skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau apylinkės teismas jam nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažino bausmės vienu trečdaliu.
2. Be to, nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba pagal patentą, yra vedęs, turi šeimą, kurią išlaiko, močiutę, kuriai padeda, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išėjęs iš pataisos namų naujų nusikaltimų, administracinės teisės ir kitų įstatymų pažeidimų nepadarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl veikos, be to, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pataisos namų charakteristika, jo praeitis negali būti svari priežastis išvadai, kad jis vėl nusikals. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, kad teisėja jį pamiršo pristatyti į nuosprendžio skelbimą.
3. Taip pat nuteistasis V. R. skunde teigia, kad jis yra pasitaisęs, nebenusikals ir laikysis įstatymų, įsidarbins ir gyvens su šeima, todėl jam turėtų būti pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Nuteistasis nurodo, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam turėtų būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kartu atsižvelgiant į tai, kad jam buvo paskirtas suėmimas ir jis yra atlikęs dalį bausmės.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės skyrimo

5. Nuteistasis V. R. neginčija padaryto nusikaltimo, jo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistasis mano, kad teismas turėjo jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
1. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis įsakymas nebuvo priimtas, byla taip pat nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pažymėtina, kad pagal BPK 273 straipsnio nuostatas dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme galimybė nagrinėti bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo svarstoma, priimant sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau paskelbus rašytinius įrodymus ir uždavus klausimų nuteistajam V. R., pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl teismas tenkino prokurorės prašymą ir nutarė į teisiamąjį posėdį kviesti visus liudytojus (3 t., b l. 14–15, 37), t. y. apylinkės teismas nutarė įrodymų tyrimą atlikti įprastine tvarka. Taigi, apylinkės teismui nutarus įrodymus tirti įprastine įrodymų tyrimo tvarka, neliko BK 641 straipsniui taikyti būtinųjų sąlygų ir bausmė šiuo pagrindu 1/3 nemažinama.
2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl V. R. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. R. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – veikos padarymo metu jis buvo teistas net 10 kartų, iš jų daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė būdamas pataisos namuose ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 83–92, 97–100), kurios atlikimo metu jis buvo skatintas 1 kartą, o baustas drausmine tvarka 9 kartus, charakterizuojamas neigiamai (2 t., 103 b. l.), be to, praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–94). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. R. veika nebuvo atsitiktinė, jis yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, o jo noras pasitaisyti yra deklaratyvus, nes nepaisant anksčiau taikytų bausmių jis savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto. Nors skunde V. R. teigia, kad yra pasitaisęs ir tai grindžia aplinkybe, jog išėjęs iš pataisos namų naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po bausmės atlikimo 2016 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., 103 b. l.) jis laisvėje išbuvo neilgą laikotarpį, kadangi 2016 m. lapkričio 30 d. buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant pagrindui manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (2 t., b. l. 208–210). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. R. individualią veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2016 m. spalio 3 d. (2 t., b. l. 165), o skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, močiutę, egzistavo ir iki naujos veikos padarymo. Tai leidžia spręsti, kad V. R. turimi socialiniai ryšiai nėra pakankami stiprūs, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog V. R. atžvilgiu bausmės paskirtis, įskaitant ir tikslą paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti įgyvendinta taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų (3 t., b. l. 87) matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Tai, kad nuteistasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, vertintina teigiamai, tačiau tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kadangi duomenų apie aktyvių žalos atlyginimo veiksmų ėmimąsi baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistojo skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į pataisos namų pateiktą charakteristiką, jo praeitį, neteisingas, nes BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas reikalauja, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgtų į kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su ankstesniais nuteistojo teistumais, padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jam taikytomis bausmėmis ir priemonėmis, apibūdina nuteistojo asmenybę, atskleidžia jo elgesį ir tuo pačiu leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl turi būti įvertintos tiek skiriant bausmę, tiek svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę.
4. BPK 308 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. nebuvo pristatytas į apylinkės teismo posėdį, kuriame paskelbtas nuosprendis (3 t., b. l. 79–80), tačiau V. R. buvo išsiųsta ir įteikta nuosprendžio kopija (3 t., b. l. 90, 93–94). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistojo teisės.
5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, kad V. R. pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuosprendyje suformuluotam kaltinimui, kad V. R. apgaulės būdu savo naudai užvaldė 300 eurų, t. y. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo nuteistojo V. R. užvaldyto svetimo turto vertės apibūdinimą (nedidelės vertės) laiko rašymo apsirikimu, dėl kurio keisti skundžiamą nuosprendį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                        Gražvydas Poškus

                                                                                                             Virginija Žindulienė