Civilinė byla Nr. 2SP-2946-429/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21131-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.; 3.5.18.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. prašymą dėl nuosavybės dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolis Raimundas Stanislauskas, valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo 0,0786 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo 133,26 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, jog gyvendamas santuokoje su sutuoktine N. B. (toliau – ir sutuoktinė), pastarosios vardu įgijo žemės sklypą 0,0786 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu 133,26 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė 2010 m. rugpjūčio 7 d. mirė. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė.

Palikimą atsiradusį po pareiškėjo sutuoktinės N. B. paveldėjo valstybė pagal Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2016 m. birželio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. P. P. perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo ½ dalį žemės sklypo 0,0619 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir ½ dalį žemės sklypo 0,0786 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ dalį gyvenamojo namo 133,26 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl pareikšto prašymo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus prašymo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymo patenkinimui.

Teismas pažymi jog, byla 2020 m. sausio 31 d. nutartimi skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020 m. kovo 16 d. 9 val. Taipogi, minėta nutartimi teismas nutarė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešti teismo šaukimais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas, taip pat į Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. suformuluotas rekomendacijas dėl teismo posėdžių organizavimo žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, nagrinėjamoje byloje 2020 m. kovo 16 d. teisėjo rezoliucija nutarta iš žodinio bylos nagrinėjimo proceso pereiti prie rašytinio bylos nagrinėjimo proceso.

Pareiškėjui siųstas teismo šaukimas į 2020 m. kovo 16 d. 9 val. teismo posėdį buvo sugrąžintas nepavykus pastarojo įteikti. Pašto darbuotojui nepavykus įteikti teismo šaukimo pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjui skirtas teismo šaukimas buvo laikomas pašto skyriuje septynias dienas. Pareiškėjas per numatytą terminą procesinio dokumento neatsiėmė, todėl jis buvo grąžintas teismui. Pareiškėjas turi pareigą nedelsdamas pranešti apie adreso, nurodyto kaip procesinių dokumentų vietos įteikimo adresą, pasikeitimą, tačiau jis to nepadarė. Taip pat nevykdė ir pareigos domėtis inicijuotos bylos eiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismo šaukimas pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu, laikomas tinkamai įteiktu ir laikoma jog pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas

konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, nustatyta, jog pareiškėjas ir N. B. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos įrašas Nr. 72 (b. l. 8). Pareiškėjo sutuoktinė N. B. (duomenys neskelbtini)mirė (b. l. 9). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir išrašas) gauto iš valstybės įmonės Registrų centro, matyti, jog N. B. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 1993 m. spalio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-5782 pagrindu (b. l. 18–22). Taipogi, iš to paties išrašo nustatyta, jog nuo 2016 m. birželio 16 d. nekilnojamasis turtas – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybė perėjo Lietuvos Respublikai pagal 2016 m. birželio 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 6558 pagrindu (b. l. 18–22). Teismui savo iniciatyva patikrinus Vedybų sutarčių registrą, nustatyta, jog minėtame registre įrašų nerasta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taipogi, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Priešingai pareiškėjas nurodo, jog po sutuoktinės mirties, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nekilnojamasis turtas, o taipogi, ir dalis dėl kurios nuosavybės nustatymo kreipėsi pareiškėjas, įgytas 1993 m. spalio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-5782 pagrindu, t. y. įgytas santuokos metu.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nėra duomenų, jog minėtas turtas buvo asmeninė pareiškėjo sutuoktinės nuosavybė. Todėl laikytina, kad, be kita ko, ½ nekilnojamojo turto dalis, kurios nuosavybę pareiškėjas siekia nustatyti, yra sutuoktinių turtas.

Duomenų, kad nurodytos prezumpcijos šioje situacijoje neturėtų būti taikomos, byloje nėra.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1461-894/2016 tenkino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl paveldimo turto dalies nustatymo ir nustatė, kad N. B. nuosavybės teise, be kita ko, priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2  dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytų teisės normų reglamentavimą bei išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo G. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui G. B..

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, o šiai įsiteisėjus valstybės įmonei Registrų centrui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                              Vida Jegorovienė