Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-299-278-2009].doc
Bylos nr.: 2A-299-278/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

          Civilinė byla Nr. 2A-299-278/2009

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

77.4.2; 78.2; 121.15;121.21

                                                                                                                                                                                

                                                             

 

                                PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                           

                                                  N U T A R T I S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2009 m. birželio 19 d.

                                                             Panevėžys

 

              

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei,

dalyvaujant ieškovei N. M., atstovui adv. A.Cemnolonskui,

atsakovui K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-11-266/2009 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei atsakovo K. M. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės, jos atstovo, atsakovo paaiškinimus,

n u s t a t ė :

 

ieškovė N. M. patikslintu ieškiniu nurodė, jog su atsakovu susituokė 1999-06-18 ir santuokoje gimė du vaikai. Nurodė, kad  santuoka yra iširusi, nes  gimus sūnui Klaudijui, atsakovas buvo suimtas už tyčinį nusikaltimą, jam atlikus bausmę ir 2004-07-27 gimus dukrai Medai, pakartotinai už nusikaltimą buvo suimtas antrą kartą. Nurodė, kad grįžus  sutuoktiniui iš įkalinimo įstaigos 2006-07-10, atsakovas pradėjo ją mušti, reikalavo paklusnumo, kaltino dėl susidariusių skolų už butą, todėl bendras gyvenimas su atsakovu tapo nepakeliamas. Nurodė, kad ji su vaikais išsikėlė gyventi pas tėvus, tačiau atsakovas apgaulės būdu parsivežė sūnų į namus ir jai su vaiku neleidžia bendrauti. Ieškovė teigia, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja, nes dukra labai išgyvena dėl išsiskyrimo su broliu, o atsakovas sūnui daro blogą įtaką, nuteikinėdamas jį prieš motiną. N. M. prašė teismą nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, padalinti santuokoje įsigytą turtą, jai skiriant  nuosavybėn santuokoje įgytą butą Statybininkų g. 19-22, Anykščių m., o sekciją, svetainės kampą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, virtuvės, miegamojo komplektus, staliuką televizoriui, sofą skirti atsakovui, įpareigojant ją išmokėti atsakovui 6864 Lt piniginę kompensaciją, nustatyti nepilnamečių vaikų K. M. ir M. M. gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam po 200 Lt.

Priešieškiniu atsakovas K. M. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 1 MGL kas mėnesį, padalinti santuokoje įgytą turtą - butą padalinti nelygiomis dalimis, jam skiriant 2/3 d. buto, nes jis bute gyvena ir moka mokesčius bei susidariusį įsiskolinimą, kilnojamuosius daiktus sekciją, svetainės kampą, skalbimo mašiną, šaldytuvą, vaikišką lovytę priteisti jam, o kitą turtą paskirti ieškovei. Nurodė, kad 2006 metais, atlikęs bausmę už nusikaltimo padarymą ir grįžęs į namus sužinojo, kad jam atliekant bausmę, ieškovė girtavo, netinkamai prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, buvo neištikima, nemokėjo už buto komunalines paslaugas ir šildymą, todėl susidarė dideli įsiskolinimai. 2006 m. spalio mėnesį ieškovė išvyko gyventi pas savo tėvus į N. E. kaimą. Teigia, jog šios aplinkybės rodo, kad šeima negali būti išsaugota ir santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė, kad sūnus gyvena kartu su juo, todėl netikslinga keisti jo gyvenamąją vietą, be to, dukters gyvenamąją vietą taip pat tikslinga nustatyti su juo, nes ieškovė negali tinkamai ja pasirūpinti ir užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies - teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ją nutraukė, ieškovei po santuokos nutraukimo paliko jos ikisantuokinę pavardę, nepilnamečio sūnaus K. M., gim. 2002-01-07, gyvenamąją vietą nustatė su tėvu K. M., o dukros M. M., gim. 2004-07-27 - su motina N. M.. Teismas nustatė atskirai gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką bei priteisė kiekvienam vaikui iš šalių po 200 Lt  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą butą Statybininkų g. 19-22 Anykščių m., padalijo kiekvienam po ½ dalį, ieškovės nuosavybėn priteisė skalbimo mašiną „Beko“, miegamojo komplektą, sofą ir svetainės kampą, viso turto už 15 737 Lt, o atsakovui K. M. - sekciją, šaldytuvą „Snaigė“, virtuvės komplektą, staliuką televizoriui, viso  turto už 16 107 Lt. Nustatė, kad ieškovės N. M. skola firmai „Avons Cosmetics“ sumoje 252 Lt yra jos asmeninė skola ir grąžintina iš jos turto. Įpareigojo atsakovą K. M. sumokėti susidariusį 1375 Lt įsiskolinimą už patiektą šiluminę energiją UAB „Anykščių šiluma“. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nuo 2006-10-13 sutuoktiniai gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, taikyti šalis nesą  tikslinga, nes ieškovė gyvena su kitu vyru ir su juo augina bendrą vaiką. Vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė įvertinęs aplinkybes, kad nuo 2006 metų spalio mėnesio sūnus Klaudijus gyvena su tėvu, o dukra Meda su motina Panevėžio mieste, ieškovė augina 2007-05-31 gimusį sūnų Einių,  dukra su tėvu nebendrauja, o sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos jo elgesiui. Teismas konstatavo, jog vaikai yra nedidelio amžiaus, jų poreikiai nėra dideli, atsižvelgė į pragyvenimo lygį, tėvų turtinę padėtį ir darė išvadą esant pakankamu  priteisti iš tėvų kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovei senelis dovanojo 10000 Lt buto pirkimui, tačiau šalys neginčijo, kad 2004-08-02 už 13 000 Lt įsigytas trijų kambarių butas Statybininkų g. 19- 22  Anykščių m.  yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas darė išvadą, kad visas šalių nurodytas turtas yra įsigytas santuokos metu, todėl dalintinas lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, jog atsakovas nuo 2006 metų spalio mėnesio bute gyvena vienas, sumokėjo skolą už komunalinius patarnavimus, moka įsiskolinimą už šiluminę energiją ir šios skolos dalinti neprašo. Be to, teismas darė išvadą, kad skola turi būti priteista iš atsakovo, nes jis gyvena bute  su sūnumi ir naudojasi teikiamomis paslaugomis. 

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus Klaudijaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais nustatymo pakeisti: nepilnamečio sūnaus K. M., gim. 2002-01-07, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš K. M. sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad K. M. su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti, įspėjęs ieškovę N. M. prieš dvi dienas, kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas vaikus su savimi. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovui 2006-07-10 grįžus iš laisvės atėmimo vietos, dėl jo agresyvaus elgesio su vaikais persikėlus gyventi pas motiną, 2006 m. gruodžio pradžioje atsakovas sūnų pasiėmė savaitgaliui ir vaiko nebegražino. Nurodo, jog tik sūnaus gyvenimas su tėvu, aplinkybė, kad ji  šiuo metu gyvena su kitu vyru Panevėžio m. ir teismo nuomone nėra aišku kaip svetimas vyras priims ieškovės sūnaus Klaudijaus atsiradimą šeimoje, lėmė, jog sūnaus gyvenamoji vieta  buvo nustatyta su atsakovu, tačiau teismas nepatarė ieškovei iškviesti į teismo posėdį ieškovės sugyventinį G. K. ir sužinoti jo nuomonę šiuo klausimu. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad sūnaus Klaudijaus ir jo sesers Medos amžius yra panašus, vaikai labai nori bendrauti, vaikų išskyrimas turės neigiamos įtakos jų vystymuisi ir tarpusavio ryšiams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai sūnaus gyvenamąją vietą nustatė  su juo. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta psichologinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog sūnus  nori gyventi su tėvu, kad tarp jo ir sūnaus yra susiformavęs psichologinis ryšys ir vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu. Nurodo, kad 2006 m. atsakovei su dukra išvykus iš namų ir palikus šeimą, sūnus liko gyventi su tėvu ir šiuo metu gyvena su juo. Teigia, jog aplinka augti vaikui yra visiškai saugi, jis gali sūnumi tinkamai rūpintis ir išlaikyti, tarp jų yra susiformavęs ryšys, todėl mano, kad sūnaus gyvenamąją vietą keisti netikslinga. Be to, teigia, kad pas ieškovę sūnui nesaugu, nes vaikas yra sakęs, kad motinos namuose jis buvo mušamas asmens vardu Giedrius. Šiuos faktus sūnus patvirtino 2007-05-16 lankydamasis pas psichologę. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme liudytojai patvirtino, kad jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, ieškovė vaikus prižiūrėjo netinkamai, girtavo. Teigia, jog prašymo apklausti liudytoju G. K. pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė, todėl apeliacinės instancijos teismas jos prašymo neturėtų tenkinti.

Tretysis asmuo UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimą dalyje dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, tai šalys pripažįsta ir apeliacinės instancijos teisme, kad N. M. ir K. M. 1999-06-18 sudaryta santuoka yra iširusi, nes sutuoktiniai ilgą laiką gyvena atskirai, jų tarpusavio ryšiai yra nutrūkę. Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai svarbias aplinkybes ir  pagrįstai, įvertinęs byloje  surinktus įrodymus, lygiomis dalimis padalijo šalių santuokoje įgytą turtą bei teisingai nustatė vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Šalys šios sprendimo dalies neginčija, tačiau ieškovė  N. M. nurodo, jog teismas be pagrindo sūnaus Klaudijaus, gim. 2002-01-07 gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. nepilnametis šalių sūnus gyvena su tėvu bei vadovavosi  Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei psichologinės ekspertizės išvada, kad nepilnamečio Klaudijaus, gim. 2002-01-07  gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti kartu su atsakovu.

Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.174 straipsnio 2 dalis  nustato, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais,  atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali  būti neatsižvelgiama  tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja  jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.. Be to, teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų laipsnį, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tais atvejais, kai šeimoje yra keletas vaikų, ginčas dėl vaikų perdavimo auklėti taip pat sprendžiamas vadovaujantis jų interesais. Be to, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina ir į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan.. Iš byloje  esančių duomenų matyti, kad pakankamai ilgą laiką, t.y., nuo 2006 m. gruodžio mėn.,  nepilnametis šalių sūnus K. M. gyvena su tėvu ir tai iš dalies įtakojo, jog vaikas yra prisirišęs prie atsakovo. Išvadą, kad K. M. pasitiki tėvu, yra prisirišęs prie jo leidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo paskirtos  teismo psichologinės ekspertizės akto išvados, kuriose nurodoma, kad nepilnametis vaikas yra saugiau prisirišęs prie tėvo ir gyvenamosios vietos keitimas gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi bei sukelti jam psichologinę traumą (2t. b.l.89-93). Iš  Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos dokumentų, paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu matyti, kad minėta tarnyba nesurinko duomenų, jog vaikų Klaudijaus ir Medos negalėtų auginti ir jų prižiūrėti tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad  sūnus gyvena su tėvu, dukra gyvena su motina ir esant psichologinės ekspertizės išvadai, tarnyba manė esant tikslinga nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, o dukters - su motina. Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje neprieštaraujama, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (1t., b.l.77-82, 90-93, 96, 114-119). Byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu geresnes gyvenimo sąlygas K. M. gali užtikrinti atsakovas, nes jis su sūnumi gyvena sutuoktiniams priklausančiame bute. Šiame bute mažametis sūnus gyvena ilgą laiką, tuo tarpu ieškovė, jos sūnus, šalių duktė bei ieškovės draugas gyvena nuomojamame bute, kitame šalies mieste. Įvertinus surinktus byloje įrodymus, tai jog šalių sūnus lanko darželį Anykščių m., čia turi draugų, jam žinoma ir saugi gyvenamoji aplinka, darytina išvada, kad gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas į kitą miestą, gali neigiamai įtakoti jo vystymuisi ir psichinei būsenai. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad motina, su kuria sūnus retai bendrauja, šiuo metu gyvena su draugu, augina mažametį vaiką, todėl ši aplinkybė taip pat neigiamai gali veikti vaiko psichinę sveikatą. Byloje nustatyta, kad tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti, priešiški, tačiau duomenų, kad atsakovas tinkamai neprižiūri sūnaus nei ieškovė, nei Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Kadangi apklausti nepilnametį vaiką teismo posėdyje psichologė nerekomendavo ir teismas vaiko nuomonės su kuo jis nori gyventi, neišsiaiškino, tačiau įvertinus aplinkybę, kad atliekant psichologinę ekspertizę ekspertė su vaiku bendravo ilgą laiko tarpą (2008 m. rugsėjo 12d. - 2008m. lapkričio 19 d.), matė skirtingą  vaiko bendravimą su tėvais, konstatavo vaiko prisirišimą prie tėvo bei atsižvelgiant į mažamečio vaiko emocinę būklę rekomendavo nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl K. M. gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu nėra pakankamo pagrindo. Ta aplinkybė, kad sūnaus Klaudijaus gyvenamąją vietą nustačius su tėvu yra išskirti brolis ir sesuo, todėl  jų bendravimas yra apribotas, negali būti pakankamu pagrindu keisti K. M. gyvenamąją vietą. Duomenų, kad ieškovė galėtų geriau nei atsakovas pasirūpinti vaiku ir kad jo gyvenamosios vietos pakeitimas  nepakenks vaiko sveikatai, byloje nepateikta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nustatęs vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš tėvų priteisė kas mėnesį mokamas periodines išmokas vaikams išlaikyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kadangi šalių vaikai yra pakankamai maži ir jų poreikiai šiuo metu taip pat nėra dideli, darytina išvada, kad  iš tėvų priteista  vaikams išlaikymo suma, yra pakankama.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti teismo sprendimą  nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų  kolegija

N u t a r ė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Kolegijos teisėjai                                                                      Romualdas Januška

Ramunė Čeknienė

                                                                                    Birutė Valiulienė