Civilinė byla Nr. 2-729/2014

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 126.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaučerių bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas skundas pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo nutarimą uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ bankroto byloje Nr. B2-1308-259/2014,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Vaučerių bankas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti BUAB „Visoda“ 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus: 1. Nepritarti administratoriaus pasiūlymui dėl varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo; 2. Patvirtinti BUAB „Visoda“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto trumpalaikio turto pardavimo kainą bendrai 108 490 Lt (tame tarpe PVM) sumai. Trumpalaikį turtą 2 mėnesius pardavinėti komplekse be varžytinių apie jo pardavimą skelbiant viešai.; 3. Dėl per 2 mėnesius neparduoto trumpalaikio turto šaukti kreditorių susirinkimą į jo darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl trumpalaikio turto pardavimo tvarkos nustatymo, pateikiant alternatyvų pasiūlymą grupuojant dalimis.

Nurodė, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimo: negyvenamųjų patalpų –automobilių remonto dirbtuvių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Vaučerių bankas“ Kauno apygardos teisme buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuria įsigytas nurodytas nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančia. Nurodyto ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1616-230/2013 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė BUAB „Visoda“ bankroto administratoriui parduoti ar kitaip perleisti negyvenamąją patalpą – automobilių remonto dirbtuves, (duomenys neskelbtini), bei 1/100 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), ar perduoti šį turtą bankrutuojančios UAB „Visoda“ kreditoriams. Nors pareiškėjo netiesioginis ieškinys 2013 m. liepos 19 d. sprendimu buvo atmestas, tačiau UAB „Vaučerių bankas“ dėl aukščiau nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime negalėjo būti sprendžiami jokie klausimai, susiję su BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimu. Taip pat kreditoriams nustatyta tvarka nebuvo pateiktas „Swedbank“, AB siūlomas nutarimo projektas antruoju darbotvarkės klausimu, kreditoriai su šiuo nutarimo projektu nebuvo supažindinti. Nors kreditorius UAB „Vaučerių bankas“ dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo informuotas pranešimu, kuriame buvo nurodyta šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė, tačiau balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodytas aptariamo nutarimo projektas. Susirinkime nedalyvavusių kreditorių atžvilgiu buvo priimtas netikėtas (siurprizinis) kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl to buvo pažeistos šių kreditorių teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad BUAB „Visoda“ 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime dalyvavo BUAB „Visoda“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 12 930 177,54 Lt, o tai sudaro 96,21 procentus visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, nebuvo priimtas, nes prieš jį balsavo 95,76 procentai visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad kreditorių susirinkime minėtas klausimas negalėjo būti svarstomas ir atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones neuždraudė kreditorių susirinkimuose svarstyti uždrausto perleisti bankroto administratoriui turto klausimus. Sprendė, kad turto galimo pardavimo klausimo svarstymo procedūra, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai nutarimo perleisti ar perduoti areštuotą turtą nepriėmė, pareiškėjo teisių ar turtinių interesų nepažeidė. Nagrinėdamas skundą antruoju darbotvarkės klausimu, t. y. dėl neparduoto trumpalaikio turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, priimto nutarimo, teismas nustatė, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir apie susirinkimo darbotvarkę visiems kreditoriams bankroto administratorius pranešė nustatyta tvarka – 2013 m. gruodžio 2 d. registruotu paštu ir paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“. Pasak teismo, pareiškėjui buvo žinoma, kad kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl  BUAB „Visoda“ nuosavybės teise priklausančio ir „Swedbank“, AB įkeisto trumpalaikio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Teismo nuomone, pareiškėjas, žinodamas apie susirinkimo darbotvarkę, nei balsavime raštu, nei tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, todėl savo pasirinkimu, nebalsavo ir už alternatyvų „Swedbank“, AB pasiūlytą nutarimo projektą. Pažymėjo, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę, turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Teismas darė išvadą, kad skundo argumentai dėl pareiškėjo teisų pažeidimo vertintini kaip spekuliatyvūs, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistą teisę, bet užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu ir bankroto procedūrą. Teismas atsižvelgė ir faktines aplinkybes, kad UAB „Vaučerių bankas“ kreditorinis reikalavimas sudaro tik 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dalį, bei į tai, jog skundžiamu nutarimu turtą nutarta parduoti už didžiausią iš pasiūlytų kainų, tad toks nutarimas iš esmės teisingas ir kreditoriams ekonomiškai naudingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Vaučerių bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl 2013 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nagrinėjo skundą rašytinio proceso tvarka. CPK 253 straipsnyje numatyta, kad posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išskyrus kai CPK numato kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-438/2011; 2-1887/2010).

2. Galiojant 2013 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1616-230/2013 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime negalėjo būti sprendžiami jokie klausimai, susiję su areštuoto turto pardavimu. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė kreditorių susirinkime svarstyti klausimus, susijusius su BUAB „Visoda“ turto pardavimu.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jokio išankstinio pranešimo apie alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį ĮBĮ normos nenumato. Kadangi ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai turi teisę pareikšti savo nuomonę raštu, todėl jie turi būti informuojami apie visus nutarimų projektus. Antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo projektą bankroto administratoriui pateikė „Swedbank“, AB, kiti kreditoriai su šiuo nutarimo projektu nebuvo supažindinti. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės žinoti apie visus kreditorių susirinkime priimamus nutarimus ir dėl jų balsuoti. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika, todėl teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

4. Teismas, nurodęs, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas tesudaro 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl negalėjęs lemti priimtų nutarimų turinio, paneigė smulkesnių kreditorių teisę išreikšti nuomonę dėl svarstytinų nutarimų. Vien tai, kad nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis buvo priimtas nepažeidžiant nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos.

              Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas sistemingai nedalyvauja ir nebalsuoja BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkimuose, taip pat nepareiškė savo nuomonės bei nedalyvavo ir ginčijamame kreditorių susirinkime.

              2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nutartis turi būti panaikinta dėl tos priežasties, kad apelianto skundas išnagrinėtas ne žodinio, bet rašytinio proceso tvarka. Kadangi teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą, todėl net tuo atveju, jei priimant nutartį buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, skundžiama nutartis negalėtų būti panaikinta. Nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pirmosios instancijos teismo nutartys buvo panaikintos dėl to, kad apie posėdį nebuvo pranešta byloje dalyvavusiems asmenims. Šioje byloje apeliantas tokio klausimo nekelia.

              3. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Kadangi kreditoriai balsų dauguma nepritarė administratoriaus pasiūlymui, todėl skundas dėl šio nutarimo neturėjo prasmės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditoriai negalėjo net svarstyti BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto pardavimo klausimo. Nutartimi nebuvo uždrausta svarstyti šio turto pardavimo, perleidimo ar kitokio realizavimo klausimo, kuris būtų įgyvendintas nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms.

              4. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu. Kreditoriai balsų dauguma pritarė „Swedbank“, AB pasiūlymui šiam bankui įkeisto trumpalaikio turto pardavimo klausimu. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo pateikti du nutarimų projektai: administratoriaus ir banko. Pasirinktas variantas, kuris buvo ekonomiškai naudingesnis kreditoriams.

              5. Apeliantas alternatyvaus pasiūlymo antruoju darbotvarkės klausimu nepasiūlė ir kreditorių susirinkime nedalyvavo.

              Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime palaikė trečiojo asmens „Swedbank“, AB išreikštą nuomonę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikti teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Apeliantas skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą pirmiausia grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, t. y., kad teismas nutartį, kuria išnagrinėjo apelianto pareikštą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priėmė rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto nuomone.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad ĮBĮ nėra imperatyviai įtvirtinta, kad skundai dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

Apeliantas būtinumą pareiškimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų peržiūrėjimo nagrinėti žodinio proceso tvarka grindė Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-438/2011 bei Nr. 2-1887/2010. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paminėtose bylose pirmosios instancijos teismo nutartys panaikintos dėl to, jog, nagrinėjant bylas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžius nebuvo pranešta dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, apie rašytinio proceso laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys nebeinformuojami pranešimais, o nei šiuo metu galiojančios ĮBĮ, nei CPK normos nenustato, kad apie klausimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pranešta pranešimais ar kita tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012). Taip pat nurodytoje nutartyje buvo pabrėžta, kad teismas neturėjo pareigos įteikti apeliantui pranešimą apie rašytinio posėdžio, kuriame bus sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimas, laiką ir vietą CPK 117 ir 123 straipsnių nustatyta tvarka, o procesinę teisę būti išklausytam apeliantas įgyvendino teikdamas dėl teismo nutarties kreditorių susirinkimo teisėtumo klausimu atskirąjį skundą.

              Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, negalima daryti išvados, jog, išnagrinėjus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistos procesinės teisės normos ir apelianto teisė būti išklausytam.

Dėl pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo

Pirmuoju darbotvarkės klausimu 2013 m. gruodžio 17 d. įvykusiame BUAB „Visoda“ kreditorių susirinkime buvo svarstomas varžytinėse neparduoto nekilnojamojo turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos klausimas.

Apelianto teigimu, klausimas dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo kreditorių susirinkime negalėjo būti svarstomas, nes šiam turtui Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal apelianto pareikštą netiesioginį ieškinį dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Visų pirma, pažymėtina, kad kreditoriai balsų dauguma nutarė nepritarti administratoriaus pasiūlymui dėl varžytynėse neparduoto turto, todėl šis kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidė apelianto teisių ar teisėtų interesų.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi nebuvo uždrausta bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose svarstyti uždrausto perleisti turto pardavimo klausimus. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei kreditorių susirinkime būtų buvę pritarta administratoriaus pasiūlymui pirmuoju darbotvarkės klausimu, BUAB „Visoda“ nekilnojamojo turto nebūtų galima realizuoti galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tad net ir tokiu atveju apelianto teisės ar teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.

Dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo

Antruoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo svarstoma dėl neparduoto trumpalaikio turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta pritarti „Swedbank“, AB pateiktam nutarimo projektui ir parduoti turtą didesne kaina, nei pagal administratoriaus pateiktą nutarimo projektą.

Apeliantas šį priimtą nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad buvo pažeista kreditorių informavimo bei nutarimų priėmimo tvarka, t. y. kreditoriai nebuvo supažindinti su „Swedbank“, AB pateiktu nutarimo projektu, o pats nutarimas priimtas kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ balsais.

Nors byloje nėra duomenų, kokio turinio pranešimai bei balsavimui raštu biuleteniai buvo pateikti kreditoriams, tačiau pats apeliantas neginčija, jog jam buvo pranešta apie būsimą kreditorių susirinkimą bei jo metu svarstytinus klausimus. Taigi apeliantui buvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo metu bus svarstomas neparduoto trumpalaikio turto pardavimo klausimas.

Kreditorius „Swedbank“, AB, kurio reikalavimas sudaro 95,31 procentą visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikė alternatyvų pasiūlymą bankroto administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui. Šis nutarimo projektas buvo priimtas 95,59 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių balsų dauguma. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, apie šį alternatyvų nutarimo projektą kiti kreditoriai nebuvo iš anksto informuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato kreditoriams teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno svarstomo klausimo ar būsimo nutarimo. Kreditorius „Swedbank“, AB šia teise pasinaudojo, pateikdamas siūlymą dėl kitokio nei administratoriaus siūlomas nutarimo projektas antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu. Tuo tarpu, apeliantas, žinodamas apie tai, kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime, ir būdamas suinteresuotas šiuo darbotvarkės klausimu priimtinu nutarimu, susirinkime nedalyvavo, dėl nutarimo projekto nebalsavo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją atitinkamai balsuodamas. Todėl apelianto argumentas, kad buvo pažeistos kreditorių teisės žinoti apie visus kreditorių susirinkime priimamus nutarimus ir dėl jų balsuoti išreiškiant savo nuomonę, yra nepagrįstas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas, nepasinaudojęs šiomis kreditoriaus teisėmis, turi prisiimti tokio pasirinkimo pasekmes. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl apelianto, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo vertintini esant deklaratyviais.

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Vaučerių bankas“ kreditorinis reikalavimas tesudaro 0,64 procentus visų BUAB „Visoda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir negalėjo nulemti kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinio ir esmės. Pasak apelianto, šiuo teismo argumentu buvo paneigta smulkesniųjų kreditorių teisė išreikšti nuomonę dėl svarstytinų klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, nebalsuodamas ir nedalyvaudamas kreditorių susirinkime, pats apribojo teisę išreikšti savo nuomonę. Tuo pačiu, tai, kad nutarimo priėmimą nulėmė iš esmės vieno didžiausio kreditoriaus balsas, nereiškia, kad šis nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 stra. 1 d.). Bankroto byloje „Swedbank“, AB banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jam vienašališkai priimti nutarimus kreditorių susirinkime. Įstatyme atskirai neaptariama situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas. Vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo.

Nors apeliantas ir teigia, kad, priimant nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie nutarimų priėmimo procedūriniai pažeidimai yra pagrindas nutarimus panaikinti, o tik tokie, kurie galėjo lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2013). Šioje byloje nebuvo nustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Alė Bukavinienė