Civilinė byla Nr. 2YT-23860-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18335-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja K. M. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 13.12-34, kuriuo yra paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės R. T. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo atmestas 2020 m. kovo 26 d. K. M. skundas, ir patenkinti skundą dėl grubių M. Z. rūpintojo pareigų pažeidimo rūpintinės G. J. atžvilgiu ir G. J. sudarytų sandorių rūpintojo M. Z. naudai nuginčijimo inicijavimo.
2. Pareiškėja aiškina, kad skundžiamame nutarime yra nurodoma, jog prokurorė, atlikdama tyrimą, rinko duomenis iš VĮ „Registrų centras“, Gyventojų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat buvo pateikti M. Z., dėl kurio sudarytų sandorių yra prašoma reikšti civilinį ieškinį, ginant asmens teises, paaiškinimai, ir buvo vertinama kita medžiaga. Nutarime taip pat yra konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie G. J. rūpintojo M. Z. netinkamai atliekamas rūpintojo pareigas, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl veiksnaus asmens rūpintojo nušalinimo nuo rūpintojo pareigų. Pareiškėja su šiame nutarime padarytomis išvadomis nesutinka.
3. Pareiškėja nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3869-344/2018, tenkino pareiškėjos G. J. pareiškimą ir nustatė jai rūpybą, paskiriant rūpintoju M. Z.. Pažymi, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-41-636/2018, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu teismo ekspertai G. J. nustatė psichikos sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negali iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtiniuose santykiuose. Anot pareiškėjos, dar 2017 m. gruodžio mėn., kai ekspertai konstatavo, kad G. J. jau nebegalėjo suprasti ir iš dalies valdyti savo veiksmų, 2017 m. gruodžio 8 d. skubos tvarka su M. Z. ir E. Z. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 1-5878, kurios pagrindu iš dalies savo veiksmų negalinti valdyti G. J. perleido ½ dalį jai priklausančio turto – žemės sklypo, jame esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); tą pačią dieną G. J. sudarė dar vieną sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5873, kurios pagrindu M. Z. ir E. Z. buvo perleistas G. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, vėliau, kai ekspertai buvo konstatavę tik dalinį G. J. veiksnumą, 2019 m. spalio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-3539 pagrindu M. Z. ir E. Z. buvo perleista likusi ½ dalis G. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, šiais sandoriais buvo pažeisti G. J. interesai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 4 dalį globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintojui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus.
4. Pareiškėja nurodo, kad pagal skundą tyrusius prokurorus visi pareiškėjos keliami klausimai nėra reikšmingi, kadangi G. J. nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka neveiksnia.
5. 2020 m. liepos 23 d. teisme gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja dėsto aplinkybes dėl bendravimo su jos motina G. J. ir jos rūpintoju M. Z., bei aprašo pastarojo, anot pareiškėjos, neleistinus veiksmus jos ir jos motinos atžvilgiu.
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
7. Nurodo, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo turinio matyti, jog prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
8. Anot suinteresuoto asmens, aukštesnysis prokuroras, išreikalavęs pirminio skundo nagrinėjimo medžiagą ir patikrinęs ją, susipažinęs su skundo bei skundžiamo nutarimo argumentais, pripažino nutarimą pagrįstu ir teisėtu iš esmės tais pačiais, prokurorės tinkamai konstatuotais motyvais, ir savo nutarimą taip pat argumentavo ir pagrindė tinkamai bei pakankamai. Teigia, kad tiek pirminiame prokurorės nutarime, tiek ir teismui skundžiamame Generalinės prokuratūros prokuroro nutarime išsamiai ir pagrįstai išdėstyti daromas išvadas pagrindžiantys įrodymai; procesinių dokumentų ir skundų nagrinėjimo medžiagos turinys patvirtina, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, taigi jokių procesinių skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindų nekonstatuota. Pažymi, kad pareiškėja skunde neįrodė, jog prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.
9. Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
10. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad K. M. 2020 m. kovo 26 d. kreipėsi į prokuratūrą su 2020 m. kovo 26 d. skundu (reg. Nr. AP-8601), kuriuo prašė imtis teisinių veiksmų ir priemonių, inicijuojant teismo procesą, kuriame M. Z. teismo nutartimi būtų nušalintas nuo G. J. rūpintojo pareigų; inicijuoti civilinę bylą dėl M. Z. sudarytų sandorių su G. J. nuginčijimo teisme. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir surinkusi sprendimui priimti reikalingus duomenis, 2020 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. VI5-24 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes G. J., sudarydama sandorius dėl turto perleidimo, veikė savo valia, jos veiksnumas teismo nebuvo apribotas, CK 3.244 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjimu atveju netaikomas, tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie G. J. rūpintojo netinkamai atliekamas pareigas.
11. Anot suinteresuoto asmens, aukštesnysis prokuroras, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-34 paliko galioti minėtą Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 24 d. nutarimą, nes konstatavo, kad K. M. skunde keliamos tik prielaidos dėl to, kad prokurorė neatliko išsamios, objektyvios ir nešališkos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės. Pažymi, kad kiti skundo motyvai taip pat grindžiami pareiškėjos prielaidomis ir spėlionėmis, subjektyviu sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių bei atlikto tyrimo išsamumo vertinimu, o tai negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą prokurorės nutarimą.
12. Suinteresuotas asmuo teigia, kad skunde teismui pareiškėja iš esmės dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais grindė savo pirminį skundą prokuratūrai, nenurodydama nei vieno konkretaus veiksmo, kurio prokurorė, nagrinėdama jos skundą, neatliko ir kurį atlikus būtų pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei konkrečių netirtų aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėja neįrodė, jog prokurorai, nagrinėdami jos skundus, padarė kokių nors proceso normų pažeidimų, todėl teismui pateiktame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 31 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. birželio 26 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Skundas netenkintinas.
14. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
15. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
16. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
18. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
19. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
20. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 4 d. ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 24 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiškėjos 2020 m. kovo 26 d. skundu buvo prašoma kreiptis į teismą dėl grubaus M. Z. rūpintojo pareigų pažeidimo rūpintinės G. J. atžvilgiu ir G. J. sudarytų sandorių rūpintojo M. Z. naudai nuginčijimo.
21. Iš išreikalautos medžiagos ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, gavusi pareiškėjos pradinį prašymą, patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenis, bei nustatė, jog pareiškėja į šį registrą nėra įtraukta. Taip pat prokurorė patikrino Nekilnojamojo turto registro apie G. J. turimą nekilnojamąjį turtą; duomenis iš VĮ Registrų centro apie G. J. sudarytus sandorius; kreipėsi į M. Z., kad pastarasis pateiktų paaiškinimą; kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių apie M. Z. rūpintojo pareigų atlikimą; kreipėsi dėl duomenų pateikimo iš gydymo įstaigų apie G. J. sveikatą; išsireikalavo civilinių bylų Nr. 2YT-41-636/2018 ir e2YT-3869-344/2018 dokumentų kopijas; perkėlė dalį duomenų iš prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo bylos Nr. (10.5.)-38/2019, surinktos pagal K. M. 2019 m. liepos 4 d. skundą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų (reg. Nr. AP-18115): G. J. paaiškinimo kopiją; M. Z. paaiškinimo kopiją; D. P. (pareiškėjos sesers) paaiškinimo kopiją; duomenų iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apie M. Z. rūpintojo pareigų atlikimą kopiją; duomenų iš VĮ Registrų centro apie G. J. 2017 m. gruodžio 8 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kopiją; 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo Nr. VI5-42 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones kopiją. Šiaulių apygardos prokuratūra, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, 2020 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. VI5-24 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes G. J., sudarydama sandorius dėl turto perleidimo, veikė savo valia, jos veiksnumas teismo nebuvo apribotas, CK 3.244 straipsnyje įtvirtintas draudimas nagrinėjimu atveju netaikomas (nes G. J. ir M. Z. nebuvo sudarę pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties), be to, tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie G. J. rūpintojo netinkamai atliekamas pareigas.
22. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 13.12.-34 paliko galioti minėtą Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 24 d. nutarimą, nes konstatavo, kad K. M. skunde keliamos tik prielaidos dėl to, jog prokurorė neatliko išsamios, objektyvios ir nešališkos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės.
23. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog nenustačius, kad pareiškėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog skunde keliamos prielaidos dėl to, kad prokurorė neatliko išsamios, objektyvios ir nešališkos pareiškėjos skundo analizės pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių bei K. M. motinos G. J. teisių pažeidimo kontekste neatitinka tikrovės, o prielaidos dėl galimo prokurorės šališkumo nepagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
24. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
25. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra teismo procesinių sprendimų dėl jos motinos G. J. rūpintojo M. Z. paskyrimo panaikinimas ir G. J. sudarytų sandorių rūpintojo M. Z. naudai nuginčijimas.
26. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjos skundas prokuratūrai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunduose konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Kaip minėta, nors nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, tačiau šiuo atveju pritartina prokuratūros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog M. Z. netinkamai atlieka rūpintojo pareigas, prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nušalinti veiksnaus asmens rūpintoją nuo jo pareigų ir nuginčyti G. J. sudarytus sandorius rūpintojo M. Z. naudai, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis.
27. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo būtų atliktas neišsamiai.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
29. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
30. Pareiškėja K. M. 2020 m. liepos 22 d. prašymu prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau skundo netenkinus, jos pareiškėjai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos K. M. skundo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 4 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič