Administracinė byla Nr. eA-991-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08383-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153155 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 7 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams Nr. 760209547 (toliau – ir Leidimas), kuriuo pareiškėjui leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. gruodžio 7 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino Leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas panaikino Leidimą tuo pagrindu, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kelių transporto kodekse nustatytus reikalavimus. Konstatuota, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi Europos Bendrijos licencijų kopijų (toliau – ir EBKR) ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais nėra pavesta Migracijos departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų. Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.
4. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neturėjo teisės Sprendimo grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais Migracijos departamentas veikė viršydamas jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
5. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas klaidingai įvertino, jog jis neatitiko sąlygų Leidimui išduoti. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Šiuo atveju Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu Įstatyme nustatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams. Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu Kodekso reikalavimams, o ne Įstatyme nurodytoms sąlygoms. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sąlygos, kurias užsienietis turi atitikti, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas įvykdė visas Įstatymo 26 straipsnio sąlygas, pateikė Migracijos departamentui visus privalomus pateikti dokumentus, todėl jam buvo išduotas Leidimas.
6. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes jame nėra nurodyta, kurių Įstatyme nustatytų sąlygų jis neatitinka, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
7. Nurodė, kad Bendrovės veikla yra teisėta, šią aplinkybę yra pripažinęs Migracijos departamentas, kitos valstybės institucijos, o Bendrovės turimas EBKR licencijų kiekis nėra aktualus. Sprendime nepaaiškinta, kokios aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų Leidimui laikinai gyventi išduoti. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir Leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu ir ši situacija nėra pasikeitusi. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vieną EBKR licenciją, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau ir dabar. Faktinė situacija Sprendimo priėmimo metu ir Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu yra visiškai nepakitusi, t. y. Bendrovė turi tiek pat EBKR licencijų, kiek turėjo Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, todėl Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu atitiko tam tikras Įstatyme nustatytas sąlygas, o dabar nebeatitinka.
8. Pareiškėjas pažymėjo, kad ne tik faktinė situacija nepasikeitusi, palyginti su ta, kuri buvo Leidimo išdavimo ir Sprendimo priėmimo metu, bet ir teisinis reguliavimas nėra pasikeitęs. Valstybinės institucijos 2017–2018 metais patvirtino, kad Bendrovė veiklą vykdo teisėtai, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
9. Migracijos departamentas, 2018 m. kilus analogiškiems ginčams, pasirašydamas 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Patvirtintomis taikos sutartimis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Taikos sutartimis šalys (Migracijos departamentas ir Bendrovė) patvirtino, kad neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių; supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata) galią.
10. Pareiškėjas visiškai nesupranta, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir Migracijos departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Migracijos departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir panaikinti pareiškėjo bei kitų Bendrovės darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktine situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Migracijos departamento pasikeitusia nuomone dėl teisės aktų taikymo. Pareiškėjas atitiko visus teisės aktų reikalavimus, jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, o Migracijos departamentas nenurodė jokių teisinių argumentų, jokių situacijos pasikeitimą pagrindžiančių aplinkybių, dėl ko anksčiau jis atitiko Įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, o dabar tokių sąlygų nebeatitinka. Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, sprendimas negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teises bei teisėtus interesus.
11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą Leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste, o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį.
13. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip matyti iš Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio Leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
14. Teigė, kad užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymo reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, imperatyviai nustatantis, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, aiškiai nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai paaiškėjo jau po šio leidimo išdavimo, toks leidimas turi būti panaikintas.
15. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Taigi, Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
16. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
17. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
18. Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
19. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
20. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
22. Bendrovė nurodo, kad palaiko pareiškėjo skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė UAB „Ipukis“ įmonių grupėje turi savo vaidmenį, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės 2023 m. birželio 29 d. Migracijos departamentui teikta informacija. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip Sprendime Migracijos departamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi.
23. Pažymėjo, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. Reglamento preambulės 12 punktas numato, kad darbuotojas gali dirbti už vežimo operaciją atsakingam vežėjui. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis numato, jog vairavimo paslaugos yra leidžiamos: „Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam jo teisėtai įdarbintam vairuotojui arba kiekvienam vairuotojui, kuris nėra nei pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi.“ EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. EBKR licencijos turėjimas pagal Reglamento 1 straipsnio 5 dalį ne visais atvejais yra privalomas: „Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie vežimo leidimai“, ką derėtų įvertinti kiekvienu individualiu atveju.
24. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, tai patvirtina nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar nepasikeitęs teisinis reguliavimas, o 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą, todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados. Migracijos departamento nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“, kuriuo jis remdamasis teigia, kad Bendrovė negali verstis veikla ir dėl to panaikino pareiškėjo Leidimą laikinai gyventi, nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 m., kai valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta.
25. Bendrovė, siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla – teikiamos vairavimo paslaugos – yra teisėta, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, konsultavosi su Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktoriumi, kurie patvirtino, jog vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kadangi didžioji dauguma UAB „Ipukis“ darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Ipukis“ pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovę įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes UAB „Ipukis“ darbuotojai, pereidami dirbti į Bendrovę, turėjo naujai kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl UAB „Ipukis“ 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už Migracijos departamento veiklą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti UAB „Ipukis“ tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Vidaus reikalų ministerija 2018 m. vasario 9 d. įvertino Bendrovės veiklą ir UAB „Ipukis“ įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš UAB Ipukis“ į Bendrovę galimybės.
II.
27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153155, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HQDS“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
28. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodė darbovietės pavadinimą UAB „HQDS“, kurioje dirbo nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2022 m. kovo 16 d., nuo 2022 m. birželio 24 d., pareigos – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209).
29. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio mėn. buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, jog pardavėjas Bendrovė, pirkėjas UAB „Ipukis“, pareiškėjas 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. sausio 21 d. dirbo 135,52 val.; 2023 m. vasario mėn. buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas UAB „Ipukis“, pareiškėjas 2023 m. vasario 19 d.–2023 m. vasario 28 d. dirbo 62,51 val.; 2023 m. kovo mėn. buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas UAB „Ipukis“, pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d.–2023 m. kovo 31 d. dirbo 210,24 val.; 2023 m. balandžio mėn. buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas UAB „Ipukis“, pareiškėjas 2023 m. balandžio 1 d.–2023 m. balandžio 15 d. dirbo 91,52 val.; 2023 m. gegužės mėn. buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas UAB „Ipukis“, pareiškėjas 2023 m. gegužės 14 d.–2023 m. gegužės 31 d. dirbo 81,46 val. Išraše iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro nurodyta, kad Bendrovės veiklos rūšis yra 4941 – Krovininis kelių transportas.
30. Teismas nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. informacijoje apie draudėjo viešus duomenis nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d. Bendrovėje buvo 376 apdrausti asmenys. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) 2023 m. rugsėjo 11 d. duomenys patvirtina, kad Bendrovė turi 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
31. Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2024 m. gruodžio 7 d., nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti Leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 22S159907 pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760209547, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 7 d., pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 12 d.
32. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinęs LTSA duomenis, nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt2 skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik dvi transporto priemones, skirtas kroviniams vežti („Mercedes Benz Sprinter“ (N1) ir „Mercedes Benz Atego“ (N2)). Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai. 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. sausio 21 d. (135,52 val.), 2023 m. vasario 19 d.–2023 m vasario 28 d. (62,51 val.), 2023 m. kovo 1 d.–2023 m. kovo 31 d. (210,24 val.), 2023 m. balandžio 1 d.–2023 m. balandžio 15 d. (91,52 val.) ir 2023 m. gegužės 14 d.–2023 m. gegužės 31 d. (81,46 val.) teikė vairavimo paslaugas Vokietijoje registruotai įmonei „Sikupi GmbH“. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje ir ne Lietuvos Respublikoje, bet kitose įmonėse – Vokietijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Fondo valdybos duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
33. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018 m. kovo 30 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie išimtinai nulemti darbo santykių. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, atsakovas konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
34. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis ir pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
35. Taigi siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl šis Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Migracijos departamentas neįvardijo, kokios sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas.
36. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir šioje byloje taikytiną teisinį reglamentavimą sprendė, kad Migracijos departamento nurodytas argumentas yra prieštaraujantis bendram teisės principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pažymėjo, kad pareiškėjui turi būti taikomas teisinio apibrėžtumo principas. Jis turi būti tikras, kad išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis dvejus metus, nebus panaikintas, jei jis visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką atitiks sąlygas, kurioms esant buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nustatęs faktines aplinkybes, kurios buvo iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, ir jas įvertinęs pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pažeidė minėtą konstitucinį principą. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas negali būti laikomas teisėtas dėl iš lex retro non agit principo kylančio draudimo įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, ir yra naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
37. Teismas pažymėjo, kad nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui iki šiol nepasikeitė Įstatymo 26 straipsnio 32 dalis, nustatanti, jog užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.
38. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino turimą informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas.
39. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 281,40 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę, į tai, kad teisme nagrinėjamos iš viso 29 analogiškos bylos, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „HQDS“ atstovauja vienas advokatas Karolis Gudas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 281,40 Eur) yra neproporcinga, todėl ją sumažino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Teismas dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti iš Migracijos departamento 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė UAB „HQDS“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovauja ir procesinius dokumentus rengia tas pats advokatas, trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas teismo iniciatyva, jo dalyvavimas procese nėra būtinas, trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nenumatytas, dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių Sprendime nėra pasisakyta, teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, trečiasis suinteresuotas asmuo teisme iškėlė atskirą bylą, kurioje turės galimybę apginti savo teisėtus interesus, todėl bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisė.
III.
41. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
42. Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
43. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Įstatymo nuostatas aiškino selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
44. Atsakovas teigia, kadangi pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai Leidimas laikinai gyventi panaikintas (neišduotas) tuo pagrindu, jog asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio.
45. Atsakovas, atsižvelgdamas į Įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalių, 62 straipsnio 4 dalį, nurodo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
46. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pvz., bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.
47. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
48. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
49. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
50. Nors, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas savo sprendime nenurodė, kokios konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos pareiškėjas neatitinka, atsakovas pažymi, kad išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Migracijos departamento sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Migracijos departamento tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti automobilių, tai yra, Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį, atitinkamai, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apsiribojo formaliais teiginiais, nevertindamas Įstatymo nuostatų sisteminiu požiūriu, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
51. Atsakovas pažymi, kad Įstatyme ir negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo 44 straipsnio, 35 ir 50 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti, iškreipia Įstatymo nuostatas.
52. Pareiškėjas skunde teigia, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugas. Atsakovo nuomone, tokiu būdu gali būti maskuojama laikinojo įdarbinimo veikla. Įstatymas šiuo metu leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus (jie konkrečiai apibrėžti). Pažymi, kad šiuo atveju Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus. Pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kuri jį kvietė, nes Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų. Jeigu Migracijos departamentas elgtųsi priešingai – išduotų leidimus gyventi darbo pagrindu, nors Bendrovė aiškiai negali vykdyti tokios veiklos (nes neturi licencijų kopijų) – tai leistų piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir iškreiptų nuostatų tikslus.
53. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas tik bendro pobūdžio teiginiais konstatavo, jog Migracijos departamento teiginys yra prieštaraujantis bendram teisės principui lex retro non agit, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie teisės aktai buvo netinkamai pritaikyti.
54. Pažymi, kad kiek tai susiję su Įstatymo nuostatomis, tai 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo nuostatos, leidžiančios įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki tol Įstatymas draudė darbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis). Tačiau tai iš esmės yra tik šalutinę, kontekstinę reikšmę turintis reglamentavimas – pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį.
55. Kodekso pakeitimai įsigaliojo 2022 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjas prašymą pateikė 2022 m. lapkričio 15 d., t. y. galiojant ginčui aktualioms Įstatymo ir Kelių transporto kodekso nuostatoms, todėl nėra aišku, apie kokių teisės aktų atgalinio poveikio galią teismas kalba sprendime. Be to, šioje byloje vertinamas ne sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi, o sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi teisėtumas ir pagrįstumas.
56. Atsakovas vertina, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.
57. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
58. Pareiškėjas, pakartodamas argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų Leidimui laikinai gyventi išduoti.
59. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Atsakovas apskritai netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Atsakovas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.
60. Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei skundžiamame atsakovo Sprendime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde Migracijos departamentas taip ir nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms.
61. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nepakito, taip pat nepasikeitė ir teisinis reguliavimas. Teigia, kad atsakovas, panaikindamas Leidimą laikinai gyventi, viršijo savo kompetenciją. Migracijos departamento apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti.
62. Pareiškėjas teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Migracijos departamentas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
63. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
64. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
65. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime nepagrindė, kokių konkrečiai sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas, o tai, jog Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, dėl to jį panaikino.
66. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo normas, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.
67. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. sausio 4 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos Transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“. Šį prašymą Migracijos departamentas grindžia tuo, kad Transporto saugos administracijos 2023 m. gruodžio 29 d. rašte pateikta informacija (jos pobūdis) buvo ne kartą aptarta su Transporto saugos administracija, turinio prasme ši informacija buvo žinoma ir vertinama priimant skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą.
68. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakydami į Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. raštą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti priimant Migracijos departamento Sprendimą, tačiau patvirtina jo nepagrįstumą, t. y. Transporto saugos administracijos pareiškėjui išduotą Vairuotojo liudijimą Nr. E 15398, išduotą krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją (toliau – ir Vairuotojo liudijimas), tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą 2022 m. birželio 20 d. darbo sutartį Nr. 791 (toliau – ir Darbo sutartis).
69. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo ir Bendrovės 2024 m. sausio 10 d. rašte išdėstytų argumentų.
70. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. sausio 24 d. gauti pareiškėjo ir Bendrovės rašytiniai paaiškinimai dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 22 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų.
71. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.
72. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, pareiškėjas ir Bendrovė nenurodė priežasčių, dėl kurių paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos paaiškinimus ir įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
73. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinių paaiškinimų turinį ir pateiktus įrodymus, nenustatė pagrįstų priežasčių, dėl kurių naujai pateikti įrodymai, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl proceso šalių prašymai pridėti prie bylos rašytinius paaiškinimus ir su jais susijusius įrodymus netenkinami.
74. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
75. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, kad teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
76. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis). Taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi pagrindus.
77. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 5 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
78. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiais Kodekso 8 straipsnio (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1167 redakcija) pakeitimais, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Migracijos departamentas sprendė, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla).
79. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas neįvardijo ir nenustatė, kokių konkrečiai sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko pareiškėjas, ir faktinis pagrindas – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl nepagrindžia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, dėl to jį panaikino.
80. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms išvadoms, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, yra neteisėtas.
81. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, ir darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.) taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.), vienas iš jų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).
82. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, jog pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, jog būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus. Įstatymų leidėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).
83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.). Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).
85. Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
86. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė Prašymą pakeisti darbdavį ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, nustatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos Darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.
88. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
89. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naują jų vertinimą, kuris nebuvo atliekamas priimant ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą. Atsižvelgus į teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, pobūdį, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios aplinkybės nevertinamos ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
90. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
91. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino. Dėl to atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
92. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.
93. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
94. Pareiškėjas turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2024-01-09/PAVELO1 ir 2024 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 0110104928271).
95. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
96. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), įvertinusi tai, kokia procentine dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą (pareiškėjas neskundė šios teismo sprendimo dalies), pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos mažinimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 300 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui P. V. (P. V.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis