Baudžiamoji byla Nr. e1-2150-1100/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00580-2025-5

Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje Z. J. (Z. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 10 kartų, iš jų paskutinius kartus:

1) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 2811 straipsnio 1 dalį galutine 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

Z. J. sukėlė žmogui fizinį skausmą:

jis 2025 m. sausio 4 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę jėgą prieš I. P., paėmęs ją už rankos, ištempė iš lovos ant grindų, vėliau pakėlė ir tyčia pastūmė į medinę spintą, dėl to ji nukrito ant grindų ir gulinčiai su koja spyrė du kartus į veido sritį, taip I. P. sukėlė fizinį skausmą.

Z. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis Z. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad jis apie 10 m. su savo drauge gyvena pas I. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jie su I. P. yra tik pažįstami, nėra sugyventiniai, kadangi ji gyvena su draugu. 2025 m. sausio 4 d. vakare jis būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“. Pamanė, kad jo telefoną galėjo pasisavinti I. P., todėl jis ją pakėlė iš lovos, t. y. ištempė iš lovos. Tada su I. P. įvyko žodinis konfliktuotas ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir gulinčiai I. P. su koja spyrė du kartus, kur pataikė neprisimena, bet gali būti, kaip nurodyta įtarime – į veidą. Po minėtų veiksmų apsiramino ir nuėjo miegoti. Vėliau jį miegantį pažadino policijos pareigūnai, kurie išsiaiškino, kas įvyko ir jį išvežė į nakvynės namus. Po minėto įvykio jis I. P. atsiprašė ir ji jam atleido. Prižada, kad daugiau jokio smurto I. P. atžvilgiu nebebus (el. b. 1 t., b. l. 193–196).

Be Z. J. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiosios I. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 2–11, 169–172); 2025 m. sausio 4 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (el. b. 1 t., b. l. 2–11); 2025 m. sausio 5 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 48–50, 51–53); 2025 m. sausio 4 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 2508004302 (el. b. 2 t., b. l. 9–11); 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 12–14); 2025 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 15–17) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad Z. J. sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Z. J. 2025 m. sausio 4 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę jėgą prieš I. P., paėmęs ją už rankos, ištempė iš lovos ant grindų, vėliau pakėlė ir tyčia pastūmė į medinę spintą, dėl to ji nukrito ant grindų ir gulinčiai su koja spyrė du kartus į veido sritį, taip I. P. sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Z. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Z. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, kadangi dirbą pagal verslo liudijimą (el. b. 1 t., b. l. 157–158). Nukentėjusiajai I. P. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 1 t., b. l. 159–161).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Z. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis gulinčiai nukentėjusiajai I. P. su koja spyrė du kartus į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Z. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas 10 kartų, be kita ko, padaryti nusikaltimai žmogaus gyvybei ir sveikatai (el. b. 1 t., b. l. 94–106). Paskutinių 1 metų laikotarpiu Z. J. baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (el. b. 1 t., b. l. 114–120). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą (el. b. 2 t., b. l. 107–108). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Z. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 27 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Z. J. prašo arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, kadangi dirbą pagal verslo liudijimą. Teismas pažymi, kad galimybė asmeniui paskirtą arešto bausmę iki 45 parų atlikti poilsio dienomis buvo įtvirtinta BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 5 d. Kita vertus, ši straipsnio dalies redakcija neteko galios 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. birželio 27 d. priėmus BK pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2263. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijoje taip pat neliko galimybės paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas (BVK, BK) nenustato galimybės arešto bausmę atlikti savaitgaliais. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ir pats kaltinamasis nurodo, jis vykdo individualią veiklą, vadinasi, darbo grafiką planuojasi pagal save, todėl tenkinti jo prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jam skirtą arešto bausmę Z. J. turi atlikti įstatymų nustatyta bendra tvarka.

Z. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV.        Kiti klausimai

Z. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., b. l. 4–7). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. J. paskirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Z. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Z. J. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) Z. J. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Z. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                      Darius Lukaitis