Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-719/2018

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14530-2017-6

     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;

     1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6

     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Bieliauskienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, E. S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendis pakeistas: automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (duomenys neskelbtini)) nuspręsta nekonfiskuoti ir grąžinti jį teisėtam savininkui E. S.. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį laiduotojos L. S. atsakomybėn vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas E. S. automobilis „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Bylos esmė

1. E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Pripažinta, kad E. S. 2017 m. kovo 26 d., apie 22.40 val., Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., Verslo g., prie pastato Nr. 15 esančioje automobilių aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio (nustatyta 2,49 prom. etilo alkoholio kraujyje).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė nekonfiskuoti automobilio „Citroen C5“ ir grąžinti jį teisėtam savininkui E. S., nes pripažino, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra neproporcingas. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus ne kelyje, o automobilių aikštelėje, tai, teismo nuomone, rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, teismas įvertino E. S. asmenybę (neteistas, administracine tvarka niekada nebaustas), jo sveikatos būklę (nustatytas 30 proc. darbingumas, serga progresuojančia kaulų retėjimo liga, IV laipsnio bronchine astma, II laipsnio širdies nepakankamumu, keistas klubo sąnarys, lūžęs dubens kaulas operuotas stuburas) ir padarė išvadą, kad, konfiskavus automobilį, E. S. būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, o grąžintu automobiliu į gydymo įstaigas jį nuvežti galės sutuoktinė.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė N. Urbonavičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas nekonfiskuoti E. S. automobilio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Byloje nustatyta, kad E. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Citroen C5“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,49 prom. etilo alkoholio, taigi automobilis „Citroen C5“ yra nusikaltimo padarymo priemonė, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo. Nors automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti konfiskuotas. Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą veiką, įstatymo leidėjas siekia didinti eismo saugumą, užkertant kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta aptariama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo nuotaikos, galinčios paskatinti asmenį pakartotinai nusikalsti. Taip nebūtų užtikrintas prevencinis turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, pobūdis.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas E. S. yra neproporcingas. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje konstatuota, kad jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, pavyzdžiui, konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė (tai nagrinėjamoje byloje nenustatyta), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti (konkrečiu atveju ir atsižvelgė) skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad neblaivaus E. S. vairavimas kelių transporto priemonės automobilių aikštelėje, o ne kelyje rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5  prom. alkoholio, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi vairavimas kelių transporto priemonės neblaiviam visais atvejais yra draudžiamas ir įstatymas nenumato aplinkybių, dėl kurių toks pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip mažiau pavojingas kitų eismo dalyvių saugumui. Iš tiesų E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nėra teistas, administracine tvarka niekada nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaikus, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos taikant BK 40 straipsnį ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jam baudžiamojo poveikio priemonių rūšį ir jų dydžius, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos.

4. E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia tai daryti, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokio tyčinio nusikaltimo padarymas kaltininkui turi sukelti atitinkamus padarinius, kad būtų užkirstas kelias galimam pakartotiniam jo nusikalstamumui, todėl E. S. transporto priemonė turi būti konfiskuota.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. Urbonavičienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

5. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas (nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonė) turi būti konfiskuojamas visais atvejais.
1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 40 straipsniu, E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už vairavimą transporto priemonės (jam priklausančio automobilio „Citroen C5“) esant apsvaigus nuo alkoholio, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

3. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu teismas priėmė pripažinęs, jog yra pagrindo manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad E. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į tas pačias aplinkybes, teismas nusprendė E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Tačiau, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes ir įžvelgęs E. S. polinkį veikti nusikalstamai būnant neblaiviam, siekdamas užtikrinti bausmės paskirtį (užkirsti kelią neblaiviam pažeisti Kelių eismo taisykles), padarė išvadą, kad nusikaltimo priemonės automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo principui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, E. S. asmenybę ir kitus duomenis, konstatavo, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra neproporcingas. Šis teismas pažymėjo, kad nors E. S. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus, tai jis darė automobilių aikštelėje, o ne kelyje, tai rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad E. S. nėra teistas, administracine tvarka niekada nebaustas, taigi E. S. visada laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo. Be to, vertinant, ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta, teismo įsitikinimu, būtina įvertinti ir E. S. sveikatos būklę (jam nustatytas 30 proc. darbingumas, progresuojanti kaulų retėjimo liga (jie nuo menkiausio sukrėtimo lūžta), lūžęs dubens kaulas, keistas klubo sąnarys, operuotas stuburas, diagnozuota IV laipsnio bronchinė astma, II laipsnio širdies nepakankamumas). Teismo nuomone, konfiskavus automobilį „Citroen C5“, E. S. būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, į kurias jį nuvežti gali sutuoktinė.
3. Atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismo išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias E. S. padarytą veiką, jo asmenybę ir sveikatos būklę, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šio teismo išvada, kad turto konfiskavimo taikymas E. S. prieštarauja proporcingumo principui. Priešingu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažino, kad yra pagrindas manyti, jog jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, bet kartu, įžvelgęs jo polinkį veikti nusikalstamai, nusprendė konfiskuoti automobilį. Tai rodo pirmosios instancijos teismo nenuoseklumą.
4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nomedos Urbonavičienės kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                              Sigita Bieliauskienė

                                                                                                                              Artūras Ridikas