Administracinė byla Nr. I-232-609/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00009-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 24.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumululiauskienės, Laimutės Jokubauskaitės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja T.Ž. kreipėsi į teismą skundu (b.l. 4-13), prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Klaipėdos VGTPT) 2012 01 05 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-19-12 dalį, kuria nuspręsta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir Klaipėdos VGTPT įpareigoti priimti naują sprendimą, pareiškėjai paskiriant advokatą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme bei panaikinti Klaipėdos VGTPT 2012 01 05 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-19-12 dalį dėl advokato Leonido Zubanovo paskyrimo. Be to, prašo Klaipėdos VGTPT įpareigoti pareiškėjai paskirti kitą advokatą ir priteisti 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo administracinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2012 01 02 ji kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-950-793/2011 apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Prašyme nurodė, jog pageidauja, kad ją atstovautų advokatai Juozapas Surblys, Aivaras Surblys ar Algirdas Platauna. Teigia, kad neatižvelgdama į jos pageidavimą, ginčijamu 2012 01 05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-19-12 Klaipėdos VGTPT nusprendė skirti antrinę teisinę pagalbą tik apeliacinės instancijos teisme ir ją atstovauti paskyrė advokatą Leonidą Zubanovą, nuo kurio veiksmų ji ne kartą yra nukentėjusi. Mano, jog Klaipėdos VGTPT direktorius priėmė šališką ir neteisėtą sprendimą. Tvirtina, jog dėl neteisėtų Klaipėdos VGTPT veiksmų jos teisė gauti teisinę pagalbą negali būti realizuota, dėl ko pareiškėja priversta egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėti elementarių patogumų, patirti emocinę ir dvasinę depresiją. Patirtą neturtinę žalą įvertino 500000 litų.
Atsakovės Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundą (b.l. 45-49) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Pažymėta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kolegijos 2010-05-24 sprendimu Nr. 5 buvo nuspręsta, jog nuo 2010 07 01 sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimami atskiromis bylos stadijomis, tokiu būdu gerinant kokybiškos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos prieinamumą tiems asmenims, kuriems ši pagalba yra reikalingiausia. Teigė, jog 2012 01 02 T.Ž. prašyme nurodyti advokatai neteikia antrinės teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl jie pareiškėjai negalėjo būti paskirti. Tvirtinama, jog nėra duomenų, jog tiek Klaipėdos VGTPT direktorius, tiek pareiškėjai paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas yra šališki pareiškėjos atžvilgiu. Manoma, kad nesant deliktinės atsakomybės sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negalimas.
Konstatuojama.
Byloje nustatyta, jog 2012 01 02 pareiškėja T.Ž. VGTPT pateikė prašymą (b.l. 50-54) jai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-950-793/2011. Prašyme nurodė, kad teisinė pagalba jai reikalinga tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme. Prašė skirti advokatus Juozapą Surblį, Aivarą Surblį, Algirdą Platauną arba leisti pasirinkti advokatą, kuriuo ji pasitiki.
2012 01 05 Klaipėdos VGTPT sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (1.31)-TPA-19-12 (b.l. 60,61) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai T.Ž. civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (pirmos instancijos civilinės bylos Nr. 2-950-793/2011) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme bei antrinei teisinei pagalbai teikti paskirti advokatą Leonidą Zubanovą.
Nustatyta, jog 2012 02 13 pareiškėja t.Ž. kreipėsi į Klaipėdos VGTPT (b.l. 79-85) dėl jai paskirto advokato Leonido Zubanovo pakeitimo.
2012 03 13 Klaipėdos GTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-31-12 (b.l. 86-104) antrinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja mano, jog ginčijamas 2012 01 05 Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr. (1.31)-TPA-19-12 yra neteisėtas, nes buvo priimtas šališko asmens- Klaipėdos VGTPT direktoriaus Rimvido Valančiaus, kuris neatsižvelgė į jos siūlymą paskirti prašyme nurodytus advokatus arba advokatą, kuriuo pareiškėja pasitiki.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo atvejai.
Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovai, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Kadangi byloje nenustatyta, jog 2012 01 05 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-19-12 buvo priimtas esant objektyviems Klaipėdos tarnybos direktoriaus nušalinimo pagrindams, skundo teiginys, jog Klaipėdos VGTPT direktorius Rimvidas Valančius ginčijamu sprendimu buvo suinteresuotas asmeniškai, laikytinas nepagrįstu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, jog siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimą, sudaroma kolegiali tarnybų patariamoji institucija- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija. To paties straipsnio 7 punktas nustato Kolegijai pareigą svarstyti tarnybų veikloje kilusius antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo ir bendros praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimus ir teikti pasiūlymus tarnyboms.
Siekiant užtikrinti tarnyboms pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą ir skatinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir tarnybų bendradarbiavimą, buvo sudaryta kolegiali tarnybų patariamoji institucija- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Kadangi siekdama užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisiniuose santykiuose, pagerinti antrinės teisinės pagalbos apskaitą ir kontrolę bei garantuoti antrinės teisinės pagalbos prieinamumą tiems asmenims, kuriems ši pagalba yra reikalingiausia, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegija 2010-05-24 posėdžio metu priėmė sprendimą Nr. 5, kuriuo nuspręsta nuo 2010 07 01 priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atskiromis bylos stadijomis, laikytina, jog nusprendžiant pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą ją atstovaujant tik apeliacinės instancijos teisme, Klaipėdos VGTPT antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos nepažeidė. Pažymėtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atskiromis bylos stadijomis neapriboja pareiškėjos galimybių pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kreiptis į Klaipėdos VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog parenkant advokatą, atsižvelgiama į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes.
Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, antrinę teisinę pagalbą gali teikti tik tarnybos konkurso būdu atrinkti advokatai, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, su pareiškėjos prašyme išvardintais advokatais Juozapu Surbliu, Aivaru Surbliu bei Algirdu Platauna Klaipėdos tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėse bylose nėra sudariusi, todėl buvo paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Nors pareiškėja skunde tvirtina, jog jai paskirtas advokatas yra nekvalifikuotas, veikia prieš jos teises ir yra šališkas, tokie tvirtinimai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.
Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2012 01 05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-19-12 suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai yra nutrauktas, laikytina, jog pareiškėjos nurodytu būdu jos pažeista teisė nebegali būti apginta.
Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864 ) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga: ,,Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas CK 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant būtinosioms šios atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems valdžios institucijų darbuotojų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.
Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sąlygas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2012 m. sausio 5 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPA-19-12.
Kadangi nenustatyta, jog 2012 m. sausio 5 d. Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr.(1.31.)-TPA-19-12 yra neteisėtas, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą ir palūkanas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Eglė Kiaurakytė
Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė