Civilinė byla Nr. 2YT-4829-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01128-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Č., Z. B., valstybės įmonė Turto bankas.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė mamos L. S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime (b. l. 3–7) nurodė, kad:

1.1.                      Pareiškėjos mama L. S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas E. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo mama L. S. R. visuomet rūpinosi, o su metais prastėjant sveikatai, padėdavo jai buityje. 2003 metų pavasarį mamos sveikatai ypač suprastėjus, abi nusprendė, kad bus geriau gyventi kartu pas pareiškėją, todėl L. S. R. nusprendė parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), ir persikraustė gyventi pas pareiškėją. Iki pat savo mirties pareiškėjos mama L. S. R. gyveno kartu su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Pareiškėja savo mama rūpinosi, ją slaugė iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinosi jos laidotuvių organizavimu, padengė laidotuvių išlaidas, nuolat rūpinuosi kapo priežiūra. L. S. R. mirė neturėdama jokio registruotino turto, todėl pareiškėja nežinojo, kad reikia kreiptis dėl palikimo po mamos mirties priėmimo įforminimo.

1.3.                      Jokio registruotino turto pareiškėjos mama savo vardu neturėjo, po jos mirties pareiškėjai liko tik jos asmeniniai daiktai (drabužiai, knygos, laikrodis, nuotraukų albumai, įvairūs dokumentai, bižuterija, įvairūs suvenyrai ir kt. smulkūs buities daiktai). Visi mamos asmeniniai daiktai liko pareiškėjai. Po mirties priėmusi jos kuklų palikimą, dalį velionės drabužių pareiškėja atidavė sunkiai besiverčiančiai kaimynei, dalį jau sudėvėtų išmetė, kai kuriuos buities daiktus (vazas, indus ir pan.) naudoja buityje, mamos laikrodį, nuotraukų albumus, knygas, bižuteriją saugoja kaip brangų atminimą. Visas šias aplinkybes gali patvirtinti pareiškėjos seserys - Z. B. ir G. C..

1.4.                      2019 metų pabaigoje visai atsitiktinai iš giminių sužinojo, kad pareiškėjos mama buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo, t. y. pareiškėjos senelio, K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Nuosavybės teisės neatkurtos. Pareiškėja su mama gyveno kartu, mama buvo deklaravusi gyvenamąją vietą pareiškėjai priklausančiame bute, tačiau jokių žemėtvarkos skyriaus raštų nei mamai esant gyvai, nei per šešiolika metų po jos mirties mamos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo gauta. Mama apie žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą pareiškėjai nebuvo sakiusi, tikėtina, dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, buvo pamiršusi dar nepriklausomybės pradžioje pateiktą prašymą, juolab, kad nuosavybės teisės tiek metų nebuvo atkuriamos.

1.5.                      Pareiškėja kreipėsi tiek į notarų biurą ir į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, tačiau jai buvo paaiškinta, kad pareiškėja nėra tinkamai įforminusi palikimo priėmimo po mamos L. S. R. mirties, todėl turi kreiptis dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo teismo keliu. Nacionalinė žemė tarnyba informavo, kad pareiškėja turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą ir tik tuomet bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas pagal L. S. R. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

1.6.                      Pareiškėjos mama L. S. R. iki mirties gyveno su pareiškėja, pareiškėjai liko jos asmeniniai daiktai. Taigi, mamos palikimą priėmė per įstatymų nustatytą terminą. Priėmusi mamos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėja paveldėjo ir mamos L. S. R. turtines teises.

2.       Suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad po mamos L. S. R. mirties pareiškėjai liko mamos asmeniniai daiktai, kurių dalį atidavė kitiems, kitą dalį pasiliko ir naudoja buityje.

3.       Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad pareiškėja mama rūpinosi, ją slaugė iki jos mirties, organizavo laidotuves, sutvarkė kapavietę. Po mamos L. S. R. mirties pareiškėjai liko mamos asmeniniai daiktai, kurių dalį atidavė kitiems, kitą dalį pasiliko ir naudoja buityje.

4.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas neturi duomenų apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

5.       Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Pareiškimas tenkintinas

6.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK

7.       Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8.       Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9.       Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra L. S. R. dukra (b. l. 10, 11). Suinteresuoti asmenys G. Č. ir Z. B. taip pat yra L. S. R. dukros (gimimo liudijimai pateikti su atsiliepimais). L. S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Prieš mirtį, kaip nurodo pareiškėja pareiškime ir suinteresuoti asmenys atsiliepimuose, L. S. R. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), ir persikraustė gyventi pas pareiškėją. Iki pat savo mirties L. S. R. gyveno kartu su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Gyventojų registro išrašas apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13, 14). Po L. S. R. mirties liko jos asmeniniai daiktai (drabužiai, knygos, laikrodis, nuotraukų albumai, įvairūs dokumentai, bižuterija, įvairūs suvenyrai ir kt. smulkūs buities daiktai), kuriuos faktinių valdymu priėmė pareiškėja. Į bylą taip pat pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja organizavo mamos laidotuves (b. l. 15, 16). Visas minėtas aplinkybes patvirtina ir suinteresuoti asmenys G. Č. ir Z. B. savo atsiliepimuose.

10.       Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja priėmė mamos L. S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo mamos L. S. R. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mamos L. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

            Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                 Mindaugas Plučas