Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Deimantei Maigytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ atstovei (įgaliotai darbuotojai) Irmai Žukauskienei,
ieškovės atstovui advokatui Deividui Gagiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“ atstovui (vadovui) Kęstučiui Baranauskui,
atsakovės atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,
liudytojai J. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsotana“ dėl sumokėto avanso, nuostolių ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei atlikto sutartinio avansinio mokėjimo, atlikto pagal pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinimo dėl atsakovės ieškovei perduotų baldų neatitikimo kokybės reikalavimams.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senoji pelėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alsotana“ 2 290 EUR skolą (sumokėtą avansą), 105 EUR nuostolius, 8 proc. dydžio metines vėlavimo palūkanas už 2 290,00 EUR sumą, palūkanas skaičiuojant nuo prievolės įvykdymo pabaigos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 proc. dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovės (pirkėja) ir atsakovės (pardavėja) buvo sudaryta baldų pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Remiantis Sutarties 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo per 60 darbo dienų pagaminti ir sumontuoti ieškovės optikos salono prekybinėse patalpose baldus (t. y. ekspozicijai skirtą atviro tipo lentyną su spintelėmis bei LED apšvietimu). 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atliko 2 290 EUR piniginių lėšų pervedimą į atsakovės nurodytą sąskaitą. Nurodyto mokėjimo paskirtis buvo - sutartinis avansinis mokėjimas už užsakytus baldus. Vadovaujantis Sutarties 4.1 punkto nuostatomis, užsakyti baldai turėjo būti pristatyti ieškovei iki 2020 m. lapkričio 12 d. Atsakovė nustatytu terminu baldų ieškovei nepristatė; baldai buvo pristatyti ir sumontuoti 2020 m. gruodžio 1 d.
4. Atsakovei sumontavus baldus ieškovės optikos salone paaiškėjo, kad baldų kokybė neatitiko nei ieškovės teisėtų lūkesčių, nei esminių kokybės reikalavimų, keliamų tokio tipo prekei, t. y. baldų plokštė buvo itin nekokybiška (sutrūkinėjusi), balduose buvo matomi įvairūs įtrūkimai, subraižymai, nevienodi bei neproporcingi sujungimai bei tarpai. 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad sumontuoti baldai nekokybiški bei paprašė, kad atsakingi atsakovės darbuotojai atvyktų baldų apžiūrai. Atvykus atsakovės darbuotojams ieškovės nurodytos pretenzijos buvo pripažintos kaip pagrįstos. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė rašytiniu pranešimu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl atsakovės kaltės. Šiuo pranešimu taip pat buvo pareikštas ikiteisminis reikalavimas dėl 2 290 EUR sumokėto avanso grąžinimo ieškovei.
5. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovės darbuotojai išmontavo baldus bei 2020 m. gruodžio 8 d. šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašyto perdavimo akto pagrindu perėmė baldus iš ieškovės ir jas išsivežė. Dėl baldų išmontavimo buvo apgadinta ieškovės patalpų siena, kuri vėliau buvo remontuojama, todėl ieškovė patyrė papildomus nuostolius. 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovė antrą kartą pareiškė ikiteisminį reikalavimą atsakovei dėl operatyvaus 2 290 EUR sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovės teigimu, atsakovė visiškai nereagavo į ieškovės ikiteismine tvarka pareikštus reikalavimus dėl 2 290 EUR sumokėto avanso grąžinimo, todėl ieškovės interesus atstovaujanti advokatė Paulina Ramoškaitė 2021 m. sausio 7 d. ieškovės vardu trečią kartą pareiškė reikalavimą dėl 2 290 EUR sumokėto avanso grąžinimo ieškovei ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 15 d. Atsakovė visiškai nereagavo ir į pastarąjį ieškovės reikalavimą dėl avanso grąžinimo.
6. Atsakovė UAB „Alsotana“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.
7. Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis šalių sudaryta Sutartimi, atsakovė baldus ieškovei pristatė ir sumontavo 2020 m. gruodžio 1 d. Ieškovė pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė sumontuotus baldus, pagamintus pagal Sutartį, taip pat, kad neturi pretenzijų dėl prekių kiekio ir kokybės. Jokių papildomų pastabų akte ieškovė nenurodė, perduodamus baldus priėmė be išlygų. Šalys taip pat pasirašė ir 2020 gruodžio 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija ALS Nr. 0010286. Teigia, kad ieškovė priėmusi prekes ir pasirašiusi minėta prekių priėmimo – perdavimo aktą patvirtino, kad pristatyti ir sumontuoti baldai yra kokybiški, trūkumų nėra (Sutarties 7.6, 8.1 punktai).
8. Klausimą dėl baldų pristatymo termino ieškovė ir atsakovė jau buvo išsprendusios iki tol ir 2020 m. lapkričio 30 d. raštu ieškovė atsakovei nurodė, jog sutinka, kad atsakovė baldus sumontuotų 2020 m. gruodžio 1 d. nuo 9:00 val., todėl baldų pristatymo terminas šioje byloje nebėra aktualus.
9. 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė elektroniniu paštu pranešė, kad pastebėjo balduose esant įtrūkimų. Reaguodama į tai, atsakovė nedelsiant, 2020 m. gruodžio 3 d., atvyko dar kartą apžiūrėti baldų ieškovės patalpose. Įvertinus ieškovės nurodomus baldų paviršiaus įtrūkimus nustatyta, kad, pirma, ieškovės nurodomi įtrūkimai negali būti laikomi paslėptais trūkumais, kadangi jeigu tokie buvo perduodant prekes, tokie trūkumai yra lengvai pastebimi atidžiai apžiūrint priimamą prekę; antra, neaiški įtrūkimų atsiradimo kilmė – jeigu jų nebuvo nustatyta priimant prekes, jie galėjo atsirasti vėliau, ant lentynų padėjus sunkius daiktus; trečia, ieškovės nurodomi įtrūkimai yra nežymūs, nedideli ir mažareikšmiai bei lengvai sutvarkomi, taip pat netrukdantys naudoti daikto pagal paskirtį. Atsakovės teigimu, akivaizdu, jog jeigu sumontavus prekę būtų buvę matomi esminiai akivaizdūs trūkumai, ieškovė būtų juos pastebėjusi iš karto atsakovei sumontavus baldus ir nebūtų priėmusi baldų be pastabų ir pasirašiusi perdavimo - priėmimo akte, kad jokių pretenzijų neturi. Tai įrodo, jog ieškovės nurodomi įtrūkimai nėra esminiai prekės trūkumai.
10. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė pranešimą, kad nutraukia Sutartį ir nurodė atsakovei išsimontuoti baldus. Atsakovė ne kartą priminė ieškovei sudarytos Sutarties sąlygas, tai, kad ieškovės nurodomi įtrūkimai apskritai tikrai negali būti laikomi esminiais prekės trūkumais ir yra lengvai pašalinami, kad šalys pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame jokie trūkumai nebuvo pažymėti, taip pat, kad Sutarties 8.3. punkte šalys aiškiai susitarė dėl situacijos, nustačius bet kokius prekių trūkumus, sprendimo tvarkos ir reikalavimų eiliškumo, t. y. kad nustačius bet kokius prekių trūkumus šalys visų pirma derins jų pašalinimo terminą ir tvarką.
11. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 1 d. apžiūrėjo ir priėmė jos patalpose sumontuotas prekes ir pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktą, jame pažymėjusi, kad jokių pretenzijų neturi; kitą dieną ieškovei nurodžius, kad matomi įskilimai (kurių atsiradimo kilmė atsakovei net nėra žinoma), atsakovė sutiko savo sąskaita nedelsiant pašalinti šiuos įtrūkimus, suderinti ieškovei patogų darbų laiką tuo metu, kada galimai bus apribota prekybos veikla dėl karantino; ieškovė nesilaikė Sutarties 8.3. punkte šalių suderintų sąlygų ir be pateisinamos priežasties pranešė nutraukianti Sutartį. Taip pat, kadangi ieškovė nutraukė Sutartį ne dėl esminio atsakovės pažeidimo, o vienašališkai ir savo iniciatyva, nesant tam Sutartyje numatyto pagrindo, atsakovė nėra atsakinga už montavimo metu likusių žymių ieškovės patalpų sienoje sutvarkymo išlaidas.
12. Ieškovė teismui pateiktu dubliku iš esmės palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus.
13. Papildomai paaiškino, jog atsakovės teiginys, jog 2020 m. gruodžio 3 d. jos darbuotojai atvyko dar kartą apžiūrėti baldų ieškovės patalpose neatitinka tikrovės. Tai buvo pirmasis atsakovės darbuotojų atvykimas į ieškovės patalpas, siekiant įvertinti sumontuotų baldų trūkumus. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigia esminės ieškovės nurodytos aplinkybės, kad sumontuoti baldai buvo nekokybiški ir su esminiais trūkumais. Atsakovė subjektyviai aiškina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašant prekių priėmimo – perdavimo aktą ieškovė tariamai patvirtino, kad priėmė kokybiškai pagamintus baldus. Ieškovė niekada jokia forma (t. y. nei pasirašytinai, nei žodžiu) nėra patvirtinusi fakto, kad jai pateikti baldai (t. y. gaminys) yra kokybiški.
14. Ieškovės teigimu, šiuo atveju, 2020 m. gegužės 1 d. priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas net nebaigus baldų montavimo darbų, bet šių darbų eigoje, šalims neturint jokių ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę. Šalys 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo - perdavimo akto pasirašymo metu neatlikinėjo baldų kokybės vertinimo, todėl minėto akto pasirašymas neturėtų atleisti atsakovės nuo bet kokios atsakomybės. Papildomai pabrėžia, kad jau minėtame baldų perdavimo akte (t. y. baldų grąžinimo atsakovei akte) nėra nurodoma, kad baldus atsakovė perima su „neesminiais trūkumais“, arba, kad baldai yra perimami pirkėjai atsisakius baldų trūkumų šalinimo. Nurodyto akto pagrindu baldai buvo perimti būtent todėl, kad jų kokybė neatitiko esminių kokybės reikalavimų bei Sutarties sąlygų ir būtent todėl, kad atsakovė buvo gavusi ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir savo esminę kaltę pripažino.
15. Atsakovė sąmoningai siekia ignoruoti jai žinomą faktą, kad kokybiškų baldų sumontavimas šalių suderintu terminu ieškovei turėjo esminę reikšmę, nes būtent 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovė iš anksto buvo suplanavusi savo prekybos ir optikos paslaugų salono, esančio Rotušės a. 16, Alytuje, atidarymą. Atsakovės ikiteisminė pozicija – visiškai nereaguoti į teisėtus ieškovės reikalavimus dėl avanso grąžinimo ir teisminiame procese užimta pozicija – teigti, kad baldų trūkumai buvo neesminiai ir atsakovė nemato teisinio pagrindo grąžinti ieškovei avansinių lėšų, tiesiogiai ir objektyviai įrodo atsakovės nesąžiningumą bei siekį nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
16. Atsakovė UAB „Alsotana“ teismui pateiktu tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
17. Atsakovė triplike nurodė, kad sumontavus baldus ieškovės patalpose šalys juos apžiūrėjo ir jokių trūkumų nenustatė (ką aiškiai patvirtina šalių pasirašytas 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo patvirtinta, kad sutarties šalys neturi viena kitai pretenzijų nei dėl kiekio, nei dėl kokybės, ir užsakovas priima prekes, jokių pastabų akte specialiai tam paliktoje vietoje nenurodyta). Atsakovė pateikė ieškovės pasirašytą prekių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad užsakovas priima prekę pagal užsakymą, patvirtina, kad pretenzijų dėl kiekio ir kokybės neturi, jokių papildomų pastabų akte specialiai tam paliktoje vietoje nenurodyta. Atsakovei nesuprantamas ieškovės dublike nurodytas teiginys, kad neva „ieškovė niekada jokia forma (t. y. nei pasirašytinai, nei žodžiu) nėra patvirtinusi fakto, kad jai pateikti baldai (t. y. gaminys) yra kokybiški“. Minėtame perdavimo – priėmimo akte ieškovė aiškiai patvirtino prekių kokybę jų perdavimo metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje šalys aiškiai susitarė tiek dėl prekių priėmimo - perdavimo, tiek dėl prekių patikrinimo tvarkos ir prekių priėmimo - perdavimo akto pasirašymo reikšmės (Sutarties 7.6, 8.1 punktai).
18. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nedėjo pastangų bendradarbiauti su atsakove, siekdama išspręsti ginčą, o iš karto ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti Sutartį. Atsakovė bendradarbiaudama su ieškove nurodė, kad ieškovės nurodyti baldų pažeidimai gali būti pašalinti ir net sutiko savo sąskaita tai padaryti. Ieškovės argumentas, kad 2020 m. gruodžio 8 d. baldų perdavimo akte nėra nurodyta, kad baldus atsakovė paima su „neesminiais trūkumais“ neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi jame nėra nurodyta ir kad atsiima „su esminiais trūkumais“. Trūkumų mastas yra įrodinėjimo dalykas ir ieškovė, teigdama, kad Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai ir neturi mokėti netesybų atsakovei pagal Sutarties 9.8. punktą, byloje turi įrodyti, kad trūkumai buvo esminiai. Nė viename ieškovės el. laiške, nė viename rašte ieškovė nesiteirauja dėl galimo ištaisymo, o kategoriškai laikosi pozicijos nutraukti sutartį nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių ir nesilaiko Sutarties 8.3. punkte įtvirtino įsipareigojimo visų pirma reikšti reikalavimą dėl bet kokių trūkumų ištaisymo.
19. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.
20. Ieškovės atstovė Irma Žukauskienė papildomai paaiškino, jog 2020 m. gruodžio vakare buvo sumontuoti baldai. 2020 m. gruodžio 2 d. 10 val. įmonės vadovui nustačius, kad baldai yra nekokybiški, ieškovės atstovė I. Žukauskienė susisiekė su atsakovės atsakingais darbuotojais ir jiems informavo, kad atsakovės sumontuoti baldai yra nekokybiški. 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovės atsakingi darbuotojai atvyko apžiūrėti baldų, o 2021 m. gruodžio 4 d. el. paštu ieškovė gavo atsakovės pasiūlymą su nauju brėžiniu perdaryti baldus, arba ištaisyti trūkumus. Kadangi baldų gamybos procesas buvo užtrukęs, ieškovė nesutiko gaminti naujų baldų ir jų laukti, todėl minėto atsakovės pasiūlymo atsisakė. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovė baldus pasiėmė.
21. Ieškovės atstovas advokatas D. Gagys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2020-1201 priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas šalims neturint jokių ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę. 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl šiame paslaugų priėmimo – perdavimo akte nurodytų gaminių kiekių ir paslaugų kokybės. Vadinasi, šalys 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo - perdavimo akto pasirašymo metu neatlikinėjo baldų kokybės vertinimo, todėl minėto akto pasirašymas neturėtų atleisti atsakovės nuo bet kokios atsakomybės. Be to, baldai buvo sumontuoti vakare, o sekančią dieną buvo pastebėti trūkumai, todėl darytina išvada, kad trūkumai buvo pastebėti nedelsiant. 2020-12-08 baldų perdavimo akte nėra nurodoma, kad baldus atsakovė perima su „neesminiais trūkumais“, arba, kad baldai yra perimami pirkėjai atsisakius baldų trūkumų šalinimo. Nurodyto akto pagrindu baldai buvo perimti būtent todėl, kad jų kokybė neatitiko esminių kokybės reikalavimų bei Sutarties sąlygų ir būtent todėl, kad atsakovė buvo gavusi ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir savo esminę kaltę pripažino. Baldų trūkumai nuo pat jų paaiškėjimo buvo konstatuoti kaip esminis daiktų kokybės bei sutarties pažeidimas, kadangi jie neatitiko teisėtų ieškovės lūkesčių gauti kokybiškus Sutartyje apibrėžtus baldus. Ieškovė itin rūpinasi savo aukšta reputacija ir kategoriškai netoleruoja savo veikloje nekokybiškų ir neestetiškų baldų, nekokybiškos veiklai skirtų patalpų išvaizdos. Sutartyje taip pat nebuvo numatyta sąlyga, kad pirkėjas gali vienašališkai nutraukti Sutartį dėl pardavėjo kaltės ir gauti atitinkamas netesybas, kurias yra nusimatęs pardavėjas (atsakovė). Taigi atsakovė iš Sutarties išeliminavo atvejį, kad Sutartis gali būti nutraukiama dėl jos kaltės ir jai turi kilti atsakomybė, kas rodo atsakovės nesąžiningumą.
22. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovės atstovas Kęstutis Baranauskas papildomai nurodė, kad baldų trūkumai buvo neesminiai, mažareikšmiai, iš toli jų net nesimatė, tačiau atsakovė sutiko ištaisyti trūkumus. Atsakovė siūlė ieškovei baldo pakeitimus, t. y. pakeisti baldo skydą, kas užtruktų apie 2-3 val. darbo vietoje už 5-10 dienų po skydo užsakymo, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su atsakove.
24. Liudytoja J. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB “Senoji pelėda” patalpose 2020-12-01 atsakovės darbuotojai montavo užsakytus baldus. Pabaigus baldų montavimo darbus liudytoja vizualiai apžiūrėjo bendrą baldų vaizdą (t. y. durelės atsidaro, lentynėlės sumontuotos, šviesa dega) ir be jokių pastabų pasirašė 2020-12-01 prekių priėmimo – perdavimo aktą, kurį prieš tai perskaitė. Liudytoja taip pat nurod4, jog jeigu būtų kažkas blogai, ji būtų nedelsiant skambinusi įmonės vadovui ir jį informavusi“.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2020-08-18 tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėja) buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Alsotana“ įsipareigojo pagal individualų UAB „Senoji pelėda“ užsakymą – projektą, kuris pateiktas kaip Sutarties priedas Nr. 3, pagaminti ir perduoti ieškovei baldus (t. y. ekspozicijai skirtą atviro tipo lentyną su spintelėmis bei LED apšvietimu), o ieškovė UAB „Senoji pelėda“ įsipareigojo baldus priimti ir už juos sumokėti.
26. UAB „Alsotana“ baldus ieškovei pristatė ir sumontavo 2020-12-01. Ieškovė pasirašė 2020-12-01 Prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog UAB „Alsotana“ perdavė, o UAB „Senoji pelėda“ priėmė sumontuotus baldus, pagamintus pagal Sutartį, taip pat, kad neturi pretenzijų dėl prekių kiekio ir kokybės. Jokių papildomų pastabų akte ieškovė nenurodė. Šalys taip pat pasirašė 2020-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 0010286.
27. 2020-12-02 ieškovė el. paštu pranešė atsakovei, kad sumontuoti baldai yra nekokybiški, t. y. balduose yra įtrūkimų, nekokybiškos stiklinių lentynėlių briaunos, ir paprašė, kad atsakingi atsakovės darbuotojai atvyktų apžiūrėti bald7.
28. Atsakovės UAB „Alsotana“ atsakingi darbuotojai 2020-12-03 atvyko apžiūrėti baldų ieškovės patalpose.
29. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė raštiniu pranešimu “Dėl baldų atsisakymo” informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl atsakovės (pardavėjos) esminių Sutarties pažeidimų, ir grąžina atsakovei prekes (baldus) sunaikinimui ar panaudojimui savo nuožiūra. Šiuo ieškovės pranešimu taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl 2290 EUR sumokėto avanso grąžinimo.
30. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovės darbuotojai išmontavo baldus, bei 2020-12-08 šalių pasirašyto perdavimo akto pagrindu perėmė baldus iš ieškovės.
31. Byloje kilo ginčas dėl baldų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nustačius esminį daikto trūkumą. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alsotana“ 2 290 EUR skolą (avansą), sumokėtą už netinkamos kokybės baldus ( t. y. ekspozicijai skirtą atviro tipo lentyną su spintelėmis bei LED apšvietimu).
32. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
33. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis); jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis); kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis (5 dalis); laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
34. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
35. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pabrėžtina, kad, kaip konstatuota teismų praktikoje, šių alternatyvių pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonių pasirinkimas priklauso nuo pirkėjo valios. Tačiau negalima manyti, kad pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimo teisė yra absoliuti. Iškilus teisminiam ginčui dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, teismas, išanalizavęs konkrečias faktines aplinkybes ir ištyręs įrodymus, turi įvertinti, ar pirkėjo pasirinktas ir įgyvendintas vienoks ar kitoks įstatyme ar sutartyje numatytas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas tikrai laikytinas pagrįstu, teisingu ir sąžiningu pardavėjo atžvilgiu.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nori pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pirkėjo teisių gynimo, esant prekės kokybės trūkumams, būdu, t. y. susigrąžinti iš pardavėjo sumokėtą avansą ir atsisakyti sutarties.
37. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010, 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 yra išaiškinęs CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį. Pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-346/2004).
39. Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012).
40. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad parduoto daikto trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnis. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.) teismas turi padaryti išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ar ne, ar šis trūkumas (-ai) yra esminis (-iai) ir kt.
41. Taigi nagrinėjamu atveju pirkėjas, t. y. ieškovė, turi įrodyti baldų defektus (trūkumus).
42. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
43. Šioje byloje ieškovė, tvirtindama, kad atsakovės sumontuoti baldai (ekspozicijai skirta atviro tipo lentyna su spintelėmis bei LED apšvietimu) buvo netinkamos kokybės, šią aplinkybę įrodinėjo šešiomis nuotraukomis, ieškovės pareikšta pretenzija atsakovei, 2020-12-08 baldų grąžinimo atsakovei aktu, kuris, pasak ieškovės, patvirtina, kad baldų kokybė neatitiko esminių kokybės reikalavimų bei Sutarties sąlygų, bei liudytojos parodymais. Ieškovės teigimu, būtent šie byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog lentynų galinės sienelės nebuvo netinkamai išpjautos, t. y. plokšte yra su akivaizdžiai matomomis atplaišomis, bei mechaniškai pažeistu fasadiniu paviršiumi. Be to, ieškovės vertinimu, baldų plokšte buvo itin nekokybiška (sutrūkinėjusi), balduose buvo matomi įvairūs įtrūkimai, subraižymai, nevienodi bei neproporcingi sujungimai bei tarpai.
44. Susipažinęs ir išsamiai išanalizavęs ieškovės kartu su ieškiniu į bylą pateiktas nuotraukas teismas nustatė, jog iš tiesų baldų plokštėje matomi tam tikri įtrūkimai (subraižymai), lentynos galinėje sienelėje matomos tam tikros atplaišos. Tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovai, ieškovės nurodyti baldų defektai (t. y. plokštės įtrūkimai, subraižymai) vertinant su visu baldu, jo dydžiu, yra nežymūs, nedideli, lentynos galinėje sienelėje matomos atplaišos yra milimetro dydžio ir iš toliau net nėra pastebimos, tai yra normalus reiškinys baldų gamyboje, taip pat netrukdantys naudoti daikto pagal paskirtį. Tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė, o dėl ieškovės nurodytų stiklinių lentynėlių briaunų nekokybiškumo (šiurkštumo, nelygumo), tai byloje pateiktos nuotraukos to nepatvirtina. Minėtuose nuotraukos neatsispindi stiklinių lentynėlių briaunų nekokybiškumas (šiurkštumas, nelygumas).
45. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė byloje yra pateikusi ieškovės pasirašytą 2020-12-01 Prekių priėmimo-perdavimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad užsakovas (ieškovė) priima prekę pagal užsakymą, patvirtina, kad pretenzijų dėl kiekio ir kokybės neturi, jokių papildomų pastabų akte specialiai tam paliktoje vietoje nenurodyta. Pažymėtina, kad kaip patvirtina byloje esantys duomenys, ginčo prekė buvo perduodama ieškovei atsakovės atstovams ją sumontavus ieškovės patalpose, todėl ieškovė (jos įgaliotas asmuo) objektyviai turėjo visas galimybes ją apžiūrėti bei įvertinti ir faktiškai, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja, apžiūrėjo bei įvertino prieš pasirašydama aktą. Liudytoja taip pat pažymėjo, jog ji vizualiai apžiūrėjo bendrą baldų vaizdą (t. y. durelės atsidaro, lentynėlės sumontuotos, šviesa dega) ir „jeigu būtų kažkas blogai, ji būtų nedelsiant skambinusi įmonės vadovui ir jį informavusi“. Taigi akivaizdu, jog, priešingai nei teigia ieškovė, jeigu sumontavus baldus būtų buvę matomi esminiai akivaizdūs trūkumai, ieškovė (jos įgaliotas asmuo) būtų juos pastebėjusi iš karto atsakovei sumontavus baldus ir nebūtų priėmusi baldų be pastabų ir pasirašiusi Perdavimo-priėmimo akte, kad jokių pretenzijų neturi jau 2020-12-01.
46. Atskirai pasisakyta ir dėl ieškovės teiginio, kad 2020-12-01 Priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas šalims neturint ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę, o buvo pasirašomas išimtinai apmokėjimo tikslais.
47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokėjimo tikslais šalys pasirašė atskirą dokumentą – 2020-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 0010286. Patvirtinimas dėl priimamų prekių ir jų kokybės nėra nurodytas kaip papildoma informacija pačioje PVM sąskaitoje-faktūroje. Dėl baldų priėmimo ir jų kokybės įvertinimo šalys pasirašė atskirą dokumentą – Prekių priėmimo-perdavimo aktą. Kaip matyti iš 2020-08-18 Pirkimo-pardavimo sutarties, šalys aiškiai susitarė tiek dėl prekių (baldų) priėmimo-perdavimo, tiek dėl prekių (baldų) patikrinimo tvarkos ir Prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo reikšmės. Šalių pasirašytos Sutarties 7.6. punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad pirkėjas patikrina prekes ir pasirašo Prekių priėmimo-perdavimo aktą iš karto pardavėjui pristačius ir sumontavus prekes. Sutarties 8.1. punkte taip pat numatyta, jog pirkėjas, nustatęs prekių kiekio, kokybės, komplektacijos ar montavimo trūkumus, apie tai privalo pažymėti Prekių priėmimo-perdavimo akte ir nurodyti konkrečius prekių kiekio, kokybės, jų komplektacijos ar montavimo trūkumus ar defektus bei, kad pirkėjas (ar jo įgaliotas asmuo), pasirašęs Prekių priėmimo-perdavimo aktą, vėliau neturi teisės reikšti pretenzijų pardavėjui dėl prekių kiekio, kokybės, jų komplektacijos ar montavimo trūkumų ar defektų, kurių nepažymėjo Prekių priėmimo-perdavimo akte, arba jeigu prekes priėmė jų nepatikrinęs, išskyrus dėl paslėptų trūkumų, kurių pirkėjas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti apžiūrėdamas ir priimdamas prekes (paslėpti trūkumai).
48. CK 6.337 straipsnyje, reglamentuojančiame daiktų kokybės patikrinimą, nurodyta, kad įstatymai ar pirkimo – pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus. Kaip jau minėta., šalių sudaryta Sutartis išsamiai reglamentavo prekių (baldų) priėmimą ir patikrinimą bei prekių (baldų) priėmimo-perdavimo akto pasirašymą, pretenzijų dėl akivaizdžių trūkumų pareiškimo tvarką. Teisėtai sudaryta ir galiojanti Sutartis šalims turi įstatymo galią. Todėl šalys yra įpareigotos vadovautis šiomis Sutarties nuostatomis, o teismas šalių santykius turi vertinti atsižvelgdamas į Sutarties punktus.
49. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja paneigė ieškovės argumentus, kad 2020-12-01 Priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas nevertinant baldų kokybės. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoja, iš UAB “Senoji pelėda” vadovo ji gavo įgaliojimą įleisti į optikos patalpas atsakovės atsakingus darbuotojus sumontuoti baldus ir juos priimti. Pabaigus baldų montavimo darbus liudytoja vizualiai apžiūrėjo bendrą baldų vaizdą (t. y. durelės atsidaro, lentynėlės sumontuotos, šviesa dega) ir be jokių pastabų pasirašė 2020-12-01 prekių priėmimo – perdavimo aktą, kurį prieš tai perskaitė. Liudytoja taip pat pažymėjo, jog „jeigu būtų kažkas blogai, ji būtų nedelsiant skambinusi įmonės vadovui ir jį informavusi“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į liudytojos nurodytus teiginius, jog pasirašant 2020-12-01 Priėmimo – perdavimo aktą jai buvo nedrąsu tik dėl baldų kainos, nurodytos akte. Taigi ieškovės teiginys, kad 2020-12-01 Priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas šalims neturint ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
50. Teismas taip pat kritiškai vertina ir ieškovės akcentuojamą aplinkybę, kad ieškovė itin rūpinasi savo aukšta reputacija ir kategoriškai netoleruoja savo veikloje (kuri tiesiogiai siejama su žmonių regos priežiūra bei gydymu) nekokybiškų darbo priemonių, nekokybiškų ir neestetiškų baldų, nekokybiškos veiklai skirtų patalpų išvaizdos. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jeigu ieškovė norėjo ypatingai aukštos kokybės ir preciziškų baldų, tai turėjo būti numatyta šalių sudarytoje 2020-08-18 Pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo padaryta.
51. Galiausiai, Sutarties 8.3. punkte šalys susitarė, jog tais atvejais, kai pirkėjas pažymi trūkumus Prekių priėmimo-perdavimo akte, pirkėjas sutinka, kad pardavėjas pirmiausia siekia trūkumus pašalinti (t. y. prekes arba jų dalis sutaisyti arba, tik jeigu jų sutaisyti neįmanoma, pakeisti prekes ar jų dalis naujomis) ir šalys susitars dėl trūkumų pašalinimo termino ir tvarkos, taip pat, kad šalys susitaria ir laiko sąžininga, kad pirkėjo pretenzijos ir (ar) reikalavimai, pateikti pardavėjui nesilaikius šio Sutarties skyriaus nuostatų, nebus pardavėjo priimami ir nagrinėjami. Taigi šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl situacijos, nustačius bet kokius prekių (baldų) trūkumus, sprendimo tvarkos ir reikalavimų eiliškumo, t. y. kad nustačius bet kokius prekių (baldų) trūkumus šalys visų pirma derins jų pašalinimo terminą ir tvarką. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju ieškovė turėjo visų pirma laikytis Sutarties ir pareikšti reikalavimą dėl įrodinėjamų trūkumų pašalinimo, o ne nutraukti Sutartį.
52. Kaip paaiškino atsakovė, tokia nuostata Sutartyje šalių suderinta ne be priežasties. Pagal Sutartį atsakovė baldus ieškovei gamino pagal individualų užsakymą, tai nėra masinės gamybos prekė. Todėl akivaizdu, kad Sutarties nutraukimas turėtų itin didelių nuostolių atsakovei, kadangi pagal individualų užsakymą pagamintos prekės nėra galimybės parduoti kitam klientui. Pagaminusi ir pristačiusi prekę atsakovę patyrė išlaidas, kurios faktiškai ir sudaro esminę prekės kainos dalį.
53. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovo (vadovo) Kęstučio Baranausko paaiškinimų nustatyta, jog apžiūrėjusi baldus UAB „Alsotana“ paaiškino ieškovei, kad nurodyti įtrūkimai yra lengvai ištaisomi ir siekiant geranoriško ir operatyvaus ginčo išsprendimo, atsakovė nenagrinės jų atsiradimo kilmės, nepaisant, kad šalys pasirašė Prekių priėmimo-perdavimo aktą be pastabų, o apsiima juos pašalinti savo sąskaita ir tai galima padaryti nedelsiant. Atsakovė siūlė ieškovei baldo pakeitimus, t. y. pakeisti baldo skydą, kas užtruktų apie 2-3 val. darbo vietoje už 5-10 dienų po skydo užsakymo, o lentynos galinėje sienelėje matomas atplaišas galima padažyti, patvarkyti, perpjauti iš naujo. Ieškovė atstovė I. Žukauskienė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovės atsakingiems darbuotojams atvykus apžiūrėti baldų, sekančią dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 4 d., el. paštu ieškovė gavo atsakovės pasiūlymą su nauju brėžiniu perdaryti baldus, arba ištaisyti trūkumus. Tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su atsakove ir 2020-12-07 pateikė atsakovei pranešimą “Dėl baldų atsisakymo”, kuriuo informavo atsakovę, kad UAB “Senoji pelėda” nutraukia Sutartį ir baldus grąžina pardavėjui sunaikinimui ar panaudojimui savo nuožiūra.
54. Taigi išanalizavęs bylos įrodymų visumą ir ieškovės nurodytų baldų defektų pobūdį, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti baldų trūkumai (defektai), vertinant juos su visu baldu ir jo dydžiu, yra nežymūs, nedideli (mažareikšmiai) ir lengvai sutvarkomi. Teismo vertinimu baldų trūkumai (defektai) nėra pakankami konstatuoti, kad baldų apskritai negalima buvo naudoti pagal paskirtį, kad trūkumai negali būti veiksmingai pašalinti pasinaudojant kitais pirkėjo teisių gynimo būdais, todėl jie nelaikytini esminiais. Jeigu ieškovė norėjo ypatingai aukštos kokybės ir preciziškų baldų, tai turėjo būti numatyta šalių sudarytoje 2020-08-18 Pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau to nebuvo padaryta.
55. Kaip jau aukščiu šiame teismo sprendime buvo minėta, aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, kt.). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
56. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė nedėjo pastangų bendradarbiauti su atsakove, siekdama išspręsti ginčą, nepaisė atsakovės nurodytų argumentų (t. y. UAB „Alsotana“ sutinkant nedelsiant ir savo sąskaita pašalinti ieškovės nurodytus nežymius baldų įtrūkimus), o iš karto ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti Sutartį. Atitinkamai, 2020-12-08 atsakovė atvyko ir išmontavo baldus.
57. Nenustačius esminių baldų trūkumų, kurių nebūtų galimybės pašalinti, atsakovei siekus bendradarbiauti su ieškove, siūlius galimus sprendimų variantus, ieškovė jais nesinaudojo, todėl kraštutinis teisių gynybos būdas – Sutarties nutraukimas, pripažintinas ne tik nepagrįstu, bet ir neproporcingu, dėl ko atsakovė pagrįstai remdamasi Sutarties nuostatomis taikė Sutartyje numatyto dydžio netesybas ieškovės atžvilgiu.
58. Sutarties 9.8. punkte šalys numatė, kad jeigu pirkėjas nutraukia šią Sutartį (arba atsisako šios Sutarties) ne dėl pardavėjo esminio šios Sutarties pažeidimo, pirkėjas privalo pardavėjui sumokėti netesybas, lygias 90 proc. komerciniame pasiūlyme nurodytos kainos, už sutartinių prievolių nevykdymą.
59. Pagal Sutarties 9.10. punktą, netesybų suma yra automatiškai be atskiro pranešimo įskaitoma į pirkėjo sumokėtą avansą ir pirkėjas turi pareigą papildomai sumokėti tik sumokėto avanso sumą viršijančią netesybų dalį. Taigi ieškovei nepagrįstai nutraukus Sutartį (t. y. nutraukus Sutartį ne dėl atsakovė esminio Sutarties pažeidimo), sumokėtas avansas buvo automatiškai pagal Sutarties 9.10 punktą įskaitytas į ieškovės mokėtiną netesybų sumą.
60. Ieškovės argumentas, kad 2020-12-08 baldų perdavimo akte nėra nurodyta, kad baldus atsakovė paima su „neesminiais trūkumais“ neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi, kaip teisingai pastebi atsakovė, jame nėra nurodyta ir kad atsiima „su esminiais trūkumais“. Trūkumų mastas yra įrodinėjimo dalykas ir ieškovė, teigdama, kad Sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai ir neturi mokėti netesybų atsakovei pagal Sutarties 9.8. punktą, turėjo įrodyti, kad trūkumai buvo esminiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės pozicija dėl sutikimo savo sąskaita sutvarkyti ieškovė nurodomus baldų trūkumus nevertinant jų kilimo priežasčių ieškovei buvo aiški ir žinoma. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, nė viename ieškovės el. laiške, nė viename rašte ieškovė nesiteiravo dėl galimo baldų defektų ištaisymo, o kategoriškai laikėsi pozicijos nutraukti Sutartį ir nesilaikė Sutarties 8.3. punkte įtvirtino įsipareigojimo visų pirma reikšti reikalavimą dėl bet kokių baldų trūkumų ištaisymo. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.
61. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
62. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).
63. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovės nurodomi baldų trūkumai (defektai) nėra esminiai ir juos buvo įmanoma pašalinti. Byloje nenustačius esminių baldų kokybės trūkumų, atsakovei siekus bendradarbiauti su ieškove, siūlius galimus sprendimų variantus, ieškovė jais nesinaudojo, nors trūkumų šalinimas buvo numatytas Sutarties 8.3. punkte, todėl kraštutinis teisių gynybos būdas - sutarties nutraukimas, nėra proporcingas, nepasinaudojus kitais alternatyviais įstatymo numatytais teisių gynybos būdais.
64. Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
65. Nagrinėjamu atveju ieškovė, bendradarbiaudama su atsakove, galėjo gauti tai, ko iš Sutarties tikėjosi, tačiau ieškovė nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti su atsakove, siekdama išspręsti ginčą dėl baldų trūkumų. Ieškovei nutraukus Sutartį nesant atsakovės esminio Sutarties pažeidimo, ieškovei kilo pareiga sumokėti Sutarties 9.8. punkte numatytas netesybas, kurios, remiantis Sutarties 9.10. punktu, buvo automatiškai įskaitytos į ieškovės sumokėtą avansą. Todėl ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą 2290 EUR avansą atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.
66. Kadangi ieškovė nutraukė Sutartį ne dėl esminio atsakovės pažeidimo, o vienašališkai ir savo iniciatyva, nesant tam Sutartyje numatyto pagrindo, todėl, teismo vertinimu, atsakovė nėra atsakinga ir už montavimo metu likusių žymių ieškovės patalpų sienoje sutvarkymo išlaidas, kurias, be kita, prašo priteisti ieškovė. Būtent ieškovė nepagrįstai nusprendė atsisakyti Sutarties, nors remiantis Sutartimi, net jeigu nustatoma, kad trūkumai kilo dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas Sutartimi įsipareigojo visų pirma reikalauti jų pašalinimo. Atsakovė, montuodama baldus, nepadarė žalos ieškovei, kadangi prie sienos buvo montuojami baltų pritvirtinimai remiantis šalių sudaryta Sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 105 EUR nuostolius taip pat atmestinas.
67. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jos reikalavimai dėl 8 proc. dydžio metinių vėlavimo palūkanų už 2 290,00 EUR sumą, palūkanas skaičiuojant nuo prievolės įvykdymo pabaigos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
68. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
70. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
71. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 1040 EUR išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
72. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
73. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovei UAB „Alsotana“ ir ieškovės UAB „Senoji pelėda“ 1040 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
74. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsotana“ dėl sumokėto avanso, nuostolių ir netesybų priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsotana“, juridinio asmens kodas 150163314, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“, juridinio asmens kodas 2499118820, 1040 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė