Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-19][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1746-392-2020].docx
Bylos nr.: 2S-1746-392/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Šiaulių lyra" 144609363 suinteresuotas asmuo
"Podita" 302859323 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

      Civilinė byla  Nr. 2S-1746-392/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26870-2020-6

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimas dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Podita“, A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“.

 

Teismas        

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas antstolis Dalius Traigys prašo skirti uždarosios akcinės bendrovės „Podita“ (toliau – UAB „Podita“, įmonė, skolininkė) akcininkui A. K. 500 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodo, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0241/19/02318 2020 m. sausio 20 d. buvo priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, kuris buvo įteiktas tinkamai 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. balandžio 16 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, kuris buvo įteiktas tinkamai 2020 m. balandžio 20 d. Įmonei neįvykdant antstolio patvarkymo Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė įmonės vadovui A. K. 100 Eur baudą, tačiau gavęs A. K. atskirąjį skundą teismas šią nutartį panaikino, klausimą dėl baudos skyrimo nutarė nagrinėti iš naujo ir nustatęs, kad A. K. skolininkės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., antstolio pareiškimo netenkino. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, A. K. priklauso 15 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Podita“ akcijų, todėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą buvo išsiųstas A. K. kaip skolininkės dalyviui, kadangi įmonės vadovo duomenys VĮ Registrų centrui nepateikti. Nurodė, kad informacija apie įmonės turtinę padėtį antstoliui iki šiol nepateikta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įmonės akcininkui turėtų būti skiriama bauda.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimą tenkino. UAB „Podita“ akcininkui A. K. paskyrė 500 Eur dydžio baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant iš asmeninių A. K. lėšų.

3.       Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą dėl 4 276,50 Eur netesybų, 128 Eur žyminio mokesčio ir 64,50 Eur išlaidų už advokato paslaugas išieškojimo kreditorei UAB „Šiaulių lyra“ iš UAB „Podita“ (vykdomoji byla Nr. 0241/19/02318). Antstolis 2020 m. sausio 20 d. patvarkymu įpareigojo UAB „Podita“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie įmonės ilgalaikį turtą, prekes, jų likučius, nurodant turto buvimo vietą ir likutinę vertę, turtines teises ar vertybinius popierius, visas turimas pinigines lėšas, kasos knygos kopiją, debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, ilgalaikio turto pardavimo sutartis, trišales sutartis dėl atliktų užskaitų, išrašytas sąskaitas. Antstolio patvarkymas A. K. buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 23 d., tačiau patvarkymas nebuvo įvykdytas.  Antstolis 2020 m. balandžio 16 d. priėmė pakartotinį patvarkymą, kuriuo pakartotinai įpareigojo skolininkę per 5 dienas pateikti informaciją apie turimą turtą. Antstolio pakartotinis patvarkymas A. K. įteiktas asmeniškai 2020 m. balandžio 20 d. Nevykdant antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie turimą turtą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17799-845/2020 A. K. skirta 100 Eur bauda. Tačiau teismas gavęs A. K. atskirąjį skundą, 2020 m. gegužės 7 d. nutartį panaikino ir iš naujo išsprendęs antstolio pareiškimą, 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškimą atmetė, nustatęs, kad A. K. nėra UAB „Podita“ darbuotojas.

4.       VĮ Registrų centro duomenimis A. K. priklauso 15 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Podita“ akcijų, o 85 vienetai įmonės akcijų priklauso Ukrainoje gyvenančiam asmeniui. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo A. K. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie UAB „Podita“ ilgalaikį turtą, prekes, jų likučius, nurodant turto buvimo vietą ir likutinę vertę, turtines teises ar vertybinius popierius, visas turimas pinigines lėšas, kasos knygos kopiją, debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, ilgalaikio turto pardavimo sutartis, trišales sutartis dėl atliktų užskaitų, išrašytas sąskaitas. Patvarkymas 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo įteiktas A. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). A. K. 2020 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu informavo anstolį, kad jau daugiau nei pusantrų metų neturi nieko bendro su skolininke. Antstolio patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo nėra įvykdytas.

5.       UAB „Podita“ akcininkas A. K. 2020 m. sausio 23 d. asmeniškai gavęs antstolio reikalavimą pagal CPK 645 straipsnį jo nei per jam duotą 5 dienų terminą, nei iki šios dienos (daugiau nei pusę metų) nėra įvykdęs, su antstoliu nebendradarbiauja, nesirūpina įmonės vadovo paskyrimu. Teismo vertinimu, būdamas vieninteliu Lietuvoje esančiu įmonės akcininku jis prisiėmė pareigą vykdyti visas įmonės vadovo pareigas, kol naujas vadovas nepaskirtas, tačiau nevykdydamas antstolio reikalavimų, jis ignoruoja savo, kaip akcininko, nesant paskirto vadovo, įsipareigojimus įmonei ir siekia išvengti atsakomybės. Pažymi, kad antstolio reikalavimo nevykdymo pasekmės jam buvo išaiškintos patvarkyme. Teismas sprendžia, jog toks įmonės akcininko piktybiškas neveikimas sunkina vykdymo procesą, pažeidžia imperatyvią teisės normą, įpareigojančią vykdyti antstolio reikalavimus, pažeidžia išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs antstolio reikalavimo nevykdymo terminą ir išieškomos sumos dydį, aplinkybę, kad vykdymo proceso metu antstolis tris kartus priėmė patvarkymus pateikti informaciją apie turimą turtą, kurie įteikti skolininkės akcininkui, konstatavo, kad antstolio prašomo dydžio bauda laikoma proporcinga, todėl antstolio prašymą dėl baudos skyrimo tenkino visiškai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

6.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį dėl 500 Eur baudos skyrimo dėl antstolio patvarkymų nevykdymo. Nurodo, kad šiuo metu nėra UAB „Podita“ darbuotojas nuo 2019 m. birželio 10 d. neturi jokių įgaliojimų atstovauti įmonei ir nedisponuoja jokiais įmonės dokumentais. Apie tai 5-6 kartus informavo Daliaus Traigio antstolio kontoros antstolio padėjėją G. V., teisininkę A. P., suteikė informaciją ir perdavė įmonės pagrindinio akcininko – 85 proc. akcijų valdytojo D. E. rekvizitus. Visi dokumentai, antspaudas pagrindinio akcininko reikalavimu perduoti jam dar 2019 m. kovo 4 d. Tuo tarpu, apeliantas turi tik 15 proc. akcijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kai įmonės vadovas būna nepaskirtas, pripažįstama, kad de facto įmonės vadovo pareigas vykdo tik kai yra vienintelis bendrovės akcininkas. Pripažinti bet kurį smulkų akcininką atliekančiu įmonės vadovo pareigas yra neteisinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui.

7.       Pareiškėjas antstolis Dalius Traigys atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesines normas bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vykdymo proceso eigoje suinteresuotas asmuo R. K. pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nuspręsta jį atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2019 m. birželio 10 d., tačiau nepateikė priimto visuotinio akcininkų sprendimo dėl naujo vadovo paskyrimo. R. K., būdamas UAB „Podita“ daliniu akcininku turi visas galimybes inicijuoti akcininkų susirinkimą ir spręsti klausimą dėl naujo vadovo paskyrimo, o kol šie veiksmai neatlikti ir nepaskirtas naujas juridinio asmens vadovas suinteresuotas asmuo atsako už informacijos apie įmonės turtinę padėtį pateikimą ir antstolio reikalavimų nevykdymą.

8.       Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių lyra“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai kelia abejonių dėl savo autentiškumo ir atitikimo tikrovei, taip pat juos tariamai pasirašiusio asmens E. D. valios buvimo, kuriuose tariamai yra jo parašas. Suinteresuoto asmens nuomone, su atskiruoju skundu pateikti priedai neatitinka įrodymų patikimumo ir leistinumo kreiterijų, jais teismas neturėtų vadovautis, o kadangi kitų įrodymų su skundu nėra pateikta, tai konstatuotina, kad atskirasis skundas yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paskyrė baudą įmonės akcininkui už antstolio reikalavimo nevykdymą.

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą dėl 4 276,50 Eur netesybų, 128 Eur žyminio mokesčio ir 64,50 Eur išlaidų už advokato paslaugas išieškojimo kreditorei UAB „Šiaulių lyra“ iš UAB „Podita“ (vykdomoji byla Nr. 0241/19/02318). Antstolis 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu įpareigojo UAB „Podita“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui informaciją apie turimą turtą. Minėti patvarkymai A. K. buvo įteikti asmeniškai 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. balandžio 20 d., tačiau jie nebuvo įvykdyti. Nustačius, kad nors A. K. nėra UAB „Podita“ darbuotojas, jam priklauso 15 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Podita“ akcijų, todėl antstolis 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo A. K. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis apie UAB „Podita“ turimą turtą. Patvarkymas A. K. buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu, tačiau nėra įvykdytas.

12.       Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skirti UAB „Podita“ akcininkui A. K. 500 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolio pareiškimą tenkino, konstatuodamas, kad A. K. 2020 m. sausio 23 d. asmeniškai gavęs antstolio reikalavimą iki šios dienos nėra įvykdęs, su antstoliu nebendradarbiauja, nesirūpina įmonės vadovo paskyrimu. Teismo vertinimu, būdamas vieninteliu Lietuvoje esančiu įmonės akcininku jis prisiėmė pareigą vykdyti visas įmonės vadovo pareigas, kol naujas vadovas nepaskirtas, tačiau nevykdydamas antstolio reikalavimų, jis ignoruoja savo, kaip akcininko, nesant paskirto vadovo, įsipareigojimus įmonei ir siekia išvengti atsakomybės. Toks įmonės akcininko piktybiškas neveikimas sunkina vykdymo procesą, pažeidžia imperatyvią teisės normą, įpareigojančią vykdyti antstolio reikalavimus, pažeidžia išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

13.       Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo paskirta bauda grindžia tuo, kad jis nėra UAB „Podita“ darbuotojas, neturi jokių įgaliojimų atstovauti įmonei, nedisponuoja jokiais įmonės dokumentais. D. E. turi 85 proc. įmonės akcijų, o jis tik 15 proc. akcijų, todėl nesutinka su teismo išvada, jog jis, smulkus akcininkas, turi vykdyti įmonės vadovo pareigas, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.

14.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors įmonė yra atstovaujama per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, tačiau galimos, nors remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 6 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi teisiškai ir nepateisinamos situacijos, kai įmonės vadovas kurį laiką būna nepaskirtas. Tokiu atveju de facto įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam privalu, vykdant įstatymo reikalavimus, vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Remdamasis šia kasacinio teismo praktika, Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, kad kai VĮ Registrų centre nėra duomenų apie kitą asmenį, kuris yra paskirtas įmonės vadovu, bendrovės valdymo teises ir pareigas perima įmonės akcininkas ir tokį asmenį galima traktuoti subjektu, kuriam taikomos CPK 585 straipsnio 3 dalies ir 645 straipsnio 2 dalies nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1992-619/2019, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-762-864/2019). Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K., būdamas UAB „Podita“ akcininku, yra atsakingas už antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. buvo paskutinis įmonės vadovas, kitas vadovas nebuvo paskirtas.

15.       Byloje nustačius, kad antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti, t. y. antstoliui nebuvo pateikti duomenis apie UAB „Podita“ turimą turtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą vieninteliam Lietuvoje esančiam Lietuvoje registruoto juridinio asmens akcininkui CPK 645 straipsnio 3 dalies pagrindu. A. K., būdamas UAB „Podita“ akcininku, nesant paskirto įmonės vadovo, turėjo pareigą įvykdyti antstolio patvarkymą, tačiau šios pareigos nevykdė, su antstoliu nebendradarbiavo, be to nesirūpino nauju įmonės vadovo paskyrimu. Pažymėtina, kad patvarkyme jam buvo išaiškintos antstolio reikalavimų nevykdymo pasekmės. Taigi apeliantui buvo žinoma ne tik apie pareigą vykdyti antstolio reikalavimus, bet ir apie pasekmes už jų nevykdymą.

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-22/2010
  • CPK 585 str. Antstolio reikalavimų privalomumas
  • 2S-1992-619/2019
  • CPK 645 str. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą