LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

atsakovo atstovui advokatui Laimonui Šileriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ dėl įsiskolinimo už statybos darbus priteisimo; byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patraukta uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Alramsta“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „LNTV“ 594 599,92 Lt skolos, 332 533,44 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio 24 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo. 2007 m. spalio 8 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomo patalpų įrengimo, pritaikant pastatą prekybos centrui. Savo įsipareigojimus atsakovas įvykdė tik iš dalies – nevisiškai atsiskaitė už atliktus statybos darbus, dėl ko susidarė prašomas įsiskolinimas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. spalio 24 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl statybos darbų – prekybos centro Stanevičiaus g. 32A, Vilniuje statybų – atlikimo. Priedu prie sutarties Nr. 1 šalys susitarė dėl papildomų darbų 450 000 Lt sumai, o  2007 m. spalio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl rangos sutarties papildymo. Pagal statybos rangos sutartį už prekybos centro statybą atsakovas privalėjo sumokėti po 1 300 Lt už kiekvieną kv. m. ploto. Šalys pripažįsta, kad pastatyto prekybos centro plotas sudaro 1 260 kv. m. (1 230,77 kv. m. pagal sutartį), todėl už prekybos centro statybą atsakovas privalėjo sumokėti 1 638 000 Lt ir 294 840 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš viso 1 932 840 Lt. Pagal papildomą susitarimą atsakovas įsipareigojo sumokėti 450 000 Lt, todėl iš viso už atliktus darbus ieškovui priklausytų 2 382 840 Lt. Dėl šios sumos tarp šalių ginčo nėra. Šalys 2007 m. spalio 8 d. susitarimu dėl rangos sutarties papildymo konstatavo, kad atsakovas sumokėjo 1 632 238 Lt už atliktus darbus ir 150 000 Lt už darbus, kuriuos reikia atlikti pasikeitus naujai technologijai. Po šio susitarimo pasirašymo atsakovas sumokėjo ieškovui dar 200 000 Lt. Tokiu būdu ieškovas gavo iš atsakovo 1 982 238 Lt. Kad tokia pinigų suma yra sumokėta, ieškovas neginčijo ir tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Šių nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog ieškovui liko nesumokėta 400 602 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad minėtą prekybos centrą nuosavybes teise įsigijo tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad įgytame pastate liko ieškovo neužbaigti apdailos darbai. Tretysis asmuo paaiškino, kad ieškovas delsė užbaigti darbus, todėl jis 2007 m. gruodžio 18 d. sutartimi pavedė darbus pabaigti UAB „Serneta“, kuri juos 2007 m. gruodžio 19 d. pavedė atlikti  UAB „Dimmer“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Dimmer“ darbus atliko už 465 842 Lt sumą. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jog jis atliko visus darbus, o atsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas reikalaujamą sumą, todėl ieškinys turi būti atmestas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.694 straipsnį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį – su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Kadangi ieškovas atliktų darbų aktų nepateikė, todėl jis apskritai neteko teisės reikalauti atsiskaitymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas BUAB „Alramsta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo skola siekia tik 400 602 Lt. Apeliantas buvo pateikęs teismui pažymą apie atsakovui išrašytas sąskaitas ir iš jo gautus mokėjimus, taip pat atsakovui siųstą skolos suderinimo aktą, kurie patvirtina, kad atsakovo skola už atliktus darbus siekia 594 599,92 Lt. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad po ieškinio pateikimo skolą ar jos dalį sumokėjo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys 2007 m. spalio 8 d. susitarimu pripažino, kad atsakovas yra sumokėjęs 1 982 238 Lt. Šiame susitarime nebuvo jokio įrašo, kokią sumą už atliktus darbus atsakovas sumokėjo apeliantui, kokia yra likusi skola. Susitarimo 3 punktas tik nustato sąlygą, kada papildomų darbų kaina gali būti tikslinama.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neatliko visų statybos darbų. Tokia išvada padaryta nevisapusiškai įvertinus rašytinius bylos įrodymus. 2005 m. spalio 24 d. statybos rangos sutartis nustatė, kad už vidaus patalpų įrengimą (vidaus apdailos darbus) turi būti apmokama papildomai (2.3 p.). 2007 m. spalio 8 d. susitarime numatyta, kad apeliantas turi atlikti tik vidaus apdailos darbus, susijusius su UAB „Norfos mažmena“ vidaus patalpomis, taip pat susijusius su vandentiekio ir kanalizacijos vidaus tinklų perklojimu (1 p.). Šiuos darbus detalizavo priedas Nr. 1. Susitarime taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas, savo lėšomis samdydamas kitą statybos įmonę, atliks pastato įėjimo durų, išorės laiptų, iškrovimo rampos ir vartų įrengimo darbus (2 p.). Nei vienas iš UAB „Serneta“ ir UAB „Dimmer“ 2007 m. gruodžio 19 d. sudarytoje sutartyje nurodytas darbas nebuvo tas, kurį pagal 2007 m. spalio 8 d. susitarimą turėjo atlikti apeliantas. Todėl UAB „Serneta“ pateikta sąskaita-faktūra DIM Nr. 00060, UAB „Dimmer“ sąskaita-faktūra DIM Nr. 00066 ir UAB „Technoterma“ sąskaita-faktūra VAV Nr. 001197 negali būti vertinamos kaip įrodymas, kad papildomus darbus už apeliantą atliko atsakovas. Pagal teisės aktus pastatas, kuriame neveikia oro šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistema negali būti pripažintas tinkamu naudoti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Technoterma“ sąskaitoje nurodyti darbai galėjo būti neatlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu. Byloje taip pat nėra nei vieno defektinio akto ar atsakovo apeliantui siųstos pretenzijos, galinčių patvirtinti, kad apeliantas neatliko tam tikrų darbų ar juos atliko netinkamai. Nesant defektinių aktų, atsakovas galėjo pateikti statybos žurnalą, kuriame pagal teisės aktų reikalavimus taip pat būtina nurodyti pastabas dėl netinkamo darbų atlikimo, tačiau ir tai nebuvo padaryta. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas privalėjo atlikti darbus, kuriuos atliko UAB „Dimmer“ ir UAB „Technoterma“.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, apeliantas negali reikalauti skolos. Visi statybų eigoje atlikti darbai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. 2005 m. spalio 24 d. statybos rangos sutartimi šalys sutarties kainą susiejo ne su faktiškai atliktais darbais, bet su viso objekto baigimu ir faktiškai pastatyto pastato plotu. Buvo numatyta, kad apmokėjimai už darbus atliekami pagal šalių suderintus ir pasirašytus atliktų darbų aktus sustambintais konstruktyvais pagal vieno kv. m. kainą (pagal formą Nr. 3) (2.9 p.). Visos statybos eigoje apeliantas pateikdavo atsakovui sąskaitą-faktūrą ir pažymą pagal atliktų darbų vertę (atliktus darbus sustambintais konstruktyvais), atsakovas jokių pretenzijų dėl tokių dokumentų pateikimo nereiškė, pateikti detalius atliktų darbų aktus neprašė, ir tik pareiškus ieškinį, pradėjo reikalauti atliktų darbų aktų. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą pagrindas reikalauti sumokėti tam tikras sumas yra ne atliktų darbų aktas, o išrašyta sąskaita-faktūra, kurioje šalių parašai nėra privalomi. Atsakovas jam išsiųstų sąskaitų-faktūrų negrąžino ir jose nurodytų sumų neginčijo.

4. Teismas neatsižvelgė į apelianto atsakovui pateiktas pretenzijas, patvirtinančias, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus: laiku neatsiskaitydavo, nepateikdavo statybos darbams atlikti reikalingų dokumentų ir pan. Vadovaujantis CK 6.691 straipsniu bei įvertinus atsakovo netinkamą įsipareigojimų vykdymą, teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad UAB „Dimmer“ ir UAB „Technoterma“ atlikti darbai gali būti pripažinti atsakovo nuostoliais ir yra pagrindas atsisakyti priteisti atsakovo skolą.

Atsakovas UAB „LNTV“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepadarė išvados, jog skola apeliantui siekia 400 602 Lt – teismas tik nurodė, kad šią sumą apeliantui dar reikėjo sumokėti, tačiau to atsakovas daryti neturėjo, nes apeliantas atliko ne visus sutartyje numatytus darbus. Pažymi, kad teismas ne visiškai teisingai apskaičiavo galutinę sutarties kainą. Ji yra 2 038 001,18 Lt (1 230,77 kv. m. (galutinis patalpų plotas) x 1 300 Lt x 18 proc. PVM + 150 000 Lt (darbų kaina pagal papildomą susitarimą)) – 350 000 Lt mažesnė nei nurodė teismas. 2007 m. spalio 8 d. susitarime taip pat buvo užfiksuota, kad susitarimo dieną apeliantui buvo sumokėta 1 632 238 Lt. Pasirašius susitarimą, apeliantui buvo sumokėti dar 200 000 Lt. Taigi iš viso už atliktus darbus buvo sumokėta 1 832 238 Lt. Be to, aptariamame susitarime ir nėra užfiksuota, kad jo pasirašymo metu atsakovas yra skolingas apeliantui už jau atliktus darbus. Taip pat nurodo, kad pareiga pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktus numatyta ne tik CK 6.662  ir 6.694 straipsniuose, bet ir 2005 m. spalio 24 d. statybos rangos sutarties 2.9 punkte. Dėl aktų nepateikinėjimo raštu apeliantui nebuvo reikšta pretenzijų tik dėl to, kad 2007 m. spalio 8 d. susitarimu buvo suderinta, jog apeliantas dar nėra atlikęs darbų 300 000 Lt sumai ir papildomai dar turi atlikti darbus 150 000 Lt sumai.

Tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl tinkamo atsiskaitymo už apelianto atsakovui atliktus statybos darbus.

2005 m. spalio 24 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis) (T. 1, b. l. 25-28). Šiuo susitarimu ieškovas įsipareigojo atlikti visus projektavimo ir statybos darbus, reikalingus pastatyti prekybos centrą (1.1 p.). Sutarties 2.2 punktas numatė, kad į sutartą kainą eina visi darbai, kuriuos reikia atlikti tam, kad objektas būtų priduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai ir jame galėtų pradėti veikti prekybos centras, taip pat kiti susiję darbai. Kolegijos vertinimu, ši nuostata reiškia, kad turi būti atlikti ne tik tokie statybos darbai, kurie leistų kompetentingai institucijai pripažinti pastatytą pastatą tinkamu naudoti prekybos paskirčiai (T. 1, b. l. 32-33, 214), bet ir tokie, kurie leistų pastate veikti prekybos centrui pagal konkretaus jį valdančio asmens šiai veiklai keliamus reikalavimus.

Sutarties kaina buvo susieta su būsimo prekybos centro plotu, kurios tikslus dydis susitarimo ir statybų metu nebuvo žinomas. Vertinant jau pastatyto pastato plotą (T. 1, b. l. 220) ir vadovaujantis Sutartyje įtvirtinta kainos apskaičiavimo metodika, joje numatyta kaina sudarytų 1 888 001,18 Lt. (1.2, 2.1 p.). Nurodytos kainos apeliacinėje instancijoje šalys neginčijo.

Teismui nėra pateikta Sutartyje aptarta statybos darbų objektinė sąmata (2.7 p.). Apeliantas darbus perduodavo pateikdamas atsakovui pažymas apie atliktų darbų vertę, nedetalizuojant atliktų darbų pobūdžio (T. 1, b. l. 39-44, 46-49, 51-52, 56-61, 63-72).

2007 m. spalio 8 d. šalys sudarė susitarimą dėl Sutarties papildymo (toliau – Susitarimas) (T. 1, b. l. 29-31). Būtent dėl šio dokumento sąlygų aiškinimo kyla pagrindiniai nesutarimai: apelianto teigimu, Susitarime numatyta atlikti papildomus Sutartyje neaptartus darbus, o pagal atsakovą – pabaigti pagal Sutartį neatliktus darbus ir atlikti papildomus darbus, kurie sudarytoje Sutartyje nebuvo numatyti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija.

Visų pirma, minėta, Sutarties darbų pabaiga nebuvo susieta vien tik su pastato pripažinimu tinkamu naudoti, todėl toks pripažinimas (T. 1, b. l. 32-33, 214) iki Susitarimo sudarymo savaime nereiškia, kad Susitarime numatyti papildomi darbai, o Sutartyje aptarti darbai jau yra atlikti. Antra, tiek Susitarime, tiek ir jo priede Nr. 1 pakankamai aiškiai užfiksuotas nebaigtų darbų faktas: „rangovas įsipareigoja užbaigti visus darbus [...], būtinus tam, kad prekybos centras būtų įrengtas pagal galiojančius [jį valdančio asmens] vidaus patalpų reikalavimus parduotuvėms“ (Susitarimo 1 p.), „Viso sąmatinė [Susitarimo] vertė yra 450 000 Lt [...], iš kurios 300 000 Lt [...] likutinė vertė pagal ankstesnius susitarimus (gali būti tikslinama pagal pastato kvadratūrą [...])“ (Susitarimo 3 p.), „Bendrastatybiniai darbai (gali būti tikslinami keičiantis pastato kvadratūrai): 300 000 Lt“ (Susitarimo priedo Nr. 1 1 p.). Tai, kad Susitarime „bendrastatybiniais“ įvardijamus darbus apeliantas turėjo atlikti pagal Sutartį, patvirtina ir pagal Sutartį apelianto atsakovui pateiktos minėtos pažymos apie atliktų darbų vertę, pavyzdžiui, 2005 m. lapkričio mėn. pažymos 10-18 punktuose nurodytas darbų pobūdis sutampa su Susitarimo priedo Nr. 1 1.1-1.9 punktuose aptartais darbais (T. 1, b. l. 31, 40). Be to, paskutinės iki Susitarimo sudarymo atliktų darbų vertės pažymos (T. 1, b. l. 59) 10-18 punktuose numatyti darbai, jų atlikta ir neatlikta dalis bei jų (šių dalių) kaina visiškai atitinka Susitarimo priedo Nr. 1 1.1-1.9 nurodytus pagal Sutartį nebaigtus darbus ir jų kainą. Šių aplinkybių visetas leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Susitarime buvo įvardinti darbai, kurių apeliantas pagal Sutartį dar nėra atlikęs, ir nurodyti papildomi darbai, dėl kurių šalys Sutartyje nebuvo susitarusios (CPK 185 str.). Susitarime numatyta, kad neatliktų darbų kaina siekia 300 000 Lt, papildomų darbų – 150 000 Lt. (Susitarimo 3 p.).

Susitarimo 3 punkte taip pat yra užfiksuota labai svarbi nuostata, kad iki jo sudarymo apeliantui jau yra sumokėta 1 632 238 Lt. Apeliantas nesugebėjo įtikinamai paneigti, kad tokia šalių suderinta nuostata neatitinka tikrovės, yra nesąžininga, sudaryta apgaulės ar suklydimo įtakoje ir pan., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šalių Susitarimu. Minėta, pagal Sutartyje įtvirtintą kainos apskaičiavimo metodiką joje numatyta kaina sudarytų 1 888 001,18 Lt. Įvertinus papildomų darbų kainą – 150 000 Lt, bendra apelianto įsipareigotų atlikti darbų kaina siekia 2 038 001,18 Lt. Šalys sutarė, kad 1 632 238 Lt apeliantui sumokėta iki Susitarimo sudarymo. Po Susitarimo apeliantui buvo sumokėta dar 200 000 Lt (Susitarimo 4 p.) (T. 1, b. l. 34). Taigi iš viso apeliantui sumokėta 1 832 238 Lt.

Apeliantas nurodo, kad jis yra atlikęs darbų už 2 077 805 Lt kainą (T. 1, b. l. 34, 73-74). Pagal apelianto skaičiuotę iki Susitarimo sudarymo jis atliko darbų už 1 639 378,04 Lt (T. 1, b. l. 34). Įvertinus tai, kad Sutartyje numatyta kaina siekia 1 888 001,18 Lt, o Susitarime nurodomas 300 000 Lt neatliktų darbų kaina, laikytina, jog Susitarimo momentu atliktų darbų kaina siekė 1 588 001,18 Lt.

Apeliantas nurodo, kad po Susitarimo tiek Susitarimo, tiek kitu pagrindu dar atliko darbų už 440 197,88 Lt (T. 1, b. l. 34, 73-74). Vadinasi, įvertinus Susitarimu šalių nustatytą apelianto atliktų darbų kainą (1 588 001,18), taip pat po Susitarimo apelianto nurodomą atliktų darbų kainą (440 197,88 Lt), matyti, kad apelianto reikalavimas atsakovui negali viršyti 2 028 209,06 Lt. Ieškovas tokiu atveju liktų nesumokėjęs apeliantu 195 971,06 Lt. (2 028 209,06 Lt – 1 832 238 Lt).

Tarp šalių kilo ginčas dėl Susitarime numatytų nebaigtų ir papildomų darbų atlikimo. Kaip matyti iš kitų tame pačiame pastate darbus atlikusių asmenų pateiktų sąskaitų (T. 1, b. l. 150-155), buvo atlikta darbų už 465 842,34 Lt, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, ne visus būtent jis turėjo atlikti. Visgi, laiptinės (49 053,60 Lt), pakabinamų lubų (71 874 Lt), šiluminio mazgo (29 600 Lt) įrengimas, vidaus apdaila (16 423,50 Lt), pertvarų (10 280 Lt) bei šildymo-vėdinimo sistemos (197 408 Lt) įrengimas  pagal Sutartį ir Susitarimą teko apelianto. Esant ginčui dėl įsipareigojimų įvykdymo, taip pat įrodymams, kad apeliantui tekusius darbus atliko kiti asmenys, darytina išvada, kad apeliantas nurodytų darbų neatliko (CPK 178 str.). Įvertinus neatliktų darbų sumą – 374 639,10 Lt, taip pat sumą, į kurią aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu galėtų pretenduoti apeliantas, – 195 971,06 Lt, spręstina, kad atsakovas nėra skolingas apeliantui ir pastarasis reikalavimo teisės atsakovui neturi.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.