Civilinė byla Nr. e2-12066-752/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21441-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14; 3.2.6.1.(S)

        KAUNO APYLINKĖS TEISMAS        

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Laurai Jeselskytei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotai atstovei Ramunei Meleško, 

atsakovės L. K. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

nedalyvaujant atsakovėms A. B., L. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovėms A. B., L. K., dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2016-10-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių L. K. (buvusi pavardė – D) ir A. B. 7 352,36 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad 2009-07-15 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo įregistruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01 buvo atsakovė L. K., kuri nuo 2009-12-23 iki 2012-01-11 taip pat buvo ir akcininkė. Laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-08-31 bendrovės vadovu buvo M. S., o nuo 2011-12-14 iki 2012-01-31 bendrovės vadovu buvo M. C.. Bendrovės akcininke nuo 2012-01-11 iki 2016-06-15 buvo A. B..

Kauno apygardos teismo 2012-01-18 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir  2012-03-20 nutartimi patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 7352,36 Eur finansinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2016-01-22 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. 2016-06-15 VĮ Registrų centras Kauno filialas bendrovę išregistravo iš Juridinių asmenų registro.

Likvidavus bendrovę dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 32256,25 Eur sumai, iš jų 7352,36 Eur ieškovo finansinis reikalavimas. Ieškovas atgauti skolą iš likviduotos bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės.

Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartyje pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningas blogas įmonės valdymas ir nuostolingų bei ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymas, žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tai yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, kurio nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str. 2 p.). Tapusi faktiškai nemoki, bendrovė nebegalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams.

Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartyje, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu, taip pat nustatė, kad nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01 vienintele bendrovės akcininke ir direktore buvo atsakovė L. K. (D). M. S. bendrovės direktoriumi buvo iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Sekantis direktorius M. C. į pareigas buvo paskirtas tik nuo 2011 m. gruodžio 14 d., tai yra beveik keturis mėnesius įmonėje nebuvo paskirtas direktorius. Akcininkė L. K. (D) buvo vienintele bendrovės akcininke iki 2011 m. gruodžio 14 d., nes akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi akcijas perleido A. B., kuri akcininke viešajame registre įregistruota 2012 m. sausio 11 d., kaip ir paskutinis bendrovės direktorius M. C.. Teismas padarė išvadą, kad akcininkė L. K. (D) perleido akcijas A. B., kai Kauno apygardos teisme 2011 m. lapkričio 28 d. jau buvo įregistruotas pareiškėjo R. M. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas buvo pridėjęs antstolės N. B. pažymą apie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 4588,98 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame konstatuota, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrovė neturi, lėšų banko sąskaitose nėra. Šie duomenys patvirtino turtinę bendrovės padėtį iki akcijų perleidimo A. B..

Paskutinis įmonės direktorius M. C. buvo paskirtas tik 2011 m. gruodžio 14 d., o jo paskyrimas įregistruotas 2012 m. sausio 11 d. Prie administratoriaus prašymo dėl tyčinio bankroto pridėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-11527-541/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo M. C., nevykdančiam Kauno apygardos teismo nutarties perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui įmonės dokumentus, nurodyta, kad su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Šis asmuo nurodė, kad bendrovės dokumentų neturi. Bendrovės paskutinė akcininkė A. B. taip pat teigė jų neperėmusi ir nurodė, kad juos galėjo paslėpti ar sunaikinti L. K. (D), kad negalima būtų nustatyti kur dingo įmonėje buvęs turtas.

Teismas taip pat konstatavo, kad nesant byloje įmonės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ne tik įmonės veiklos, jos turto sudėties (balanse buvo apskaitoma 46 274 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ir debitorių, jų prievolių bankrutuojančiai įmonei dydžio, atsiradimo pagrindo, juolab, kad 2010 m. balanse buvo apskaitomos 72 659 Lt gautinos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo neišsaugoti, todėl negalima paneigti suinteresuotų asmenų nurodomų aplinkybių dėl įmonės akcininkų sąmoningai vykdytos ydingos veiklos (pagal R. M. informaciją, 2011 m. rugpjūčio 19 d. L. D. priėmė vienintelės akcininkės sprendimą parduoti įmonei priklausančią transporto priemonę), dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. 

Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyta, kad teismas bankrotą pripažįstą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 19 d. (civilinė byla Nr. 3K-3- 517/2009) nurodyta, kad likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą, kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant kreditorius, interesus. Taigi generalinio delikto principo taikymo galimybė įmonės valdymo organus sudarantiems asmenims atsiranda, jeigu pati įmonė dėl jo valdymo organus sudarančių asmenų priimamų sprendimų tampa nemoki ir bankrutuoja.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens dalyvių nesąžiningi veiksmai lėmė tai, jog bendrovė negalėjo įvykdyti prievolės kreditoriams. Atsakovų nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti juridinio asmens prievolių vykdymo kreditoriams, patvirtina Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 321/2014).

Šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės akcininkų veiksmai,  patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens dalyvių veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. 

Nagrinėjamu atveju, žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovių neteisėtais veiksmais (objektyvusis bendrininkavimas), todėl žala iš jų priteistina solidariai.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės L. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytais argumentais.

Atsakovės A. B. ir L. K. atsiliepimų nepateikė. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.

2017-09-07 atsakovė L. K., atstovaujama advokatės, pateikė pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad priimtas sprendimas už akių dalyje, kurioje solidariai iš jos priteistas žalos atlyginimas ieškovui, yra nepagrįstas.  Pareiškime nurodė, kad iš jos visas žalos atlyginimas solidariai negalėjo būti priteistas, nes nebuvo civilinės atsakomybės sąlygų viseto (kaltės, priežastinio ryšio, žalos, neteisėtų veiksmų). Kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė įmonei žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais ir jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybes sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo laikotarpiu nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01. 2011-03-01, paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. S. toliau vykdyti įmonės veiklą, 2011-04-05 atsakovė išvažiavo į Norvegiją, su tikslu ten gyventi nuolatinai. Įsitvirtinusi Norvegijoje, 2011-12-14 visas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas perleido A. B.. Iš esmės nuo 2011-04-05, t.y. nuo išvykimo į Norvegiją, atsakovė nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikloje, jos vykdoma veikla nesidomėjo, jokių ryšių nebeturėjo, į Lietuvą grįždavo labai retai. Apie tai, kad Kauno apygardos teisme buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla, kad 2014-06-12 buvo priimta nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sužinojo tik tuomet, kai atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla. Nežinodama apie iškeltą civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovė negalėjo pateikti atsikirtimų, negalėjo įvertinti paskirto įmonės direktoriaus M. S. veiksmų.

Iš SODROS 2017-07-21 pažymos Nr. (7.2) S-64204 matyti, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu, t.y. iki 2011-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų SODRAI nebuvo. Įsiskolinimai pradėjo augti būtent tuomet, kai įmonės direktoriumi buvo paskirtas M. S., o atsakovė tuo laiku išvyko gyventi į Norvegiją ir įmonės veikloje nedalyvavo. Tik gerokai vėliau jai paaiškėjo, kad buvęs įmonės direktorius M. S. pridarė žalos įmonei, nes jis nebuvo lojalus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-07-20 įkūrė konkuruojančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė tokias pačias paslaugas, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)", t.y. valymo paslaugas. Būtent M. S. valdė įmonę sąmoningai taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Kadangi laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas M. S., o laikotarpiu nuo 2011-12-14 iki 2012-01-31 M. C., pagal ieškovo reikalavimą atsakovė gali būti atsakinga kaip direktorė tik už tą laikotarpį, kuriuo ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)" direktore, t.y. nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01. Tačiau jos vadovavimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų SODRAI nebuvo.

Kaip akcininkė atsakovė galėtų būti atsakinga nebent tik už tą laikotarpį, kuomet nebuvo paskirtas įmonės direktorius, t,y. už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 201I-12-14. Pagal SODROS pažymą, žalos dydis už šį laikotarpį sudarytų 3082,92 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinus tyčiniu dėl atsakovės kaltų veiksmų (kurių iš tiesų atsakovė nepadarė, tačiau atnaujinti bylos nagrinėjimą perspektyvos beveik neturi), šis faktas tik patvirtina jos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, t.y. šios aplinkybės yra preziumuojamos. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmui ir tos įmones kreditoriaus žala (bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šių priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (LAT 2017-04-24 nutartis Nr. e3K-115-915/2017).

Atsakovė pažymėjo, kad iš Kauno apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą matyti, net jei ir nebūtų konstatuoti jos tyčiniai veiksmai, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su ieškove visai žalos dydžio sumai, nes iš balanso už 2010 mokestinius metus matyti, kad įmones turto balansinė vertė buvo 140 054 Lt, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 168 796 Lt, iš kurių 24 689,87 Lt buvo skola SODRAI, o 71 160,63 Lt mokestinė nepriemoka VMI.

Atsakovė L. K. teismo posėdyje nedalyvavo, vedė bylą per atstovę. Atsakovės atstovė palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti.

Atsakovė A. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Todėl  byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 15 d. buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės vadove laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo atsakovė L. K., kuri nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. sausio 11 d. buvo ir bendrovės akcininke. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31d. bendrovės vadovu buvo M. S., nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. sausio 31 d. vadovu paskirtas buvo M. C., o nuo 2012 m. sausio 11d. iki 2016 m. birželio 15 d. bendrovės akcininke buvo A. B. (e. b. 1 t., l. 102-107). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino ieškovo 7 352,36 Eur finansinį reikalavimą (e. b. 1 t., l. 13-14, 15-16). 2014 m. birželio 12 d. teismo nutartimi bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (e. b. 1 t., l. 17-20). 2016 m. sausio 22 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto (e. b. 1 t., l. 21-22). 2016 m. birželio 15 d. bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (e. b. 1 t., l. 23). Likvidavus bendrovę dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 32 563,25 Eur sumai, iš jų 7 352,36 Eur ieškovo finansinis reikalavimas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovių solidariai tą pačią sumą, kuri buvo patvirtinta kaip jo kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje ir liko nepatenkintas, nes bankrutuojanti bendrovė negalėjo įvykdyti prievolės kreditoriams dėl juridinio asmens dalyvių (atsakovių) nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti juridinio asmens prievolių vykdymo kreditoriams.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. 

Likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus teisės į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą, kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, nes bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant kreditorius, interesus. Jeigu pati įmonė dėl jos valdymo organus sudarančių asmenų priimamų sprendimų tampa nemoki ir bankrutuoja, atsiranda generalinio delikto principo taikymo galimybė valdymo organus sudarantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 517/2009).

Atsakovių neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, ieškovas grindė 2014 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-362-254/2014, kuria Kauno apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu.  

Iš minėtos nutarties matyti, kad į teismą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2014 m. vasario 20 d. kreipėsi bankroto administratorės įgaliotas asmuo. Pareiškėjas prašyme nurodė tokias aplinkybes: kad iki kreipimosi į teismą nėra gavęs įmonės dokumentų. Akcininkė L. D., nuo 2011-08-31 nepaskyrusi įmonės direktoriaus, žinodama apie teisme 2011-11-30 priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo akcijas 2011-12-14 perleido A. B., o ši įmonės direktoriumi paskyrė M. C., su kuriuo nesudarė darbo sutarties, jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai, jis tik įregistruotas kaip vadovas viešajame registre. Pastaroji akcininkė dokumentų administratorei taip pat neperdavė, jos buvimo vieta buvo nežinoma, todėl antstolė paskelbė jos paiešką. Be to, administratorė pateikė teismui raštą, iš kurio matyti, jog A. B. atžvilgiu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad buvusi akcininkė L. D., perleisdama įmonę, kai jai buvo keliama bankroto byla, tiek nauja akcininkė A. B., įsigydama finansiškai nenaudingą įmonę, fiktyviai paskirdama įmonės direktorių, slapstydamasi, tikėtinai siekė, kad neperduodant bankroto administratorei įmonės dokumentų nuslėps savo veiksmus, privedusius įmonę prie tyčinio bankroto.

Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas, gavęs prašymą pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, apie šį prašymą informavo netekusius įgaliojimų įmonės buvusius valdymo organus  - akcininkes L. D. ir A. B.. Kaip matyti, suinteresuotas asmuo L. K. (D) atsiliepimo nepateikė, o A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad rengiasi Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti ieškinį atsakovei L. D. dėl 2011-12-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, nes mano, kad šios akcininkės parašas buvo suklastotas. Taip pat nurodo, kad ir 2011-12-14 dokumentų perdavimo aktas buvo suklastotas, nes jame yra prierašų ranka dėl buhalterinių dokumentų perdavimo, nors jai buvo perduota tik įstatai ir registro pažymėjimas. Ji nebuvo susitikusi su akcijų pardavėja, bendravo tik su asmeniu, prisistatančiu P. K., todėl galima spręsti, kad šis asmuo su L. D. paslėpė ar sunaikino įmonės dokumentus, kad negalima būtų nustatyti kur dingo įmonėje buvęs turtas ir nepranešę apie jai keliamą bankroto bylą, siekė visą atsakomybę perkelti ant suinteresuoto asmens, nes jai būnant akcininke įmonės padėtis jau nebegalėjo pasikeisti. Mano, kad akcininkė L. D. iš anksto ruošėsi įmonės bankrotui, todėl pardavė automobilį TOYOTA YARIS VERSO, kad sumažėtų kreditorių galimybes išieškoti skolas. Suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutiko, kad gali būti susijusi su įmonės tyčiniu bankrotu.

Išnagrinėjęs prašymą, Kauno apygardos teismas nustatė, kad nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01 vienintele bendrovės akcininke ir direktore buvo atsakovė L. K. (D). M. S. bendrovės direktoriumi buvo iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Sekantis direktorius M. C. į pareigas buvo paskirtas tik nuo 2011 m. gruodžio 14 d., tai yra beveik keturis mėnesius įmonėje nebuvo paskirtas direktorius. Akcininkė L. K. (D) buvo vienintele bendrovės akcininke iki 2011 m. gruodžio 14 d., nes akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi akcijas perleido A. B., kuri akcininke viešajame registre įregistruota 2012 m. sausio 11 d., kaip ir paskutinis bendrovės direktorius M. C.. Teismas padarė išvadą, kad akcininkė L. K. (D) perleido akcijas A. B., kai Kauno apygardos teisme 2011 m. lapkričio 28 d. jau buvo įregistruotas pareiškėjo R. M. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas buvo pridėjęs antstolės N. B. pažymą apie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 4588,98 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame konstatuota, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrovė neturi, lėšų banko sąskaitose nėra. Šie duomenys patvirtino turtinę bendrovės padėtį iki akcijų perleidimo A. B.. Paskutinis įmonės direktorius M. C. buvo paskirtas tik 2011 m. gruodžio 14 d., o jo paskyrimas įregistruotas 2012 m. sausio 11 d. Prie administratoriaus prašymo dėl tyčinio bankroto pridėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-11527-541/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo M. C., nevykdančiam Kauno apygardos teismo nutarties perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui įmonės dokumentus, nurodyta, kad su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje. Šis asmuo nurodė, kad bendrovės dokumentų neturi. Bendrovės paskutinė akcininkė A. B. taip pat teigė jų neperėmusi ir nurodė, kad juos galėjo paslėpti ar sunaikinti L. K. (D), kad negalima būtų nustatyti kur dingo įmonėje buvęs turtas.

Teismas konstatavo, kad nesant byloje įmonės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ne tik įmonės veiklos, jos turto sudėties (balanse buvo apskaitoma 46 274 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ir debitorių, jų prievolių bankrutuojančiai įmonei dydžio, atsiradimo pagrindo, juolab, kad 2010 m. balanse buvo apskaitomos 72 659 Lt gautinos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo neišsaugoti, todėl negalima paneigti suinteresuotų asmenų nurodomų aplinkybių dėl įmonės akcininkų sąmoningai vykdytos ydingos veiklos (pagal R. M. informaciją, 2011 m. rugpjūčio 19 d. L. D. priėmė vienintelės akcininkės sprendimą parduoti įmonei priklausančią transporto priemonę), dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis; 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai; 3 dalies 1 punktas).

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog minėtoje nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje Nr. 51 nurodoma, kad, aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti, priklauso prejudiciniai faktai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Be to, yra svarbu tai, kad tie faktai būtų nustatyti kitoje byloje, o ne toje pačioje byloje, nagrinėjant ją vienoje ar kitoje teismų instancijoje.

 Todėl teismas šioje byloje laiko nustatyta, kad dėl abiejų įmonės akcininkių sąmoningai vykdytos ydingos veiklos nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Atsakovės L. K. neteisėtus veiksmus taip pat įrodo tai, kad Kauno apylinkės teisme 2016-03-31 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovė L. K. pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Atsakovė buvo kaltinama tuo, kad ji pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), blogai valdant įmonę, veikė priešingai įmonės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingą sprendimą, prieštaraujantį įstatymams ir UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatams, t. y., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)” vienintele akcininke, 2011-08-19 priėmė vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 2011-8, kuriuo nurodė tuometiniam bendrovės direktoriui M. S. nepagrįstai maža kaina - už 100 litų parduoti įmonei priklausantį automobilį Toyota Yaris Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus duomenis - 3400 eurų (11793 litų) vertės), savo motinai O. D., ko pasėkoje 2011-08-25 VĮ „Regitra” Kauno filiale tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. S. ir O. D. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilis Toyota Yaris Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“ parduotas, t. y. jos sprendimu nepateisinamai pigiai buvo parduotas įmonės turtas, ir dėl to padaryta turtinė žala kreditoriams, t. y. ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 208 str. 2 d.  Be to, ji, laikotarpyje nuo 2011-08-31 iki 2011-12-14, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)” vienintele akcininke ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 str. 1 d. nuostatas „Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą" neskyrė naujo bendrovės vadovo ir tokiu būdu būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą ir tęstinumą pažeidė 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", 19 str. 2 p., kuriame nurodoma, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis." ir 21 str. 2 p. kuriame nurodoma, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", neišsaugojo bei tyrimui nepateikė išvardintų UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl išvardintų priežasčių už laikotarpį nuo 2009-07-05 iki 2012-01-18 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-1010-667/2016).

Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovė L. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Nors atsakovės padarytos nusikalstamos veikos baudžiamajame įsakyme detaliau nebuvo analizuojamos, tačiau bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nurodė, jog atsakovės parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie neabejotinai įrodo ir patvirtina kaltinamosios kaltę: tai Kauno apygardos teismo 2014-06-12 nutartis, kuria UAB “(duomenys neskelbtini)” bankrotas pripažintas tyčiniu; šią nutartį gavus Kauno apygardos prokuratūroje 2014-07-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00610-14;  liudytojų P. K., I. B., O. D., M. S., I. Ž., E. U. bei specialiąja liudytoja apklaustos A. B. parodymus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-01-07 specialisto išvadą Nr. 5-2/03, bei kitus baudžiamosios bylos duomenis.

Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti ne tik neteisėti ir nesąžiningi, bet ir nusikalstami atsakovės L. K. veiksmai blogai valdant įmonę, veikimas priešingai įmonės interesams, prieštaraujančio įstatymams ir UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatams bei akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingo sprendimo priėmimas.

Atsakovė L. K. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jos atstovė teismo posėdžiuose nurodė, kad visas žalos atlyginimas solidariai negali būti priteisiamas, kadangi nėra civilinės atsakomybės sąlygų viseto (kaltės, priežastinio ryšio, žalos, neteisėtų veiksmų). Pagrindinis atsakovės argumentas buvo tas, kad laikotarpiu, kai ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, įmonės veikla nebuvo nuostolinga, bendrovė įsiskolinimų ieškovui neturėjo, bendrovės finansinė padėtis suprastėjo įmonės direktoriumi paskyrus M. S.. Atsakovė taip pat teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą sąlygojo neteisėti ir nesąžiningi M. S., buvusio bendrovės direktoriumi laikotarpyje nuo 2011-03-01 iki 2011-08-31, veiksmai, kadangi jis įkūrė bendrovę UAB „Everesta“, kuri vykdė analogišką veiklą. M. S. nutraukė sutartis, sudarytas su pagrindiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų užsakovais ir perviliojo juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sužlugdyta.

Apklaustas liudytoju byloje M. S. paaiškino, kad jam pradėjus dirbti įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo finansinių sunkumų, bandė ją išgelbėti. Pradžioje padėtis gerėjo, bet nelaimėjus konkursų, prarado didžiuosius paslaugų pirkėjus, sumažėjo apyvarta, teko atleisti dalį darbuotojų. Su UAB „Prekybos miestelis urmas“ sutartį teko nutraukti dėl to, kad kelis kartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo pagauti išgėrę. Apie padėtį įmonėje, darbuotojų atleidimą žodžiu informavo L. K., tuo metu ji dar buvo Lietuvoje. Prasidėjo jų nesutarimai.  L. K. ruošėsi išvykti, lygiagrečiai buvo sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Savo vadovavimo laikotarpiu jis tvarkė buhalteriją (buvo buhalterė), pildė deklaracijas, mokėjo mokesčius. Atleidus, visi dokumentai liko kabinete. 2011-08-04 buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis paskirtas jos vadovu, tačiau jis nėra nurodytos bendrovės akcininku bei steigėju. Tos įmonės steigėjais yra du fiziniai asmenys ir UAB „Paramos fondas“, kurios 80 proc. akcininkas jis yra. Liudytojas taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metais sudarė paslaugų teikimo sutartis su kai kuriais klientais, kuriems prieš tai paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai VŠĮ „Dariaus ir Girėno sporto centras“, UAB „Reval Hotel Neris“, UAB „Ulmas“, UAB „Prekybos miestelis urmas“. Liudytojo teigimu, jis sutarčių sudarymo neįtakojo, sutartys su minėtomis įmonėmis buvo sudarytos pasibaigus nurodytų bendrovių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartims, vykdant viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 

Iš byloje pateiktų paslaugų teikimo sutarčių (e. b. t. 2, l. 2-49) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo – 2010 m. sausio mėnesio laikotarpiu buvo sudariusios terminuotas paslaugų tiekimo sutartis dėl patalpų valymo su VŠĮ „Dariaus ir Girėno sporto centras“, 2009 m. rugpjūčio mėn. neterminuotą paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Reval Hotel Neris“, dvi terminuotas paslaugų tiekimo sutartis (vieneriems metams) su UAB „Prekybos miestelis urmas“ (2010 m. balandžio 30 d. sutartį, kuri nutraukta sutarties šalių susitarimu 2011-08-10) ir 2010 rugpjūčio 30 sutartį, kuri nutraukta sutarties šalių susitarimu 2011-04-26). Pasibaigus sutartims su UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtos įmonės sudarė paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „Prekybos miestelis urmas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį 2011-07-29; VŠĮ „Dariaus ir Girėno sporto centras“ - 2011-09-27; UAB „Reval Hotel Neris“ - 211-09-01.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad pasibaigus sutarčių terminui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ar jas nutraukus šalių susitarimu), tos pačios įmonės sudarė paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo ir sutartis pasirašė liudytojas M. S.. Iš pateiktų sutarčių nematyti, kad jos buvo sudaromos vykdant viešuosius pirkimus.

Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo nei liudytojo M. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nesąžiningų veiksmų, nei jo kaltės dėl įmonės bankroto. Tokioms išvadoms padaryti įrodymų nepakanka. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad liudytojas M. S. buvo apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, minėtoje baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo institucijos, turėdamos daugiau duomenų, M. S. neteisėtų veiksmų nenustatė, tokie jo veiksmai nebuvo nustatyti ir civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Be to, netgi tuo laikotarpiu, kai M. S. vadovavo įmonei, L. K. darė įtaką jo priimamiems sprendimams. Kaip nustatyta baudžiamajame įsakyme, veikdama priešingai įmonės interesams,  2011-08-19 ji priėmė vienintelės akcininkės sprendimą Nr. 2011-8, kuriuo nurodė tuometiniam bendrovės direktoriui M. S. nepagrįstai maža kaina - už 100 litų parduoti įmonei priklausantį automobilį Toyota Yaris Verso, kurio vertė teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus duomenis - 3400 eurų (11793 litų), savo motinai O. D., t. y. jos sprendimu nepateisinamai pigiai buvo parduotas įmonės turtas, ir dėl to padaryta turtinė žala kreditoriams.

Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovės L. K. neteisėti veiksmai ir kaltė dėl žalos ieškovui padarymo yra įrodyta.

Atsakovės A. B. kaltė dėl atsiradusios žalos ieškovui taip pat nepaneigta. Nors byloje nėra įrodymų apie jos, kaip akcininkės, nusikalstamus veiksmus ar nesąžiningą, blogą bendrovės valdymą įsiskolinimo ieškovui susidarymo laikotarpiu, tačiau vien ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2014-06-12 nutartimi pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, nustatė, jog dėl įmonės akcininkių sąmoningai vykdytos ydingos veiklos nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu, reiškia, kad atsakovė A. B. savo veiksmais taip pat yra prisidėjusi prie žalos kreditoriams atsiradimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė A. B. užėmė pasyvią poziciją – jokių paaiškinimų ir įrodymų neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Jos pozicija yra išdėstyta tik atsiliepime Kauno apygardos teismui, nagrinėjant prašymą pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Tuomet A. B. nurodė, kad rengiasi Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti ieškinį atsakovei L. D. dėl 2011-12-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, nes mano, kad šios akcininkės parašas buvo suklastotas. Taip pat nurodė, kad 2011-12-14 dokumentų perdavimo aktas taip pat buvo suklastotas, nes jame yra prierašų ranka dėl buhalterinių dokumentų perdavimo, nors jai buvo perduota tik įstatai ir registro pažymėjimas. Jos manymu, P. K. su L. D. paslėpė ar sunaikino įmonės dokumentus, kad negalima būtų nustatyti kur dingo įmonėje buvęs turtas. Teigė, kad jai nebuvo pranešę apie  įmonei keliamą bankroto bylą, siekė visą atsakomybę perkelti jai, nes jai būnant akcininke įmonės padėtis jau nebegalėjo pasikeisti. 

Teismas sutinka, kad atsakovė A. B., įsigijusi nemokios, faktiškai bankrutuojančios bendrovės akcijas, įmonės padėties negalėjo pakeisti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog įsigyjant akcijas, A. B. nebuvo žinoma bloga įmonės finansinė padėtis. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ji ėmėsi veiksmų, jog akcijų pirkimo - pardavimo sutartis būtų nuginčyta. Vadinasi, sudarytas sandoris ją tenkino. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, sprendžiant tyčinio bankroto klausimą turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Atsakovė A. B. taip pat nepateikė įrodymų, kad 2011-12-14 dokumentų perdavimo aktas buvo suklastotas ir kad perleidžiant akcijas, jai buvo perduota tik bendrovės įstatai ir registro pažymėjimas. Todėl teismas negali daryti kitokios išvados, negu padarė Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-362-254/2014, kad dėl  įmonės akcininkų sąmoningai vykdytos ydingos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

Kadangi abi atsakovės savo veiksmais yra prisidėjusios prie to, kad nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, bendrovės bankroto metu nebuvo galima nustatyti įmonės debitorių, todėl bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo ir tas skolas išieškoti bei patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje.

Todėl teismas vertina, kad abiejų atsakovių neteisėti veiksmai yra įrodyti. Taip pat įrodytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių.  

Atsakovė L. K. taip pat teigė, kad ieškovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas, nes nesutampa ieškovo 2017-07-21 pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys. Teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija. Ieškovo 2017-07-21 pažymoje Nr. (7.2)S-64204 yra nurodyta detali informacija apie valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo susidarymą: 6057,99 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 532,81 Eur delspinigių, 733,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už naujus darbo rinkos dalyvius ir 27,85 Eur delspinigių, viso – 7352,36 Eur (e. b. 1 t., l. 90-91). Be to, teismas pažymi, kad ieškovo patirtos žalos dydį patvirtina Kauno apygardos teismo 2012-03-20 nutartimi patvirtintas 7 352,36 Eur finansinis reikalavimas, kuris bankroto proceso metu liko nepatenkintas. Preziumuojama, kad tvirtindamas kreditorinį reikalavimą, teismas gavo visą pilną informaciją apie finansinio įsiskolinimo susidarymo priežastis ir jo dydį pagrindžiančius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius nurodyto reikalavimo neginčijo. Todėl netikėti nutartyje nurodyta bei teismo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma, nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo.

Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, įrodytos visos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje įrodyti atsakovių tyčiniai neteisėti veiksmai, kurių pasėkoje liko nepatenkintas ieškovo 7 352,36 Eur finansinis reikalavimas, kurio dydis nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, patvirtinus VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą (CK 6.279 str. 1 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovės – L. K. ir A. B., bendrais nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie situacijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl jų atsakomybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos ieškovui turtinės žalos yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.). 

Ieškinį patenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas byloje atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovių valstybės naudai priteistinas 165 Eur žyminis mokestis bei 18,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 183,46 Eur, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovių A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 352,36 (septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 36 ct) žalos.

Priteisti valstybei iš atsakovių A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 91,73 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė