Civilinė byla Nr. e2S-1367-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04077-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8909-1088/2020 pagal ieškovės L. L. S. patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Geri butai“ dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, tretieji asmenys – V. S., valstybės įmonė ,,Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Paulimatas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. L. S. pareiškė ieškinį daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Geri butai“, kuriame prašė panaikinti pastato-bendrabučio, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2015 m. kovo 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Paulimatas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog UAB ,,Paulimatas“ parengė minėto pastato kadastrinius matavimus, kuriuose neatsispindi ieškovės butų duomenys, t. y. juose nėra pažymėti ieškovei priklausantys atskiri butai Nr. 71, 72, 74, 75, pastato patalpos pažymėtos kaip vienas vientisas objektas, taip pat neteisingai pažymėti pastato išorinių sienų kontūrai. Anot ieškovės, UAB „Paulimatas“ 2015 m. kovo 20 d. kadastriniai matavimai atlikti formaliai perbraižant pastato 2004 m. spalio 25 d. parengtus kadastrinius matavimus, kurie yra neteisingi ir nėra įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.

2.       Šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kuria jos susitaria panaikinti pastato-bendrabučio, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus, valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotus pagal 2015 m. kovo 20 d. UAB ,,Paulimatas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės L. L. S. patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Geri butai“ dėl kadastrinių matavimų bylos panaikinimo (tretieji asmenys – V. S., Valstybės įmonė registrų centras, UAB ,,Paulimatas“). Teismas taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei L. L. S. 75,00 Eur žyminio mokesčio.

4.       Teismas nustatė, kad ginčo pastato-bendrabučio suformavimo padalijant bendrabutį į du nekilnojamojo turto objektus ir administracinio akto – pažymos, kurios pagrindu šie objektai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, teisėtumo klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės atskirai šioje byloje atsakovei reiškiamu reikalavimu – panaikinti kadastrinių matavimų bylą – iš esmės yra siekiama faktinio pobūdžio aplinkybių teisinio įvertinimo, t. y. šioje byloje pareikšto reikalavimo išsprendimas ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl jis negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Taigi, teismas laikė, kad šalys pateikta taikos sutartimi siekia ne abipusių nuolaidų būdu nustatyti savo teises ir pareigas, o susitarė dėl reikalavimo, negalinčio būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu, dėl ko šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį negali būti tenkinamas.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė L. L. S., atstovaujama advokato Tautvydo Tomkaus, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8909-1088/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, kad:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties, kadangi pateikta taikos sutartis atitiko visus taikos sutarčiai keliamus kriterijus, neprieštaravo nei imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui, nepažeidė ir šalių teisių bei teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas taikos sutarties dėl to, kad ateityje kitoje byloje galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą, ši civilinė byla prarastų prasmę, priėmė ne tik neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tačiau toks teismo sprendimas yra sąlyginis;

1.2.                        Ginčo atveju ieškinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti kadastrinius matavimus yra teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas. Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, jog pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, teismas turėjo tokio ieškinio nepriimti (nustatyti trūkumus), t. y. neduoti tokiam ieškiniui, kurio reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, eigos. Pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį priėmė, buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, ir teismas negalėjo bylos nutraukti, jos net nenagrinėjęs.

1.3.                        Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-295-1043/2020 pagal ieškovės 35-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms L. L. S., V. S., Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Geri butai“ ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto panaikinimo, registrų duomenų panaikinimo, ir kt. reikalavimų, kurioje nagrinėjimo dalyką sudaro pastato-bendrabučio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus: pastatą-bendrabutį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pastatą-bendrabutį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, teisėtumo patikrinimas. Nurodytoje byloje, be kitų reikalavimų, reiškiamas ir reikalavimas panaikinti Kauno savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 16 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 70-22-28. Patenkinus reikalavimą, išnyktų pagrindas daikto padalijimui į du nekilnojamojo turto objektus ir atsirastų pagrindas valstybės įmonei Registrų centrui iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti pastatą-bendrabutį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinė byla nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme, teisėtumo ir pagrįstumo. 

9.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą, konstatavęs, kad byloje pareikštu reikalavimu, kurį šalys išsprendė taikos sutartimi, iš esmės siekiama faktinio pobūdžio aplinkybių teisinio įvertinimo. Teismo vertinimu, toks reikalavimas ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl jis negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su šiomis išvadomis.

10.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismų praktikoje daug kartų akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė L. L. S. pareikštu ieškiniu prašė panaikinti pastato kadastrinių matavimų bylą. Tačiau kadastrinių matavimų panaikinimas pats savaime jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Skundžiamoje nutartyje minėta, kad statinių kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus, t. y. faktinio pobūdžio duomenis apie kadastro objektus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, yra konstatavęs, kad tokių duomenų surinkimas nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Vadinasi, ieškovės pareikštas reikalavimas – panaikinti pastato kadastrinių matavimų bylą – negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu, atitinkamai ginčo šalių pateikta taikos sutartis, kuria šalys susitarė panaikinti pastato kadastrinius matavimus, negali būti tvirtinama teisme.

12.       Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Tai reiškia, kad taikos sutartimi nei nustatinėjami, nei panaikinami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Kadangi nagrinėjamu atveju taikos sutartimi iš esmės ne nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o susitariama dėl kadastrinių matavimų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo, t. y. fakto panaikinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokio pobūdžio taikos sutartis neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties, todėl negali būti teismo tvirtinama, o civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą turi būti nutraukta.

13.       Šiame kontekste kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas taikos sutarties dėl to, kad ateityje kitoje byloje galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą, ši civilinė byla prarastų prasmę, priėmė ne tik neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tačiau toks teismo sprendimas yra sąlyginis. Pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad byloje pareikštu reikalavimu, kurį šalys išsprendė taikos sutartimi, iš esmės siekiama faktinio pobūdžio aplinkybių teisinio įvertinimo, o ne dėl to, kad ateityje kitoje byloje galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą, ši civilinė byla prarastų prasmę. Teismas skundžiamoje nutartyje tik atkreipė dėmesį, kad kitoje civilinėje byloje, kurios Nr. 2-295-1043/2020, tenkinus reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 16 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 70-22-28, išnyktų pagrindas daikto padalijimui į du nekilnojamojo turto objektus ir atsirastų pagrindas valstybės įmonei Registrų centrui iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti pastatą-bendrabutį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (kurio kadastrinius matavimus siekia panaikinti ieškovė). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti lėmė ne galimas kitoje byloje priimti teismo sprendimas, bet reikalavimo pobūdis nagrinėjamoje byloje.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisi, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtinto bylos nutraukimo pagrindo, bylos nenagrinėjęs. Kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, teismas, nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju civilinė byla jau iškelta, teismas, nustatęs, kad ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu, visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu bylos nutraukimo pagrindu. Įstatymas nenumato, kad minėtas bylos nutraukimo pagrindas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. iškelta byla minėtu pagrindu gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje. Kitoks šios teisės normos taikymo aiškinimas prieštarautų civilinio proceso tikslams ir ekonomiškumo principui.

15.       Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinėje byloje pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė šį klausimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas