Civilinė byla Nr. 2-1697-157/2015

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01478-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atskirąjį skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5454-781/2015 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacija „Linava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. D. 155 575,06 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui, nes pagal Gyventojų duomenų registrą atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Neringoje. Remdamasis tuo konstatavo, kad ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 29 straipsnį, nes jame nenumatyta, jog ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo deklaruotą, o ne faktinę gyvenamąją vietą (CK 2.16, 2.17 str.). Atsakovo A. D. faktinė gyvenamoji vieta nesutampa su deklaruota (pirma, pagal darbo sutartį nuo 1995-12-20 iki 2014-09-10 jo darbo ir gyvenamoji buvo Vilniuje; antra, 2014-11-17 patikslintame ieškinyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovas pats yra nurodęs, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius; trečia, ta pati teisėja J. Varanauskaitė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4686-781/2015 liudytojui A. D. šaukimą siuntė taip pat minėtu Vilniuje adresu).

              Apeliantas tvirtina, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį paaiškėtų, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, būtų pagrindas spręsti dėl bylos perdavimo pagal jurisdikciją.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

              Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nustatęs, kad pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą jis teismingas Klaipėdos apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Apeliantas nesutikdamas su tuo teigia, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl ieškinys nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių argumentų, neišeidamas už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.).

              Kaip žinoma, teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos, o teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.).

              Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį tokie registro duomenys yra tik vienas iš kriterijų šiam faktui nustatyti. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Taigi byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

              Nagrinėjamoje byloje, minėta, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vadovavosi ne ieškinyje nurodytu atsakovo A. D. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), bet gyvenamąja vieta ((duomenys neskelbtini), Neringa), kurią šis asmuo yra deklaravęs Gyventojų registre (CPK 179 str. 3 d.).

              Apeliacinis teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais papildomais įrodymais, o taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, rodančiais, kad 1995-12-20, 2014-05-21 darbo sutartyse, sudarytose tarp šalių, ieškovo A. D. ieškinyje teismui, o taip pat jo apeliaciniame skunde šio asmens gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), Vilnius (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2453-803/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2641-727/2015), – sutinka su apeliantu, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, o jo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį paaiškėtų, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, būtų pagrindas spręsti dėl bylos perdavimo pagal jurisdikciją (CPK 34 str. 2 d. 2, 4 p.).

              Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei faktines aplinkybes, apeliacinis teismas panaikina skundžiamą teismo nutartį dėl netinkamo aiškinimo bei taikymo proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinio teismingumo klausimus, o ieškinio priėmimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                      Virginija Čekanauskaitė