Baudžiamoji byla Nr. 1-3000-1049/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26164-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2, 2.12.2.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,

kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 250,00 litų) bauda, kuri to paties teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojat kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui; 2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. 5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, galutine – 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda, į kurią, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, baudą sumokėjęs, kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. G. 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. sugalvojo pasivažinėti su savo sugyventinės Ž. G. automobiliu. Tai darė jos neatsiklausęs ir jai nežinant. Ž. tuo metu buvo darbe. Kai paėmė automobilį, buvo neblaivus. Prieš sėsdamas už vairo buvo išgėręs porą alaus. Pasivažinėti važiavo be jokio tikslo. Grįžus automobiliu atgal į sugyventinės darbovietės – prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę ir ten pastačius automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems paprašius papūsti į alkotesterį, tai padaryti jis atsisakė. Ž. G. dėl automobilio atsiprašė, jų santykiai puikūs, sugyventinė laukiasi kūdikio. Jie su Ž. veda bendrą ūkį, jo kasmėnesines pajamas sudaro apie 800,00 eurų, koks yra sugyventinės darbo užmokestis, neklausė. R. G. yra jo draugės tėtis. Ž. pati pirko automobilį, kurį užrašė tėčio vardu, faktiškai automobilis yra jos. Automobilis pirktas seniai. Automobilį pagal dabartinę būklę įvertintų apie 1 000,00 eurų. Jie jį norėjo parduoti. Automobilis jiems grąžintas, stovi kieme. Automobilį vairuoja Ž. Dabar nupirko kitą automobilį. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Gailisi, kad nepūtė į alkotesterį. Gailisi dėl savo veiksmų.

Išvada dėl N. G. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji nusipirko maždaug prieš trejus metus. Tuo metu ji dirbo ir gyveno užsienyje, todėl automobilį Lietuvoje jos vardu priregistravo jos tėtis R. G.. Automobilis faktiškai priklauso jai, ji prižiūri automobilį, juo naudojasi tik ji, jis pirktas iš jos lėšų. Paskutiniu metu ji su savo sugyventiniu N. G. gyveno (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 13.30 val., minėtu automobiliu ji išvažiavo į darbą, tai yra parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko prie darbo, aikštelėje. N. G. liko namuose, buvo išgėręs alaus. Nesakė, kad jam reikia kažkur nuvykti. Atsarginiai automobilio rakteliai buvo likę namuose. Apie 18.00 val. ji būdama darbe išėjo į kiemą ir pamatė, kad nėra jos automobilio. Supratusi, kad juo išvažiavo N. G., ji iš karto paskambino tėčiui ir sprendė, ką daryti. Kai atvažiavo tėtis, vėl skambino N. G., prašė grąžinti automobilį. N. G. atsakė, kad iki darbo pabaigos ji automobilį ras ten, kur paliko. Kadangi po valandos N. G. automobilio negrąžino, ji paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie vagystę. Kai tėtis rašė prašymą, sakė, jog matė, kaip N. G. grįžta jos automobiliu, jis pravažiavo pro jį. Ji tuo metu dirbo. Jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad automobilis jau aikštelėje. Kai ji išėjo į kiemą, pamatė, kad N. G. sėdi policijos automobilyje, o jos automobilis stovi aikštelėje (tik kitoje vietoje, nei buvo palikusi). Ji, apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad jis šiek tiek apgadintas – sulankstytas kairės pusės sparnas, variklio dangtis, bamperis, išdaužta kairė priekinė lempa. N. G. nesakė, kaip apgadino automobilį. Pastarasis, sugrįžęs iš areštinės, atsiprašė, kad važinėjo jos automobiliu, atlygino padarytą žalą dėl automobilio apgadinimų. Dėl to pretenzijų jam neturi. N. G. jai sakė, kad automobilį vairavo būdamas išgėręs bei atsisakė alkotesteriu tikrintis girtumą (b. l. 66–68).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.40 val. ji, dirbdama radijo šaukiniu „1017“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju E. M. gavo nurodymą vykti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nuvykus, juos pasitiko Ž. G., kuri paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į darbą prekybos centre (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė minėto prekybos centro aikštelėje. Kiek vėliau sužinojo, kad jos sugyventinis N. G., jai nežinant pasiėmė iš namų atsarginius automobilio raktelius, ir nuo minėtos parduotuvės nuvarė automobilį. Moteris nurodė, kad sugyventinis N. G. telefonu pasakė, jog automobilį iki vidurnakčio jai grąžins, tačiau iš karto jo negrąžino. Ž. G. nurodė, kad N. G. gali vairuoti neblaivus, nes tris dienas iš eilės vartoja alkoholį bei yra praradęs teisę vairuoti. Apie 21.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tarnybiniame automobilyje bendraujant su Ž. G. bei kartu su ja buvusiais asmenimis, pamatė pro šalia aikštelės esantį pravažiavimą važiuojantį baltos spalvos automobilį „Audi A3“. Mano, kad automobilio vairuotojas greičiausiai pamatė policijos automobilį, todėl padidino greitį ir pravažiavo. Pas Ž. G. atvykęs R. G. nurodė, kad tai tas pats automobilis, kuriuo greičiausiai važinėja Ž. G. sugyventinis. Kartu su tyrėju E. M. tarnybiniu automobiliu pradėjo vytis minėtą automobilį, važiavo į tą pačią pusę. Mažiau nei už vienos minutės pastebėjo baltos spalvos automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį to paties prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, tik priešingoje parduotuvės pastato pusėje. Nuo automobilio, maždaug 20 (dvidešimt) metrų atstumu, link parduotuvės įėjimo ėjo vyras, apsirengęs ryškios spalvos rūbais – šviesiai žalsvos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, ryškiai mėlynos spalvos šortais. Jie, privažiavę prie šio vyriškio, išlipo ir priėjo prie jo. Vyras akivaizdžiai atrodė neblaivus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Kelis kartus jam nurodė pateikti asmens dokumentą, tačiau jis dokumento nepateikė, norėjo nueiti nuo jų. Toliau bendraujant su vyriškiu jis parodė savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad vartojo alkoholį. Asmens dokumente buvo nurodyta, jog vyriškis yra N. G.. Jam paaiškino, jog jis įtariamas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. N. G. neigė, kad vairavo neblaivus, sakė, kad čia atvyko su pavėžėju „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjas E. M. atliko N. G. dalinę asmens apžiūrą, jo vilkimų šortų šoninėje kišenėje rado automobilio „Audi A3“ raktelį. Prie savęs šis vyras alkoholio neturėjo. Šalia buvęs R. G. nurodė, kad tai minėto automobilio užvedimo raktelis. Kadangi N. G. atrodė akivaizdžiai neblaivus ir įtariamas, kad vairavo, todėl apie 21.50 val. alkotesteriu bandė patikrinti jo blaivumą. N. G. atsisakė pūsti į alkotesterį, teigdamas, kad nevairavo. Jam paaiškino, kad vengimas ir atsisakymas tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas bei dar kelis kartus pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. N. G. atsakė, kad jam nesvarbu dėl baudžiamosios atsakomybės ir jis nesitikrins alkotesteriu. E. M. užpildė neblaivumo nustatymo aktą. N. G. buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Ji apžiūrėjo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone alkoholio butelių nebuvo (b. l. 76–78).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Ž. G. yra jo dukra. Jis, kadangi stipriai buvo susirgęs Covid-19, po šios ligos jam labai stipriai pašlijo sveikata bei atmintis, todėl ne viską prisimena. Jis tiksliai neprisimena, kada automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas. Nepamena, ar jo dukra Ž. G. buvo užsienyje, ar jau buvo grįžusi, kai ji įsigijo šį automobilį. Automobilis buvo pirktas už Ž. G. lėšas. Minėtu automobiliu važinėja, jį prižiūri ir juo naudojasi tik Ž. G.. Automobilį registravo savo vardu, tačiau neprisimena, kodėl jis buvo registruotas ne dukros vardu. (b. l. 72–74).

Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. vyresniosios tyrėjos K. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir šios policijos pareigūnės kaip liudytojos apklausoje. Taip pat nurodyta, kad būtent N. G. sėdėjo „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje ir važiuojant jį vairavo (prieš sulaikant) matė R. G. ir A. T.. N. G. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę. Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 1–5).

Iš 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, kad  buvo apžiūrėta įvykio vieta, taip pat joje rastas automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą automobilį matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis, aplankstytas variklio dangtis, dužęs kairės pusės žibintas, dužęs kairės pusės priešrūkinis žibintas, dešinėje pusėje trūkęs priekinis stiklas, taip pat yra apgadintas dešinėje pusėje esančio galinio vaizdo veidrodėlio išorinis rėmas, kuriame nėra jo stiklo. Matyti, kad automobilio kėbulas turi ir kitų pažeidimų (įlenkimai, pabraižymai, korozijos židiniai). Apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Sony“, automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelis. Nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Įvykio vieta ir automobilis fotografuoti (b. l. 19–38).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. – 2021 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, užfiksuoti policijos pareigūnų uniformose esančiomis kameromis. Vaizdo įrašų ekrano apačioje, kairiajame kampe matyti užrašas „2021-08-01 21.39.23“, fiksuojantis įvykio datą ir laiką. Vaizdo įrašuose matyti, kaip pro prekybos centrą (duomenys neskelbtini), pravažiuoja baltos spalvos automobilis „Audi A3“. Matyti, kaip 21:39:41 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje sustoja baltos spalvos automobilis. Matyti, kaip 21:39:47 val. iš minėto automobilio pro vairuotojo pusėje esančias dureles išlipa vyriškis, kuris eina link prekybos centro įėjimo. Matyti, kad vyriškis vilki ryškiai žalsvos (šviesios) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos šortus, avi raudonos spalvos batus (sportbačius) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. G.). Matyti, jog N. G. eina svyruodamas, jo ėjimo trajektorija nelygi. Matyti, kaip 21:40:35 val. prie N. G. prieina du policijos pareigūnai, kurie jį sulaiko (b. l. 62–63).

Iš 2021 m. rugpjūčio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. 22.10 val. N. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Užfiksuota, jog N. G. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Taip pat atsisakė pasirašyti minėtame akte. (b. l. 18).

Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad transporto priemonė „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugoti į UAB „Augenas“ aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 42).

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo grąžinti transporto priemonę matyti, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis 2021 m. rugpjūčio 23 d. grąžinti Ž. G. (b. l. 47–50, 56).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra R. G. (b. l. 43).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, hečbeko, variklio darbinis tūris – 1968 cm3, pagaminto 2003 metais, kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 2 650,00 eurų (b. l. 45).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas N. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad N. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims kuomet jis, būdamas neblaivus, 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini)  vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, o pareigūnams atvykus į įvykio vengė neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, paaiškino padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vartojo alkoholį tą pačią dieną prieš vairuodamas automobilį. Kaltinamasis paaiškino, įvykio dieną sugalvojo pasivažinėti su savo sugyventinės Ž. G. automobiliu, prieš sėsdamas už vairo buvo išgėręs porą alaus, pasivažinėti važiavo be jokio tikslo, grįžus automobiliu atgal į sugyventinės darbovietės automobilių stovėjimo aikštelę ir pastačius automobilį, jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems paprašius papūsti į alkotesterį, tai padaryti jis atsisakė.

Kaltinime nurodytas ir paties N. G. pripažintas faktines aplinkybes, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, patvirtina liudytojos Ž. G. bei į įvykį pagal pranešimą atvykusios policijos pareigūnės K. S. parodymai ir šios pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime bei neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, kad išlipęs iš automobilio automobilių stovėjimo aikštelėje sutiktas N. G. akivaizdžiai atrodė neblaivus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, o jam atsisakius pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, policijos pareigūnai išaiškinę N. G. atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, įvertinę jo būklę, neblaivumo nustatymo akte užfiksavo nustatytus N. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra, taip pat nurodyta, kad iš automobilio išlipęs N. G. eina svyruodamas, jo ėjimo trajektorija nelygi. Tiek pats kaltinamasis pripažino, tiek policijos pareigūnės K. S. parodymuose, tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog N. G. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų Ž. G. ir R. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami N. G. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas savo veiksmus sėdo už automobilio  „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir vairavo jį (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, pripažino, jog vartojo alkoholį ir vengė pasitikrinti blaivumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais, tarnybiniame pranešime, neblaivumo nustatymo akte ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad jis būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už savo sugyventinės faktiškai valdomo automobilio, registruoto jos tėvo vardu, vairo, sugyventinei apie tai nežinant, ir juo važinėjosi be jokio tikslo, kol pastačius automobilį ir iš jo išlipus buvo sustabdytas policijos pareigūnų kaltinime nurodytoje vietoje, o jam atsisakius tikrintis neblaivumą, policijos pareigūnai N. G. išaiškinę atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, įvertinę jo būklę, jam nustatė neblaivumo požymius. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims), o tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymius. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, apgadino svetimą turtą, ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Asmeniui padariusiam BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. G. praeityje teistas penkis kartus, vėl nesikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 84–88); turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83); psichiatrinių ir priklausomybės įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 100, 102), taigi, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlė skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, sumažinus BK 641 straipsnio pagrindu, skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, per šį laikotarpį kaltinamąjį įpareigojant tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis N. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas, praeityje teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba, yra viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, N. G. parinktina griežčiausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisimas už tą pačią nusikalstamą veiką, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, vėl nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą dėl tyčinio nusikaltimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kas pripažįstama kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), todėl teismas N. G. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nedarys. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės trukmė, kiek didesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tai yra 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam N. G. skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo N. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis N. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, ir nors anksčiau teistas, tačiau absoliuti dauguma teistumų išnykę, pažymėtina tai, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą baudos bausmę yra įvykdęs (sumokėjęs), teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą stiprinti savo socialinius ryšius, nurodė, kad su sugyventine Ž. G. veda bendrą ūkį, pateikė medicininę pažymą, kad sugyventinė laukiasi kūdikio (b. l. 158), kad jis dirba, yra sąlyginai jauno ir darbingo amžiaus (gim. 1985 m.), pateikė darbdavio charakteristiką, iš kurios matyti, kad darbdavys jį vertina teigiamai (b. l. 157), todėl tikėtina, kad jo asmenybės pavojingumas linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju N. G. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam N. G. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas N. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 21.42 (b. l. 108–109) iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.05 val. (b. l. 110–111), iš viso – 1 (viena) para, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, esant atimtai specialiai teisei, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą, jam nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam (b. l. 84–88), baustas administracine tvarka (b. 1. 83), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė N. G. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą, jam nustatyti neblaivumo požymiai, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti N. G. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, būdamas teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką veiką pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, neatlikęs bausmės, ir jau esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti nuo transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 19 d. Be to, pažymėtina, kad N. G. vairavo svetimą Ž. G. priklausantį automobilį, kurį pasiėmė slapčia, juo važinėjo be jokio tikslo, automobilį apgadino. Teismo vertinimu, viso aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis N. G. yra laikytinas piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju, o jo pažeidimai išimtinai susiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, todėl nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 5 (penkerių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 650,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė N. G., buvo įvykdytas jam vairuojant jo sugyventinės Ž. G. tėvui R. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų Ž. G. ir R. G. parodymų matyti, kad minėtas automobilis yra registruotas R. G. vardu, tačiau faktiškai juo naudojasi Ž. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad N. G. automobilį Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė ir vairavo be savo sugyventinės ir jos tėvo žinios, žinodamas ir suprasdamas, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir faktiniam valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų, vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, hečbeko, variklio darbinis tūris – 1968 cm3, pagaminto 2003 metais, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 650,00 eurų, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilį pagal dabartinę būklę įvertintų 1 000,00 eurų.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintas dėl kaltinamojo kaltės, tą patvirtina ir liudytojos Ž. G. parodymai, ir tai nėra pagrindas iš esmės mažinti iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, tačiau atsižvelgtina į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele), be kita ko, nurodyta, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ir kitų pažeidimų, tai yra turi įlenkimų, pabraižymų, korozijos židinių (b. l. 19–38), todėl vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje nurodomas panašios komplektacijos ir atitinkamų metų laidos automobilių kainas, teismas iš kaltinamojo išieškotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mažina iki 2050,00 eurų.    

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, iš kaltininko išieškotina dalį konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma, tai yra 2050,00 eurų, kas laikytina protinga, proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (kaltinamojo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos.  

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: N. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje voke (b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina N. G.; N. G. traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje voke (b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 21.42 iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.05 val., iš viso – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš N. G. išieškoti konfiskuotino turto – R. G. priklausančio automobilio Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2050,00 (du tūkstančius penkiasdešimt) eurų.

N. G. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (2050,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (kaltinamojo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. G.; N. G. traktorininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“; kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                    Audrius Meilutis