Civilinė byla Nr. 3K-3-517/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5;
40.1; 42.11.5; 44.5.1; 45.1;114.11; 121.21(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos
Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Žvalguva“
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB ,,Žvalguva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Rapsoila“ dėl nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sutarčių
vykdymą, pasibaigimą, teismo sprendimo turinį, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi
į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 164 281,96 Lt nuostolių atlyginimo,
6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad 2008 m. rugsėjo
19 d. sudarė su atsakovu aliejaus pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. spalio 20
d. priedą prie sutarties Nr. 1-1, kuriais atsakovas įsipareigojo iki 2008 m.
gruodžio 5 d. nupirkti iš ieškovo 200 t šalto presavimo neapdirbto rapsų
aliejaus (toliau – ir aliejus) ir sumokėti po 2700 Lt už toną, pridedant PVM.
Atsakovas nupirko tik 21,82 t aliejaus. Siekdamas išvengti nuostolių ir 2009
metais nukritus aliejaus kainoms rinkoje, ieškovas atsakovo nenupirktą aliejaus
kiekį (178,18 t) pardavė po 1778 Lt už toną, pridedant PVM, UAB ,,Mestila“.
Ieškovo nuomone, susidaręs kainų skirtumas – 164 281,96 Lt, laikytinas ieškovo
patirtais nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas
nustatė, kad šalys 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarė aliejaus pirkimo-pardavimo
sutartį ir 2008 m. spalio 20 d. pasirašė jos priedą Nr. 1-1, kuriais ieškovas
įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 5 d. pateikti atsakovui 200 t šalto presavimo
neapdirbto rapsų aliejaus, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už
pateiktą aliejų po 2700 Lt už toną. Ieškovas iki 2008 m. gruodžio 5 d. pateikė
atsakovui tik 21,82 t aliejaus. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog,
galiojant sutarčiai, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d.,
atsakovas atsisakė pirkti ar priimti sutartyje aptartą produkciją (CPK 178
straipsnis). Pretenzijas dėl nenupirktos produkcijos ieškovas pareiškė
atsakovui jau pasibaigus aliejui įsigyti nustatytam terminui, nurodytam
sutarties priede Nr. 1-1. Teismas pažymėjo, kad šalys privalo vykdyti sutartis
tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), ieškovas nesilaikė šių sutarčių
vykdymo principų, todėl teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir negali
būti tenkinamas.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos
teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo
atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme
apmokėti atlyginimą. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą,
kad pagal šalių sudarytos sutarties 2.1 punktą sutarties priedai galioja tol,
kol šalys visiškai įvykdys abipusius įsipareigojimus, nes sutarties priede Nr.
1-1 įtvirtintas konkretus jo galiojimo terminas – iki 2008 m. gruodžio 5 d. Iki
šio termino pabaigos atsakovas neatsisakė pirkti sutarto kiekio aliejaus,
nepareiškė ieškovui, kad galbūt negalės įvykdyti sutartinų įsipareigojimų;
ieškovas kreipėsi raštu į atsakovą dėl šalių sutarties priedo Nr. 1-1 vykdymo
tik 2009 m. sausio 19, 27 dienomis, t. y. po to, kai sutartis turėjo būti
įvykdyta, ir tik tada atsakovas ieškovui pareiškė, kad likusio aliejaus kiekio
negalės nupirkti. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad
atsakovas tinkamai vykdė prievoles pagal šalių sutarties priedą Nr. 1-1 ir
nepadarė savo veiksmais nuostolių ieškovui.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad ieškovas atsakovui aliejaus nepristatė galbūt dėl prastos
aliejaus kokybės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokią išvadą pagrindžia ieškovo ir
UAB „Mestila“ 2009 m. vasario 12 d. sudaryta aliejaus pirkimo-pardavimo
sutartis ir jos priedas. Ieškovo UAB „Mestila“ parduoto aliejaus kokybės
rodikliai yra žemesni nei to, kuris galėjo būti parduotas atsakovui. UAB
„Mestila“ iš ieškovo pirko aliejų, kuriame vandens dalis buvo ne daugiau kaip
0,25 procento, o atsakovui galėjo būti pristatomas toks aliejus, kuriame
vandens dalis buvo ne daugiau kaip 0,1 procento. Dėl skirtingų aliejaus
perdirbimo technologijų atsakovui reikalingas labai aukštos kokybės aliejus, o
UAB „Mestila“, turinti papildomą žaliavinio aliejaus apdorojimo įrangą, gali
kaip pirminę žaliavą įsigyti ir prastesnės kokybės aliejaus. Dėl to teisėjų
kolegija laikė pagrįstai tikėtina aplinkybę, kad ieškovas, negalėdamas parduoti
prastos kokybės aliejaus atsakovui, jo nebepristatė, o vėliau aliejų pardavė
UAB „Mestila“ už gerokai mažesnę kainą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB ,,Žvalguva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m.
lapkričio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –
ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Bylą
nagrinėję teismai neanalizavo ir nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų, taip
pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 186 straipsnio 4 dalies, 250 straipsnio,
263 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus UAB ,,Mestila“ parduoto
aliejaus kokybės, rėmėsi tik kasatoriaus ir UAB ,,Mestila“ sudaryta aliejaus
pirkimo-pardavimo sutartimi, bet neatsižvelgė ir neanalizavo kasatoriaus
pateiktų nepriklausomų ekspertų atliktų laboratorinių tyrimų išvadų, pagal
kurias aliejaus, kurį kasatorius pristatė UAB ,,Mestila“ drėgnumas (vandens
kiekis jame) yra 0,07 procento, t. y. jo kokybė yra aukštesnė už tą, kurios
reikalavo atsakovas (0,1 procento drėgnumas). Kasatoriaus nuomone, šie įrodymai
paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad aliejus buvo netinkamos
kokybės ir dėl to kasatorius jo nepristatė atsakovui. Teismai netyrė 2009 m. sausio
22 d. atsakovo atsiliepimo į kasatoriaus pretenziją Nr. 08/13, kuriuo jis
pripažino, kad atsisako nupirkti aliejų pagal šalių sudarytą sutartį, nes
neturi vietos jam laikyti ir nėra aliejaus pirkėjų. Kasatoriaus nuomone, šis
įrodymas patvirtina, kad ne kasatorius nepristatė aliejaus, o atsakovas jo
nepriėmė. Apeliacinės instancijos teisme žodinio bylos nagrinėjimo metu
atsakovo atstovė V. M. pripažino, kad aliejaus nepirko iš kasatoriaus dėl to,
kad, pasirašius sutartį, rinkoje labai nukrito aliejaus kainos ir atsakovui
nebebuvo naudinga vykdyti sutartį. Šie parodymai užfiksuoti teismo posėdžio
protokole Nr. 1, tačiau teismas jų nevertino ir į juos neatsižvelgė.
2. Apeliacinės
instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, taip pažeidė CPK
98 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalį, 320 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės
instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato
pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą, tačiau jo
priteisti atsakovas neprašė; nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme
atsakovui neatstovavo advokatas.
3. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 329
straipsnio 2 dalies 4 punktą, 331 straipsnio 4 dalį, nes skundžiamos nutarties
motyvuojamąją dalį surašė pažodžiui atkartodamas atsakovo atsiliepimo į
apeliacinį skundą argumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004
m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 16 punkte nurodyta,
kad teismo sprendime, nutartyje nepriimtinas liudytojų parodymais ir kitais
įrodymais gautų duomenų pažodinis atkartojimas. Kasatoriaus nuomone, toks
draudimas taikytinas ir teismui remiantis atsiliepime nurodytais duomenims.
4. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai nustatė šalių sudarytos sutarties pabaigos
terminą ir pažeidė CK 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai taikė CK
6.33-6.35 straipsnius, netinkamai taikė CK 6.205 straipsnį, nesivadovavo ir netaikė
6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
prievolė pasibaigia, kai ji yra tinkamai įvykdoma. Tokia pati nuostata
įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 2.1 punkte, kuriame nustatyta, kad
sutarties priedai lieka galioti tol, kol abi šalys visiškai įvykdys visus
abipusius įsipareigojimus. Sutarties 11.3 punkte šalys susitarė, kad sutartis
galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d. Kadangi atsakovas nupirko tik dalį sutarto
aliejaus kiekio, tai prievolę jis įvykdė netinkamai. Kad tinkamas prievolės
įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia,
nurodoma ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Erama“ v. D. E., bylos Nr.
3K-3-257/2010). Iki 2008 m. gruodžio 5 d. atsakovas turėjo nupirkti iš
kasatoriaus sutartą kiekį aliejaus. Kasatoriaus nuomone, ši data yra aliejaus
nupirkimo, bet ne sutarties pabaigos terminas; ta aplinkybė, kad atsakovas
nenupirko aliejaus iki 2008 m. gruodžio 5 d., nereiškia, jog jis išvengė savo
prievolių vykdymo ir neatsako už dėl sutarties neįvykdymo kitos šalies patirtus
nuostolius. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad
kasatorius pareiškė pretenzijas atsakovui pasibaigus sutarties galiojimo
terminui. 2008 m. gruodžio 5 d. atsakovas dar nebuvo pažeidęs savo prievolės,
todėl kasatoriui nebuvo pagrindo reikšti jam pretenziją; tai jis padarė po
nurodytos datos, atsakovui atsisakius pirkti likusį aliejaus kiekį. Nepagrįsti
apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad kasatorius nepristatė aliejaus
atsakovui. Kasatorius buvo suinteresuotas parduoti aliejų atsakovui už
sutartyje nustatytą kainą, nes aliejaus kainos rinkoje labai nukrito, o
atsakovui vykdyti sutartį tapo nenaudinga. Atsakovui atsisakius nupirkti likusį
kiekį aliejaus, kasatorius sudarė naują aliejaus pirkimo-pardavimo sutartį su
UAB ,,Mestila“, tačiau pardavė aliejų už mažesnę kainą ir dėl kainų skirtumo
patyrė nuostolių, kurie atsakovo atlygintini. Kasatoriaus teigimu, tokias
išvadas patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB
,,Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Rapsoila“ sutiko su kasacinio skundo
argumentais, kad 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos
teisme apmokėti atlyginimas iš ieškovo atsakovui priteistas nepagrįstai, dėl
kitų kasacinio skundo argumentų pateikė tokius nesutikimo su jais motyvus:
1. Viena šalių
sudarytos sutarties sąlygų buvo ta, kad kasatorius pristatys atsakovui sutartą
kiekį aliejaus (200 t) iki 2008 m. gruodžio 5 d., tačiau iki nustatyto termino
pabaigos jis įvykdė tik dalį savo įsipareigojimų – pristatė 21,82 t aliejaus.
2009 m. sausio 19 ir 27 d. pretenzijomis, jau pasibaigus sutarties galiojimo
terminui, kasatorius pareikalavo, kad atsakovas vykdytų savo sutartinius
įsipareigojimus, t. y. nupirktų likusią dalį aliejaus. Atsakovas nurodė
kasatoriui priežastis, dėl kurių negali nupirkti iš jo aliejaus ir taip
pratęsti sutarties galiojimo termino. Tačiau, atsakovo teigimu, tai nereiškia,
kad jis atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nes niekada neteigė,
kad nebūtų priėmęs ieškovo pateikto aliejaus, jei jis būtų buvęs pateiktas
sutartyje nustatytu laiku.
2. Kasatoriaus
pateiktos išvados dėl aliejaus kokybės padarytos, naudojant mėginius, paimtus
iš aliejaus, kuris parduotas UAB ,,Mestila“. Šie tyrimai atlikti, pasibaigus
šalių sudarytos sutarties galiojimo terminui; iš pateiktų protokolų negalima
nustatyti, iš kokio kiekio aliejaus šie mėginiai paimti, ar kasatorius turėjo
reikiamos kokybės ir kiekio aliejaus, kurį būtų galėjęs pristatyti galiojant
šalių sudarytai sutarčiai. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas
nevertino šių įrodymų, kaip patvirtinančių kasatoriaus galimybę įvykdyti savo
sutartinius įsipareigojimus, ir priėjo prie išvados, kad kasatorius sutarties
galiojimo laikotarpiu galbūt neturėjo sutartimi nustatytos kokybės aliejaus ir
dėl šios priežasties atsakovui jo nepristatė. Apeliacinės instancijos teismas
tinkamai įvertino atsakovo atstovės V. M. pasisakymą: atstovė pripažino tą
faktą, kad atsakovui būtų buvę finansiškai nenaudinga, jei kasatorius būtų
įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir pristatęs atsakovui aliejų, nes jo
kaina rinkoje buvo labai nukritusi, tačiau atstovė nepasakė, jog atsakovas būtų
nepriėmęs sutarto kiekio aliejaus, jei tik ieškovas būtų jį pristatęs į sutartą
vietą nustatytais terminais.
3. Apeliacinės
instancijos teismo nutartis atitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus
ir jos naikinti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo nėra
pagrindo.
4. Apeliacinės
instancijos teismas tinkamai nustatė aliejaus pristatymo atsakovui terminą.
Sutartis buvo pasirašyta 2008 m. rugsėjo 19 d., sutarties priedas Nr. 1-1 –
2008 m. spalio 20 d. Būtent jame nustatytas pristatytino aliejaus kiekis ir jo
pristatymo terminas – iki 2008 m. gruodžio 5 d. Kasatorius nesiėmė jokių
aktyvių veiksmų, kad pristatytų aliejų atsakovui nustatytu terminu, o
kasatoriaus sudaryta sutartis su UAB ,,Mestila“ neįrodo, kad kasatorius pardavė
tą aliejų, kuris galėjo būti parduotas atsakovui. Atsakovo nuomone, tarp šalių
ir vėliau kasatoriaus ir UAB ,,Mestila“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties
nėra priežastinio ryšio, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
netaikė CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl kasatoriaus galbūt patirtų
nuostolių apskaičiavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prievolės
termino praleidimo kaip įvykdymo trūkumo
Sutartys, kaip
dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai, yra civilinėje apyvartoje dominuojantis
civilinių teisių ar pareigų atsiradimo pagrindas. Sutartis - dviejų ar daugiau
asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius
santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o
pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal
sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos
dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar
savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti
sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento
sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti
prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti
sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama
įstatymu.
Sutarčių vykdymo
principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo,
protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti
sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir
kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu;
jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi
dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių
pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Sutarties neįvykdymu
laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant
netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205
straipsnis). Skolininkui neįvykdžiusiam prievolės pagal sutartį,
atsiranda neigiami teisiniai padariniai: kreditorius, atsižvelgiant į
aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių
gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą
sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti
vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt. (CK 6.6.207- 6.217 straipsniai), taip
pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas
(sutartinė atsakomybė) (CK 6.256 straipsnis).
Sprendžiant dėl
sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti sutarties
neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206
straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis
buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio
rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo)
įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti
teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos
proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui. Skolininkas atleidžiamas nuo
atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties neįvykdė dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) – aplinkybių, kurių negalėjo
kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kai negalėjo
užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212
straipsnis).
Sutartyje
nustatyto prievolės vykdymo termino praleidimas yra sutarties nevykdymas (CK
6.205 straipsnis). Prievolės įvykdymo terminas sutartyje gali būti nustatytas
nurodant konkretų įvykdymo laiką arba laikotarpį, per kurį prievolė turi būti
įvykdyta. Pavėluotas prievolės vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, o tokio
pažeidimo įtaka tolesniam sutarties vykdymui priklauso nuo termino praleidimo
reikšmės ir įtakos šalių interesų pusiausvyrai. Dėl prievolės įvykdymo termino
praleidimo pasekmių spręstina pagal prievolių esmę, šalių elgesį, konkrečias
aplinkybes, su kuriomis siejamas termino praleidimas, kiek ilgai terminas
praleistas ir pan. Jeigu termino praleidimas per se yra esminis
sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, apie tai
informuodama kitą šalį CK 6.218 straipsnyje nustatyta tvarka – iki pasiūlymo
vykdyti prievolę pavėluotai arba per protingą terminą po tokio pasiūlymo gavimo
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2010 m. balandžio 6
d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr.
3K-3-148/2010). Termino praleidimas vertintinas kaip esminis sutarties
pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę nutraukti sutartį, jeigu yra
pagrindas konstatuoti, kad prievolės pagal sutartį vykdymo termino pakeitimas
gali turėti neigiamų, įprastos verslo rizikos pasekmes viršijančių, pasekmių kitos
sutarties šalies interesams. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas esminis,
aktualūs CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendri visoms sutarčių rūšims
kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės
sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217
straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti
atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada,
jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo
didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas
esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti
įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės
suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis
negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai
tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai
dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį
pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d.
nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr.
3K-P-346/2004).
CK 6.209
straipsnyje įtvirtinta galimybė išsaugoti sutartį, kurios įvykdymo terminas
praleistas, net jeigu tai yra esminis sutarties pažeidimas: kreditorius tokiu
atveju turi teisę nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, apie
tai raštu informuodamas skolininką (CK 6.209 straipsnio 1 dalis), tokį
pranešimą pateikęs kreditorius papildomo termino laikotarpiu neteka teisės
taikyti kitų gynimosi būdų, išskyrus savo prievolių vykdymo sustabdymą ar
nuostolių atlyginimą (CK 6.209 straipsnis 2 dalis), skolininkui turi būti
suteikiama reali galimybė įvykdyti sutartį. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad
pagal įstatymą (CK 6.209 straipsnio 1 dalis), kai termino praleidimas reiškia
esminį sutarties pažeidimą, nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti yra
kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Jeigu sutarties termino praleidimas nėra
esminis sutarties pažeidimas, kreditorius negali vien šiuo pagrindu nutraukti
sutarties, tačiau jis įgyja tokią teisę, jeigu skolininkas sutarties neįvykdo
ir per protingą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). CK 6.209
straipsnio 3 dalis aiškintina ir taikytina kartu su CK 6.217 straipsnio 3
dalimi, kurioje nustatytas papildomas CK 6.217 straipsnio 2 dalies požiūriu
vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas: kai sutarties įvykdymo terminas
praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo
sutarties per papildomai nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v.
I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2010
m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K.,
bylos Nr. 3K-3-148/2010).
Aptartas
teisinis reguliavimas lemia, kad nagrinėjant ginčus dėl netinkamo sutartinių
prievolių vykdymo nagrinėjimo dalyku byloje inter alia turi būti šios
aplinkybės: sutarties neįvykdymo faktas, sutarties šalių veiksmai, turėję
įtakos netinkamam prievolės įvykdymui, ar nuo šalių nepriklausančios force
majeure aplinkybės, sutarties neįvykdymo įtaka sutarties šalių interesams,
įstatyme ar sutartyje nustatytos nukentėjusios šalies teisių gynimo būdo
taikymo prielaidos.
Sutartis - jos
dalyvių suderintos valios - konsensuso - išraiška. Įstatyme konsensualinės
sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių
sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis); jeigu šalys nesusitarė dėl
esminių sutarties sąlygų, sutartis laikoma nesudaryta. Kokios sutarties sąlygos
yra esminės, priklauso nuo sutarties rūšies. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta
dėl pirkimo - pardavimo sutarties, kuri savo pobūdžiu yra konsensualinė,
vykdymo. Pirkimo - pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena
šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui)
nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę)
ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
Esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga – susitarimas dėl sutarties dalyko,
t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties
turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306
straipsnis).
Nagrinėjamoje
byloje teismų nustatyta, kad šalys 2008 m. rugsėjo 19 d. pasirašė rapsų
aliejaus pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinių augalinio
rapsų aliejaus pardavimo sąlygų laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d., pristatant
sutartą kiekį prekių kas mėnesį. Šalių 2008 m. rugsėjo 19 d. aliejaus pirkimo-pardavimo
sutartyje nėra susitarimo dėl sutarties dalyko, t. y. neįvardinta, kokį kiekį
rapsų aliejaus pardavėjas įsipareigoja perduoti, o pirkėjas - priimti ir už jį
sumokėti. Šios sutarties esmė (kaip matyti iš jos turinio) - šalių siekis
bendrai sutarti dėl pagrindinių augalinio rapsų aliejaus pardavimo sąlygų
laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pagal savo turinį ši sutartis laikytina
organizacinio pobūdžio sutartimi dėl bendradarbiavimo, nesant susitarimo dėl
pirkimo-pardavimo sutarties dalyko, jos pasirašymas nesukūrė pirkimo-pardavimo
sutarties teisinių pasekmių. Pirkimo-pardavimo sutartį šalys sudarė
pasirašydamos 2008 m. spalio 20 d. sutarties priedą Nr.1-1, kuriame yra
sutarta dėl sutarties dalyko - prekės pavadinimo ir kiekio - 200 t šalto
presavimo neapdirbto rapsų aliejaus pirkimo-pardavimo iki 2008 m. gruodžio 5
d., sutartyje nurodyta prekės kaina, pristatymo sąlygos, kokybės reikalavimai,
apmokėjimo terminas ir būdas. Pasirašydamas sutarties priedą Nr. 1-1,
kasatorius įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 5 d. perduoti atsakovui sutartą
kiekį rapsų aliejaus, o atsakovas - šią prekę priimti ir už ją sumokėti. Šis
terminas bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai pripažintas prievolės vykdymo
terminu ir yra aktualus šalių ginčo sprendimui. Kasatoriaus teiginys, kad
prievolės vykdymo terminu laikytina organizacinės sutarties pabaigos data -
2009 m. gruodžio 31 d. – neturi faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei šalių
susitarimas, nei įstatyme įtvirtintas reguliavimas nesieja su šia data šalių
įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalių sutartimi
sulygtas prekių – 200 t rapsų aliejaus - pateikimo terminas buvo apibrėžtas
laikotarpiu nuo sutarties priedo Nr.1-1 pasirašymo 2008 m. spalio 20 d. iki
2008 m. gruodžio 5 d. Nors kasatorius teigia savo prievoles vykdęs tinkamai,
tačiau byloje pateikti įrodymai rodo, kad iki 2008 m. gruodžio 5 d. jis pateikė
tik 21,82 t aliejaus, pretenziją su raginimu toliau pirkti aliejų (bet ne pačią
prekę) jis atsakovui pateikė tik 2009 m. sausio 19 d., t. y. praėjus pusantro
mėnesio nuo sutarto prekių pateikimo laiko, į tai atsakovas atsakė, kad dėl
pakitusios situacijos rinkoje (sumažėjusių kainų, kritusios paklausos, UAB
,,Mažeikių nafta“ atsisakymo pirkti jų produkciją, krizinės ekonominės
situacijos) atsisako pirkti aliejų, nes tai pakenktų jo ekonominei padėčiai.
Atsakovo atsakymas į kasatoriaus pretenziją kvalifikuotinas kaip pranešimas
apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde
neįvardyti įrodymai, kurie patvirtintų kasatoriaus teiginius, kad iki 2008 m.
gruodžio 5 d. atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti prekę - kasatoriaus pagal
sutartas sąlygas pateiktą rapsų aliejų; kasaciniame skunde taip pat nenurodomi
konkretūs proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos ištaisius būtų prieita prie
priešingų išvadų dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių, negu tai procesiniuose
dokumentuose padarė bylą nagrinėję teismai. Taigi byloje nustatyta, kad kasatorius
praleido terminą sutartam prekių kiekiui pateikti, t. y. neįvykdė sutarties.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad dėl
tokio sutarties pažeidimo atsakovas turėjo teisę atsisakyti pirkti aliejų.
Prievolių vykdymo terminas pagal sutarties priedą Nr.1-1 buvo pusantro mėnesio,
tiek pat kasatorius praleido prievolės vykdymo terminą, toks termino
praleidimas yra didelis. Vertinant termino praleidimo įtaką sutarties šalių
interesams reikšminga tai, kad, kaip rodo bylos duomenys, aktualiu laikotarpiu
padėtis rapsų aliejaus rinkoje buvo nestabili: kito tiek prekės paklausa, tiek
jos kainos, konkrečiai, tuo metu, kai kilo šalių ginčas dėl sutarties vykdymo,
rapsų aliejaus paklausa ir jo kainos, palyginus su sutarties sudarymo laiku,
buvo sumažėjusios. Sudarydamos sutartį, šalys vertino tuo metu buvusias
faktines aplinkybes, inter alia situaciją rapsų aliejaus rinkoje, jo
kainas, ir pagal tai prognozavo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo pasekmes
savo interesams. Kasatoriui tiek daug praleidus prekių pateikimo terminą ir per
šį laikotarpį pasikeitus situacijai rinkoje, yra pagrindas pripažinti, kad
prievolės pagal sutartį vykdymo termino pakeitimas turėtų neigiamų, įprastos
verslo rizikos pasekmes viršijančių, pasekmių atsakovo interesams ir
neleistinai pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyrą kasatoriaus naudai.
Atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, termino praleidimas
vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas turėjo teisę
atsisakyti pirkti prekes.
Byloje
nenustatyta, kad, kasatoriui pateikus prekes, atsakovas jas atsisakė pirkti dėl
blogos aliejaus kokybės, todėl teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo
motyvus dėl galimos prastos aliejaus kokybės vertina kaip perteklinius. Taigi šios
kasacinio skundo dalies argumentai, kaip neturintys įtakos bylos sprendimui
iš esmės, neatitinka kasacijos pagrindų reikalavimų, todėl nenagrinėtini.
Dėl teismo
sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimų
Teismo
sprendimas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus CPK 270
straipsnyje, pagal šio straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje
glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų,
kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas
atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas
vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Paprastai ginčo bylose šalys
išreiškia priešingas teisines pozicijas. Priimdamas sprendimą vienos ginčo
šalies naudai, teismas iš esmės pripažįsta, kad ji yra teisi, todėl visiškai ar
iš dalies sutinka su jos pateiktais teisiniais argumentais. Įstatyme teismo
sprendimo motyvams nekeliamas originalumo (naujumo) reikalavimas, todėl situacija,
kai motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, sutampa su byloje
dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, nėra
proceso teisės pažeidimas per se, juolab - teismo sprendimo negaliojimo
pagrindas (CPK 329 straipsnis). Nėra pagrindo teigti, kad toks teismo
sprendimas yra be motyvų, dėl jo atitikties proceso teisės normoms sprendžiama
pagal išdėstytų motyvų turinį, išsamumą, atitiktį faktinėms aplinkybėms ir
įstatymams ir kitiems CPK įtvirtintiems reikalavimams. Dėl to kasatoriaus
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, 265
straipsnio 1 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 331 straipsnio 4 dalį, nes
motyvuojamąją skundžiamos nutarties dalį surašė pažodžiui atkartodamas atsakovo
atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atmestini kaip nepagrįsti.
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad tokia praktika, kai teismas procesinio sprendimo
motyvuojamoje dalyje pažodžiui atkartoja dalyvaujančių asmenų paaiškinimus,
nėra pozityvi ir skatintina teismo proceso veiklos kultūros bei etikos
požiūriu, nes sudaro atsainaus požiūrio į teismo sprendimo surašymą įspūdį,
proceso dalyviams gali kelti abejonių teismo kompetencija, nešališkumu,
sprendimo teisėtumu ir panašias nepageidaujamas pasekmes.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinės
instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato
pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Kaip teigia
kasatorius ir pripažįsta atsakovas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos
teisme atsakovui neatstovavo advokatas, atsakovas neprašė priteisti atstovavimo
išlaidų atlyginimo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2000
Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kasatoriaus atsakovui priteista
nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai keistina.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš
kasatoriaus.
Dėl išdėstytų
argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės apeliacinės
instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą nutartį
remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17
d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovo UAB ,,Žvalguva“
atsakovui UAB ,,Rapsoila“ priteistas 2000 Lt (du tūkstančiai litų) išlaidų
advokato pagalbai apmokėti teisme atlyginimas, kitą nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo UAB ,,Žvalguva“ valstybei 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 ct)
išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme,
atlyginimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė