Civilinė byla Nr. 2-2299/2013

Teisminio proceso Nr.2-55-3-00726-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 102.2.; 102.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties dalies, kuria buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui (direktoriui) D. K. (D. K.) buvo skirta 5 000 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su BUAB „Vienos kava“ bankroto procedūrų vykdymu.

2012 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal ieškovo UAB „Vienos kava“ direktoriaus D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vienos kava“ iškelta bankroto byla. 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi skyrė buvusiam UAB „Vienos kava“ vadovui D. K. 5 000 Lt baudą; apribojo D. K. teisę 3 (trejiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl praleisto įstatymo  nustatyto termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą panaikinti jam skirtą baudą ir atnaujinti terminą prašymui paduoti, nurodė, kad 2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį gavo tik gegužės 4 d., todėl laiko, kad terminas prašymui dėl paskirtos baudos panaikinimo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl baudos panaikinimo.

              Teismas, atsižvelgdamas į CPK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo paduoti. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį pareiškėjas gavo 2013 m. gegužės 4 d., o pareiškimą dėl baudos panaikinimo ir termino prašymui paduoti atnaujinimo pateikė 2013 m birželio 27 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškimą dėl baudos panaikinimo padavė praėjus net 51 (penkiasdešimt vienai) dienai nuo termino pareikšti šį procesinį dokumentą pabaigos, kas sudaro pagrindą teigti, jog terminas pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti yra praleistas žymiai. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė kitų termino pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti praleidimo priežasčių, kurias teismas galėtų kvalifikuoti kaip svarbias ir pateisinančias tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškimą dėl baudos panaikinimo priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis buvo gauta tik 2013 m. gegužės 4 d., todėl termino prašymui panaikinti baudą skaičiavimas nuo nutarties priėmimo dienos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui įtvirtintam CK 1.5 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teises.
2. Teismas be pagrindo rėmėsi CPK 107 straipsnio 1 dalimi, nes bauda pareiškėjui buvo paskirta ne pagal CPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ir teismo nutartyje nurodytas terminas netaikytinas, kas duoda pagrindą spręsti, kad pareiškėjas termino apskritai nepraleido.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą priimti pareiškimą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į teismą, paskyrusį baudą, su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (apeliantas) D. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti jam baudą, teismo paskirtą vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu. Taip pat prašė atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi atmetė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl baudos panaikinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui bauda buvo skirta pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi (101-103 b. l., 2 t.), kuri apeliantui asmeniškai įteikta 2013 m. gegužės 4 d. (105 b. l., 2 t.). Keturiolikos dienų terminas pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti pasibaigė 2013 m. gegužės 6 d., o pareiškimą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ir prašymą termino pareiškimui paduoti atnaujinimo apeliantas teismui pateikė 2013 m. birželio 27 d. (141-161 b. l., 2 t.), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Apeliantas pareiškimą dėl baudos panaikinimo padavė praėjus 51 (penkiasdešimt vienai) dienai nuo termino pateikti šį procesinį dokumentą pabaigos ir praėjus 53 (penkiasdešimt trims) dienoms nuo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria paskirta bauda, įteikimo jam dienos. Taigi, apeliantas labai ženkliai praleido terminą procesiniam veiksmui atlikti skaičiuojant tiek nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo dienos, kada prasideda termino eiga, tiek ir nuo šios nutarties įteikimo jam dienos. Pažymėtina, kad ta pačia 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliantui buvo paskirta ir kita ĮBĮ numatyta sankcija – trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Dėl šios nutarties dalies apeliantas 2013 m. gegužės 13 d. padavė atskirąjį skundą. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties dalyje dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo (110-111 b. l., 2 t.) ir 2013 m. birželio 27 d. pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo yra iš esmės identiški, pagrįsti tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tais pačiais argumentais, skiriasi tik apelianto reikalavimas. Apeliantas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą nurodė tik aplinkybę, kad nutartis, kuria paskirta bauda, jam įteikta tik 2013 m. gegužės 4 d., tačiau nenurodė jokių kitų termino praleidimo priežasčių, kurias teismas galėtų įvertinti kaip svarbias ir pateisinančias tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį (CPK 78 str. 1 d.).

Teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį be pagrindo rėmėsi CPK 107 straipsnio 1 dalimi, nes bauda apeliantui buvo paskirta ne pagal CPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras: kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ numato galimybę taikyti bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims tam tikras sankcijas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 14 d.), tačiau nereglamentuoja pritaikytos sankcijos panaikinimo ar teismo procesinio sprendimo, kuriuo sankcija paskirta, apskundimo. Teismas pareiškimus dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo sprendžia taikydamas bendras civilinio proceso teisės normas, tame tarpe ir CPK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, faktas, kad asmeniui paskirta ne CPK, o specialiame Įmonių bankroto įstatyme numatyta sankcija, nereiškia, kad sprendžiant dėl šios sankcijos panaikinimo ar termino paduoti pareiškimą dėl sankcijos panaikinimo atnaujinimo, negali būti taikomos CPK nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl baudos panaikinimo paduoti, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškimą dėl baudos panaikinimo. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                  Artūras Driukas