Civilinė byla Nr. 2S-642-264/2011

                                                 Pirmosios instancijos teismo teisėja Irma Blekaitienė

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 128.12; 122.2;122.4;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. T. ir suinteresuotų asmenų E. I. ir E. I. įstatyminės atstovės I. I. atskiruosius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė, E. I. ir E. I., atstovaujami įstatyminės atstovės I. I.,

n u s t a t ė :

Pareiškėja pateikė teismui skundą (b.l.1-3), kuriuo prašė įpareigoti Lazdijų rajono 1 notarų biuro notarę Stefaniją Valukonienę išduoti A. T. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į likusią ½ dalį, t.y. į visą R. V. I., mirusios 2010 m. sausio 7 dieną turtą, kurį sudaro: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 166/332 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); piniginis indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis ir atkuriamosiomis santaupomis, esantis „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. Nr. 4645), terminuoto indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėja nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d. mirė jos motina R. V. I.. R. V. I. testamento nebuvo sudariusi. Palikimą, kaip įpėdinė pagal įstatymą, pateikdama notarui pareiškimą priėmė A. T.. A. T. brolis I. I. mirė 2010 m. sausio 10 d. nespėjęs priimti palikimo, dėl ko teisė priimti jam priklausančią dalį perėjo jo įpėdiniams, nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I., jų atstovė pagal įstatymą I. I.. I. I. ir I. I. santuoka nutraukta 2010-01-10. E. I. ir E. I., kuriuos atstovauja įstatyminė atstovė I. I. įstatymo nustatytu terminu R. V. I. palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, A. T. paveldėjimo teisės liudijimas turėjo būti išduotas į visą R. V. I. likusį po mirties turtą. Notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ dalį turto. Į likusią ½ dalį R. V. I. turto notarė 2010-10-04 atsisakymu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškėjos manymu, notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nepagrįstas. Nepilnamečiai E. I. ir E. I., kuriems pagal įstatymą atstovauja I. I. palikimo nepriėmė.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad 2010-01-07 mirė A. T. motina R. V. I.. Mirus motinai atsirado palikimas. A. T. į ½ dalį atsiradusio palikimo, pateikdama notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, priėmė. Į kitą dalį atsiradusio palikimo paveldėjimo teisės liudijimą išduoti notarė atsisakė, nes A. T. turėjo brolį I. I., kuris 2010-01-10 mirė, nespėjęs priimti palikimo. Tačiau teisė priimti R. V. I. palikimo dalį tenkančią I. I. perėjo jo įpėdiniams: nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I., kuriuos pagal įstatymą atstovauja jų motina I. I.. E. I. ir E. I. yra nepilnamečiai, todėl jų motina turi gauti teismo leidimą vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Kadangi vaikų įstatyminė atstovė to nepadarė todėl susidarė faktinė padėtis, kurioje nepilnamečiai vaikai ne dėl savo kaltės gali netekti teisėtai jiems priklausančios palikimo dalies. I. I. gyveno kartu su motina R. V. I., jame liko gyventi ir po motinos mirties (paveldėjimo byla b.l 27,29.). Tai leidžia daryti prielaidą, kad I. I. galėjo priimti motinos R. V. I. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų teisė į senelės palikimą, atsiradusį įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jų pačių ar jų įstatyminės įpėdinės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

E. I. ir E. I. įstatyminė atstovė I. I. atskiruoju skundu (b.l. 40-41) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos A. T. skundą tenkinti. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad sąmoningai nepilnamečių vaikų vardu nepateikė prašymo dėl palikimo priėmimo, siekdama nepakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Paveldimas butas yra kritinės būklės, visiškai apleistas, reikalaujantis kapitalinio remonto. Minėtame bute nėra įvesta nei vandentiekio, nei kanalizacijos žiemos periodu butas yra apšildomas malkine krosnimi. Nepilnamečiams vaikams palikimu priėmus dalį tokio būsto, vaikams būtų užkrauta finansinė pareiga rūpintis jiems tekusia apleisto būsto dalimi, investuoti pinigines lėšas (arba tapti skolininkais) siekiant bent minimaliai atstatyti apleisto būsto būklę, mokėti (arba tapti skolininkais) privalomus mokėti būsto išlaikymo mokesčius. Apeliantė su vaikais yra įsikūrę (duomenys neskelbtini), jame vaikai lanko mokyklą, yra susiradę draugų, bendraminčių, lanko užklasinius užsiėmimus. Tiek apeliantė, tiek vaikai, nenori ir neturi net mažiausio suinteresuotumo gyventi (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame nebūtų užtikrintas vaikų būtinų poreikių realizavimas, būtų pažeistos vaikų teisės į minimalias, būtinas gyvenimo ir lavinimosi sąlygas, vaikus perkeliant gyventi į kritinės būklės gyvenamąjį būstą, vaikų vardu prisiimant neįvykdytus finansinius įsipareigojimus. Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir prašymo dėl atsisakymo priimti palikimą pateikimas. Todėl, veikdama išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais bei siekdama išvengti išlaidų suruošiant dokumentus teismui dėl teismo leidimo vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, notarinio mokesčio mokėjimo pateikiant prašymą atsisakyti priimti palikimą (šias lėšas skirdama nepilnamečiams vaikams išlaikyti), įstatymo nustatytu terminu apeliantė nepateikė prašymo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, kurį priėmus, nepilnamečiams vaikams, pagal esamą finansinę padėtį (motina viena išlaiko du nepilnamečius vaikus), atsirastų nepakeliama finansinė našta. Jei vaikai manys, jog buvo pažeisti jų interesai, sulaukę pilnametystės jiems nėra užkertamas kelias reikšti reikalavimus dėl pavaldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo bei termino palikimui priimti atstatymo. Lygiai tokias pačias teises jie turėtų jei apeliantė būtų kreipusis jų vardu atsisakyti priimti atsiradusį palikimą.

Pareiškėja A. T. atskiruoju skundu (b.l. 45-47) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų tenkinti. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiškina ir taiko įstatymą, tokia nutartimi yra akivaizdžiai pažeidžiamos jos, kaip vienintelės įpėdinės įstatymu nustatytu terminu ir tvarka priėmusios palikimą, teisės ir teisėti interesai. Apeliantė yra pirmosios eilės įpėdinė, todėl kitiems įpėdiniams nepriėmus palikimo, jai privalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiosios turtą. Notarė atsisakyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nurodė, jog pareiškėja yra tik ketvirtosios eilės įpėdinė mirus jos broliui I. I.. Tačiau paveldimas turtas yra ne I. I., o mirusiosios R. V. I.. Po jos mirties palikimą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, priėmė viena pareiškėja. Kiti įpėdiniai - E. I. ir E. I., kuriuos pagal įstatymą atstovauja motina I. I., turėjo teisę R. V. I. palikimą priimti, tačiau tokia teise įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo, kas laikytina, kad jie palikimo nepriėmė. Įpėdiniams palikimo nepriėmus, jie palikimo įgyti neturi teisės (LR CK 5.50 str. 1 d.). Todėl vienintelė įpėdinė priėmusi palikimą, mirus R. V. I., yra A. T., todėl notarė privalėjo išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą R. V. I. turtą. Paveldimas butas yra kritinės ir avarinės būklės, reikalaujantis kapitalinio remonto. Jis yra dviejų kambarių, be patogumų, t.y. jame nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, šildymas yra krosninis. Be kapitalinių investicijų tame bute neįmanoma gyventi, o juo labiau nepilnamečiams vaikams, kur jiems nebūtų užtikrinti net minimalūs ir būtini gyvenimo, lavinimosi, mokymosi poreikiai. Apeliantės manymu, nepilnamečiams vaikams priėmus palikimo dalį, būtų tik pažeisti jų interesai, kadangi jų paveldėta dalis bendrai sudarytų tik vieną kambarį, be to jiems tektų finansiniai įsipareigojimai dėl buto kapitalinio remonto bei išlaidos, susijusios su buto išlaikymu. Be to, apeliantei, kaip vienintelei įstatyminei įpėdinei įstatymu nustatyta tvarka priėmus palikimą, neišduodant paveldėjimo teisės liudijimo į kitą paveldėto turto dalį, laukiant kol vaikai sulauks pilnametystės, akivaizdžiai yra pažeidžiami jos teisėti interesai, iškraipoma teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, esmė. Apeliantė, būdama tik 1/2 dalies būsto savininkė, nesant kitam bendraturčiui negali daryti jokių kapitalinių buto pertvarkymų, valdyti ir naudotis pagal įstatymą jai priklausančiu turtu. Neišsprendus paveldėjimo klausimo į kitą 1/2 dalį, už šią dalį nebus mokami ir komunaliniai mokesčiai. Vaikams sulaukus pilnametystės, ir jeigu bus pareikštas noras atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, automatiškai jie paveldės ir susikaupusius finansinius įsiskolinimus. Jeigu vaikai, sulaukę pilnametystės taip ir neišreikš valios priimti palikimą, neaišku, kam atiteks likusioji 1/2 dalis palikimo. Akivaizdu, kad tai neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, pažeidžia įstatymo reikalavimų vykdymo privalomumo ir lygybės prieš įstatymą principus.

Atskirieji  skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo  (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

             Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. mirė apeliantės (pareiškėjos)  motina R. V. I., testamento nepaliko. Po palikėjos mirties lito jos turtas,  kurį sudaro: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini); 166/332 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); piniginiai indėliai banko sąskaitose. Po motinos mirties pareiškėja kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos brolis I. I. mirė 2010 m. sausio 10 d. nepriėmęs palikimo, dėl ko teisė priimti jam priklausančią dalį perėjo jo įpėdiniams - nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I.. Nepilnamečių vaikų motina I. I. įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo vaikų vardu nesikreipė. Notarė pareiškėjai A. T. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį turto. Į likusią ½ dalį notarė 2010-10-04 atsisakymu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nurodydama, kad I. I. mirė nespėjęs priimti palikimo, jo nepilnamečiai vaikai palikimo neatsisakė, todėl saugant nepilnamečių įpėdinių interesus, paveldėjimo teisės liudijimas į likusią 1/2 palikimo dalį negali būti išduodamas.

LR Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad notaras privalo atsisakyti  atlikti  notarinį veiksmą, jeigu tokio  veiksmo  atlikimas  prieštarauja  įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarė atsisakė pareiškėjai A. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą, nustačiusi, kad tokie veiksmai prieštarautų suinteresuotų asmenų - E. I. ir E. I. interesams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.12 str., palikėjos vaikaičiai paveldi  atstovavimo teise. E. I. ir E. I. yra nepilnamečiai, todėl jų motina turi gauti teismo leidimą vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą CPK XXXiX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, šią  motinos pareigą numato ir CK 3.188 str. 1 d. 2 p.. Byloje nėra duomenų, kad įstatyminė atstovė I. I. būtų  pateikusi tokį teismo leidimą notarei,  todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnamečiai vaikai ne dėl savo kaltės gali netekti teisėtai jiems priklausančios palikimo dalies.

Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų teisė į senelės palikimą, atsiradusį įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jų pačių ar jų įstatyminės įpėdinės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl notarė pagrįstai atsisakė A. T. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į likusią ½ turto dalį.

Apeliantės  I. I. skundo argumentai, kad ji sąmoningai nenorėdama pakenkti vaikams nerašė pareiškimo notarui, nes paveldimas butas yra kritinės būklės, visiškai apleistas, reikalaujantis kapitalinio remonto, neturi teisinės reikšmės sprendžiant notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą pagrįstumo klausimą.

            Apeliantės A. T. skundo argumentai, kad kiti įpėdiniai - E. I. ir E. I., kuriuos atstovauja motina I. I. palikimo nepriėmė, todėl neturi teisės jį įgyti, atmestini, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  nepilnamečių vaikų  motina I. I. nevykdė savo pareigos, numatytos CK 3. 188 str. 1 d. 1 p., todėl  saugant nepilnamečių įpėdinių interesus, paveldėjimo teisės liudijimas į likusią 1/2 palikimo dalį pareiškėjai negali būti išduodamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą apeliantei,  į kitą paveldėto turto dalį, laukiant kol vaikai sulauks pilnametystės, yra pažeidžiami jos teisėti interesai, atmestini, nes ji nėra vienintelė įpėdinė, o vaikų interesus atstovaujanti jų motina teisę atsisakyti ar priimti palikimą vaikų vardu privalo įgyvendinti tik įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų  argumentais naikinti teismo priimtą nutartį nėra pagrindo, todėl Lazdijų  rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d.  nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK  337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio dalies  1  punktu,

n u t a r i a : 

atskiruosius skundus  atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Aušra Baubienė

Teisėjos                                                                                                Dalė Burdulienė

                                                                                                            Neringa Venckienė