Administracinė byla Nr. ATP-844-107/2013
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00797-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija
79.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi patenkino UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundą, panaikino 2013-07-08 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK laikinai einančio viršininko pareigas R. V. patvirtintą nutarimą (teikimą) atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžino bylos medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, įpareigodamas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 188 straipsnį.
AB „(duomenys neskelbtini) “ generalinis direktorius L. M. dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties padavė apeliacinį skundą, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-10-30 nutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus L. M. apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjui, motyvuodamas tuo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tas subjektas, dėl kurio būtų priimta skundžiama nutartis ir kuriam teismas įpareigojo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.
Atskirajame skunde AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. M. nurodo, kad jis apeliacinį skundą padavė kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, t. y. kaip pareigūnas, kuris nurodytas ATPK 14 straipsnio 1 dalyje. Pagal ATPK 14 straipsnio 2 dalį generalinio direktoriaus pareiga yra užtikrinti, kad įmonės darbuotojai, vykdydami darbo pareigas, nepažeistų nustatytos tvarkos, šiuo atveju – nesavavaldžiautų (ATPK 188 straipsnis), nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ skundėsi dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų savavaldžiavimo. Generalinis direktorius L. M. mano, kad atsakyti už veiksmus, padarytus vykdant darbo užduotį, ir dėl ko skundėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi vadovas, o ne eiliniai darbininkai, todėl mano, kad dėl įmonės vadovo iš esmės ir priimtas policijos komisariato nutarimas bei apylinkės teismo nutartis. Remiantis ATPK 291 straipsniu, jis turi teisę paduoti skundą. Šiuo atveju taikyti BPK 166–168 straipsnio nuostatų pagal analogiją nėra pagrindo ir tiesiogiai draudžiama. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius L. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties, panaikinti, apeliacinį skundą priimti ir nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 291 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Atstovų pagal įstatymą teisę paduoti skundą atstovaujamųjų valia nesaisto.
Iš bylos duomenų matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą buvo atliekamas tyrimas dėl galbūt neteisėtų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų, atliekant nuotekų tinklo tvarkymo darbus. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjas S. B. baigė tyrimą motyvuodamas tuo, kad dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų atliekamų darbų buvo padaryta žala, kuri žymiai viršijo 1 MGL, todėl administracinė atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį negalima.
Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvu, kad šiuo atveju asmuo ar asmenys, trauktini administracinėn atsakomybėn, nėra nustatyti. Tam, kad būtų toks asmuo ar asmenys nustatyti, apylinkės teismas įpareigojo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį gali būti traukiami tik fiziniai asmenys, o ne juridinis asmuo – AB „(duomenys neskelbtini)“, už kurio veiklą atsakingas vadovas.
Nagrinėjamu atveju bylos tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu nesibaigė, joks subjektas nubaustas nebuvo, todėl apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar tinkamas subjektas padavė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties, pagrįstai vadovavosi ATPK 249 straipsnio nuostatomis ir pagal analogiją taikė BPK 166–168 straipsnių nuostatas, kai skundą dėl priimto sprendimo gali paduoti tik pareiškėjas, prašęs tokį tyrimą atlikti, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Esant aptartoms aplinkybėms, AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius nėra tas subjektas, kuris gali apskųsti priimtus procesinius sprendimus šioje tyrimo stadijoje, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis