Teismingumo byla Nr. T-45/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06540-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl darbo užmokesčio dalies ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti 3 421,83 Eur darbo užmokesčio ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad su atsakovu yra sudaręs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Šios sutarties, Tarnybos pavedimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-204-1020/2018 pareiškėjas gynė kaltinamąjį E. P., tačiau, pareiškėjo vertinimu, atsakovas jam nuolat neteisingai apskaičiuodavo užmokestį už darbą, jį mažindamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą, nes administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes pareiškėjas siekia išspręsti apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą klausimą su atsakovu, pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas dėl minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį nagrinėdamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, manydamas, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nepatenka į viešojo administravimo sritį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į šiuo individualiu atveju susiklosčiusią situaciją, kai bendrosios kompetencijos teismas jau atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį ir išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis pagal rūšinį teismingumą į administracinį teismą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su reikalavimu dėl advokato darbo užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas ir neturtinės žalos, atsiradusios, pareiškėjo teigimu, atsakovui galimai neteisingai apskaičiuojant pareiškėjui priklausantį mokėti darbo užmokestį, atlyginimo priteisimo.

Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus. Šios tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai. Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikiančiais advokatais yra kitokio pobūdžio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Šiose sutartyje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai, kas leidžia daryti išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų santykiai nėra pagrįsti pavaldumu (yra sutartinio pobūdžio), todėl jie laikytini ne administraciniais, o privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81-2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31-2014).

Be to, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 38 punktas, Tarnybos sprendimai dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš tarp Tarnybos ir advokato atsiradusių sutartinių santykių, t. y. jis nėra viešojo administravimo srityje kylantis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). 

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). 

Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą sieja būtent su netinkamu užmokesčio už advokato darbą apskaičiavimu, t. y. žala siejama ne su viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 str.), taigi ir šis reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl darbo užmokesčio dalies ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti atskirąjį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.