Baudžiamoji byla Nr. 1-2188-818/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45784-2023-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.26; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Brazdeikienei,

kaltinamajam E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 2 500 eurų bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d., ir išieškoti transporto priemonės „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 700 eurų;

2) 2023-11-17 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 5 ir 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pirmus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. M., 2024-04-27, apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.30 val. pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas.

            E. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. M. žinodamas, kad  2023-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1294-1170/2023 yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 str. 1 d., ir jam, vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo 2023-03-13 iki 2026-03-12, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, būdamas 2023-05-02 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojos raštiškai supažindintas su  baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis, 2024-04-27, apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.30 val. pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas.

   Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parodė, kad bylai reikšmingą dieną vartojo alkoholį – išgėrė 0,5 litro talpos, 6 proc. stiprumo 2 alaus skardines. Buvo (duomenys neskelbtini) raj., ten turi namą, kuris remontuojamas, niekur neplanavo važiuoti. Bedirbdamas prie namo pamatė, kad jam reikia elektrinio pjūklo. Šį įrankį jis buvo pamiršęs namuose, todėl nutarė nuvažiuoti namo pasiimti pjūklą nes jautėsi gerai, tačiau važiuojant Vilniaus miesto gatvėmis jis sukėlė eismo įvykį, kai jo vairuojamas automobilis „BMW 320D“ sankryžoje atsitrenkė į priekyje važiuojančio kito automobilio galinę dalį. To apgadinto automobilio vairuotojas reiškė pretenzijas dėl eismo įvykio pasekmių, stumdėsi, netrukus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie alkotesterio pagalba jam nustatė virš 2,0 promilių girtumą. Kadangi tuo metu buvo apgirtęs, pasimetęs, todėl jis nesugebėjo pūsti į alkotesterį antrą kartą. E. M. teigimu jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, automobilis „BMW 320D“, kurį vairavo tą dieną priklauso jo sutuoktinei A. M.. Automobilį jis paėmė be sutuoktinės leidimo. Sutinka, kad jis jau buvo teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigimo būsenoje, jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas 3 metus naudotis šią specialia teise. Dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Prašo teismo, skiriant bausmę, atsižvelgti į tai, kad jis turį darbą, laisvės praradimas, net ir trumpalaikis gali turėti pasekmių dėl darbo netekimo.  Pasižada toliau nebenusikalsti, nevairuoti automobilio ir nevartoti alkoholio.

Kadangi kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-28 apklaustas įtariamuoju,  E. M. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam suprantama. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra. Anksčiau teistas. 2024-04-27, apie 10.00 val., kartu su sutuoktine A. M. nuvažiavo iki įgyto namo, kurį įrenginėja. Namas yra adresu (duomenys neskelbtini) r. Kartu su jais važiavo A. M. draugė. Atvykę prie namo, visą dieną darbavosi prie jo.  Dirbdamas prie namų, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi po darbų buvo labai pavargęs, galimai 2024-04-27, apie 16.00 val., norėdamas atsigaivinti išgėrė vieną 0,5 litro talpos, 6 proc. stiprumo „Tauro“ alaus skardinę. Išgėręs alaus, galimai po 5-10 minučių dirbdamas pamatė, kad jam reikia elektrinio pjūklo. Pjūklą turėjo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė nuvažiuoti iki namų ir ten jį pasiimti. Žinojo, kad nesenai išgėrė alaus, tačiau jautėsi blaivas, be to, pagalvojo, kad nuo vienos skardinės alaus tikrai nieko „neįpūs“.  2024-04-27, apie 16.05 val., atsisėdęs į automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sutuoktinei A. M., nuvažiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve mažėjančia tvarka, galimai ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ sustojo prie raudono šviesoforo signalo, norėdamas sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš jį buvo dar keli automobiliai. Jam sėdint prie automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir laukiant žalios šviesoforo šviesos, iš priešais jo automobilį stovinčio automobilio „BMW“ F30 modelio, tamsios spalvos, kurio valstybinio numerio skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo vietos, išlipo vaikinas, kuris pradėjo jam rodyti į savo automobilio galinį bamperį. Vaikinas rodė į bamperį ir rodė jam rankomis, kad išliptų iš savo automobilio. Jam išlipus, vaikinas pradėjo rodyti į savo automobilį bei pradėjo jam aiškinti, kad jis su savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Jam išlipus iš automobilio, jų automobiliai buvo apie pusę metro atstumu, todėl nesupranta, kaip jis fiziškai galėjo apgadinti šį automobilį, - tą ir bandė šiam vaikinui paaiškinti. Pats jokių apgadinimų ant jo automobilio nematė. Jiems besikalbant, vaikinas iš karto nieko jam nesakęs sudavė jam mažiausiai du smūgius į veidą, kur tiksliai smūgiavo, šiuo metu pasakyti negali, po ko parvertė jį ant grindinio, prispaudė jo galvą su savo koja prie grindinio ir laikė. Tuo metu, kai jį laikė, šitas vaikinas pradėjo šaukti merginai, kuri važiavo kartu su juo bei prašė jos iškviesti policiją. Dėl ko vaikinas jį sumušė nežino, tačiau mano, kad vėliau norės dėl to rašyti pareiškimą. Atvykus policijos pareigūnams jie norėjo tikrinti jo blaivumą, tačiau, kiek atsimena jis atsisakė tikrintis. Kodėl taip pasielgė nežino, tuo metu buvo sumuštas, pasimetęs, todėl mano, kad tiesiog nesuprato kas vyksta. Žinojo, kad automobilį vairavo išgėręs skardinę alaus, tačiau mano, kad nuo tokio alaus kiekio neapgirto, todėl dalinai sutinka su tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Teoriškai galėjo kažkiek įpūsti, tačiau bendrai mano, kad tikrai buvo blaivas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, todėl policijos pareigūnams jo nepateikė. Po visų dokumentų pildymo jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Mano, kad tai, kad išgėrė tik skardinę alaus, galės patvirtinti ir jo sutuoktinė A. M.. Automobilyje „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko sutuoktinei priklausantys daiktai, kurie jai reikalingi darbui, todėl norėtų, kad automobilis ir daiktai būtų jai gražinti, (2 tomas, b. l. 140-143).

          Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-05-23 apklaustas įtariamuoju, E. M. parodė, kad 2024-04-27, apie 10.00 val., kartu su sutuoktine A. M. nuvažiavo iki įgyto namo (duomenys neskelbtini) rajone, kurį įrenginėja, visą dieną darbavosi prie jo. Dirbdamas prie namų, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kadangi po darbų buvo labai pavargęs, galimai 2024-04-27, apie 16.00 val., norėdamas atsigaivinti, išgėrė vieną 0,5 litro talpos, 6 proc. stiprumo „Tauro“ alaus skardinę. Išgėręs alaus, galimai po 5-10 minučių dirbdamas pamatė, kad jam trūksta elektrinio pjūklo. Pjūklą turėjo namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl nusprendė nuvažiuoti iki namų ir ten jį pasiimti. Žinojo, kad nesenai išgėrė alaus, tačiau jautėsi blaivus, be to, pagalvojo, kad nuo vienos skardinės alaus tikrai nieko „neįpūs“.  2024-04-27, apie 16.05 val., atsisėdęs į automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sutuoktinei A. M., nuvažiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini) g. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve mažėjančia tvarka, galimai ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ sustojo prie raudono šviesoforo signalo, norėdamas sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prieš jį buvo dar keli automobiliai. Jam sėdint prie automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir laukiant žalios šviesoforo šviesos, iš priešais jo automobilį stovinčio automobilio „BMW“ F30 modelio, tamsios spalvos, kurio valstybinio numerio skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo vietos išlipo vaikinas, kuris pradėjo jam rodyti į savo automobilio galinį bamperį. Vaikinas rodė į bamperį ir rodė jam rankomis, kad išliptų iš savo automobilio. Jam išlipus, vaikinas pradėjo rodyti į savo automobilį bei pradėjo jam aiškinti, kad jis su savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Jam išlipus iš automobilio, jų automobiliai buvo apie pusę metro atstumu, todėl nesupranta kaip jis fiziškai galėjo apgadinti  jo automobilį, tą ir bandė šiam vaikinui paaiškinti. Pats jokių apgadinimų ant jo automobilio nematė. Jiems besikalbant, vaikinas iš karto nieko jam nesakęs sudavė jam mažiausiai du smūgius į veidą, kur tiksliais smūgiavo šiuo metu pasakyti negali, po ko parvertė jį ant grindinio, prispaudė jo galvą su savo koja prie grindinio ir laikė. Tuo metu kai jį laikė, šitas vaikinas pradėjo šaukti merginai, kuri važiavo kartu su juo bei prašė jos iškviesti policiją. Dėl ko vaikinas jį sumušė nežino, tačiau mano, kad vėliau norės dėl to rašyti pareiškimą. Atvykus policijos pareigūnams, tikrinant jo blaivumą, pirmu įpūtimu jam nustatytas 2,09 promilių girtumas, o antrą kartą tikrintis atsisakė. Kodėl taip pasielgė, nežino, tuo metu buvo sumuštas, pasimetęs, todėl mano, kad tiesiog nesuprato, kas vyksta. Žinojo, kad automobilį vairavo išgėręs dvis skardines alaus, tačiau buvo praėję šiek tiek laiko ir nemanė, kad nuo tokio alaus kiekio tiek bus apgirtęs. Jis tuo laikotarpiu nieko nevalgė, gal dėl to taip pat apgirto. Jam  buvo pasiūlyta vykti į ligoninę paimti kraujo dėl alkoholio nustatymo, tačiau jam sutikus ir ten nuvykus, jis po to atsisakė tai padaryti, kadangi bijojo pasekmių. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, todėl policijos pareigūnams jo nepateikė. Po visų dokumentų pildymo jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą.  Automobilyje „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo likę sutuoktinei priklausantys daiktai, kurie jai reikalingi darbui. Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis buvo gražintas jo sutuoktinei, kadangi nuosavybės teise priklauso jai. Tai pat pripažįsta, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinodamas, kad  2023-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 (1) str. 1 d., ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise, teisę vairuoti kelių transporto priemones nuo 2023-03-13 iki 2026-03-12, jis viso to nesilaikė ir 2024-04-27 vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  būdamas neblaivus. Jis dėl abejų šių nusikalstamų veikų labai nuoširdžiai gailisi ir jas visiškai pripažįsta padaręs Taip pat be teisių vairavo anksčiau dar keturis kartus dėl ko jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir priimti nutarimai, kurie įsiteisėjo ir jam buvo paskirtos didelės baudos, kurių dar neapmokėjęs, bet jis vyks į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad sudarytų susitarimą, jog sumokėti baudas dalimis. Šiuo metu dirba oficialiai (duomenys neskelbtini) ir turi pastovias pajamas, su sutuoktine, kurią vedęs 4 metus, statosi namą (duomenys neskelbtini), todėl nori daugiau nebenusikalsti, laikytis visuomenėje nustatytų normų ir sąžiningai gyventi santuokinį gyvenimą būti, sąžiningu piliečiu. Jis savo vaikų neturi. Daugiau nebevairuos, kai jam baigsis įpareigojimai nevairuoti ir kol neišsilaikys vairuotojo teisių. Taip pat įsipareigoja kviečiamas Lietuvos probacijos tarnybos nuvykti pas prižiūrintį pareigūną ir laikytis nurodymų. Prašo jam paskirti pagal galimybes kuo švelnesnę bausmę, norėtų sumokėti baudą, kadangi, jei atlikinės arešto bausmę, gali prarasti darbą. Jis informuotas, kad ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, jis sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimų, nes savo kaltę visiškai pripažįsta, šaukiamas į teismo posėdžius jis atvyks ir nesislapstys paskirtą bausmę atliks (2 tomas, b. l. 155-159).

  Ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-27 liudytoju apklaustas K. Ž. parodė, kad 2024-04-27, apie 16.10 val. vairavo automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo  (duomenys neskelbtini) gatve, 4 eismo juostoje, po ko ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę pajautė smūgį į automobilio galą. Iškart po to jis kartu su keleive L. Ž., išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad į juos atsitrenkė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už minėto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo vyras, kuris pradėjo bandyti važiuoti atbulomis, o jam pradedant eiti arčiau automobilio, pastarasis užgesino automobilio variklį, išlipo iš automobilio ir svirduliuodamas pradėjo šalintis, eiti link netoliese esančios parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) " pusės, po ko jis  priėjo prie jo, suėmė jį už rankos ir nuvedė prie automobilių (eismo įvykio vietos). Tuo metu L. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol laukė policijos pareigūnų, minėtas vyras pradėjo elgtis agresyviai, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl jis šį paguldė ant žemės. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti.  Vyras jam pradėjo teisintis, kad automobilį „BMW“ vairavo ne jis, o jo žmona, nors nei jis, nei jo ankščiau minėta, su juo kartu važiavusi draugė L., jokios moters į juos atsitrenkusiame automobilyje nematė. Taip pat nori paminėti, kad jo automobilyje vaizdo registratoriaus nėra (2 tomas, b. l. 17-22).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-04-27 liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad 2024-04-27, apie 16.10 val. važiavo automobiliu „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas K. Ž.. Jiems važiuojant  (duomenys neskelbtini) g., 4 eismo juostoje, link centro pusės, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę pajautė smūgį į automobilio galą. Iškart po to ji su K. Ž. išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad į juos atsitrenkė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už minėto  automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo vyras, kuris pradėjo bandyti važiuoti atbulomis, o jiems pradedant eiti arčiau automobilio, pastarasis užgesino automobilio variklį, išlipo iš automobilio ir svirduliuodamas pradėjo šalintis, eiti link netoliese esančios parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) " pusės, po ko K. priėjo prie jo, suėmė jį už rankos ir atvedė prie automobilių (eismo įvykio vietos). Tuo metu ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol laukė policijos pareigūnų minėtas vyras pradėjo elgtis agresyviai, muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl K. Ž. paguldė jį ant žemės. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyras K. pradėjo teisintis, kad automobilį „BMW“ vairavo ne jis, o jo žmona, nors nei ji, nei K. jokios moters į juos atsitrenkusiame automobilyje nematė, (2 tomas, b. l. 23-28).

2024-04-27 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024-04-27 E. M., alkoholio prietaiso matuokliu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,09 prom. neblaivumas (girtumas), praėjus 15 min. po pirmo pūtimo, antrą kartą pasitikrinti girtumą E. M. kategoriškai atsisakė ir išreiškė norą vykti į medicininę įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, tačiau nuvykus į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę  įtariamasis E. M. pareiškė, kad dėl medicininės apžiūros persigalvojo ir tikrintis nenori, (2 tomas, b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros 2024-04-27 protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis "BMW", v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovi (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), mažėjimo tvarka. Automobilis stovi kelio juostoje, kurioje yra sukimas į kairę pusę ((duomenys neskelbtini) g.). Automobilis "BMW", v/n (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos, keturių durų sedanas.  Ant automobilio kėbulo išorinės dalies yra nežymūs apgadinimai. Apžiūros metu automobilis yra atrakintas. Automobilio salonas yra tamsios spalvos, odinis. Nuo automobilio priekinės kairės pusės sėdynės sėdimosios dalies paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 1, kuris užplombuotas plomba Nr. 087003. Taip pat iš automobilio salono paimtas foninis kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 2, užplombuotas plomba Nr. 087004. Automobilio salono galinėje dalyje yra tamsios spalvos kuprinė su įvairiais daiktais, kurioje yra piniginė su ATK ir banko kortelėmis priklausančios: Ž. J.. Taip pat ant apačios padėta mėlynos spalvos kuprinė su asmeniniais daiktais. Automobilio bagažinėje yra paspirtukai bei kiti įvairūs daiktai. Automobilis buvo užrakintas ir užplombuotas plombomis Nr. 087005, 087006, 087007, 087008, 087009, 087010, 087076 ir perduotas saugojimui į automobilių stovėjimo aikštelę. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta, sudaryta fotolentelė (2 tomas, b. l. 29-45).

2024-04-27 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis "BMW", v/n (duomenys neskelbtini) patalpintas saugojimui, 2024-05-02 išduotas leidimas atsiimti automobilį (2 tomas, b. l. 46-47).

2024-04-27 policijos pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-04-27, apie 16.15 val. dirbdami su specialistu D. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) eismo įvykis, kurio kaltininkas, įtariama, neblaivus ir bando šalintis iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu pamatė eismo įvykį, prie kurio K. Ž. laikė ant žemės sulaikytą E. M.. K. Ž. paaiškino, kad, vairuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie reguliuojamos sankryžos ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išėjęs pastebėjo, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis BMW, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas ir bandė šalintis, todėl jį sulaikė ir laikė iki policijai atvykstant. Automobilyje kitų asmenų nebuvo, vairuotojas važiavo vienas. Patikrinus E. M. blaivumą, 16:30 val. nustatyta 2,09 prom. girtumas, antrą kartą tikrintis atsisakė, neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio knygoje pasirašyti taip pat atsisakė (2 tomas, b. l. 48).

2024-04-27 policijos pareigūnės K. A. tarnybinis pranešime nurodyta, kad įtariamajam E. M., alkoholio prietaiso matuokliu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (girtumas), praėjus 15 min. po pirmo pūtimo, antrą kartą pasitikrinti girtumą E. M. kategoriškai atsisakė ir išreiškė norą vykti į medicininę įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, tačiau nuvykus į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, E. M. pareiškė, kad dėl medicininės apžiūros persigalvojo ir tikrintis nenori (2 tomas, b. l. 58-59).

???

          2024-04-27 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, negali eiti tiesia linija, stovėdamas negali pataikyti į nosies galą. Atlikus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“, 2024-04-27, 16.30 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas (2 tomas, b. l. 49-51).

2024-05-23 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45784-23 pagal BK 281-1 str. 1 d., E. M. atžvilgiu, kad jis 2024-04-27, apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.30 val. pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y.  įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (2 tomas, b. l. 79-83). ?

2024-05-06 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštu  Nr. 10-G-28366 gauta informacija apie tai, kad E. M., 2023-05-02 buvo supažindintas su baudžiamuoju įsakymu 2023-03-20 (pridedamas priežiūros planas 2023-04-18 Nr. 8DN-1178,), kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę 3 metus, (2 tomas, b. l. 63-65, 1 t. 12-28).

2024-05-23 Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius susipažino su tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1352079-24, išdėstytais motyvais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45784-23 E. M. atžvilgiu. Nustatyta, kad E. M. dėl transporto priemonių vairavimo, kuomet teisė vairuoti yra atimta, administracine tvarka nubaustas, skiriant administracines nuobaudas, priimti nutarimai yra įsiteisėję, apskųsti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-P-51-719/2023 nurodyta, jog dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką non bis in idem draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta. Konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tai reiškia, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Įvertinus tarnybinio pranešimo turinį ir jame nurodomas administracinio nusižengimo bylas, nenustatyta, kad administracinė atsakomybė E. M. atžvilgiu buvo taikyta neadekvačiai nagrinėjamai situacijai, netinkamai pritaikyta atsakomybės rūšis, kuri akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą ar padarytą teisingumo klaidą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-788/2016, 2K-245-788/2019). Vien tai, kad asmens nubaudimas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, ne visais atvejais traktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti administracinę bylą. Pažymima, nors minėtoje normoje ir nurodyta galimybė sunkinti asmens padėtį, tačiau nėra nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, jei paaiškėja, kad jis vis dėl to padarė nusikalstamą veiką. Toks bylos atnaujinimo pagrindas ANK iš viso nėra nustatytas. Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas galimas tik esant ANK nustatytoms sąlygoms, įgalinančioms patikrinti įsiteisėjusio nutarimo ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu pažymėtina, kad bylos atnaujinimo pagrindas yra ne bet koks, o tik apie priimto nutarimo ar nutarties neteisingumą liudijantis faktas. Toks faktas turi turėti esminę reikšmę bylai, kurioje panaikinamas įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 658 str. 1 d. 4 p. administracinio nusižengimo teisenos ROIK 23223251564, ROIK 23223277981, ROIK 23227703529 nebus atnaujintos ir nutrauktos. Atsakydami, taip pat informuoja, kad tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1352079-24 minima administracinio nusižengimo byla ROIK 23217091273 yra žinybinga Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nepriima procesinių sprendimų šioje administracinio nusižengimo byloje (2 tomas, b. l. 77-78).

2024-05-23 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje Nr. 01-1-45784-23 (1 tomas, b. l. 62-65).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones,  nustatyta, kad automobilio „BMW", v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – A. M. (2 tomas, b. l. 56).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė 2002 m. metų gamybos automobilio "BMW320d" kaina Lietuvoje su PVM yra 1 860 eurų (2024-4 leidinys) (2 tomas, b. l. 57).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore pirmu pūtimu į alkotesterį buvo 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje E. M. atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina E. M. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo sutuoktinės automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad E. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų K. Ž. ir L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. balandžio 27 d. policijos pareigūnų R. V. ir K. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės. 2024 m. gegužės 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota automobilio „BMW 320D“, esančio įvykio vietoje, apžiūra, 2024 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. E. M. neblaivumo faktą įrodo 2024 m. balandžio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti E. M. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, E. M. 2024 m. balandžio 27 d. 16:30 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. birželio 9 d.).

              Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. M. nustatytas neblaivumas viršijo 2,09 promiles, be to, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuojų įsakymu, E. M., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad E. M. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones.

Kita vertus, anksčiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad E. M. 2024 m. balandžio 27 d. apie 16:10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, nuo antro pūtimo į alkotesterį, kaltinamasis atsisakė. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog nesilaiko draudimo naudotis specialia teise, ir norėjo taip veikti.

Darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip šiurkščiai pažeidė įstatymus ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tai patvirtina, kad E. M. piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

          Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad E. M. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV.                      Bausmių skyrimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. M. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 2811 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Kaltinamasis piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, prisipažintina tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.              E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu E. M. anksčiau kelis kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už analogišką veiką, teistumas neišnykęs (tomas 2, b. l. 91-101). Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, įskaitant ir už KET reikalavimų nesilaikymą (tomas 2, b. l. 104-119). Kaltinamasis dirba, byloje duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad E. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Nors kaltinamasis prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. M. skiriant švelnesnes bausmes (baudą ar areštą). Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien šių aplinkybių nepakanka skirti švelnesnę bausmę, juolab ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta bauda, t. y. švelniausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis, tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes E. M. vėl nusikalto. Taigi neabejotina, kad E. M. baudos ar arešto bausmė bus neefektyvi priemonė reaguojant į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, E. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, E. M. skiriama 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio tvarka.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridedant dalį švelnesnės – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas E. M., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai transporto eismo saugumui bei teisingumui pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Be to, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminiame nagrinėjime, ir nors jis ankščiau yra ne kartą teistas, o tai gana neigiamai apibūdina jo asmenybę, tačiau visgi pažymėtina, kad kaltinamasis dirba, vedęs, naujų ikiteisminiu tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti baudžiamojo įstatymo. Atsižvelgiant į tai, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nešalina galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 104-119), tačiau administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei nusikalstamos veikos. Todėl, teismo vertinimu, E. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. E. M. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kita vertus, jei kaltinamasis nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės pareigą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. M. bausmės vykdymas atidedamas 3 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

             Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti E. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

             BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

                E. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 16.45 val. antrą kartą tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio knygoje atsisakė, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas.

Kaltinamajam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas itin daug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dieną (piko metu, kai žmonės grįžta iš darbų) Vilniaus miesto ribose – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur eismas gali būti ir intensyvesnis. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, E. M., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino, tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (alų) vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad E. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai didina E. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į E. M. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už vairavimą neblaiviam, jam buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. E. M. taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint tokios teisės (ANK 424 straipsnio 5 dalis), administracinė nuobauda galioja. Tai itin neigiamai apibūdina E. M. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 4 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 28 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju E. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – A. M. (tomas 2, b. l. 56). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – A. M., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 320D“, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1 860 Eur (tomas 2, b. l. 57), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 860 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi E. M. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (tomas 2, b. l. 121). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 860 Eur) išieškojimas iš E. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

             Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo E. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 1 860 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

             Pažymėtina, kad E. M. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI.        Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

              E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (tomas 2, b. l. 160-165). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

             E. M. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 27 d. 17:00 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 16:46 val. (viena diena) (tomas 2, b. l. 128-129, 132-133). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

            Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–(duomenys neskelbtini)straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridedant dalį švelnesnės – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi E. M. bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 27 d. 17:00 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 16:46 val. (viena diena),  vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW 320D", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 860 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. M. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2188-818/2024). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Miroslavas Gvozdovičius