Civilinė byla Nr. e2A-255-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00024-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

2.1.2.4.1.2; 2.6.7; 2.6.11.10

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės, trečiųjų asmenų O. Č., K. N., D. J., G. B. ir P. Z. (P. Z.) apeliacinius skundus ir trečiojo asmens L. P. prisidėjimą prie trečiųjų asmenų O. Č., K. N., D. J., G. B. ir P. Z. apeliacinių skundų dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ieškinį atsakovei Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei „Sypra GmbH“ dėl aukciono, pirkimo–pardavimo sutarties ir papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. J., L. P., G. B., O. Č., P. Z., K. N..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir Elektrinė) 2014 m. rugpjūčio 11 d. įvykdytą radioaktyviomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcioną; panaikinti atsakovių Elektrinės ir Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Sypra GmbH“ 2014 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Pst-174(13.66), 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomus susitarimus. 2021 m. balandžio 1 d. teismo protokoline nutartimi buvo pakeista Elektrinės procesinė padėtis, pripažįstant ją bendraieške.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2014 m. liepos 25 d. Elektrinė paskelbė apie įvyksiantį radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcioną, kuriame dalyvauti prašymus pateikė atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norvesta“. Aukcioną laimėjo atsakovė, su kuria 2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta 2 000 tonų varinių kondensatoriaus vamzdelių, kurių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis viršija nekontroliuojamus užterštumo lygius, pirkimo–pardavimo sutartis. Pasirašant sutartį, ji buvo papildyta neskelbta sąlyga, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą licencijos ar leidimo pateikimo terminą yra priimamas galutinis sprendimas, kuriuo pirkėjui atsisakoma jį išduoti, pirkėjas turi teisę pardavėjui pasiūlyti alternatyvų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sutarties vykdymo būdą arba kreiptis į pardavėją dėl sutarties nutraukimo. Po sutarties pasirašymo paaiškėjus, kad vario lydinio vamzdeliai viršija sąlyginius nebekontroliuojamus radioaktyvumo lygius paskirties valstybėje ir negali būti išvežti į Vokietiją, atsakovė pasiūlė juos išvalyti nuo radiacijos (dezaktyvuoti) Elektrinėje ir išvežti kaip neradioaktyvias medžiagas. 2015 m. vasario 6 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą ir susitarė vamzdelius dezaktyvuoti Elektrinės patalpose, o 2015 m. rugsėjo 30 d. jos pasirašė dar vieną papildomą susitarimą ir pratęsė sutarties galiojimo terminą iki tol, kol bus visiškai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai arba sutartis bus nutraukta abipusiu susitarimu ar remiantis kitu joje nurodytu pagrindu. Vykdydama sutartį, Elektrinė pardavė atsakovei 157 tonas vario metalo laužo už 122 769,29 Eur. 

3.       Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų normos. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė pakeisti aukciono sutarties sąlygas, o aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, kad laimėtojas turės galimybę nupirktus vamzdelius išvalyti iki nesąlyginių nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių Elektrinės teritorijoje, todėl tokia sąlyga negalėjo būti įtraukta į sutartį. Tai, kad atsakovė negalėjo turto išvežti iš Elektrinės teritorijos, sudarė pagrindą pastarajai atsisakyti sudaryti sutartį. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo pripažinta, jog aukciono dalyvės sudarė draudžiamą susitarimą dėl kainos ir pažeidė dar ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

4.       Ieškovas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo D. J., būdamas Elektrinės (duomenys neskelbtini) ir prilygintu valstybės tarnautojui asmeniu, ir trečiasis asmuo L. P., būdamas prilygintu valstybės tarnautojui asmeniu, kartu su kitais trečiaisiais asmenimis susitarė piktnaudžiauti tarnyba siekdami turtinės naudos. Šių asmenų atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad aukciono dalyviai buvo surasti dar iki aukciono sąlygų paskelbimo, su Elektrine nesusijusiems tretiesiems asmenims O. Č., G. B. ir P. Z. buvo teikiama informacija apie rengiamą aukcioną ir jo sąlygas, buvo derinami veiksmai, kad aukcione dalyvautų tik atsakovė ir UAB „Norvesta“, nebūtų padidinta kaina ir aukcioną laimėtų G. B. atstovaujama atsakovė. 

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu atsakovės Elektrinės 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykdytą radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcioną.

6.       Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas atmetė argumentus, kad prokuroras gina ne viešąjį, o Elektrinės interesą. Elektrinė – tai svarbus ir strateginę reikšmę turintis objektas, jos uždarymo darbai, jai patikėto valstybės turto valdymas ir naudojimas sudaro viešąjį interesą, kurį privalo ginti prokuroras.

7.       Teismas nurodė, kad Konkurencijos tarybos nutarime ir vėlesniuose teismų sprendimuose nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje. Remdamasis jais teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas ir aukcionas yra negaliojantis, nes jis buvo vykdomas vadovaujantis išankstiniu ūkio subjektų susitarimu. Prejudicinę galią turinčiuose sprendimuose yra įvertinta, kad atsakovė bei UAB „Norvesta“ (duomenys neskelbtini) K. N. dėjo visas pastangas, siekdami užkirsti kelią kitiems rinkos dalyviams dalyvauti aukcione, t. y. derino tarpusavyje ir su Elektrinės darbuotoju L. P., kuris buvo aukciono organizatorius, jo sąlygų nustatymo iniciatorius, pradinės kainos nustatymo dalyvis ir suinteresuotas asmuo dėl sutarties vykdymo alternatyviu būdu, visas sutarčių sudarymo sąlygas ir kainą. Visi Konkurencijos tarybos ir teismų įvertinti aukciono dalyvių ir jų atstovų pokalbiai patvirtina, kad aukcionas buvo organizuojamas atsakovės interesais. 

8.       Teismas nurodė, kad byloje pateiktus ikiteisminio tyrimo metu fiksuotus trečiųjų asmenų tarpusavio pokalbius jis laiko vienu iš rašytinių įrodymų, nevertindamas, ar jie fiksuoti teisėtai. Vadovaudamasis šiais duomenimis, teismas nustatė, kad visi tretieji asmenys buvo pažįstami iki aukciono, bendravo tarpusavyje dėl jo, L. P., K. N. ir G. B. iniciatyva buvo suderintos aukciono sąlygos, kaina ir dar prieš aukcioną buvo susitarta dėl alternatyvaus vario vamzdelių realizavimo būdo – jų išvalymo Elektrinės teritorijoje. Teismas kritiškai vertino buvusio Elektrinės (duomenys neskelbtini) D. J. paaiškinimus, kad jis, eidamas minėtas pareigas, dalinosi su nepažįstamu G. B. privačiame verslo vakarėlyje ketinimais realizuoti radiacinėmis medžiagomis užterštą produktą, nes tokie veiksmai nėra suderinami su jo užimtomis pareigomis. Teismui sukėlė abejonių ir L. P. elgesys, kai jis buvusiam Elektrinės (duomenys neskelbtini) O. Č. siuntė aukciono sąlygas, kad pastarasis su jomis susipažintų ir pateiktų pastabas, nes jis neturi jokio specialaus išsilavinimo, reikalingo darbui su radiacinėmis medžiagomis, aukcionų organizavimui ir pan. Tai, kad O. Č., baigęs darbą Elektrinėje, domėjosi joje vykusiais procesais, ir byloje pateikti pokalbiai, parodo, jog jis buvo suinteresuotas, kad iš sandorio galėtų uždirbti jo artimas pažįstamas P. Z., buvęs bendradarbis L. P., kiti tretieji asmenys ir jis pats. K. N. paaiškinimus, kad jis nebendravo su kitu aukciono dalyviu, paneigia užfiksuotas jo ir atsakovės atstovo G. B. pokalbis aukciono rytą, kuriame kalbama, kad viskas suderinta ir nereikia kelti kainos. L. P. parodymus, kad jis nederino aukciono sąlygų su O. Č. ir G. B. paneigia pateikti pokalbiai ir apklausos baudžiamojoje byloje medžiaga. P. Z. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nebuvo suinteresuotas aukcionu, tačiau iš užfiksuotų pokalbių matyti, jog jis domėjosi vario vamzdelių pardavimu, dėjo pastangas, kaip būtų galima išvežti vamzdelius iš Elektrinės, domėjosi, kaip galima juos dezaktyvuoti. Teismas kritiškai vertino D. J. teiginius, kad jis rūpinosi kuo greitesniu ir efektyvesniu Elektrinės uždarymu, bijodamas, jog nebūtų nutrauktas Europos Sąjungos skiriamas finansavimas, o jo 2020 m. lapkričio 30 d. pateiktus dokumentus vertino kaip nesusijusius su byla.

9.       Teismas vertino, kad užfiksuoti bylos dalyvių pokalbiai paneigia ir jų argumentus, jog vamzdelių užterštumo lygis buvo nustatytas jau išrinkus aukciono laimėtoją ir tik tada tapo aišku, kad jie negalės būti išvežti ir juos būtina išvalyti vietoje. Tai, kad vamzdelius ketinta valyti Elektrinėje patvirtina aplinkybė, jog D. J. po to, kai pasitarime jam buvo nurodyta, kad, nepateikus prašymo ir būtinos informacijos sąlyginių nebekontroliavimo lygių taikymui, vario vamzdeliai negali būti vertinami kaip radioaktyvi medžiaga ir jų išvežimui turi būti gauti duomenys apie nebekontroliuojamus lygius Vokietijoje, pateikęs atsakovei užklausą dėl duomenų pateikimo ir nesulaukęs atsakymo, pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su aukciono sąlygose nenurodyta nuostata apie alternatyvų sutarties vykdymo būdą. Šios sąlygos įrašymas sutartyje tik patvirtina, kad aukciono sąlygos buvo parengtos siekiant, jog jame negalėtų dalyvauti kiti ūkio subjektai. Jei aukciono sąlygose būtų nurodyta, kad užterštus vario vamzdelius bus galima išvalyti Elektrinės teritorijoje, aukcione dalyvautų daugiau subjektų, nes vario metalo laužas yra paklausus rinkoje. Aukciono rengėjas neturėjo įstatyminio pagrindo įtraukti į sutartį naujos sąlygos, kuri nebuvo nurodyta aukcione.

10.       Teismas nurodė, kad byloje pateikta UAB „Ernst & Young Baltic“ audito ataskaita (toliau – ir Ataskaita) tik patvirtina, jog aukcionas savaime yra orientuotas pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Teismas nesivadovavo pateikta prof. V. B. ekspertine išvada (toliau – ir Išvada), kadangi mokslininkui nebuvo žinoma bylos medžiaga. Teoriniai argumentai apie tai, ar alternatyvus sutarties vykdymas užkirto kelią gauti didesnę naudą nei galėtų būti gauta skelbiant naują aukcioną, neatlikus jokių skaičiavimų, negali būti vertinami kaip įrodymai.

11.       Teismas pažymėjo, kad pripažinus aukcioną negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, šalių sudaryta sutartis ir susitarimai taip pat tampa negaliojančiais. Tačiau šiuo atveju iškilo poreikis išsaugoti sutartį ir papildomus susitarimus, nes jų panaikinimas prieštarautų viešajam interesui. Panaikinus sutartį būtų patirta papildomų išlaidų vykdant naują aukcioną, pakeičiant tiekėją, atsirastų papildomų teisinių pareigų. Sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į aukciono tikslą ir aplinkybę, kad sutartis bus vykdoma iki vamzdelių visiško išvalymo naudojant užpatentuotą valymo liniją, eliminuojančią rankinį žmonių darbą, kuris buvo vykdomas Elektrinėje iki sutarties sudarymo ir kuris užtruktų apie 16 metų, iš esmės sukeltų Elektrinei neproporcingų padarinių, nes apsunkintų uždarymo procesus ir pažeistų viešąjį interesą, susijusį su visuomenės ir atskirų individų saugumu, grėsmės jų sveikatai, gyvybei, turtui pašalinimu. Ieškovams nėra užkirstas kelias ateityje išieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų. Tai, kad Elektrinė patirs nuostolių, yra akivaizdu, nes jos pačios byloje pateikti skaičiavimai suponuoja išvadą dėl negauto pelno dalies.

 

III.       Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

12.       Apeliaciniame skunde ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria palikti galioti pirkimo–pardavimo sutartis ir papildomi susitarimai, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – pripažinti juos negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją pinigais, įpareigojant atsakovę sumokėti Elektrinei 403 113,60 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Teismas, konstatavęs, kad sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pagal įstatymus ir teismų praktiką negalėjo palikti jų galioti net vadovaudamasis siekiu užtikrinti viešąjį interesą. Sutartis ir papildomi susitarimai yra niekiniai ir be teismo sprendimo, šalys negali patvirtinti tokių sandorių.

12.2.                      Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą, pašalinti iš civilinės apyvartos sandorius, kuriais pažeidžiami disponavimą valstybės turtu reglamentuojantys imperatyvūs teisės aktai, grąžinti valstybei jos turtą ir suteikti Elektrinei galimybę organizuoti naują aukcioną, kuriame dalyviai varžytųsi nepažeisdami sąžiningos konkurencijos principo, o valstybė gautų maksimalią naudą už parduotą turtą. Teismui patenkinus tik reikalavimą pripažinti negaliojančiu aukcioną, nepašalinant jo sukurtų teisinių padarinių, viešasis interesas nebuvo realiai apgintas.

12.3.                      Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai (išlaidos, vykdant naują pirkimą ir pan.) negali lemti teismo sprendimo nepripažinti sandorio negaliojančiu. Teismas neįvertino pateikto skaičiavimo, kad dėl nesąžiningai sudarytos sutarties Elektrinė negavo 54 431,39 Eur pajamų perdavusi 157 tonų vamzdelių, o toliau, vykdydama sutartį, negautų dar mažiausiai apie 647 909 Eur pajamų. Teismas neįvertino ir to, kokia nauda galėtų būti gauta šiuo metu vykdant aukcioną atsižvelgiant į padidėjusią vario metalo laužo kainą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Elektrinei nustatyta pareiga kaupti lėšas už parduotą turtą radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, todėl ji privalo parduoti turtą už didžiausią kainą.  

12.4.                      Byloje nėra duomenų apie Elektrinės naudoto vamzdelių dezaktyvavimo būdo kenksmingumą darbuotojams. Taip pat nėra duomenų, kad vamzdelių laikymas Elektrinės teritorijoje daro žalą žmonių sveikatai ar turtui. Teismo argumentai, kad vamzdelių valymas rankiniu būdu užsitęs labai ilgai, yra paremti 2013 metų duomenimis, byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens P. Z. pasiūlyta dezaktyvavimo technologija – tai vienintelis dezaktyvavimo būdas. Atsakovė ir P. Z. nepateikė įrodymų, kad jie užpatentavo sutarties vykdymui naudojamą įrenginį, o iš viešų duomenų matyti, kad patentas yra panaikintas ir jo išradėju yra kitas asmuo.

12.5.                      Teismas, pripažinęs negaliojančiais sandorius, turi taikyti restituciją neatsižvelgdamas į tai, ar šalis suformulavo tokį prašymą. Priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti tik dėl 157 tonų jau išvežtų vamzdelių, todėl restitucija turi būti taikoma tik dėl jų. Likę neišvalyti vamzdeliai yra valstybės nuosavybė iki jų perdavimo. Šiuo atveju nėra jokių išskirtinių sąlygų, pateisinančių galimybę netaikyti restitucijos. Restitucija natūra nėra įmanoma, nes atsakovė išgabeno ir realizavo 157 tonas vamzdelių. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo nesąžininga, todėl ji privalo atlyginti didžiausią turto vertę (dabartinę vertę). Atėmus vario valymo išlaidas ir pagal sutartį sumokėtą sumą, negautos pajamos sudaro 368 307,48 Eur, atsakovė taip pat nėra sumokėjusi papildomame susitarime nurodytų 9 026,12 Eur gamybinių technologinių išlaidų, dėl jos kaltės susidarė 25 780 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka, kurią ji turėjo sumokėti.

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė Elektrinė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti pirkimo–pardavimo sutartis ir papildomi susitarimai, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – pripažinti juos negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją pinigais, įpareigojant atsakovę sumokėti Elektrinei 403 113,60 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra nustatyta galimybė palikti galioti niekinius sandorius. 

13.2.                      Teismas sprendime yra nurodęs, kad, nustačius sąžiningas aukciono sąlygas, jame dalyvautų daugiau dalyvių. Taigi, jis suprato, kad ne tik atsakovė gali sukurti ir naudoti įvairias vamzdelių valymo technologijas, nereikalaujančias žmonių rankinio darbo. Tačiau vertindamas sandorių panaikinimo klausimą teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad rankinis vamzdelių valymo metodas pažeidžia viešąjį interesą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vamzdeliai yra saugomi Elektrinės teritorijoje ir nėra valomi jau daugiau nei 6 metus dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytų poveikio priemonių ir jokios žalos dėl to nekilo. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovė pati siekia nutraukti sutartį ir papildomus susitarimus bei yra inicijavusi dėl to bylą, kuri yra sustabdyta. Teismas neįvertino pateiktų žalos skaičiavimų ir to, kad šiuo metu vario metalo laužo kaina yra padidėjusi. Viešojo intereso prasme Lietuvos Respublika yra suinteresuota konkurencingu Elektrinės turto pardavimu, kadangi tokiu būdu yra renkamos lėšos įrengti giluminį atliekyną didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutiniam sutvarkymui.

13.3.                      Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) privalo spręsti restitucijos klausimą. Netaikęs restitucijos, teismas suteikė pranašumą nesąžiningai atsakovei, gavusiai už mažesnę kainą vertingesnį turtą, o Elektrinei pasiūlė ieškoti kitų alternatyvų nuostoliams atlyginti. Teismas klaidingai nurodė, kad Elektrinė prašė taikyti restituciją tik dėl susidariusios skolos ir nesumokėto PVM, nes ji taip pat prašė priteisti negautas pajamas už 157 tonų perduotų vamzdelių, kurias ji būtų gavusi, jei aukcionas vyktų konkurencingai. Kadangi turto neįmanoma priteisti natūra, o atsakovė buvo nesąžininga, restitucija taikytina atsižvelgiant į didžiausią vario laužo rinkos kainą, kuri yra šiuo metu. Taip pat turi būti atlygintos kitos Elektrinės išlaidos, t. y. 9 026,12 Eur gamybinės technologinės išlaidos ir 25 780 Eur PVM nepriemoka.

14.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo O. Č. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi iš esmės tik telefoninių pokalbių fragmentais, gautais iš ikiteisminio tyrimo bylos, kuri nėra išnagrinėta, neobjektyviai ir šališkai atmesdamas visus atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus.

14.2.                      Ieškovai neįrodė, kad aukciono sąlygos pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas. Ieškovai nurodo, kad pagrindą pripažinti aukciono sutartį negaliojančia sudaro konstatuotas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, tačiau Elektrinė ir tretieji asmenys nedalyvavo kartelyje. Teismo sprendimai byloje dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo nedaro įtakos aukciono teisėtumui.

14.3.                      Aukcionas buvo paskelbtas teisėtai. Tarptautinės institucijos ragino Elektrinę vykdyti reaktorių eksploatavimo nutraukimo projektą saugiai, ekonomiškai ir laiku, vėlavimas vykdyti darbus galėjo nulemti finansavimo praradimą. Užteršti variniai vamzdeliai Elektrinėje buvo valomi rankiniu būdu, šis procesas yra neefektyvus ir pagal planus turėjo užtrukti apie 16 metų. Tokia situacija lėtino kitus Elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus ir skatino realizuoti metalo laužą kitaip. Paskelbus aukcioną, nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl jo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, kad buvo kitų ūkio subjektų, susidomėjusių metalo laužo pirkimu, jog aukciono kaina buvo nustatyta neteisingai. Ieškinyje nurodytos prielaidos apie trečiųjų asmenų neteisėtus susitarimus nėra įrodytos. Ataskaita, kurios teismas neįvertino, patvirtina, kad vamzdelių pardavimas aukcione savaime yra skirtas pritraukti kuo daugiau pirkėjų ir parduoti turtą už didžiausią kainą.

14.4.                      Byloje nėra įrodymų, kad rinkoje buvo kitų potencialių pirkėjų, kurie pirktų užterštus vario vamzdelius už tokią kainą, kuri buvo pasiūlyta aukcione. Egzistavo rizika, kad, paaiškėjus informacijai apie didesnį vamzdelių užterštumą, naujame aukcione susidomėjimas būtų daug mažesnis ir Elektrinė neuždirbtų daugiau, nei ji gaus pagal papildomame susitarime nustatytą alternatyvų sutarties įvykdymo būdą. Todėl buvo sudarytas papildomas susitarimas. Ataskaita ir Išvada, kurių teismas nevertino, patvirtina, kad toks sprendimas buvo racionalus ir teisėtas.  

15.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo K. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismas nevertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, bet rėmėsi tik ieškovo selektyviai atrinktais dokumentais iš baudžiamosios bylos, kuri vis dar yra nagrinėjama. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys dar nėra ištirti ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra jų įvertinęs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ne tik jais, o visa bylos medžiaga.

15.2.                      Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais trečiųjų asmenų tarpusavio pokalbiais ir lygino su jais byloje pateiktus paaiškinimus, tačiau jis netyrė, ar šie įrodymai buvo surinkti teisėtai, taip pat netyrė jų patikimumo visų kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas, remdamasis duomenimis, surinktais vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas), turi įvertinti, ar buvo pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat ar jie buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo.

15.3.                      Teismas rėmėsi L. P. pirminės apklausos protokolais, tačiau jis yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, todėl visi jo paaiškinimai ir parodymai, juo labiau duoti pirmų apklausų metu, turėtų būti vertinami tik bendrame kontekste su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Pagal kasacinio teismo praktiką, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui neturi savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tačiau teismas pirminius L. P. parodymus, išgautus grasinant, vertino kaip patikimus, nors jo paaiškinimai nagrinėjant civilinę bylą skyrėsi iš esmės, kaip ir vėlesni parodymai, kuriuos jis davė baudžiamojoje byloje.

15.4.                      Ši byla galės būti tinkamai išnagrinėta tik po to, kai bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurios medžiaga rėmėsi teismas. Todėl civilinė byla turėtų būti sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

16.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo D. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pašalinti iš teismo sprendimo šiuos motyvus: „Teigdamas, kad jo asmeninis interesas sutapo su IAE interesu, tik dar kartą patvirtina, kad D. J. pažeidė privačių interesų derinimą su valstybinės reikšmės turto realizavimu.“; „Būtent L. P. nurodė, kad gavęs nurodymą iš D. J. dėl vario vamzdelių užterštų radiacinėmis medžiagomis pardavimo, kreipėsi į O. Č., kuriam ne tik pateikė aukciono sąlygas, bet ir davė vario vamzdelio pavyzdį.“; „Kaip visiems žinoma, tą nurodė ir L. P. ikiteisminiame tyrime, įmonės vadovui buvo mokamos ketvirtinės premijos už greitą ir savalaikį nustatytų planų įvykdymą, todėl akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas kuo greitesniu projekto įgyvendinimu, nepriklausomai nuo to, kad pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes tai davė jam naudos kaip įmonės vadovui.“; „Teismas sutinka su ieškovų pozicija, kad aukcioną pripažinus negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, tampa negaliojančiomis ir šalių sudarytos Sutartys bei susitarimai tiek dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimo, tiek CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu“; „Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, susitarimai dėl aukciono sąlygų, atsakovės kartelinis susitarimas pažeidė nustatytus sąžiningumo ir teisėtumo principus, Sutartis sudaryta tenkinant suinteresuotų asmenų poreikius ir jų siekius gauti pajamas. Todėl tiek prokurorui, tiek IAE nėra užkirstas kelias ateityje išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų. Kad IAE patirs nuostolius akivaizdu, nes jos pačios byloje pateikti skaičiavimai suponuoja tokią išvadą dėl negauto pelno dalies“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas civilinėje byloje vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nors, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus juos baudžiamojo proceso tvarka gali būti nustatyta, kad jie yra ydingi ir jais negalima vadovautis nustatant konkrečias faktines aplinkybes. Teismas turėjo kritiškai vertinti įrodymus, surinktus taikant kriminalinės žvalgybos priemones, nes jų leistinumas ir teisėtumas dar nebuvo įvertintas baudžiamajame procese. Tačiau teismas laikė telefoninių pokalbių įrašus patikimesniais įrodymais ir lygino su jais kitus įrodymus.

16.2.                      Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nors bylas sieja prejudicinis ryšys ir egzistuoja privalomas bylos stabdymo pagrindas. Ieškovas grindė savo reikalavimus aplinkybėmis iš baudžiamojoje byloje pateikto kaltinamojo akto, o teismas, vertindamas, ar aukcionas buvo vykdomas teisėtai, tyrė aplinkybes, kurios bus vertinamos baudžiamojoje byloje. Civilinėje byloje analizuodamas ieškovo atrinktus baudžiamosios bylos duomenis teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo stabdyti bylą.

16.3.                      Teismas rėmėsi L. P. pirmosios apklausos protokole užfiksuotais duomenimis. Tačiau baudžiamojoje byloje yra ir vėlesni L. P. rašytiniai parodymai, kurie paneigia pirminėse apklausose užfiksuotas aplinkybes. L. P. paaiškino, kad pirminių apklausų metu jo atžvilgiu buvo taikytos psichologinės prievartos priemonės, todėl apklausos protokoluose užfiksuotų faktinių aplinkybių negalima vienareikšmiškai laikyti teisingomis. L. P. pateikė detalius paaiškinimus dėl aukciono organizavimo ir vykdymo, pradinės kainos nustatymo ir kitų aukciono sąlygų, atsiradusios būtinybės įtraukti papildomą sąlygą į pirkimo–pardavimo sutartį ir sudaryti papildomą susitarimą, tokiu būdu padedant Elektrinei išvengti nuostolių, kurie būtų neišvengiamai patirti atsakovei nutraukus sutartį. L. P. patvirtino, kad apeliantas nedavė jokių nesąžiningų nurodymų dėl aukciono. Apeliantas teikė į bylą L. P. rašytinius parodymus iš baudžiamosios bylos, tačiau teismas visiškai nepagrįstai atsisakė juos priimti.

16.4.                      Konkurencijos taryba nustatė, kad Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą dėl kainos sudarė tik atsakovė ir UAB „Norvesta“. Nei tretieji asmenys, nei Elektrinė nebuvo pripažinti pažeidę šį įstatymą. Todėl Konkurencijos tarybos nutarimas ir administracinių teismų sprendimai negali būti laikomi prejudiciniais Elektrinės ir apelianto atžvilgiu.

16.5.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo Išvada ir Ataskaita, 2015 m. sausio 8 d. Elektrinės raštu ir kitais įrodymais, pagrindžiančiais aukciono teisėtumą. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino įrodymų, pagrindžiančių, kad aukcionas buvo vykdomas siekiant greitesnio ir efektyvesnio Elektrinės uždarymo, ir nurodė, jog šie įrodymai nesusiję su byla. Objektyvios priežastys, susijusios su siekiu išsaugoti Elektrinei uždaryti skirtą finansavimą, o ne trečiųjų asmenų susitarimas ar apelianto siekis gauti finansinę naudą ketvirtinių premijų forma lėmė poreikį skelbti aukcioną, pasirašyti sutartį su jo laimėtoju ir vėliau, siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių, sudaryti susitarimus. 

16.6.                      Teismas, konstatavęs, kad Elektrinei buvo padaryta žala, išėjo už ieškiniu apibrėžtų ginčo ribų, nes ieškovai nereiškė tokio reikalavimo. Teismo išvada dėl padarytos žalos nėra pagrįsta. Ataskaita patvirtina, kad aukcione nustatyta minimali kaina buvo ekonomiškai pagrįsta, joje taip pat nurodyta, jog, keisdama aukciono sutartį, Elektrinė siekė užtikrinti efektyvų ir ekonomiškai naudingą turto valdymą. Elektrinės parengtoje pažymoje dėl negauto pelno pateikti skaičiavimai nėra teisingi ir pagrįsti, todėl šis įrodymas turėjo būti vertinamas kritiškai.

16.7.                       Prokuroras negalėjo kreiptis į teismą, nes skelbiant aukcioną nebuvo pažeistas viešasis interesas. Ieškinyje nebuvo nurodytas joks konkretus viešojo intereso gynimo pagrindas ir  tai, ar tariamai pažeistą viešąjį interesą galėjo ginti bei gynė kita kompetentinga institucija. Ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinį ir dėl to, kad Elektrinė nėra valstybės institucija, o yra valstybės įmonė. Klausimas dėl kartelinio susitarimo yra išspręstas Konkurencijos tarybos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. 

17.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo G. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, ir šią bylos dalį nutraukti arba ieškinį atmesti; pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus: „Teismas sutinka su ieškovų pozicija, kad aukcioną pripažinus negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, tampa negaliojančiomis ir šalių sudarytos Sutartys bei susitarimai tiek dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimo, tiek CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu“ ir „Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, susitarimai dėl aukciono sąlygų, atsakovės kartelinis susitarimas pažeidė nustatytus sąžiningumo ir teisėtumo principus, Sutartis sudaryta tenkinant suinteresuotų asmenų poreikius ir jų siekius gauti pajamas. Todėl tiek prokurorui, tiek IAE nėra užkirstas kelias ateityje išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų. Kad IAE patirs nuostolius akivaizdu, nes jos pačios byloje pateikti skaičiavimai suponuoja tokią išvadą dėl negauto pelno dalies“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Kol nėra užbaigtas baudžiamasis procesas, teismas neturėjo teisės vadovautis šio proceso metu surinktais įrodymais. Pagal įstatymą, faktinės aplinkybės byloje gali būti nustatomos vadovaujantis teisėtai padarytais garso ir vaizdo įrašais, o aplinkybę, ar įrodymai, įskaitant garso įrašus, surinkti baudžiamojo proceso metu, yra teisėti, turi teisę įvertinti tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. 

17.2.                      Prokuroro reikalavimas pripažinti aukcioną negaliojančiu nenagrinėtinas teisme. Aukcionas nėra sandoris ar juridinis faktas, kuris galėtų būti ginčijamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Sprendime nenurodyta, kaip aukciono pripažinimas negaliojančiu apgins Elektrinės ar kito asmens teises. Aukciono pripažinimas negaliojančiu savaime nesukuria jokių teisinių padarinių. Ši bylos dalis turėjo būti nutraukta.

17.3.                      Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad aukcione dalyvavusios atsakovė ir UAB „Norvesta“ sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, tai savaime nedaro sandorio negaliojančiu. Konkurencijos teisės pažeidimas neturi jokio ryšio su aukciono galiojimu, nes kartelinis susitarimas negalėjo turėti įtakos kitų asmenų apsisprendimui dalyvauti aukcione. 

17.4.                      Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti įstatymų pažeidimų rengiant aukcioną. Aukciono sąlygos nebuvo specialiai skirtos jokiam subjektui, o sutartis nepadarė žalos.

17.5.                      Ieškinio pareiškimo metu įstatyme nebuvo nustatyta prokuroro teisė ginti valstybės įmonės interesus, įstatymo nuostatos šiuo aspektu buvo papildytos tik po bylos iškėlimo. Ieškovas neįrodė, kaip patenkinus ieškinį būtų apgintas viešasis interesas ir tai patvirtina teismo sprendime padaryta išvada, kad su aukciono nugalėtoju sudaryta sutartis turi būti išsaugota. Tik Konkurencijos taryba, o ne prokuratūra, turi teisę kelti klausimą dėl sutarčių, sudarytų galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymą, galiojimo.

17.6.                      Nors ieškinyje nebuvo pareikšti reikalavimai atlyginti nuostolius, teismas nepagrįstai konstatavo žalą ir atsakovės bei trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Teismas peržengė ginčo ribas ir tokie motyvai šalintini iš sprendimo.

18.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo P. Z. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant šiuos motyvus: „Teismas civilinėje byloje nesprendžia ar tie pokalbiai pažeidžia baudžiamajame kodekse nurodytas veikas, ar jie fiksuoti teisėtai, tačiau sprendžiant civilinį ginčą jie labai akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad dar 2014 metų pavasarį atsakovės atstovas G. B. bei visi tretieji asmenys tarpusavyje bendravo ir derino aukciono sąlygas dėl vario vamzdelių pardavimo, kurie užteršti radioaktyviomis medžiagomis.“; „Ta aplinkybė, kad jis, baigęs darbą IAE ir toliau domėjosi visais procesais, kurie vyko IAE, tik parodo jo suinteresuotumą ir iš pridėtų pokalbių, kurie yra fiksuoti, matyti, jog buvo suinteresuotas tiek tuo, kad iš minėto sandorio galėtų uždirbti jo artimas pažįstamas P. Z., jo buvęs bendradarbis L. P. ir kiti bylos tretieji asmenys bei jis pats.“; „Teismo įsitikinimu, visi tretieji asmenys buvo pažįstami dar gerokai iki aukciono, visi tarpusavyje ryšio priemonėmis bendravo dėl rengiamo aukciono ir būtent L. P. bei K. N. ir G. B. iniciatyva buvo suderintos aukciono sąlygos, kaina ir dar iki įvykstant aukcionui buvo susitarta dėl alternatyvaus vario vamzdelių realizavimo būdo, t. y. juos išvalyti IAE teritorijoje.“; „Kad L. P. ir P. Z. bendravo dėl metalo pardavimo dar iki paskelbiant aukciono sąlygas, patvirtino patys tretieji asmenys. Tačiau iš fiksuotų pokalbių bei abiejų trečiųjų asmenų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog apie vario vamzdelių išvalymą IAE teritorijoje buvo kalbama iki aukciono sąlygų paskelbimo ir aukciono pravedimo. Pvz. L. P. ir P. Z. pokalbis 2014-06-01, kuriame P. Z. būtent L. P. informuoja apie vamzdelių valymo linijos galimybes. Kad L. P. domėjosi galimybėmis išvalyti vario vamzdelius IAE teritorijoje patvirtina byloje pateikti jo pokalbiai telefonu tiek su P. Z., tiek su G. B..“; „Būtent jis dar gerokai iki aukciono paskelbimo domėjosi technologijomis dėl vamzdelių išvalymo.“; „Telefoniniai pokalbiai 2014 m. birželio mėnesį tarp P. Z. ir G. B., patvirtina, kad jau tada, dar iki sąlygų paskelbimo, buvo ieškomos galimybės vamzdelius išvalyti IAE teritorijoje.“ Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad P. Z. 2014 metų pavasarį derino aukciono sąlygas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, esą visi tretieji asmenys tarpusavyje bendravo ir jas derino. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad P. Z. kalbėjo su O. Č. apie galimą uždarbį iš Elektrinėje vykusių procesų. Teismo argumentas, esą O. Č. buvo suinteresuotas, kad iš sandorio galėtų užsidirbti P. Z. ir kiti tretieji asmenys, nepagrįstas.

18.2.                      Byloje nėra įrodymų, kad užterštų vario vamzdelių išvalymo nuo radiacijos technologinė linija buvo kuriama dar iki aukciono. Apeliantas byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad iki aukciono nevykdė jokių pokalbių dėl dezaktyvavimo technologinės linijos kūrimo. Apeliantas kalbėjo tik apie radioaktyviomis medžiagomis užterštų vamzdelių pjovimo įrangą. Prieš išvežant vamzdelius iš Elektrinės teritorijos yra būtina pamatuoti paviršinės radiacijos lygį ant vidinio vamzdelio paviršiaus, todėl reikėjo sukurti įrangą, kuri leistų per trumpą laiką perpjauti pusiau didelį skaičių vamzdelių be jokių metalo drožlių, o vėliau jie turėtų būti išlyginti į plokšteles, kad būtų patikrintas paviršinio užterštumo radiacija lygis. Apie tokią įrangą ir jos veikimo principus buvo kalbama iki aukciono. Poreikis kalbėti apie dezaktyvavimo įrangą atsirado tik po aukciono, kai paaiškėjo, kad vamzdelių užterštumo lygis neatitinka aukciono sąlygose nurodyto lygio, todėl jų nebus galima išgabenti iš Elektrinės teritorijos papildomai nedezaktyvavus.

19.       Prisidėjime prie trečiųjų asmenų D. J., P. Z., K. N., O. Č. ir G. B. apeliacinių skundų trečiasis asmuo L. P. nurodė, kad sutinka su trečiųjų asmenų apeliaciniais skundais ir prašo netenkinti ieškovų apeliacinių skundų.

20.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo patenkinti ieškovės Elektrinės apeliacinį skundą ir netenkinti trečiųjų asmenų apeliacinių skundų. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1.                      Ieškiniu yra ginamas viešasis interesas – ginčas kilo dėl pažeidimų, susijusių su disponavimu valstybės turtu, kurio naudojimas yra viešasis interesas; ieškiniu siekiama apginti ne Elektrinės, o valstybės interesus; viešasis interesas yra siejamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis – sąžininga konkurencija, ūkine laisve, konstitucinės teisinės valstybės principais. Prokurorui yra suteikta kompetencija ginti viešąjį interesą, susijusį su valstybės įmonių veikla.

20.2.                      Teismas įvertino Išvadą ir pagrįstai ja nesivadovavo, nes ją parengusiems mokslininkams nebuvo perduota bylos medžiaga ir jie negalėjo įvertinti aukciono procedūrų. Išvada, kad sutarties pakeitimas pateisinamas siekiu neprarasti finansavimo, padaryta remiantis tik D. J. pateiktais dokumentais. Teismas įvertino ir Ataskaitą. Tačiau ji turi būti vertinama itin kritiškai. Ataskaitoje nurodyta, kad darbas nebuvo atliktas pagal bendrai priimtus finansinio audito, peržiūros ar kitus audito standartus, galiojančius Lietuvos Respublikoje, ir negalės būti prilygintas finansiniam auditui. Auditą atlikusi bendrovė rėmėsi tik tais dokumentais, kuriuos jai pateikė Elektrinė, ir juos laikė teisingais. Ataskaitoje buvo įvertinti ne visi su ginčo objektu susiję duomenys.

20.3.                      D. J. pateikti duomenys patvirtina su Elektrinės uždarymu susijusias aplinkybes ir kilusią grėsmę prarasti finansavimą tam tikriems projektams, tačiau jie nėra susiję su aukcione parduotais vario vamzdeliais. Vario vamzdeliai pateko į Elektrinės išmontavimo projektą, dėl kurio eigos Elektrinė neturėjo problemų. Probleminė sritis – naujų radioaktyvių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba.

20.4.                      Ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti naudojami siekiant nustatyti aplinkybes dėl civilinių įstatymų pažeidimų. Tokiu atveju šie duomenys vertinami pagal civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisykles. Teismas baudžiamosios bylos medžiagą, kaip vieną iš įrodinėjimo priemonių, vertino kartu su kitais įrodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tretieji asmenys neišreiškė jokių pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo duomenų. Apeliantai nepateikė duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą būtų teikę prašymus ar pretenzijas dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo faktinio ar teisinio pagrindo. Argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra nepagrįsti.

20.5.                      Teismas pagrįstai Konkurencijos tarybos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytas aplinkybes vertino kaip prejudicinius faktus spręsdamas dėl aukciono ir susitarimų galiojimo. Šios aplinkybės turi įtakos ir minėtoje byloje nedalyvavusiems asmenims. Jų prejudicinę galią pripažino ir D. J., pateikęs prašymą stabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl konkurencijos teisės pažeidimo.

20.6.                      Teismas laikėsi ieškiniu apibrėžtų ginčo ribų. Teismas nesprendė dėl žalos atlyginimo, o tik nurodė, kad toks reikalavimas yra galimas.

20.7.                      Teismas sprendė klausimą dėl bylos sustabdymo iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, ir netenkino tokio prašymo, o dalyvaujantys byloje asmenys sutiko su šia nutartimi. Civilinėje byloje nėra įrodinėjamas trečiųjų asmenų veiksmų neteisėtumas, kaip jis suprantamas baudžiamajame procese. Civilinės bylos baigtis nepriklauso nuo baudžiamosios bylos baigties, todėl nėra pagrindo jos stabdyti.

21.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė Elektrinė prašo patenkinti ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą ir netenkinti trečiųjų asmenų apeliacinių skundų. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1.                      Atsakovei laimėjus aukcioną, buvo pakeistos esminės aukciono sąlygos, kurios būtų nulėmusios kitokį pirkėjų aktyvumą aukcione. Vykdant aukcioną buvo pažeistos ir imperatyvios Konkurencijos įstatymo nuostatos, nes aukcionas buvo vykdomas vadovaujantis išankstiniu ūkio subjektų susitarimu. Nors apeliantai nurodo, kad valstybei nebuvo sukelta žala, iš Konkurencijos tarybos sprendimo matyti, kad atsakovė sudarė neleistiną susitarimą siekdama įgyti parduodamą turtą už pradinę kainą.

21.2.                      Konkurencijos įstatymo pažeidimas, įvertinus jo pasekmes, pripažintinas sukuriančiu pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims, kadangi jis sudaro pagrindą pripažinti aukciono rezultatus niekiniais. 

21.3.                      Nagrinėjant administraciniuose teismuose bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo buvo keliamas klausimas dėl to, ar Konkurencijos taryba galėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Administraciniai teismai konstatavo, kad Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą, turėjo teisę remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl apeliantai nepagrįstai pakartotinai kelia šį klausimą civilinėje byloje. Civilinės ir baudžiamosios bylos dalykai yra skirtingi, teismas vertino įrodymus civilinės bylos kontekste, šiuo atveju yra reikšmingos ne baudžiamojo, o civilinio proceso taisyklės, nustatančios įrodymų leistinumą ir vertinimą. Apeliantai nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad įrodymai, kuriuos analizavo teismas, buvo surinkti neteisėtai.

21.4.                      Sprendžiant dėl aukciono ir sutarčių pažeidimo yra reikšmingi klausimai dėl viešojo intereso ir imperatyvių įstatymo normų pažeidimo. Šias aplinkybes teismas galėjo nustatyti nelaukdamas baudžiamosios bylos baigties. Teismas pagrįstai nurodė, kad tai, ar tretieji asmenys piktnaudžiavo tarnyba, neturi reikšmės sprendžiant civilinį ginčą. Klausimas dėl bylos sustabdymo jau buvo tinkamai išnagrinėtas ir neturi būti tenkinamas.

21.5.                      Teismas neišsprendė byloje klausimo dėl žalos atlyginimo, o tik abstrakčiai nurodė, kad toks reikalavimas yra galimas. 

21.6.                      Vien Konkurencijos tarybos ir administracinių teismų nustatyti faktai buvo pakankami skundžiamam sprendimui priimti. Tačiau teismas, siekdamas įvertinti apeliantų pateiktų paaiškinimų pagrįstumą, turėjo įvertinti juos visų byloje pateiktų įrodymų kontekste ir tai tinkamai atliko. Teismas tyrė visus byloje pateiktus įrodymus.

21.7.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad prokuroras byloje gina viešąjį interesą ir turėjo teisę pareikšti ieškinį. Apeliantai, neigdami šią išvadą, neginčija teismo argumentų ir remiasi deklaratyviais teiginiais. Ieškinio pateikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nedraudė prokurorui reikšti ieškinius dėl valstybės įmonių sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais jiems pažeidus viešąjį interesą.

22.       Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė „Sypra GmbH“ prašo netenkinti ieškovų apeliacinių skundų, o dėl trečiųjų asmenų apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

22.1.                      Ieškovai apeliaciniuose skunduose kelia naują reikalavimą taikyti vienašalę restituciją pinigais, kurį grindžia naujais įrodymais. Toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme ir nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tokio klausimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties.

22.2.                      Konkurencijos tarybos nutarime, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, konstatuota, kad draudžiamo susitarimo trukmė yra bent jau nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d., o pagal šiuo laikotarpiu galiojusią Konkurencijos įstatymo redakciją asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ar padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas byloje prašė pripažinti negaliojančiu aukcioną ir sandorius, taip pat, gavęs duomenis apie draudžiamu susitarimu padarytos žalos apskaičiavimą, planavo papildomai prašyti priteisti iš atsakovės nesąžiningais konkurencijos veiksmais padarytą žalą. Atsakovė teikė pirmosios instancijos teismui prašymą šią civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuriam ji teisminga, informuoti Europos Komisiją ir Konkurencijos tarybą apie gautą ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, išaiškinant, kad jos turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 50 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Tačiau teismas netenkino šio prašymo dėl to, kad ieškovai nurodė neteiksiantys šioje byloje prašymo dėl žalos atlyginimo.

22.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja interesas išsaugoti sudarytą sutartį. Elektrinė nepagrįstai teigia, esą atsakovė nesuinteresuota vamzdelių įsigijimu ir siekia nutraukti sutartį bei papildomus susitarimus. Atsakovė buvo pateikusi ieškovams net du pasiūlymus išspręsti ginčą taikiai, nurodydama itin naudingas valstybei sąlygas. Sudarius taikos sutartį būtų apgintas viešasis interesas, nes atsakovė įsipareigotų papildomai sumokėti 1 000 000 Eur kompensaciją, be to, būtų apsaugotas ir Elektrinės interesas užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų tvarkymą, nes vario metalo laužas jau daugiau negu 5 metus yra saugomos Elektrinės teritorijoje esančiuose laikinuose konteineriuose, nepritaikytuose ilgalaikiam radioaktyviomis medžiagomis užterštų atliekų sandėliavimui. Atsakovė nepakeitė savo pozicijos net po to, kai teismas atmetė reikalavimą pripažinti sutartį ir susitarimus negaliojančiais. Tačiau ieškovai nėra linkę užbaigti ginčo taikiai. 

22.4.                      Ieškovai nepaneigė teismo išvadų, kad viešasis interesas reikalauja palikti sandorius galioti. Elektrinė nenurodė nė vieno konkretaus ūkio subjekto, kuris šiuo metu disponuoja radioaktyvių vario vamzdelių dezaktyvavimo technologija ir būtų kompetentingas įdiegti ją Elektrinės teritorijoje. Visi Elektrinės teoriniai skaičiavimai apie negautas pajamas už radioaktyviųjų vario vamzdelių pardavimus, padidėjusias vario metalo laužo kainas, nepagrindžia jos prielaidų apie tariamai patiriamą žalą toliau vykdant sandorius. Negalima sutikti, kad Elektrinė galėtų gauti papildomą naudą įvykdžiusi naują aukcioną, kadangi vario vamzdeliai su tokiais aukštais užterštumo radioaktyviomis dalelėmis dydžiais negalės būti siūlomi aukcionuose.

22.5.                      Nepaisant informacijos apie teorines dezaktyvavimo galimybes, kurią Elektrinė pateikė apeliaciniame skunde, šiai industrijai trūksta efektyvių ir visiškai saugių technologijų, kuriomis būtų galima įvykdyti šiuos procesus. Atsakovės naudota dezaktyvacijos įranga, nepaisant išradimo patento autoriaus V. D. sprendimo nepratęsti patento galiojimo, yra unikali ir labai naši, tai patvirtino jos praktinis panaudojimas. Išradimo autorius nurodė, kad jis priėmė sprendimą nepratęsti patento galiojimo, nes išradimu itin domisi Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ir Prancūzijos bendrovės ir patento pagrindu sukurtas įrangos projektas šiuo metu yra tobulinamas, o vėliau jis planuoja pateikti naują išradimo paraišką. Anot V. D., visus patobulinimus būtų galima įdiegti ir Elektrinėje sumontuotoje įrangos linijoje, tačiau ieškovai tam priešinasi.

23.       Atsiliepimuose į apeliacinius skundus trečiasis asmuo D. J. prašo netenkinti ieškovų apeliacinių skundų ir patenkinti trečiųjų asmenų apeliacinius skundus. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai:

23.1.                      Teismas neturėjo remtis selektyviai atrinktais ir baudžiamojoje byloje dar neįvertintais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Jeigu baudžiamojoje byloje būtų nustatyta, kad šie įrodymai yra gauti pažeidžiant įstatymuose nustatytas procedūras, jų įrodomoji reikšmė būtų iš esmės paneigta ir jais nebūtų galima vadovautis. Tokiu atveju teismas turėtų priimti kardinaliai priešingą sprendimą. Teismas pažeidė ir trečiųjų asmenų nekaltumo prezumpciją, nes tik įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje gali būti pripažinta, kad atitinkami trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais remtasi civilinėje byloje, buvo neteisėti. Teismas netyrė ir nevertino kitų reikšmingų įrodymų.

23.2.                      Civilinė byla negali būti teisingai išnagrinėta iki tol, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Tik baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu gali būti pripažinta, kad trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais vadovavosi teismas, buvo neteisėti. Todėl byla turi būti sustabdyta.

23.3.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skelbti aukcioną buvo būtina norint tinkamai vykdyti Elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektą, o Konkurencijos įstatymo pažeidimas savaime nereiškia, kad aukcionas turi būti pripažintas negaliojančiu. Elektrinė ir tretieji asmenys nedalyvavo byloje dėl konkurencijos teisės pažeidimų, todėl Konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai šioje byloje neturi prejudicinės galios.

23.4.                      Poreikį skubiai vykdyti aukcioną, sudaryti sutartį ir vėliau ją pakeisti lėmė siekis neprarasti Elektrinei uždaryti skirtų lėšų. Aukciono naudą patvirtino byloje pateikta Ataskaita ir Išvada, kuriomis teismas nepagrįstai nesivadovavo.

23.5.                      Teismas, nurodydamas argumentus apie kilusią žalą, išėjo už ginčo ribų, nes ieškovai neformulavo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Ieškovų pateikti negautų pajamų skaičiavimai yra nepagrįsti ir nepatvirtina žalos. 

23.6.                      Prokuroras, kreipdamasis į teismą, aiškiai nenurodė pagrindo, leidžiančio ginti viešąjį interesą; aukcionas buvo vykdomas teisėtai ir viešasis interesas nebuvo pažeistas. Byloje nepateikta duomenų, ar pažeistą viešąjį interesą gynė kita kompetentinga institucija, nors prokuroras gali ginti viešąjį interesą, kai turi pagrindo manyti, kad buvo pažeisti visuomenę liečiantys interesai ir tokio intereso apsaugos nesiėmė jokia kita institucija. Ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinį, kadangi Elektrinė nėra valstybės institucija, o yra valstybės įmonė, be to, klausimas dėl kartelinio susitarimo jau buvo išnagrinėtas.

23.7.                      Ieškovai apeliaciniuose skunduose kelia naujus reikalavimus dėl restitucijos taikymo. Ieškovai taip pat nurodo naujus argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo, tačiau jie neįrodė tokių aplinkybių, o aukciono pripažinimas negaliojančiu savaime nereiškia atsakovės nesąžiningumo ir pagrindo taikyti vienašalę restituciją. Ieškovų pateikti dezaktyvuoto vario kainos skaičiavimai nėra teisingi ir pagrįsti.

23.8.                      Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas neapgynė viešojo intereso. Byloje nėra įrodymų, kad Elektrinė ketino organizuoti naują konkursą; Elektrinė žinojo, jog rinkoje nebūtų kitų alternatyvių pirkėjų, kurie galėtų atlikti analogiškus dezaktyvavimo ir realizavimo darbus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

25.       Elektrinė 2013 m. lapkričio 13 d. raštu kreipėsi į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (toliau – Inspekcija), nurodydama, kad, nutraukiant Elektrinės eksploataciją, susidaro nemažai įrenginių ir medžiagų, kurias galima pakartotinai panaudoti už Elektrinės ribų, pavyzdžiui, vykdant bloko G1 ir planuojant bloko G2 turbinų salės kondensatorių demontavimo darbus yra išgaunami vario lydinio vamzdeliai, kurių planuojama išgauti apie 2 000 tonų. Rašte nurodyta, kad šiuo metu vamzdeliai dezaktyvuojami mechaniniu būdu ir pjaustomi išilgai siekiant atlikti vidinių paviršių radiometrinius matavimus, o supjaustyti vamzdeliai, atitinkantys teisės aktuose nurodytus nereguliuojamus lygius, išlaisvinami nuo tolesnės radiacinės kontrolės ir parduodami kaip metalo laužas. Elektrinė nurodė, kad tokiu būdu apdorojant vamzdelius yra patiriami dideli kaštai, todėl, siekdama juos sumažinti, ji ieško pirkėjo, kuris galėtų įgyti dar neapdorotus vamzdelius. Norėdama tinkamai pasiruošti galimam vario lydinio vamzdelių išvežimui iš Lietuvos Respublikos, Elektrinė siekė iš anksto suderinti su Inspekcija išvežimo procedūras ir prašė patikslinti, ar teikiant paraišką ar standartinį dokumentą reikės kokių nors papildomų dokumentų, taip pat prašė pateikti papildomus reikalavimus ar apribojimus potencialiam minėtų vamzdelių pirkėjui ir vežėjui.

26.       Inspekcija, atsakydama į Elektrinės paklausimą, 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, be kita ko, informavo ją, kad radionuklidais užterštas ar radionuklidų turinčias medžiagas pakartotiniam naudojimui iš Elektrinės galima išvežti, jei radionuklidų aktyvumas neviršija nesąlyginių arba sąlyginių nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių. Rašte nurodyta, kad šiuo atveju vario lydinio vamzdeliai turi neviršyti sąlyginių nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių paskirties valstybėje. Klausimas dėl medžiagų, kuriose radioaktyvių nuklidų kiekis viršija nesąlyginius nebekontroliuojamus lygius, pardavimo ir galimo išvežimo į kitas šalis buvo svarstomas ir 2013 m. gruodžio 11 d. vykusiame Elektrinės ir Inspekcijos vadovybės susirinkime. Kaip matyti iš šio susirinkimo protokolo, Inspekcijos atstovas papildomai paaiškino Elektrinei, kad, jai nusprendus parduoti tokias medžiagas kitose šalyse, Inspekcija turi būti informuota apie tose šalyse parengtus (arba galiojančius) sąlyginius nebekontroliuojamus lygius, tam, kad būtų įrodyta, jog su šia įranga bus pasielgta tinkamai. Taigi, prieš paskelbdama aukcioną, Elektrinė buvo informuota, kokie reikalavimai yra keliami siekiant parduoti ir išvežti į užsienį užterštą metalo laužą.

27.       Vykstant pasiruošimui aukcionui, Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento Radiacinės saugos tarnybos Radiacinės saugos skyriaus 2014 m. sausio 2 d. raštu Elektrinės (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. P. buvo pateikti žemo slėgio kondensatorių vamzdelių pardavimui reikalingi duomenys. Šiame rašte nurodyta, kad neapdorotų vamzdelių užterštumas radioaktyviomis medžiagomis viršija besąlyginius toliau nebekontroliuojamus radioaktyvaus užterštumo lygius. Rašte taip pat buvo pateikti tokie duomenys apie aukcione ketinamo parduoti vario metalo laužo užterštumą, gauti atlikus demontuotų neapdorotų vamzdelių radiologinius matavimus: 1) maksimali gama spinduliuotės dozės galia, matuojant 0,1 m atstumu nuo vamzdelių paviršiaus, sudėtų į 1/2 ISO konteinerį; 2) vidutinė dozės galia, matuojant 0,1 m atstumu nuo vamzdelių paviršiaus, sudėtų į 1/2 ISO konteinerį; 3) maksimalus paviršinis užterštumas beta spinduliais, matuojant 1 cm atstumu nuo vamzdelio paviršiaus; 4) vidutinis paviršinis užterštumas beta spinduliais, matuojant 1 cm atstumu nuo vamzdelio paviršiaus; 5) vidutiniai Cs(137) aktyvumai (paviršinis ir savitasis); 6) vidutiniai Co(60) aktyvumai (paviršinis ir savitasis). Rašte nurodyta, kad neapdorotų vamzdelių pirkėjas privalo laikytis Inspekcijos 2013 m. gruodžio 2 d. rašte nurodytų reikalavimų, t. y. turėti Inspekcijos išduotą licenciją branduolinio kuro ciklo medžiagoms vežti, naudoti šias medžiagas nustatytu būdu ir turėti tai veiklai kompetentingų institucijų išduotus atitinkamus leidimus ir licencijas.

28.       Elektrinei nutarus parduoti pirmiau minėtą vario metalo laužą aukcione, 2014 m. liepos 22 d. įvyko Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti turto įvertinimo komisijos posėdis, kuriame, be kita ko, buvo nutarta, kad pradinė šio parduodamo turto kaina sudaro 2 700 Lt (781,97 Eur) už 1 toną. Iš byloje pateikto komisijos posėdžio protokolo taip pat matyti, kad šiame posėdyje buvo nutarta, jog, nepardavus protokole išvardyto turto pirmajame tiesioginiame aukcione, pakartotinai rengiamame aukcione turto kaina bus sumažinta 20 proc. Komisija posėdyje nustatė, kad minimalus kainos didinimo intervalas aukcione turi būti ne mažesnis nei 1 proc.

29.       2014 m. liepos 25 d. Elektrinė paskelbė apie 2014 m. rugpjūčio 11 d. vyksiantį aukcioną, kuriame bus parduodama 2 000 tonų vario metalo laužo už pradinę 2 700 Lt (781,97 Eur) kainą. Skelbime Elektrinė nurodė, kad parduodami vario vamzdeliai yra 28x1 mm, pagaminti iš vario nikelio lydinio, taip pat nurodė, kad jų užterštumas radioaktyviomis medžiagomis viršija besąlyginius (nekontroliuojamus) užterštumo lygius. Aprašydama pirkimo objektą aukciono sąlygose, Elektrinė nepateikė visų charakteristikų, išvardytų Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento Radiacinės saugos tarnybos Radiacinės saugos skyriaus 2014 m. sausio 2 d. rašte, skirtame (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 27 punktą), tačiau nurodė tik duomenis apie vidutinius Cs(137) aktyvumus (paviršinius) ir vidutinius Co(60) aktyvumus (paviršinius). Pažymėtina, kad aukciono sąlygose jo dalyviams, be kita ko, buvo nustatytas reikalavimas pateikti galutinio vartotojo valstybės kompetentingų institucijų išduotas pažymas apie paskirties valstybėje galiojančius sąlyginius nekontroliuojamus radioaktyvumo lygius (kaip minėta šio sprendimo 26 punkte, 2013 m. gruodžio 11 d. susirinkime Inspekcijos atstovas įvardijo Elektrinei šį reikalavimą, taikytiną tuo atveju, jeigu ji nuspręstų parduoti tokias medžiagas kitose šalyse), tačiau šis dokumentas nebuvo įtrauktas į aukciono sąlygose nurodytą dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti aukciono dalyviai, sąrašą.

30.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašymus dalyvauti Elektrinės paskelbtame vario metalo laužo aukcione pateikė du subjektai – UAB „Norvesta“ ir atsakovė. Byloje pateiktame Elektrinės Viešojo aukciono komisijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad juridinių asmenų, pageidavusių dalyvauti aukcione, pateikti dokumentai atitiko aukciono sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl jiems buvo leista dalyvauti tolesnėse aukciono procedūrose. Įvertinus šių juridinių asmenų pateiktus prašymus dalyvauti aukcione ir kartu su jais pateiktų dokumentų turinį, matyti, kad nė viena iš bendrovių nepateikė Elektrinei duomenų apie paskirties valstybėje galiojančius sąlyginius nekontroliuojamus radioaktyvumo lygius.

31.       Aukcionas įvyko 2014 m. rugpjūčio 11 d. Iš byloje pateiktame viešo prekių tiesioginio aukciono dalyvių registre nurodytų duomenų matyti, kad abu juridiniai asmenys, kurie pateikė dokumentus dalyvauti aukcione ir buvo pripažinti tinkamais dalyvauti tolesnėse aukciono procedūrose, dalyvavo aukcione. Tačiau byloje pateiktame viešo prekių tiesioginio aukciono vedėjo registre užfiksuota, kad pasiūlymą aukcione pateikė tik atsakovė (aukciono dalyvė Nr. 2), kuri išreiškė pageidavimą įgyti aukcione parduodamas 2 000 tonas vario metalo laužo už pradinę aukciono kainą, t. y. už 2 700 Lt (781,97 Eur) už 1 toną. Kita aukciono dalyvė UAB „Norvesta“ aukcione nepateikė jokio pasiūlymo dėl parduodamos prekės. Todėl atsakovė buvo pripažinta aukciono laimėtoja. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pasibaigus aukcionui, prekės negalėjo būti nekliudomai išvežtos į jų paskirties valstybę.

32.       2014 m. rugsėjo 17 d. įvyko Elektrinės ir Inspekcijos vadovybės susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl turbinų salės kondensatorių varinių vamzdelių tvarkymo. Kaip matyti iš byloje pateikto protokolo, Inspekcijos atstovas šiame pasitarime atkreipė Elektrinės dėmesį į tai, kad aukciono objektu buvę vario vamzdeliai kol kas yra laikomi radioaktyviosiomis atliekomis ir negali būti traktuojami kaip radioaktyvi medžiaga, nes Elektrinė pagal teisės aktus nėra pateikusi prašymo ir reikalingos informacijos sąlyginių nebekontroliavimo lygių taikymui. Inspekcijos atstovai pažymėjo, jog tam, kad sklandžiau vyktų sprendimų priėmimas dėl šių medžiagų išvežimo į Vokietiją ir jų tolesnio apdorojimo kaip neradioaktyvių medžiagų, Elektrinė turės pateikti Inspekcijai informaciją apie sąlyginių nebekontroliavimo lygių taikymą Vokietijoje apdorojant tokias medžiagas, taip pat Vokietijos reguliuojančios institucijos nuomonę apie tokių medžiagų sutvarkymą jų šalyje. Pasitarime nuspręsta, kad Elektrinė išsiaiškins Vokietijos teisės aktų reikalavimus, kurie gali turėti įtakos siekiant įgyvendinti vamzdelių išvežimo projektą ir informuos Inspekciją apie planuojamus atlikti veiksmus.

33.       Vykdydama minėtame pasitarime priimtą sprendimą, Elektrinė 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama jos nurodyti paskirties valstybėje lydymui skirtam metalui nustatytų sąlyginių nebekontroliuojamų lygių aktyvumų reikšmes pagal kiekvieną iš nurodytų 26 radionuklidų; pateikti duomenis apie vamzdelių lydymo metu susidarančių atliekų (galimai radioaktyvių) tolesnį sutvarkymą (laidojimą, perdirbimą) ir paskirties valstybės reguliatoriaus poziciją dėl tokio kiekio įvežamų iš Lietuvos medžiagų, užterštų radionuklidais, sąlyginių nekontroliuojamų lygių. Tačiau, atsakovei dar nepateikus atsakymų į jai užduotus klausimus ir šalims neišsiaiškinus, ar parduoti vario metalo vamzdeliai galėtų būti išvežami į paskirties valstybę, 2014 m. spalio 8 d. Elektrinė ir atsakovė sudarė vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos Elektrinė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti apie 2 000 tonų vario metalo laužo (varinių kondensatorių vamzdelių), kurių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis viršija besąlyginius (nekontroliuojamus) užteršimo lygius (sutarties 2 punktas).

34.       Pažymėtina, kad sudarydamos sutartį, šalys papildė ją naujomis, aukciono metu neskelbtomis sąlygomis. Pagal šalių susitarimą, tuo atveju, jeigu per sutartyje nustatytą terminą Inspekcija priima galutinį sprendimą neišduoti pirkėjai (atsakovei) reikalingos branduolinio kuro ciklo medžiagų vežimo licencijos ar kito dokumento, patvirtinančio teisę vežti branduolinio kuro ciklo medžiagas, įskaitant sutarties objektu esantį laužą, pirkėja turi teisę pasiūlyti pardavėjai (Elektrinei) alternatyvų teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį sutarties įvykdymo būdą arba kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Šalys nustatė, kad pardavėjai raštu pritarus pirkėjos pasiūlytam alternatyviam sutarties vykdymo būdui, jo įgyvendinimo sąlygos ir tvarka aptariamos pasirašant papildomą susitarimą, taip pat kad pardavėjos nepritarimas pirkėjos pasiūlytam alternatyviam sutarties vykdymo būdui turi būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviomis teisinėmis, techninėmis ir organizacinėmis priežastimis, patvirtinančiomis, jog sutartį pasiūlytu alternatyviu būdu vykdyti nėra galima (sutarties 16 ir 17 punktai).

35.       Šalims sudarius sutartį, atsakovė 2014 m. spalio 20 d. raštu pateikė Elektrinei atsakymą į jos 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu pateiktus klausimus, kaip rašto priedą, pateikdama duomenis apie galimas užterštumo vertes pagal konkrečius radionuklidus. Elektrinės eksploatacijos nutraukimo departamento Radiacinės saugos tarnyba 2014 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į Elektrinės (duomenys neskelbtini) L. P., informuodama jį, kad išnagrinėjusi pateiktą informaciją, nustatė, jog Elektrinės turimų užterštų žemo slėgio kondensatorių, kurių užteršimo duomenys buvo nurodyti 2014 m. sausio 2 d. rašte (žr. šio sprendimo 27 punktą), išvežimas panaudojant sąlyginai nebekontroliuojamus lygius nėra įmanomas neatlikus jų dezaktyvavimo. 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Elektrinė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad, susiklosčius nepalankiai situacijai ir dėl nenumatytų aplinkybių pasunkėjus sutarties vykdymui, atsakovė siūlė Elektrinei savo sąskaita įdiegti Elektrinėje varinių vamzdelių mechaninio išvalymo technologinę liniją. Elektrinė prašė atsakovės pateikti informaciją dėl tokios linijos veiksmingumo ir apsvarstyti patalpų panaudos galimybę.

36.       Byloje yra pateiktas atsakovės 2014 m. gruodžio 3 d. raštas, kuriame atsakovė nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pagal skaičiavimus, atlikus prieš pasirašant sutartį, sutarties objektu esantys variniai vamzdeliai šalių susitarimu buvo pripažinti neviršijančiais sąlyginių nekontroliuojamų radioaktyvumo lygių paskirties valstybėje – Vokietijoje, o pakartotinai atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad atsakovės įgyti vario lydinio vamzdeliai viršija sąlyginius nebekontroliuojamus radioaktyvumo lygius Vokietijoje ir atsakovė, norėdama įvežti vamzdelius, turi įgyvendinti daug griežtesnius reikalavimus), išanalizavusi reikalavimus, keliamus siekiant įvežti į Vokietiją radioaktyviąsias medžiagas, kurių radionuklidų aktyvumas viršija sąlyginius nebekontroliuojamus lygius, ji nustatė, jog šių reikalavimų įgyvendinimas, atsižvelgiant į sutarties įvykdymo terminą, užtruktų neprotingai ilgai. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją, atsakovė konstatavo, kad ji neturi galimybės pateikti sutartyje nurodytų licencijų per joje nustatytą terminą ir atkreipė Elektrinės dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, sutarties vykdymas jai tapo daug sudėtingesnis. Atsižvelgdama į tai, kad dėl pasikeitusių aplinkybių sutartis gali būti neįvykdyta, atsakovė, vadovaudamasi aukciono metu neskelbtu ir tik sutarties pasirašymo metu papildomai įrašytu sutarties 16 punktu, pasiūlė ieškovei pakeisti sutarties įvykdymo būdą ir tęsti sutartinius santykius alternatyviu būdu – dezaktyvuoti vario lydinio vamzdelius iki nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių ir išvežti juos iš Elektrinės kaip neradioaktyviąsias medžiagas. Atsakovė patvirtino, kad Elektrinei priėmus sprendimą tęsti sutarties vykdymą alternatyviu būdu, vamzdelių dezaktyvaciją ji atliktų savo lėšomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Elektrinė pritarė tokiam atsakovės pasiūlymui.

37.       2015 m. vasario 6 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo susitarė, kad atsakovė savo lėšomis ir rizika atliks aukciono objektu buvusių kondensatoriaus vamzdelių dezaktyvacijos darbus Elektrinės patalpose, t. y. ji turės suprojektuoti ir įrengti Elektrinės patalpose vamzdelių dezaktyvacijos technologinę liniją ir išvalyti nuo radiacijos vamzdelius (susitarimo 1 ir 2 punktai). 2015 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašė dar vieną papildomą susitarimą prie pirmiau minėtos sutarties, kuriuo jos nutarė pratęsti sutarties galiojimo terminą, nustatydamos, kad sutartis galioja iki visiško sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo arba jos nutraukimo abipusiu šalių sutarimu ar kitu joje nurodytu pagrindu (susitarimo 1 punktas). 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė dar vieną papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo papildė sutartį nauja sąlyga, kad laužo kaina nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos (2015 m. vasario 6 d.) sieks 846,97 Eur už 1 toną – šią sumą sudaro atsakovės aukcione pasiūlyta 781,97 Eur kaina ir 65 Eur Elektrinės patiriamos gamybinės technologinės laužo dezaktyvavimo išlaidos. Tokią nuostatą šalys įrašė atsižvelgdamos į tai, kad, atsakovei įgyvendinant aukcione parduotų kondensatoriaus vamzdelių dezaktyvaciją, Elektrinė patiria gamybines technologines išlaidas, nors dezaktyvacija turėjo būti atliekama atsakovės lėšomis ir rizika.

38.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis ir ją papildantys bei pakeičiantys susitarimai buvo vykdomi, todėl dalis radioaktyviomis medžiagomis užterštų vario lydinio vamzdelių buvo dezaktyvuota ir perduota atsakovei. Iš byloje pateiktų 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. perdavimo aktų matyti, kad sutarties vykdymo metu atsakovei perduotas vario metalo laužo kiekis sudarė 157 tonas, o atsakovės už metalo laužą mokėtina suma sudarė 122 769,29 Eur. Likęs aukciono objektu buvęs vario metalo laužo kiekis nebuvo perduotas atsakovei, o dėl įvykusio aukciono ir jo dalyvių veiksmų teisėtumo buvo pradėti kompetentingų institucijų tyrimai.

39.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažino, kad atsakovė ir UAB „Norvesta“, dalyvaudamos 2014 m. rugpjūčio 11 d. įvykusiame Elektrinės organizuotame aukcione, sudarė draudžiamą susitarimą dėl kainos ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Konkurencijos taryba, be kita ko, nustatė, kad aukciono dalyvės, dar prieš įvykstant aukcionui susitarė, jog atsakovė aukcione pasiūlys tik pradinę jame nustatytą turto kainą, o UAB „Norvesta“ nedidins siūlomos kainos, leisdama laimėti atsakovei; kad likus ilgam terminui iki aukciono paskelbimo jo dalyvės žinojo, jog aukcionas bus paskelbtas, žinojo, kad jos dalyvaus aukcione ir bendravo tiek tarpusavyje, tiek su Elektrinės atstovais; kad atsakovė padėjo kitai aukciono dalyvei UAB „Norvesta“ parengti dokumentus (sutartį su radioaktyvių medžiagų perdirbėju), reikalingus dalyvauti aukcione; kad atsakovė siekė, jog aukcione neatsirastų daugiau dalyvių išskyrus paminėtas dvi bendroves. Už nustatytą pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė jį įvykdžiusiems ūkio subjektams pinigines baudas. Atsakovė, nesutikdama su Konkurencijos tarybos nutarimu, pateikė dėl jo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo palikta galioti Konkurencijos tarybos nutarimo dalis skirti baudą atsakovei, ir perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Konkurencijos tarybos sprendimo pripažinti ūkio subjektus pažeidusiais Konkurencijos įstatymo nuostatas buvo palikta nepakeista. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra galiojanti ir įsiteisėjusi.

40.       Pažymėtina, kad klausimas dėl Elektrinės vykdyto aukciono ir jos dalyvių veiksmų teisėtumo buvo vertintas ne tik konkurencijos teisės kontekste. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius vadovavo ikiteisminiam tyrimui, atliktam nustačius nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje (nusikalstamos veikos padarymas veikiant organizuotoje grupėje), 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas) ir 256 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais), požymius. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad šio ikiteisminio tyrimo pagrindu iškelta baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

41.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Elektrinės vykdyto aukciono, jo pagrindu sudarytos sutarties ir ją pakeičiančių susitarimų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir Elektrinės, pripažintos šioje byloje bendraieške, reikalavimus, konstatavo, kad, vykdant aukcioną, buvo pažeista imperatyvi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, todėl aukcionas yra negaliojantis. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Konkurencijos tarybos nutarimą ir dėl šio nutarimo priimtus teismų procesinius sprendimus, taip pat byloje pateiktus duomenis iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos (užfiksuotus trečiųjų asmenų pokalbius, jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pan.), kuriais remdamasis teismas vertino, kad aukcionas buvo organizuojamas atsakovės interesais. Teismas taip pat nustatė, kad ir šalių sudaryta sutartis bei vėlesni ją pakeičiantys susitarimai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnio nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau teismas nepripažino negaliojančiais šių sandorių ir netaikė dėl jų restitucijos, kadangi, jo vertinimu, panaikinus sandorius būtų pažeistas viešasis interesas.

42.       Ieškovai ir tretieji asmenys, iš dalies nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kelia šiuos klausimus: 1) ar prokuroras turėjo teisę pareikšti šioje byloje reikalavimus, grindžiamus siekiu apginti viešąjį interesą; 2) ar Elektrinės organizuotas aukcionas ir jo pagrindu sudaryti sandoriai (sutartis ir susitarimai) prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, ar, priešingai, yra teisėti ir geriausiai užtikrina viešąjį interesą; 3) tuo atveju, jeigu aukcionas ir sandoriai laikytini neteisėtais, ar susiklosčiusioje situacijoje, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, yra pagrindas išsaugoti sudarytą sutartį ir vėlesnius susitarimus bei netaikyti restitucijos; 4) ar teismas padarė pagrįstas išvadas vertindamas trečiųjų asmenų veiksmus ir šios išvados neturi būti pašalintos iš sprendimo. Apeliaciniuose skunduose taip pat yra reiškiami procesinio pobūdžio prašymai priimti apeliacinės instancijos teisme teikiamus įrodymus ir sustabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje yra pareikšti kaltinimai tretiesiems asmenims.

 

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų prašymų priimti naujus įrodymus

 

43.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

44.       Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Elektrinės Veiklos planavimo ir finansų departamento Materialinių išteklių valdymo skyriaus 2021 m. birželio 21 d. raštą, kuriame pateikti duomenys apie aktualią radioaktyviomis medžiagomis neužteršto vario metalo laužo vidutinę rinkos kainą, taip pat Elektrinės atstovo 2021 m. birželio 28 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovui buvo persiųstas minėtas raštas. Įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad ieškovas naujai teikiamais įrodymais siekia pagrįsti, kokia suma turėtų būti priteista Elektrinei taikant šioje byloje restituciją. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad poreikis pateikti šį įrodymą iškilo tik po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame jis netaikė restitucijos.

46.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo suformuluoto prašymo pagrįstumą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė, jog poreikis pateikti jo naujai teikiamą dokumentą iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, klausimas dėl restitucijos taikymo byloje buvo iškeltas dar Elektrinės 2020 m. lapkričio 30 d. prašyme priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Elektrinė šiame procesiniame dokumente, atsižvelgdama į administracinėje byloje, kurioje buvo vertinamas Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumas, nustatytas aplinkybes, kad aukciono dalyvės sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, ribojo kitų potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti aukcione, neteisėtai nustatė aukciono kainą ir iš anksto numatė jo laimėtoją, tokiu būdu užkirsdami Elektrinei kelią gauti geriausią kainos pasiūlymą, prašė teismo taikyti restituciją dėl 157 tonų realizuotų vamzdelių, ir nurodė, kad atsakovė, sudariusi konkurenciją draudžiantį susitarimą, restitucijos atveju turėtų būti laikoma nesąžininga. Kartu su šiuo raštu Elektrinė pateikė ir jos struktūrinio padalinio – Veiklos planavimo ir finansų departamento 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą dėl restitucijos dydžio, nurodydama, kad restitucija gali būti taikoma atsižvelgiant į joje pateiktus skaičiavimus. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl visi duomenys, jo vertimu, aktualūs siekiant nagrinėjamoje byloje pritaikyti restituciją, nebuvo pateikti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jam patikslinti restitucijai taikyti aktualią informaciją pirmosios instancijos teismui. Todėl šiuo atveju yra pagrindas vertinti, kad ieškovo naujai teikiami įrodymai yra pateikti pavėluotai, o jų priėmimas neabejotinai užvilkins šios bylos nagrinėjimą, kadangi, ieškovui pateikus apeliacinės instancijos teisme visiškai naujus duomenis apie jo pageidaujamą taikyti restitucijos skaičiavimo metodą, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti savo argumentus dėl šio įrodymo (ne)pagrįstumo.

47.       Antra vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo naujai teikiamus įrodymus ne tik dėl to, kad jie yra pateikti pavėluotai, tačiau ir dėl to, kad jie neturės reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Susipažinus su teikiamo dokumento turiniu, matyti, kad jame yra nurodyta Elektrinės nustatyta rašto parengimo metu buvusi radioaktyviomis medžiagomis neužteršto vario metalo laužo vidutinė rinkos kaina, kuri sudaro 6 283 Eur už 1 toną. Rašte taip pat nurodyta, kad ši kaina nustatyta palyginus 5 metalo supirkimo įmonių interneto svetainėse pateiktas metalo laužo kainas ir išvedus šių kainų aritmetinį vidurkį. Tačiau kartu su šiuo raštu nėra pateikta jokios informacijos, kurios pagrindu teismas galėtų įvertinti rašte nurodytų duomenų pagrįstumą, t. y. nėra pateikta nuorodų į rašte nurodytų bendrovių pateiktus skelbimus, jų išrašų ar kopijų ir pan. Todėl tokie ieškovo pateikti duomenys neturės jokios įtakos sprendžiant dėl galimos restitucijos dydžio.

48.       Ieškovė Elektrinė taip pat pateikė su apeliaciniu skundu naujus įrodymus: 1) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2021 m. birželio 15 d. raštą, kuriame pateikti duomenys apie patentą Nr. 6682; 2) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2021 m. birželio 16 d. Elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso valstybinio audito ataskaitą; 3) Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento Radiacinės saugos skyriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą, kuriame pateikti duomenys apie galimybes dezaktyvuoti Elektrinės teritorijoje esantį radioaktyviomis medžiagomis užterštą vario metalo laužą, tam reikalingas investicijas, galimybę jį išgabenti į kitą valstybę ir pan.; 4) Elektrinės Veiklos planavimo ir finansų departamento Materialinių išteklių valdymo skyriaus 2021 m. birželio 21 d. raštą su duomenimis apie vario metalo laužo kainas. Grįsdama poreikį pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nurodė, kad 1 ir 2 punktuose išvardyti įrodymai buvo gauti po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl ji objektyviai negalėjo jų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo ruožtu 3 ir 4 punktuose nurodyti įrodymai yra teikiami apeliacinės instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė realios faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes ir ieškovei iškilo būtinybė pateikti šiuos įrodymus tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus.

49.       Nors ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro raštas buvo parengtas vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, įvertinus jame išdėstytus duomenis, matyti, kad visi šiame rašte išvardyti veiksmai (patento įregistravimas, išregistravimas ir kt.) buvo atlikti žymiai anksčiau, nei buvo išnagrinėta byla. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovė vertino, kad ši informacija yra reikšminga siekiant tinkamai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, ji turėjo galimybę anksčiau kreiptis į kompetentingą instituciją su prašymu atskleisti jai informaciją apie patentą ir pateikti šiuos duomenis pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrindė, kokios objektyvios priežastys sukliudė jai pateikti šią informaciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ji nedetalizavo, kada buvo inicijuotas nurodytų duomenų gavimas ir kada jai buvo pateiktas šis raštas, kuris, kaip matyti iš rašte išdėstytų duomenų, buvo adresuotas ne jai, o Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad teikiamas dokumentas buvo gautas po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, tačiau tokių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka siekiant pagrįsti aplinkybes, nulėmusias poreikį pateikti naują įrodymą ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismui.

50.       Ieškovė tinkamai nepagrindė ir priežasčių, sukliudžiusių jai pateikti pirmosios instancijos teismui jos pačios struktūrinių padalinių parengtus dokumentus apie užteršto metalo dezaktyvavimo technologijas ar neužteršto metalo pardavimo kainas. Ieškovė nurodo, kad poreikis pateikti šiuos duomenis iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo keliamas tiek klausimas dėl restitucijos taikymo, tiek ir klausimas, kokios užteršto metalo laužo dezaktyvavimo technologijos egzistuoja rinkoje. Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ieškovei, todėl jos argumentai dėl būtinybės pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui vertintini kaip nepagrįsti. Pagrindą atsisakyti priimti Elektrinės teikiamą informaciją apie apskaičiuojant restitucijos sumą taikytinas aktualias metalo laužo vidutines rinkos kainas sudaro ir argumentai, išdėstyti atsisakant priimti analogišką ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro teikiamą dokumentą (žr. šio sprendimo 46–47 punktus). Kitaip nei pirmiau aptarti ieškovės naujai teikiami įrodymai, jos teikiama Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita objektyviai negalėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi ji buvo parengta vėliau, nei buvo priimtas teismo sprendimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio ieškovės teikiamo įrodymo taip pat nėra pagrindo priimti, nes jame nėra pagrindžiamos jokios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės – iš ataskaitos turinio matyti, kad joje yra vertinami (audituojami) 2017–2019 metų duomenys, o nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, vykusių 2014–2015 metais.

51.       Trečiasis asmuo D. J. apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos įrodymus, kuriuos, jo vertinimu, nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas: 1) trečiojo asmens L. P. 2016 m. gruodžio 8 d. rašytinius parodymus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai; 2) Elektrinės Korporatyvinių reikalų ir administravimo departamento Teisės skyriaus 2015 m. vasario 3 d. raštą, kuriame pateiktos išvados (vertinimas) dėl sutarties sudarymo aplinkybių ir rekomendacijos; 3) Elektrinės Prevencijos skyriaus 2015 m. sausio 29 d. raštą dėl aukciono ir sutarties sudarymo aplinkybių; 4) Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento Radiacinės saugos tarnybos 2014 m. gruodžio 1 d. raštą, kuriame aptarti reikalavimai, taikytini įrengiant varinių vamzdelių valymo technologinę liniją. Trečiojo asmens teigimu, 1 punkte nurodytas įrodymas yra reikšmingas vertinant aukciono organizavimo ir vykdymo aplinkybes bei pagrindžia, kad L. P. pirminiai ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra ydingi, o 2–4 punktuose nurodyti įrodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad aukciono sąlygos buvo teisėtos, pradinė kaina tinkama, papildomi susitarimai būtini, atsakovės pasiūlyta vamzdelių valymo technologija neprieštaravo teisės aktams. Trečiojo asmens vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus kaip pateiktus pavėluotai.

52.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsisakė priimti trečiojo asmens teikiamus L. P. rašytinius parodymus ikiteisminiame tyrime, kadangi, pirma, teismo vertinimu, jie yra pertekliniai, L. P. dalyvauja teismo posėdyje ir galės pats pateikti paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, antra, iš dokumento turinio matyti, jog teismui yra teikiama neoriginalaus dokumento kopija (2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 40 sek.–13 min. 55 sek.). Kitus trečiojo asmens pateiktus dokumentus teismas atsisakė priimti dėl to, kad jie buvo pateikti labai vėlai, faktiškai jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Atmesdamas šį trečiojo asmens prašymą, teismas įvertino jo argumentus, esą poreikis pateikti šiuos dokumentus atsirado tik Elektrinei pakeitus savo poziciją byloje ir sutikus su ieškiniu – teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nuo pat bylos iškėlimo teisme įrodinėjo, jog aukcionas yra neteisėtas, todėl, nepaisant Elektrinės byloje pasirinktos pozicijos, trečiasis asmuo, nesutikdamas su tokiais reikalavimais, turėjo teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus ir atsikirtinėti į ieškinį (2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 50 sek.–38 min. 30 sek.). Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė jo prašymus priimti byloje teikiamus įrodymus, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai yra pagrįsti – kaip teisingai nurodė teismas, trečiasis asmuo turėjo galimybę pateikti jo teikiamus Elektrinės raštus dar pradinėje proceso stadijoje, nes byloje nuo pat pradžių buvo įrodinėjamas aukciono ir sandorių neteisėtumas, o L. P. buvo apklaustas 2020 m. lapkričio 5 d. vykusiame teismo posėdyje ir galėjo pateikti savo paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Todėl trečiojo asmens D. J. prašymas priimti įrodymus netenkinamas.

53.       Trečiasis asmuo P. Z. apeliaciniame skunde taip pat prašo priimti naujus įrodymus – 2014 m. rugpjūčio 11 d. užsakymo patvirtinimą, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo, kaip UAB „Airuda“ atstovas, iš bendrovės „Max Draenert Apparatebau GmbH & Co. KG“ užsakė skardos žirkles, peilį ir juostų pjautuvą, taip pat duomenis apie šio užsakymo pristatymą. Iš trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad, teikdamas šiuos įrodymus, trečiasis asmuo siekia pagrįsti, jog iki aukciono jis nesprendė klausimų dėl užteršto metalo laužo dezaktyvavimo technologinės linijos kūrimo, o visi byloje pateikti duomenys apie jo ir kitų asmenų pokalbius yra susiję su užteršto metalo laužo pjovimo instrumentais, reikalingais siekiant perpjauti metalo vamzdelius pusiau ir pamatuoti jų užterštumo lygį ant vidinio vamzdelio paviršiaus. Trečiasis asmuo nurodo, kad poreikis pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą ir paaiškėjo, kad ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras suklaidino teismą, sutapatindamas vamzdelių pjovimo ir jų valymo įrangą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras dar ieškinyje rėmėsi aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo P. Z. iki aukciono pradžios rengė sprendimus dėl vario metalo laužo dezaktyvavimo linijos įrengimo. Todėl trečiojo asmens argumentai, kad poreikis pateikti naujus įrodymus kilo tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą, atmetami, o jo naujai teikiami įrodymai nepriimami.

54.       Prašymą priimti naujus įrodymus atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo ir atsakovė, kuri pateikė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. birželio 3 d. parengtus pasiūlymus ieškovėms išspręsti ginčą taikiai bei jų priedus. Susipažinus su atsakovės teikiamų dokumentų turiniu, matyti, kad jame atsispindi atsakovės pasiūlymai dėl taikaus šioje ir kitoje jos inicijuotoje byloje kilusių ginčų išsprendimo, tačiau nėra jokių duomenų, reikšmingų siekiant įvertinti apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus dėl aukciono ir sandorių teisėtumo, restitucijos šioje byloje taikymo ir pan. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktus įrodymus, kurie neįrodo jokių nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių, bet tik atspindi atsakovės poziciją derybose dėl taikaus ginčų išsprendimo.

 

Dėl trečiųjų asmenų prašymo sustabdyti bylą

 

55.       Tretieji asmenys K. N. ir D. J. prašo apeliacinės instancijos teismo sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol įsiteisės nuosprendis Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-337/2021, kurioje tretiesiems asmenims yra pareikšti kaltinimai padarius BK nustatytas nusikalstamas veikas. Grįsdami savo prašymus stabdyti bylą, abu tretieji asmenys remiasi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu, pagal kurį teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apeliantų vertinimu, tik teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys galės būti naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje, be to, tik įsiteisėjus baudžiamojoje byloje priimtam nuosprendžiui, galės būti pripažinta, kad atitinkami trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais rėmėsi teismas skundžiamame sprendime, buvo neteisėti, ir bus nustatyta, ar tretieji asmenys padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kuriomis sprendime iš dalies grindžiamas aukciono, sutarties ir papildomų susitarimų tariamas prieštaravimas imperatyvioms teisės aktų normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia trečiųjų asmenų pozicija sutikti nėra pagrindo.

56.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikros civilinei bylai svarbios aplinkybės yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą. Šios nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą šios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, tačiau iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi būti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

57.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka. Dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų gali kilti baudžiamieji teisiniai padariniai, kvalifikuojami pagal baudžiamuosius įstatymus kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, ir civiliniai teisiniai padariniai, kurie kvalifikuojami pagal civilinės teisės normas. Nustačius neteisėtus veiksmus civilinio proceso tvarka, sprendžiama dėl atsiradusių civilinių teisinių padarinių pašalinimo, pavyzdžiui, žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto priteisimo, išreikalavimo (vindikacijos, restitucijos), iškeldinimo ar kitokio asmens pažeistų teisių gynimo. Baudžiamojo proceso tvarka yra nustatoma, ar šie veiksmai padaryti, ar juos padarė tas asmuo, kuriam pareikštas įtarimas ar kaltinimas, ir ar yra teisinis pagrindas juos vertinti kaip kriminaline bausme baustiną veiką, taip pat, esant pagrindui, sprendžiama dėl bausmės (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis). Tai, kad baudžiamojo proceso tvarka nėra nustatyta nusikaltimo, nereiškia, jog tokiam asmeniui negali kilti civilinė atsakomybė, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

58.       Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas ginčas dėl Elektrinės vykdyto aukciono ir sandorių, sudarytų su jo laimėtoja, t. y. su atsakove, teisėtumo. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir jo pozicijai pritarusi Elektrinė, grįsdami savo reikalavimus byloje, remiasi aplinkybėmis, kad aukcionas ir jo pagrindu sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o šias aplinkybes jie įrodinėja, be kita ko, remdamiesi ir duomenimis, surinktais vykdant ikiteisminį tyrimą trečiųjų asmenų atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo D. J., atsižvelgdamas į tai, jog teisme yra nagrinėjama trečiųjų asmenų atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla ir ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, savo reikalavimus šioje byloje grindžia ir baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teikė pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Kaip ir apeliaciniame skunde, minėtame prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad, jo vertinimu, tik baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bus nustatyta, ar tretieji asmenys atliko nusikalstamas veikas, kuriomis ieškovas grindžia aukciono ir sandorių neteisėtumą, taip pat kad tol, kol teismas neišnagrinėjo baudžiamosios bylos, civilinėje byloje neturi būti remiamasi duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje.

59.       Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs trečiojo asmens argumentus, 2018 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino jo prašymo sustabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėta trečiųjų asmenų atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla. Teismas nurodė, kad tai, ar tretieji asmenys atliko jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neturi reikšmės sprendžiant byloje kilusį civilinį ginčą dėl aukciono ir jo pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl to, kad organizuojant aukcioną buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos. Teismas nurodė, kad imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas nebūtinai turi sukelti baudžiamąją atsakomybę kaltiems asmenims, todėl sprendimas baudžiamojoje byloje neturės įtakos sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai iš baudžiamosios bylos bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o tretieji asmenys galės byloje pateikti paaiškinimus, kurie laikomi vienu iš galimų įrodymų sprendžiant civilinį ginčą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalyvaujantys byloje asmenys sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir neteikė dėl šios teismo nutarties atskirųjų skundų.

60.       Įvertinus trečiųjų asmenų apeliacinių skundų turinį, matyti, kad tretieji asmenys nenurodo jokių naujų, pirmosios instancijos teismo neįvertintų argumentų, pagrindžiančių poreikį sustabdyti šią bylą iki tol, kol bus išnagrinėta trečiųjų asmenų atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla. Apeliantai remiasi tais pačiais argumentais, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas galės remtis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais tik tuo atveju, kai jie bus įvertinti baudžiamojo proceso tvarka, ir kad tik baudžiamojoje byloje bus nustatyta, ar trečiųjų asmenų atlikti veiksmai buvo neteisėti ir nusikalstami. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje keliamas klausimas dėl aukciono ir ginčijamų sandorių atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra priklausomas nuo baudžiamosios bylos baigties. Byloje nėra keliamas ginčas dėl to, ar trečiųjų asmenų veiksmai atitinka BK nustatytų nusikalstamų veikų požymius, ar jie atliko jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pan., o tam, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas galėtų įvertinti aukciono procedūrų ar sandorių atitiktį imperatyvioms šiuos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, nėra būtina pirmiausiai išspręsti klausimą dėl šiuose teisiniuose santykiuose dalyvavusių asmenų veiksmų teisėtumo BK prasme. Trečiųjų asmenų veiksmų teisėtumas civiline teisine prasme, kaip minėta šio sprendimo 56–57 punktuose nurodytoje teismų praktikoje, gali būti įvertintas nagrinėjant civilinę bylą ir tai, jog šie veiksmai yra vertinami ir baudžiamajame procese, nesudaro pagrindo civilinę bylą sustabdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiųjų asmenų prašymas sustabdyti šią bylą netenkinamas.

 

Dėl ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti

 

61.       Tretieji asmenys G. B. ir D. J. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio viešajam interesui apginti. Tokią savo poziciją apeliantai grindžia šiais argumentais: 1) ieškovas neįrodė, kad patenkinus ieškinį bus apgintas viešasis interesas, nenurodė konkretaus įstatyme nustatyto pagrindo, leidusio jam ginti viešąjį interesą, taip pat nenurodė, ar tariamai pažeistą viešąjį interesą galėjo ginti (gynė) koks nors kitas kompetentingas subjektas; 2) Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) redakcijoje, galiojusioje prokurorui teikiant ieškinį, nebuvo nustatyta prokuroro teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso, susijusio su valstybės įmonių veikla, gynimo, todėl prokuroras viršijo jam suteiktus įgaliojimus; 3) klausimas dėl kartelinio susitarimo jau yra išspręstas kitoje teismo išnagrinėtoje byloje, o klausimą dėl sutarčių, sudarytų galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymą, galiojimo turėjo teisę kelti tik Konkurencijos taryba. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys kvestionuoja pačią Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro teisę pareikšti ieškinį šioje byloje, prieš vertinant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmės, yra aktualu įvertinti šių trečiųjų asmenų argumentų pagrįstumą.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymuose yra pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra nustatyta tokio subjekto teisė ir pareiga teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad subjektas, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti tokios teisės turėjimą, t. y. atitiktį pirmiau išvardytoms sąlygoms, nurodydamas konkrečią įstatymo normą, suteikiančią pareiškėjui teisę ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-267-611/2019). Taigi, viešąjį interesą civiliniame procese gali ginti tik įstatymuose nustatyti asmenys, įgyvendindami jiems įstatymuose aiškiai suteiktus įgalinimus.

63.       Prokuroro teisė civilinio proceso tvarka reikšti reikalavimus dėl viešojo intereso gynimo yra nustatyta CPK 5 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamas nuostatas, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), CPK, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Prokuroro kompetencija viešojo intereso gynimo srityje yra plačiau atskleista Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

64.       Kasacinis teismas, atskleisdamas prokuroro teisės ginti viešąjį interesą turinį, nurodė, kad Prokuratūros įstatyme prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme yra apibrėžti neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, jis visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). 

65.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra pateikta universali ir aiški viešojo intereso sąvokos apibrėžtis. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškinant ir taikant joms konkrečias teisės normas (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis). Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad, nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai egzistuoja viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006), be to, viešąjį interesą sudaro ir tinkamas valstybės bei savivaldybės turto, esančio viešosios nuosavybės objektu, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012). Viešąjį interesą taip pat neabejotinai sudaro ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama asmens ūkinės veiklos laisvė ir sąžininga konkurencija.

66.       Nagrinėjamu atveju ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, nustatęs, kad organizuojant ir vykdant aukcioną buvo pažeisti konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai, o iš aukciono kilusi sutartis pažeidžia visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principus ir imperatyvias įstatymo nuostatas. Prokuroras vertino, kad šalys neteisėtai papildė aukciono pagrindu sudarytą sutartį naujomis, aukciono metu neatskleistomis sąlygomis apie galimybę išvalyti užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje, o aukciono dalyvės pažeidė imperatyvias Konkurencijos įstatymo nuostatas sudariusios draudžiamą susitarimą dėl kainos. Prokuroras taip pat vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir vertino, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes organizuojant aukcioną, buvo siekiama, jog jį laimėtų atsakovė, kuriai iš anksto buvo ketinama sudaryti sąlygas dezaktyvuoti įgytą vario metalo laužą Elektrinės teritorijoje. Tokios ieškovo nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė jam pagrindą padaryti išvadą, kad vykdant užteršto vario metalo laužo aukcioną galėjo būti pažeistas viešasis interesas – valstybei priklausančiu turtu galimai buvo disponuojama nesilaikant imperatyvių įstatymų nuostatų ir principų, nesiekiant didžiausios naudos visuomenei, tačiau tenkinant konkrečių asmenų interesus.

67.       Kaip matyti iš šioje sprendimo dalyje aptartų teisės aktų nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų, prokuroro kompetencija ginant viešąjį interesą, kitaip nei kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ar kitų asmenų, kuriems taip pat yra suteikta teisė įstatymuose nustatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti, yra labiau universali. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokuroras turi inicijuoti viešojo intereso gynimą visais atvejais, kai jis nustato esant tam poreikį, jo kompetencija šioje srityje nėra apibrėžta išvardijant įstatyme konkrečius atvejus, kai prokuroras turi realizuoti šią savo pareigą. Todėl, nustatęs galimą viešojo intereso pažeidimą, prokuroras, remdamasis minėta Prokuratūros įstatymo nuostata, turėjo pagrindą pareikšti ieškinį šioje byloje ir jo kompetencijos nepaneigia apelianto D. J. deklaratyvūs teiginiai, kad jis turėjo nurodyti konkretų įstatyme nustatytą pagrindą, leidžiantį jam būtent šiuo atveju ginti nurodytą viešąjį interesą. Prokuroro kompetencijos nepaneigia ir apelianto argumentai, kad prokuroras nenurodė, ar kokia nors kita institucija galėjo ginti ar gynė viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad koks nors kitas subjektas būtų kvestionavęs aukcioną ir jo pagrindu sudarytą sutartį bei susitarimus, o ta aplinkybė, jog tam tikroje srityje pagal įstatymą kompetenciją ginti viešąjį interesą, be prokuroro, turi ir kitas subjektas, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti, neeliminuoja prokuroro kompetencijos viešojo intereso gynimo srityje. Atitinkamai prokuroro teisės pareikšti šioje byloje ieškinį nepaneigia ir trečiojo asmens G. B. nurodytas argumentas, kad pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos tarybai yra, be kita ko, suteikta kompetencija įpareigoti konkurencijos teisės pažeidimą padariusį ūkio subjektą nutraukti sutartį.

68.       Šiuo atveju taip pat negalima sutikti ir su apeliantų argumentu, kad prokuroras neturėjo pagrindo ginti viešąjį interesą, nes klausimas dėl kartelinio susitarimo buvo išspęstas Konkurencijos tarybos nutarimu skirti baudą jį sudariusiems ūkio subjektams. Iš byloje pateikto Konkurencijos tarybos nutarimo matyti, kad konkurencijos teisę pažeidusiems ūkio subjektams buvo paskirtos baudos, tačiau nutarime nebuvo sprendžiama dėl aukciono teisėtumo, imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių valstybės turto naudojimą, nesilaikymo, viešosios tvarkos ir geros moralės principų pažeidimo vykdant aukcioną ir sudarant ginčijamus sandorius. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste negalima konstatuoti, kad viešasis interesas, susijęs su tinkamu disponavimu valstybės turtu, šio turto panaudojimu siekiant gauti didžiausią naudą ir tenkinti visos visuomenės poreikius, jau buvo apgintas.

69.       Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, kadangi ginčui aktuali Prokuratūros įstatymo nuostata buvo papildyta galimybe reikšti ieškinius dėl pažeidimų, padarytų valstybės įmonių veiklos srityje, tik po ieškinio pateikimo. Visų pirma, pažymėtina, kad valstybės įmonių savininkė yra valstybė, kuriai pagal įstatymą priklauso valstybės įmonei perduotas ir jos įgytas turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalis), o valstybei priklausančio turto tinkamas naudojimas, kaip minėta, sudaro viešąjį interesą, kurį yra pavesta ginti prokurorui. Antra, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos formuluotė nesuponuoja išvados, kad prokuroras iki Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimo (iki 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-898 redakcijos įsigaliojimo) galėjo ginti viešąjį interesą griežtai tik tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo padarytas valstybės ar savivaldybių institucijos veiklos srityje. Aplinkybę, kad prokurorui buvo suteikiama teisė iki įstatymo pakeitimo reikšti reikalavimus ne tik dėl valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų teisėtumo įvertinimo, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

 

Dėl aukciono rezultatų, sutarties ir susitarimų prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms

 

70.       Valstybei priklausantis turtas – tai specifinis ir išskirtinis civilinės teisės objektas, kuris gali būti naudojamas, valdomas ir kuriuo gali būti disponuojama tik griežtai laikantis imperatyvių viešosios teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Toks išskirtinis valstybei priklausančio turto statusas, be kita ko, yra nulemtas to, kad valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės įmonės ir įstaigos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – šis turtas priklauso valstybei ir turi būti naudojamas taip, kad suteiktų naudos visuomenei. Valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama siekiant tenkinti tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių. Valstybės ir savivaldybės turtą valdantys subjektai turi pareigą tausoti šį turtą, jo nešvaistyti ir tvarkyti racionaliai (žr. šiuo aspektu plačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą).

71.       Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės institucijų įgaliojimai šioje srityje yra išdėstyti specialiame Turto valdymo įstatyme. Šio įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Aptariamos nuostatos reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti disponuojama savo nuožiūra, kad visi sprendimai dėl tokio turto turi būti pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kad šis turtas turi būti naudojamas tik tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka visuomenės, o ne pavienių asmenų interesus. Pažymėtina, kad šie principai teismų praktikoje yra pripažįstami imperatyviais, o jų pažeidimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017).

72.       Be bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, Turto valdymo įstatyme yra nustatytos ir konkrečios taisyklės, vadovaujantis kuriomis turi būti įgyvendinama nuosavybės teisė į valstybei priklausantį turtą. Be kita ko, šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad nereikalingas ar netinkamas (negalimas) naudoti valstybės turtas gali būti panaudojamas parduodant jį viešuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto valdymo įstatyme nėra detalizuojamos šio valstybei priklausančio turto perleidimo būdo taikymo sąlygos, taip pat nėra plačiau aptarta aukciono organizavimo ir vykdymo tvarka. Todėl nustatant šio turto perleidimo būdo turinį ir sąlygas, yra aktualūs kiti teisės aktai, reglamentuojantys viešojo aukciono sampratą, jo vykdymo sąlygas ir tvarką. 

73.       Bendrosios nuostatos dėl daiktų pardavimo aukciono būdu yra išdėstytos CK 6 knygos 12 skirsnyje, kuris, vadovaujantis CK 6.419 straipsnio 4 dalimi, valstybei nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu yra taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nėra reglamentuota kitaip. Šiame skirsnyje, be kita ko, yra pateikta viešojo aukciono samprata, pagal kurią viešasis aukcionas yra apibūdintas kaip pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.419 straipsnio 2 dalis). CK 6.420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas; šioje nuostatoje taip pat pabrėžiama, kad nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. CK 6.421 straipsni 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis yra laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrašas aukciono vedėjo registre apie pasiūlymą ir laimėtojo pavardė (pavadinimas) yra sutarties sudarymo įrodymas. 

74.       Aptartos CK nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo aukciono esmė – tai siekis parduoti turtą už didžiausią galimą kainą, kuris yra įgyvendinamas sudarant galimybę dėl parduodamo turto varžytis keliems (daugiau nei vienam) potencialiems pirkėjams, galintiems pasiūlyti jiems priimtinas šio turto kainas. Iš aptartų nuostatų taip pat matyti, kad turtas aukcione yra parduodamas pagal iš anksto išviešintas sąlygas, kurios, įvykus aukcionui, tampa šio turto perleidimo sąlygomis. Taigi, paskelbtos aukciono sąlygos teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją: viešas paskelbimas apie parduodamą prekę ir jos pardavimo sąlygas nenustatytam asmenų skaičiui yra viešoji oferta (CK 6.171 straipsnis), kuri išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnis); ofertos priėmimas (akceptas) sukelia teisinius padarinius (CK 173 straipsnis), t. y. aukciono dalyvis, pasiūlydamas kainą už parduodamą daiktą, išreiškia sutikimą įsigyti daiktą paskelbtomis sąlygomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2013). 

75.       Perleidžiant valstybei priklausantį nereikalingą ar netinkamą naudoti turtą aukciono būdu, be bendrų CK nuostatų, yra taikomas ir specialus šiuos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 531 (toliau – Aprašas), kuriame yra išdėstytos bendrosios nuostatos dėl aukciono paskelbimo, pasirengimo aukcionui, jo vykdymo ir atsiskaitymo už įgytą turtą tvarkos. Pagal Aprašo nuostatas, turtas yra perleidžiamas iš esmės tokia tvarka: aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą iki pasibaigiant parduodamo turto objekto aukcionui, pripažįstamas šio parduodamo turto objekto aukciono laimėtoju, o paskutinė pasiūlyta kaina yra parduodamo turto objekto pardavimo kaina; aukciono laimėtojas už aukcione nupirktą turto objektą atsiskaito skelbime apie aukcioną nurodyta tvarka ir per nustatytus terminus; turto valdytojas, gavęs banko patvirtinimą, kad įmokėta visa turto objekto pardavimo kaina, surašo dviem egzemplioriais viešame prekių aukcione parduoto turto objekto perdavimo aktą, kurį pasirašo turto valdytojas ir aukciono laimėtojas; viešame prekių aukcione parduoto turto objekto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę į jį patvirtinantis dokumentas (Aprašo 22, 39, 41 ir 43 punktai).

76.       Pažymėtina, kad Apraše aukciono organizatoriui ir dalyviui nėra nustatyta galimybė, įvykus aukcionui, tarpusavio susitarimu pakoreguoti turto perleidimo sąlygas, jas papildyti ar patikslinti. Priešingai, pirmiau nurodytos Aprašo nuostatos, apibūdinančios turto perleidimo procedūrą, suponuoja išvadą, kad turtas aukciono laimėtojui turi būti perleidžiamas būtent pagal skelbime apie aukcioną nurodytas sąlygas. Todėl aukciono organizatorius prieš įvykdydamas aukcioną turi atskleisti potencialiems jo dalyviams visas esmines pirkimo–pardavimo sutarties, sudaromas viešojo aukciono būdu, sąlygas, reikalingas siekiant apsispręsti dėl dalyvavimo aukcione ir siūlomos kainos, o įvykus aukcionui turi perleisti turtą pirkėjui būtent pagal aptartas sąlygas, jų nekoreguodamas ir nepapildydamas. Tokiu būdu, atskleidus aukciono dalyviams visą pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją, viena vertus, yra užtikrinamas aukciono laimėtojo interesas gauti turtą, kurio savybės ir perleidimo sąlygos jam buvo žinomos priimant sprendimą varžytis dėl šio turto aukcione, kita vertus, yra skatinama konkurencija, užtikrinant visiems pageidaujantiems asmenims lygias galimybes analogiškomis sąlygomis varžytis dėl valstybei priklausančio turto. Nesilaikant šių reikalavimų gali būti pažeistas imperatyvus Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytas viešosios teisės principas, įpareigojantis valstybei priklausančiu turtu disponuoti tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

77.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nustatytas reikalavimas perlesti valstybei priklausantį turtą viešojo aukciono būdu nėra savitikslis. Šis reikalavimas koreliuoja su šame sprendime jau minėtais valstybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, įpareigojančiais valstybės turto valdytojus disponuoti juo protingai ir rūpestingai, siekiant didžiausios naudos visuomenei. Perleidžiant turtą privatiems asmenims, jo racionalaus ir efektyvaus panaudojimo principas yra užtikrinamas, visų pirma, siekiant gauti už perleidžiamą turtą didžiausią galimą gauti atlygį. Būtent šis tikslas yra įgyvendinamas parduodant turtą viešojo aukciono būdu ir sudarant potencialiems jo pirkėjams galimybę sąžiningai konkuruoti dėl turto pasiūlant už jį geriausią kainą. Nurodytas tikslas negali būti pasiektas, jeigu valstybei priklausančio turto aukcionas vyksta nesąžiningai, pavyzdžiui, jeigu aukciono organizatorius neatskleidžia jo dalyviams visų esminių turto perleidimo sąlygų ir tokiu būdu apriboja galimybę dalyvauti aukcione visiems potencialiems dalyviams, ar jeigu patys aukciono dalyviai nesiekia varžytis dėl turto, siūlydami didžiausią jiems priimtiną kainą, bet tik imituoja konkurenciją ar sudaro išankstinius tarpusavio susitarimus dėl turto kainos. 

78.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Elektrinė vykdė aukcioną, kuriame siekė parduoti radioaktyviomis medžiagomis užterštą vario metalo laužą. Skelbime apie ketinamą vykdyti aukcioną Elektrinė aiškiai nurodė, kad parduodamo metalo laužo užterštumas radioaktyviomis medžiagomis viršija besąlyginius (nebekontroliuojamus) užterštumo lygius, pateikė duomenis apie konkrečias nustatytas užterštumo rodiklių reikšmes (vidutinius paviršinius Cs(137) ir Co(60) aktyvumus), taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą, branduolinės energijos srityje naudotos ir radioaktyviomis tapusios medžiagos yra priskiriamos branduolinio kuro ciklo medžiagoms, todėl joms vežti yra būtina gauti atitinkamą Inspekcijos licenciją, kuri turės būti pateikta prieš išvežant prekes. Be pirmiau nurodytų duomenų, skelbime buvo nurodyta, kad aukciono laimėtojas nupirktą turtą turės išvežti iš pardavėjos nurodytos vietos savo transportu ir kad pardavėja (Elektrinė) neatsako už įgyto turto kokybę ir nepriima jokių pretenzijų. Vadovaudamiesi šiomis viešai paskelbtomis sąlygomis, iš kurių matyti, kad parduodamo vario metalo laužo transportavimui yra taikomi specialūs teisės aktuose nustatyti reikalavimai, jog jo užterštumas viršija besąlyginius (nebekontroliuojamus) užterštumo lygius ir jis negali būti laisvai išvežtas iš Lietuvos, o Elektrinė neprisiima jokios atsakomybės dėl parduodamo turto kokybės, potencialūs aukciono dalyviai turėjo priimti sprendimą dėl dalyvavimo jame ir dėl siūlytinos kainos, kadangi šios sąlygos, pasibaigus aukcionui, turėjo tapti privalomomis, pardavėją ir pirkėją saistančiomis turto perleidimo sąlygomis.

79.       Skelbime apie aukcioną nebuvo pateikta jokių duomenų apie galimybę išvalyti jo objektu esantį vario metalo laužą iki besąlyginių nekontroliuojamų radioaktyvumo lygių Elektrinės patalpose. Todėl potencialūs aukciono dalyviai, priimdami sprendimą dėl dalyvavimo aukcione ir jiems priimtinos kainos, neturėjo pagrindo vertinti, kad jiems bus sudaryta galimybė įgyti aukciono objektą palankesnėmis, nei buvo nurodyta skelbime apie aukcioną, sąlygomis. Vis dėlto, atsakovei laimėjus aukcioną, turto perleidimo sąlygos buvo pakoreguotos ir tokia galimybė jai buvo suteikta – sudarydamos sutartį dėl užteršto metalo laužo perleidimo, atsakovė ir Elektrinė papildė ją aukcione neskelbta sąlyga, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisė, negavus atitinkamų leidimų radioaktyviomis medžiagomis užterštam metalo laužui išvežti, pasiūlyti alternatyvų sutarties vykdymo būdą, o vėliau šalys sudarė susitarimą, kuriuo atsakovei buvo leista įrengti Elektrinės patalpose dezaktyvavimo technologinę liniją ir išvalyti aukcione įgytą radioaktyviomis medžiagomis užterštą metalo laužą prieš išgabenant jį iš Elektrinės teritorijos. Tokiu būdu, neatskleidus skelbime apie aukcioną potencialiems jo dalyviams galimybės siūlyti alternatyvius pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo būdus ir siekti išvalyti radioaktyviomis medžiagomis užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje, išvengiant griežtų teisės aktuose keliamų reikalavimų jo išvežimui, potencialiems pirkėjams buvo apribota galimybė lygiais pagrindais dalyvauti aukcione ir varžytis, siūlant už perleidžiamą turtą didžiausią kainą.  

80.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad net ir aukcione dalyvavę ūkio subjektai nesiekė jame sąžiningai varžytis dėl parduodamo turto ir pasiūlyti didžiausią galimą kainą. Kaip matyti iš byloje pateikto Konkurencijos tarybos nutarimo, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, priimtų vertinant šio nutarimo teisėtumą, aukciono dalyvės UAB „Norvesta“ ir atsakovė, dalyvaudamos aukcione, buvo sudariusios konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą dėl kainos nustatymo ir tokiu būdu pažeidė imperatyvią Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Kaip minėta šio sprendimo 39 punkte, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nustatė, kad pagal aukciono dalyvių susitarimą, atsakovė turėjo jame pasiūlyti tik pradinę turto kainą, o UAB „Norvesta“ savo ruožtu turėjo dalyvauti aukcione (vadovaujantis Aprašo 17 ir 23 punktais, aukcionas negali būti vykdomas, kai jame įsiregistravo mažiau nei 2 dalyviai), tačiau ji neturėjo teikti jokio pasiūlymo dėl kainos ir turėjo tik sudaryti sąlygas atsakovei įgyti turtą už mažiausią kainą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinti turto pardavimo aukcione tikslai – aukciono dalyvės nesiekė varžytis dėl turto pasiūlydamos aukciono organizatorei geriausią kainą, tačiau tik imitavo konkurenciją ir veikė pagal neteisėtą iš anksto sudarytą susitarimą.  

81.       Nors tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose plačiai argumentuoja, kad Konkurencijos tarybos nutarimas ir vėlesni teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios jiems ir Elektrinei, nes jų dalyvavimas kartelyje nebuvo nustatytas, vis dėlto tai nepaneigia fakto, kad kompetentinga institucija, o vėliau – jos priimtą nutarimą peržiūrėję teismai įsiteisėjusiais sprendimais, kurie yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), konstatavo aukciono dalyvių įvykdytą viešosios teisės pažeidimą. Tai, kad tretieji asmenys nedalyvavo kartelyje, nepaneigia kompetentingos institucijos ir jos nutarimą peržiūrėjusių teismų nustatytų aplinkybių, jog aukciono dalyvės sudarė kartelinį susitarimą ir nepagrindžia, kad aukcionas vyko jos dalyvėms sąžiningai konkuruojant dėl parduodamo turto. Tokių aplinkybių (sąžiningos aukciono dalyvių tarpusavio konkurencijos) iš esmės neįrodinėja ir patys tretieji asmenys. Kadangi aukciono esmė, kaip minėta, yra perleisti turtą už didžiausią konkurencijos sąlygomis pasiūlytą kainą, o šiuo atveju kompetentinga instituciją nustatė, jog aukciono dalyvės buvo sudariusios imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį susitarimą nedidinti aukcione siūlomos kainos ir įgyti turtą už jo pradinę kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šias aplinkybes spręsdamas dėl aukciono rezultatų teisėtumo.

82.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad vykdant aukcioną (išrenkant jo laimėtoją) buvo pažeista imperatyvi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, o aukciono pagrindu sudaryta Elektrinės ir atsakovės sutartis bei vėlesni susitarimai pažeidė imperatyvius Turto valdymo įstatymo 9 dalyje nustatytus principus, be kita ko, draudžiančius priimti sprendimus dėl disponavimo valstybei priklausančiu turtu įstatyme nenustatytais būdais. Tokiu būdu perleidus turtą nebuvo užtikrinta sąžininga ūkio subjektų konkurencija dėl šio aukcione perleidžiamo turto ir nebuvo užtikrintas aukciono tikslas parduoti turtą už didžiausią kainą, pasiūlytą jo dalyviams varžantis pagal paskelbtas aukciono sąlygas.

83.       Tretieji asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino byloje pateiktos prof. V. B. parengtos Išvados ir UAB „Ernst & Young Baltic“ Ataskaitos, kuriose nurodyti argumentai, jų vertinimu, patvirtina, jog valstybei priklausantis turtas buvo perleistas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir užtikrinant efektyviausią jo panaudojimą. Teisėjų kolegija, vertindama šiuose dokumentuose nurodytus teiginius, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš jų turinio, juos parengę asmenys iš esmės atliko susiklosčiusios situacijos teisinį vertinimą (įvertino, ar sprendimai, priimti, organizuojant ir vykdant aukcioną bei sudarant sutartį, atitiko teisės aktų nuostatas). Tačiau prerogatyva konkrečioje byloje aiškinti ir taikyti teisę yra suteikta teismui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis) ir jo nesaisto kitų asmenų pateikta pozicija dėl to, kaip turėtų būti teisiškai vertinamos tam tikros ginčo aplinkybės. Antra, minėtus dokumentus parengę asmenys padarė išvadas dėl jiems pateiktų klausimų neįvertinę visų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir, kaip pagrįstai nurodė teismas vertindamas Išvadą, neturėdami visų šioje byloje surinktų įrodymų. Pavyzdžiui, nė viename iš šių dokumentų nėra įvertinta, kad Konkurencijos taryba nustatė aukciono dalyvių neteisėtą susitarimą dėl kainos, taigi, aukcione faktiškai nebuvo varžomasi dėl turto pardavimo, bet tik buvo imituojama konkurencija. Trečia, tam tikros pateiktuose dokumentuose esančios išvados nėra pagrįstos atliktu tyrimu, tačiau padarytos remiantis tik prielaidomis. Pavyzdžiui, Ataskaitoje nurodyta, kad minimali parduodamo turto kaina buvo ekonomiškai pagrįsta, tačiau iš dokumento turinio matyti, jog ją parengę specialistai šios kainos vertinimo savarankiškai neatliko (netyrė, ar teisingai buvo nustatyta švaraus metalo rinkos kaina ir pan.), bet tik abstrakčiai įvertino Elektrinės pateiktus kainos nustatymo principus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų ir principų pažeidimo.

84.       Siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, vykdant aukcioną ir sudarant sandorius su jo laimėtoju buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo objektyvus poreikis skubiai parduoti Elektrinei priklausantį turtą aukcione ir kad pasirinktas jo perleidimo būdas efektyviausiai užtikrino valstybės interesus susiklosčiusioje situacijoje. Grįsdami tokią poziciją, apeliantai remiasi byloje pateiktais dokumentais (be kita ko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Elektrinės 2013 metų raštais, Elektrinės veiklos strategija, patvirtina Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-229, Europos komisijos Energetikos generalinio direktoriato parengtais dokumentais ir kt.) ir trečiojo asmens D. J. paaiškinimais teismo posėdyje, iš kurių matyti, kad Elektrinės veiklos nutraukimo procedūros buvo vykdomos nepakankamai efektyviai ir, nepaspartinus šių procesų, egzistavo reali grėsmė prarasti Elektrinės uždarymui skirtą finansavimą. Vis dėlto pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra įrodinėjama, jog Elektrinės sprendimas parduoti radioaktyviomis medžiagomis užterštą metalo laužą aukcione pats savaime buvo neteisėtas ir nepagrįstas; byloje yra keliamas ginčas, ar aukcionas buvo tinkamai organizuotas, ar jame buvo teisėtai išrinktas aukciono laimėtojas ir su juo buvo teisėtai sudaryta sutartis bei susitarimai. Savo ruožtu pirmiau nurodyti argumentai ir įrodymai iš esmės pagrindžia ne aukciono procedūrų ir jo pagrindu sudarytų sutarčių teisėtumą, bet sprendimo parduoti turtą aukcione racionalumą. Aplinkybė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo poreikis skubiai vykdyti Elektrinės uždarymo procedūras, nepateisina ir nepaneigia imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių disponavimą valstybei priklausančiu turtu, pažeidimo.  

85.       Išvados, kad išrenkant aukciono laimėtoją ir sudarant su juo sutartį bei vėlesnius susitarimus buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir trečiųjų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog vykdant aukcioną nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl paskelbtų aukciono sąlygų, terminų ir pan., taip pat kad byloje nėra duomenų, jog, be aukciono dalyvių, buvo ir kitų ūkio subjektų, susidomėjusių tokio metalo laužo pardavimu. Tokie argumentai savaime nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad aukciono sąlygos buvo pakeistos neleistinu, įstatyme nenustatytu būdu, o aukciono dalyvės dalyvavo jame sudariusios teisei priešingą susitarimą. Be to, ta aplinkybė, kad ūkio subjektai, apeliantų teigimu, neišreiškė didelio susidomėjimo aukcionu, savaime nepatvirtina, jog pasirinktas turto perleidimo būdas, kai buvo pakeistos aukciono sąlygos ir atsakovei buvo leista išvalyti užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje, buvo racionalesnis nei naujo aukciono paskelbimas. Viešai paskelbtos aukciono sąlygos buvo kitokios, nei sąlygos, pagal kurias aukcione parduotas metalo laužas buvo faktiškai perleistas atsakovei, kitiems potencialiems dalyviams nebuvo pasiūlyta galimybė išvalyti užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje ir supaprastinti jo gabenimo procesą, o tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjo turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti aukcione.

 

Dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

 

86.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra nurodęs, kad viešosios tvarkos ir geros moralės turinys yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Remiantis šiuo straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

87.       Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad Elektrinės ir atsakovės sudaryta sutartis ir vėlesni susitarimai ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, bet taip pat pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę. Ieškovas nurodė, kad dar prieš paskelbiant aukcioną buvo pasirinktos įmonės, kurios turėjo jame dalyvauti ir iš anksto buvo numatyta, jog aukcioną laimės atsakovė, pasiūliusi tik pradinę aukcione nustatytą kainą; dar prieš skelbiant aukcioną buvo žinoma, jog jame parduodamo užteršto vario metalo laužo nebus galima išvežti iš Elektrinės teritorijos ir jis bus valomas būtent Elektrinėje, o siekiant įteisinti tokį sprendimą buvo sąmoningai manipuliuojama užterštumo parametrais, kurie buvo žinomi iki aukciono paskelbimo ir nekito; dar rengiantis vykdyti aukcioną tuo pačiu metu buvo sprendžiami ir klausimai dėl vario metalo laužo išvalymo Elektrinės teritorijoje. Taigi, ieškovas įrodinėja, kad aukcionas buvo vykdomas nesiekiant perleisti turtą sąžiningai išrinktam ir didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet juo buvo siekiama sudaryti sąlygas perleisti turtą už pradinę kainą iš anksto išrinktam ūkio subjektui, sudarant jam sąlygas išvalyti metalo laužą Elektrinės teritorijoje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir vertino ginčijamus sandorius kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra iš esmės pagrįsta.

88.       Byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad tiek aukciono dalyvės, tiek jo laimėtoja ir jos turėta pasiūlyti kaina buvo žinomos ir suderintos dar prieš pradedant vykdyti aukcioną, o aukciono sąlygos buvo rengiamos atsižvelgiant į šiuos tikslus. Tokias aplinkybes, pavyzdžiui, patvirtina ikiteisminiame tyrime užfiksuoti duomenys, kad aukcioną organizavęs L. P. 2014 m. balandžio 11 d. informavo buvusį Elektrinės (duomenys neskelbtini) O. Č., jog išsiuntė jam preliminarias aukciono sąlygas, taip pat klausė jo apie dalyvausiančias įmones (žr. 2014 m. kovo 25 d. pokalbį). Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens G. B. pokalbis su atsakovės (duomenys neskelbtini) H. P. (H. P.), įvykęs 2014 m. balandžio 11 d., anksčiau, nei buvo viešai paskelbta apie ketinamą vykdyti aukcioną ir buvo pateikti dalyvių prašymai dalyvauti jame (žr. plačiau šio sprendimo 29–30 punktus), kuriame yra minima, kad aukcione dalyvaus šių asmenų įmonės ir jį laimės atsakovė. Iš byloje pateiktų ikiteisminiame tyrime užfiksuotų pokalbių matyti, kad atsakovė turėjo padėti kitai aukciono dalyvei paruošti dokumentus, reikalingus siekiant dalyvauti aukcione, t. y. sudaryti aukcionui reikalingą sutartį su kita Vokietijos bendrove (žr., pvz., G. B. 2014 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. pokalbius su H. P.), o iš dokumentų, kuriuos aukciono dalyvės pateikė kartu su prašymais dalyvauti aukcione, matyti, kad UAB „Norvesta“ ir atsakovė sudarė bendradarbiavimo sutartis su ta pačia Vokietijos bendrove, teikiančia inžinerines paslaugas branduolinės apsaugos srityje, ir abi šios sutartys, įvertinus jų numerius, buvo sudarytos viena po kitos (Nr. 152122 ir Nr. 152123). Pažymėtina, kad pagal Aprašo nuostatas, valstybei nereikalingo turto aukcionas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu jame įsiregistravo ne mažiau kaip du aukciono dalyviai, todėl aptartos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog tam, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu, buvo sąmoningai siekiama sudaryti sąlygas dalyvauti jame būtent nurodytoms dviem bendrovėms. Tai, kad aukciono dalyvės buvo susitarusios, jog pasiūlymą dėl kainos aukcione pateiks tik atsakovė ir šis pasiūlymas atitiks pradinę aukciono kainą, nustatyta byloje pateiktame Konkurencijos tarybos nutarime.  

89.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, byloje esantys duomenys patvirtina, kad organizuojant aukcioną, buvo siekiama, jog jame negalėtų dalyvauti jokie kiti ūkio subjektai, išskyrus minėtas bendroves. Pavyzdžiui, aplinkybes, kad vykdant aukcioną buvo siekiama sudaryti sąlygas dalyvauti tik dviem konkrečioms įmonėms, patvirtina po aukciono paskelbimo, 2014 m. rugpjūčio 3 d. vykęs P. Z. pokalbis su G. B., iš kurio turinio galima suprasti, kad jame, be kita ko, kalbama apie tai, jog kitos įmonės negalės dalyvauti aukcione, nes nesusiras parnerių Vokietijoje, taip pat pirmiau minėtas 2014 m. gegužės 12 d. G. B. pokalbis su H. P., kuriame, be kita ko, yra kalbama apie tai, kad Vokietijos bendrovė, su kuria aukciono dalyvės sudarys sutartis, neturėtų sudaryti jų su kitais asmenimis. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo S. V. (S. V.) nurodytos aplinkybės, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas kitoje bendrovėje, kurios pagrindinė veikla – metalo laužo supirkimas ir pardavimas, domėjosi aukcionu ir klausė L. P. apie galimybę išvalyti jo objektu esantį užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje, tačiau buvo patikintas, jog tokios galimybės nėra. Kaip minėta pirmiau, galimybė dezaktyvuoti metalo laužą Elektrinės teritorijoje nebuvo paminėta ir skelbime apie aukcioną, priešingai, jame buvo nurodyta, kad metalo laužas turi būti išvežtas iš Elektrinės. Vis dėlto byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad dar organizuojant aukcioną buvo priimtas sprendimas leisti išvalyti atsakovei metalo laužą Elektrinės teritorijoje.

90.       Aplinkybė, kad dar vykdant aukcioną buvo žinoma, jog užterštas metalo laužas negalės būti išvežtas į Vokietiją ir turės būti išvalytas Elektrinės teritorijoje, nustatyta iš byloje pateiktų ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių. Pavyzdžiui, iš G. B. ir H. P. 2014 m. gegužės 14 d. pokalbio matyti, kad jie žinojo, koks yra vario metalo laužo užterštumas ir kad vykdant sutartį jo realus užterštumas bus kitoks, o iš Elektrinės (duomenys neskelbtini) D. J. 2014 m. birželio 24 d. pokalbio su G. B. galima suprasti, kad jiems buvo žinoma aplinkybė, jog metalo laužo nebus įmanoma išvežti. Tai, jog prieš įvykstant aukcionui buvo žinomas vario metalo laužo užterštumo lygis ir buvo planuojama valyti jį Elektrinės teritorijoje, patvirtina ir L. P. 2014 m. gegužės 5 d. pokalbis su O. Č., kuriame, be kita ko, nurodoma, kad yra rasti keli radionuklidai, viršijantys nustatytą lygį, kad yra gautas pasiūlymas, kaip gali būti mechaniškai dezaktyvuotas metalo laužas ir kad įvykus aukcionui išvežti perduotą metalo laužą būtų sunkiai įmanoma; taip pat L. P. 2014 m. liepos 22 d. pokalbis su K. G., kuriame minima galimybė metalo laužą išvalyti. Iš P. Z. 2014 m. rugsėjo 17 d. pokalbio su K. G. taip pat matyti, kad aukcione įgytą metalo laužą nebuvo ketinama išvežti iš Elektrinės teritorijos neišvalytą ir kad būtent jo dezaktyvavimas Elektrinės teritorijoje buvo vertinamas kaip vienintelė pageidaujama jo panaudojimo galimybė, o P. Z. buvo įspėtas, jog prieš suderinant sprendimą vykdyti vario metalo laužo pardavimą alternatyviu būdu (jį išvalant), atsakovei bus pateiktas prašymas nurodyti duomenis, reikalingus siekiant įvertinti, ar metalo laužas galės būti išvežtas į Vokietiją (žr. apie tai plačiau šio sprendimo 32, 33 ir 35 punktus). 

91.       Išankstinius ketinimus išvalyti užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad dar prieš sudarant susitarimą, kuriuo buvo leista dezaktyvuoti jį Elektrinėje, šis procesas buvo planuojamas ir jam buvo ruošiamasi. Pavyzdžiui, byloje yra pateiktas ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas 2014 m. birželio 1 d. L. P. pokalbis su P. Z., kuriame yra kalbama apie automatinės linijos įrengimą. Aplinkybę, kad P. Z. dar prieš įvykstant aukcionui domėjosi galimybe išvalyti radioaktyviomis medžiagomis užterštą vario metalo laužą patvirtina liudytojo A. O., dirbančio Elektrinėje, ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis dar iki aukciono teikė P. Z. konsultacijas metalo laužo dezaktyvavimo klausimais, vėliau aptarė su juo principinį laužo valymo būdą, kaip ir kokią įrangą reikėtų naudoti, aptarė, kad Elektrinės teritorijoje yra galimybė sumontuoti jo įrangą vamzdeliams valyti. Liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad P. Z. 2014 metų vasaros viduryje pasiūlė jam dirbti Elektrinėje ir buvo paminėjęs, jog veikia atsakovės vardu. Komentuodamas 2014 m. rugpjūčio 21 d. telefoninį pokalbį su P. Z. liudytojas nurodė, kad panašiu metu į Elektrinę jau buvo pristatyta įranga, reikalinga metalo laužui dezaktyvuoti, bei kad jam buvo nurodyta, jog vamzdelių valymą planuojama pradėti rugsėjo 1 d. Iš byloje pateikto L. P. 2014 m. rugsėjo 29 d. pokalbio su P. Z. matyti, kad tuo metu darbai jau faktiškai galėjo būti pradėti vykdyti, buvo siūloma pradėti užterštų vario vamzdelių pjaustymą, tačiau buvo susidurta su teisiniais sunkumais dėl sutarties sudarymo ir poreikio rinktis alternatyvų metalo laužo valymo būdą pagrindimo. Nors P. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad iki aukciono visi vykę pokalbiai yra susiję su metalo laužo pjovimo, o ne valymo įranga, tokie jo teiginiai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų, be kita ko, šiame punkte aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų liudytojų parodymų kontekste, kelia abejonių.

92.       Pirmiau nurodytas aplinkybes, kad vykdant aukcioną buvo siekiama sukurti prielaidas leisti atsakovei dezaktyvuoti metalo laužą Elektrinės teritorijoje, kaip labiau tikėtinas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, šiame sprendime jau buvo minėta, kad 2014 m. sausio 2 d. raštu aukcioną organizavusiam L. P. buvo pateikti išsamūs duomenys apie metalo laužo užterštumo reikšmes, kuriais remiantis, kaip matyti iš Elektrinės 2014 m. lapkričio 7 d. rašto, vėliau buvo apskaičiuota, kad metalo laužas negali būti išvežamas jo nedezaktyvavus, tačiau skelbime apie aukcioną buvo nurodyti tik duomenys apie vidutinius paviršinius Cs(137) ir Co(60) aktyvumus; aukciono sąlygose buvo nustatytas reikalavimas jo dalyviams pateikti galutinio vartotojo valstybės kompetentingų institucijų išduotas pažymas apie paskirties valstybėje galiojančius sąlyginius nekontroliuojamus radioaktyvumo lygius, kurios buvo reikalingos siekiant įvertinti, ar metalo laužas galės būti išvežtas į paskirties valstybę, tačiau šis dokumentas nebuvo įrašytas į dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti aukciono dalyviai, sąrašą ir nebuvo dalyvių pateiktas; įvykus aukcionui pasitarimuose su Inspekcija dar buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės išvežti užterštą metalo laužą ir buvo siekiama gauti iš atsakovės duomenis, reikalingus šioms aplinkybėms įvertinti, tačiau, nesulaukus atsakovės atsakymo, buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo nustatyta galimybė atsakovei pasiūlyti alternatyvų jos vykdymo būdą (žr. šios sprendimo 27, 29, 30, 32–35 punktus). Nors tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose nurodo, kad poreikis nustatyti alternatyvų sutarties vykdymo būdą ir sudaryti papildomus susitarius kilo dėl to, jog įvykus aukcionui buvo perskaičiuotos užterštumo vertės ir buvo nustatyta, kad metalo laužo išvežimas bus apsunkintas, kompetentingos institucijos – Inspekcijos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte nurodyta, kad žinant Vokietijos sąlyginių nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių vertes, kurias atsakovė planavo taikyti aukciono objektu esančioms medžiagoms, skelbime nurodyti vidutiniai Cs(137) ir Co(60) paviršiniai aktyvumai leido preliminariai įvertinti, ar nebus viršyti Vokietijos sąlyginiai nebekontroliuojami radioaktyvumo lygiai, todėl atsakovė galėjo atlikti tokį vertinimą, o tuo atveju, jeigu jai pritrūktų informacijos dėl šių ar kitų radionuklidų, ji galėjo prašyti ją pateikti.

93.       Tretieji asmenys, kvestionuodami aplinkybes, pagrindžiančias, kad sandoriai prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, laikosi pozicijos, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis byloje pateiktais duomenimis, surinktais vykdant ikiteisminį tyrimą. Grįsdami tokią poziciją, tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose išsamiai aptaria, kaip turėtų būti vertinami įrodymai baudžiamajame procese, nurodo, kad teismas turėjo vertinti, kokiu būdu buvo surinkti byloje pateikti duomenys apie trečiųjų asmenų tarpusavio pokalbius, ar šie duomenys surinkti nepažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės normų ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo, vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą, o ne tik byloje pateiktus šios medžiagos fragmentus, ir, vadovaudamasis baudžiamajame procese taikomomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, spręsti, ar konkretūs surinkti duomenys gali būti laikomi tinkamais įrodymais, kuriais galima vadovautis šioje byloje. Apeliantai nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų fragmentais ir jų pagrindu padarydamas išvadas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pažeidė nekaltumo prezumpciją.

94.       Vertinant tokius apeliantų argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir priimti procesiniai sprendimai iš esmės gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Antra, šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad įrodymai civiliniame procese yra vertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, o ne baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 85 straipsnio 1 dalis) ir nustato, ar byloje esantys įrodymai pagrindžia buvus labiau tikėtina, kad konkrečios aplinkybės egzistavo, nei kad jų nebuvo.

95.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutarties dalyje aptarti įrodymai, įvertinus juos pagal civiliniame procese galiojančias ir taikomas įrodymų vertinimo taisykles, sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog aukcionas buvo vykdomas turint tikslą perleisti turtą būtent atsakovei ir leisti jai šį turtą įgyti kitomis, nei buvo nurodyta skelbime apie aukcioną, sąlygomis. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė remdamasi ne tik byloje pateiktais duomenimis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet sistemiškai įvertinusi ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie neprieštarauja ir logiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktuose įrodymuose išdėstytas aplinkybes. Nors tretieji asmenys kelia klausimus dėl to, ar byloje pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo surinkti laikantis baudžiamajame procese nustatytų taisyklių, jie iš esmės neginčija apeliaciniuose skunduose konkrečių ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio, taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, jog šie duomenys galimai buvo surinkti neteisėtu būdu, bet remiasi tik deklaratyviais teiginiais. Trečiųjų asmenų pozicija, kad vertinant pirmiau aptartus duomenis buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, taip pat yra nepagrįsta, nes šioje byloje nebuvo vertinamas trečiųjų asmenų veiksmų teisėtumas BK kontekste, bet buvo vertinama, ar sutartis ir ją keičiantys susitarimai atitiko viešosios tvarkos ir geros moralės kriterijus.

 

Dėl aukciono ir jo pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

 

96.       Įstatymuose išdėstytų reikalavimų neatitinkantys ir dėl to negaliojantys sandoriai yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris yra laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, o CK 1.178 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio. CK 6.225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Taigi, niekiniais yra pripažįstami sandoriai, kurių trūkumai yra tokie rimti, kad jie negali būti ištaisyti jokiomis priemonėmis. Priešingai nei niekiniai sandoriai, nuginčijami sandoriai nėra absoliučiai negaliojantys – jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik teismo sprendimu, be to, tokie sandoriai, nors ir turi tam tikrų trūkumų, gali būti šalių patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.79 straipsnis).

97.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadovaujantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris taip pat yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra savaime pagal įstatymą negaliojantys. Nei teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 ar 1.81 straipsniu, nei tokį sandorį sudariusios šalys negali jo patvirtinti, įteisinti ar nepripažinti negaliojančiu. Šių sandorių negaliojimas yra absoliutus. Sandorio pripažinimas niekiniu šiais pagrindais iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai, pagal teisę) neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016). 

98.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad aukcionas buvo įvykdytas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų – aukciono dalyvės pažeidė imperatyvų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino pirmą ieškinio reikalavimą ir pripažino aukcioną negaliojančiu. Trečiasis asmuo G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad ši teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta, o bylos dalis dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta. Apeliantas nurodo, kad, jo vertinimu, reikalavimas pripažinti negaliojančiu aukcioną nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi aukcionas – tai vienas iš daikto pardavimo būdų ir pats savaime nėra sandoris ar juridinis faktas, kuris galėtų būti ginčijamas, priešingai nei, pavyzdžiui, aukciono sąlygos, rezultatai, aukciono būdu sudarytos sutartys ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia trečiojo asmens pozicija yra iš dalies pagrįsta.

99.       Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad aukcionas – tai daiktų pardavimo būdas, kurio pripažinimas negaliojančiu pats savaime nesukuria teisinių padarinių. Vykdant aukcioną yra atliekamos formalios procedūros, kuriomis yra siekiama nustatyti aukciono laimėtoją, tačiau tik šių procedūrų rezultatas (laimėtojo nustatymas) sukuria materialinius teisinius padarinius – suteikia asmeniui pagrindą, sumokėjus aukcione nustatytą kainą, įgyti perleidžiamą valstybei priklausantį turtą (pvz., Aprašo 26–29 punktai, 1 priedas). Nagrinėjamu atveju, įvykdžius formalias procedūras, aukciono laimėtoja buvo išrinkta atsakovė ir duomenys apie tai buvo užfiksuoti 2014 m. rugpjūčio 11 d. viešo prekių tiesioginio aukciono vedėjo registre Nr. Sr-929(13.65). Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens nurodytais argumentais, kad teismo sprendimo dalis, kuria aukcionas pripažintas negaliojančiu, turėtų būti panaikinta, o bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta. Nors ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, šioje byloje suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančiu aukcioną, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek jis, tiek ir Elektrinė iš esmės siekė pripažinti negaliojančiais ne aukcioną, kaip tokį, o aukciono rezultatus, t. y. sprendimą parduoti turtą atsakovei, kuri dalyvavo aukcione ir jį laimėjo sudariusi Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą dėl kainos. Todėl nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovų argumentai, jog aukciono laimėtojas buvo išrinktas pažeidžiant imperatyvią Konkurencijos įstatymo nuostatą, yra pagrįsti, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu aukcioną, ir pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti atsakovę aukciono laimėtoja, o ne panaikinti teismo sprendimą ir nutraukti šią bylos dalį.

100.       Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje reiškė ne tik pirmiau aptartą reikalavimą pripažinti negaliojančiu aukcioną, tačiau taip pat prašė pripažinti negaliojančiais aukciono rezultatų pagrindu Elektrinės ir atsakovės sudarytą sutartį ir vėlesnius susitarimus, kuriais ši sutartis buvo pakeista. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms Turto valdymo įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tačiau, nustatęs sandorių niekinį pobūdį, teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas juos išsaugoti ir nepripažino jų negaliojančiais, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog panaikinus ginčijamus sandorius būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, kad nei CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose, reglamentuojančiuose sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nei kitose CK nuostatose nėra nurodyta, kad teismas, nustatęs sandorio niekinį pobūdį, gali priimti sprendimą jį išsaugoti. Teismo argumentai, jog niekiniai sandoriai turi būti išsaugoti, prieštarauja šio sprendimo 96–97 punktuose aptartoms CK nuostatoms, kad niekiniai sandoriai yra absoliučiai negaliojantys ir de jure neegzistuoja, kad jie negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais, kad šių sandorių negalima patvirtinti.

101.       Teisėjų kolegijos išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išsaugoti (palikti galioti) niekinius, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius sandorius prieštarauja CK išdėstytam reglamentavimui, atitinka ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, spręsdamas iš esmės analogišką klausimą, ar teismas pagrįstai išsaugojo sandorį, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nurodė, kad CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sandorių negaliojimą, nėra nustatyta bendros taisyklės, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja, išimčių. Savo ruožtu CK 1.78 straipsnio turinys, kasacinio teismo teigimu, tik pagrindžia taisyklės dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo absoliutumą.

102.       Be pirmiau nurodytų argumentų, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad teismo sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių, teismo vertinimu, egzistuoja poreikis išsaugoti ginčijamus sandorius, neįrodo, jog būtent toks sprendimas geriausiai užtikrins viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad ieškovų ginčijamus niekinius sandorius yra būtina išsaugoti, kadangi pripažinus sutartį ir susitarimus negaliojančiais bei vykdant naują aukcioną būtų patirta papildomų su tuo susijusių išlaidų, be to, būtų apsunkintas Elektrinės uždarymo procesas (atsakovė valo radioaktyviomis medžiagomis užterštą metalo laužą naudodama specialų įrenginį, o Elektrinė šiuos darbus vykdė ne mechaniniu būdu, bet pasitelkdama savo darbuotojus, todėl valymo procesas galėjo užsitęsti apie 16 metų), sukelta grėsmė visuomenės saugumui, asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti priešingą išvadą, kad sutarčių išsaugojimas viešąjį interesą gali pažeisti.

103.       Šiuo aspektu, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukciono objektą sudarė apie 2 000 tonų vario metalo laužo, o šiuo metu atsakovei yra perleista tik sąlyginai maža šio turto dalis, t. y. 157 tonos. Byloje nustatyta, kad aukciono laimėtoja buvo išrinkta ir sutartis su ja buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias konkurencijos teisės ir disponavimą valstybei priklausančiu turtu reglamentuojančias teisės aktų nuostatas – nors turto pardavimo aukcione tikslas yra gauti didžiausią kainą, pasiūlytą potencialiems dalyviams varžantis dėl šio turto, aukcione buvo tik imituota konkurencija, aukciono laimėtoja (atsakovė) buvo sudariusi draudžiamą susitarimą dėl kainos ir turtą įgijo už pradinę kainą, be to, turtas jai buvo perleistas kitomis, nei buvo nurodyta skelbime apie aukcioną, sąlygomis, kurios nebuvo išviešintos kitiems potencialiems pirkėjams, tokiu būdu galimai sumažinant konkurenciją aukcione. Pagal Elektrinės ir atsakovės sudarytos sutarties 11 punktą, metalo laužo nuosavybės teisė pereina atsakovei tada, kai šalys pasirašo priėmimo–perdavimo aktą, taigi, atsakovei neperduotas metalo laužas šiuo metu priklauso Elektrinei. Tačiau palikus galioti sutartį ir ją keičiančius susitarimus, jų pagrindu visas likęs atsakovei dar neperduotas vario metalo laužo kiekis, t. y. apie 1 843 tonas (2 000 – 157), turėtų būti perleistas atsakovei, nesąžiningai laimėjusiai aukcioną, ir negalėtų būti parduotas paskelbus naują aukcioną, kuris būtų vykdomas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, kuriame valstybės turtas būtų perleistas už didžiausią galimą kainą. 

104.       Antra, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pripažinus negaliojančiais sandorius, sudarytus su atsakove, kuri užterštam metalo laužui valyti naudojo specialiai sukurtą įrenginį, šis metalo laužas negalės būti išvalytas ar jo valymas užsitęs nepagrįstai ilgai ir tai nulems viešojo intereso pažeidimą. Byloje yra pateiktas Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento 2015 m. sausio 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad, valant užterštą metalo laužą Elektrinės anksčiau naudotu būdu, šis procesas užsitęs pakankamai ilgai (2 400 tonų metalo laužo turėtų būti išvalytos per apytiksliai 16 metų) ir kad Elektrinė neturi duomenų apie kitas galimas didelio šių gaminių kiekio valymo technologijas. Tačiau šis raštas buvo parengtas prieš reikšmingą laikotarpį ir savaime nepagrindžia, kad Elektrinė ar kiti potencialūs aukciono dalyviai negalėtų pasiūlyti kitokių užteršto metalo laužo išvalymo būdų šiuo metu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pirmiau minėtame liudytojo S. V. apklausos protokole užfiksuotų aplinkybių, jam buvo žinomos Vokietijos įmonės, savo įranga galinčios išvalyti metalus, todėl jis domėjosi, ar bus galimybė aukcione įgytą turtą valyti Elektrinės teritorijoje. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovai, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad Elektrinėje anksčiau naudotas užteršto vario metalo laužo valymo būdas neatitiko saugos reikalavimų, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Ieškovai taip pat teisingai nurodo, kad aplinkybę, jog užteršto metalo laužo saugojimas Elektrinės teritorijoje nesukelia neproporcingai didelės žalos viešajam interesui, susijusiam tiek su saugumo užtikrinimu, tiek ir su Elektrinės uždarymo procedūromis, patvirtina ir tai, jog šiuo metu jis faktiškai yra saugomas Elektrinės teritorijoje daugiau nei 6 metus dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytų poveikio priemonių ir nėra duomenų apie jo keliamą žalą.

105.       Vadovaujantis CK 1.95 straipsnio 1 dalimi, pripažintas negaliojančiu sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir neturi sukelti jo šalims jokių teisinių padarinių. Todėl kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinė pasekmė yra taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnyje, reglamentuojančiame restitucijos taikymo būdus, nustatyta bendra taisyklė, kad restitucija yra atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. 

106.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, restitucijos klausimą privalo išspręsti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2019). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai kokiu būdu – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose yra nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė ta, kad dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020).

107.       Šioje byloje nustatyta, kad Elektrinė perleido atsakovei 157 tonas radioaktyviomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo, o atsakovė sumokėjo už jį 122 769,29 Eur, todėl, teismui pripažinus, kad sandoriai, kurių pagrindu šis turtas buvo perleistas, yra niekiniai ir negalioja, kilo pagrindas išspręsti restitucijos taikymo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, kad, pritaikius byloje restituciją, kurios nors iš šalių padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos pagerėtų, taip pat nenustatė jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje galėtų būti taikoma CK 6.145 straipsnyje nustatyta išimtis, kai restitucija netaikoma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė perleido niekinių sandorių pagrindu įgytą turtą kitiems asmenims, todėl šiuo atveju negali būti taikoma restitucija natūra. Elektrinė ir jos pozicijai pritaręs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje prašė taikyti restituciją pinigais, priteisiant Elektrinei iš atsakovės negautą pelną už jai perleistas 157 tonas vario, kurį jį būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų sudariusi kartelinio susitarimo ir aukcionas įvyktų konkurencijos sąlygomis. Toks restitucijos taikymo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka restitucijos tikslus, t. y. atkuria teisinę padėtį, kuri būtų susiklosčiusi, jeigu nebūtų padaryti byloje konstatuoti pažeidimai.

108.       CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, taikant restituciją, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. 

109.       Abu ieškovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius buvo nesąžininga, nes ji buvo sudariusi konkurencijos teisei prieštaraujantį susitarimą dėl kainos, todėl, taikant restituciją pinigais, iš atsakovės turėtų būti priteista didžiausia turto vertė. Ieškovai nurodo, kad tokia vertė – tai restitucijos metu esanti turto vertė, kuri šiuo metu siekia 6 283,66 Eur už 1 vario metalo laužo toną. Taikydami nurodytą įkainį, ieškovai apskaičiavo, kad Elektrinės negautas pelnas sudaro 368 307,48 Eur ir ši suma, jų vertinimu, turėtų būti priteista iš atsakovės. Vis dėlto, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai neprašė teismo apskaičiuoti restitucijos sumą taikant minėtą jų nurodytą įkainį ir priteisti Elektrinei 368 307,48 Eur. Be to, ieškovai teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nepateikė teismui įrodymų, kad jų nurodyta vario metalo laužo tonos kaina yra pagrįsta ir gali būti taikoma šioje byloje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokius ieškovų reikalavimus.

110.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Elektrinė laikėsi pozicijos, jog jos negautas pelnas, atsižvelgiant į ginčui aktualiu laikotarpiu buvusią vidutinę dezaktyvuoto vario laužo kainą, sudaro 54 431,39 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovės taikant restituciją. Grįsdama tokius reikalavimus, Elektrinė pateikė teismui savo struktūrinio padalinio – Veiklos planavimo ir finansų departamento 2020 m. lapkričio 20 d. raštą, kuriame yra pateikti duomenys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu vidutinė dezaktyvuoto vario laužo kaina sudarė 4 399,39 Eur už 1 toną, ir išdėstyti negauto pelno skaičiavimai. Rašte nurodyta, kad vidutinė dezaktyvuoto vario laužo kaina nustatyta atsižvelgiant į Elektrinės 2013 m. vasario 25 d.–2015 m. kovo 16 d. įvykdytų 8 aukcionų, kuriuose buvo parduotos 157,883 tonos dezaktyvuoto vario laužo, kainas, o bendras Elektrinės negautas pelnas apskaičiuotas atsižvelgiant taip pat į Elektrinės apskaičiuotus 1 tonos radioaktyvaus vario metalo laužo valymo kaštus, radioaktyvaus vario svorio sumažėjimą po dezaktyvacijos ir atsakovės už perleistą metalo laužą jau sumokėtas sumas. Šiame rašte nurodytoms aplinkybėms pagrįsti byloje yra pateikti įrodymai apie minėtus Elektrinės vykdytus metalo laužo aukcionus ir jų kainas, taip pat yra pateiktos Elektrinės Finansų departamento Finansų valdymo skyriaus parengtos vario metalo laužo valymo kaštų skaičiavimo pažymos. 

111.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Elektrinės pateikti duomenys ir skaičiavimai patvirtina, kad tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryti šioje byloje niekiniais pripažinti sandoriai, Elektrinė, pardavusi aukcione 157 tonas išvalyto vario metalo laužo, būtų gavusi už jį 54 431,39 Eur didesnę sumą, nei gavo perleidusi jį atsakovei niekinių sandorių pagrindu. Elektrinės pateikti skaičiavimai yra išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis ir įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Nors trečiasis asmuo D. J. byloje įrodinėja, kad Elektrinė netinkamai apskaičiavo užteršto metalo laužo valymo sąnaudas, jis nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, pagrindžiančių, kokios, jo vertinimu, turėtų būti metalo valymo sąnaudos, o jo iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nėra pakankami siekiant pagrįsti, kad Elektrinės nurodytos valymo sąnaudos yra apskaičiuotos netinkamai. Kitas D. J. argumentas, kad Elektrinė netinkamai nustatė jos skaičiavimuose taikytą vidutinę 1 tonos vario metalo laužo kainą, nes, jo vertinimu, ji turėjo lyginti pradines aukcionuose nustatytas kainas, o pažymoje yra pateiktas faktinių pardavimo kainų vidurkis, taip pat yra nepagrįstas. Kaip jau ne kartą minėta šiame sprendime, aukciono tikslas yra parduoti turtą už didžiausią kainą, o ne už jo pradinę kainą, todėl vertinant, kokią kainą galėjo gauti Elektrinė tuo atveju, jeigu aukciono dalyviai sąžiningai konkuruotų dėl parduodamo turto ir turtas būtų perleistas nepažeidžiant įstatymų nuostatų, yra pagrįsta atsižvelgti būtent į realiai už tokį turtą sumokėtas kainas, o ne į nustatytas pradines jo pardavimo kainas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nepateikė savo skaičiavimų ir dėl to, kokia turėtų būti šio rodiklio reikšmė.

112.       Prašydami taikyti restituciją, ieškovai taip pat prašo teismo priteisti Elektrinei iš atsakovės 9 026,12 Eur gamybinių technologinių išlaidų. Byloje yra pateiktas Elektrinės ir atsakovės 2016 m. sausio 29 d. papildomas susitarimas, kuriame nurodyta, kad šias išlaidas Elektrinė patyrė dėl to, jog atsakovė valė jos teritorijoje radioaktyviomis medžiagomis užterštą vario metalo laužą (susitarimo 1 punktas). Susitarimo 12 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti Elektrinei iki šio papildomo susitarimo pasirašymo dezaktyvuoto ir jai pateikto metalo laužo kiekio (157 tonų) kainos dalies, skaičiuojamos už Elektrinės patiriamas gamybines technologines išlaidas, nepriemoką, kuri, įskaičius ankstesnius mokėjimus, sudaro 9 026,12 Eur. Grįsdama šios sumos dydį, Elektrinė pateikė byloje Elektrinės Eksploatacijos nutraukimo departamento Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos pažymas, kuriose pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas. Šie byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Elektrinė patyrė nurodytas išlaidas dėl šioje byloje negaliojančiais pripažintų sandorių vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus šioje byloje ginčijamą sutartį ir susitarimus, negaliojančiu yra laikomas ir pirmiau minėtas susitarimas sumokėti gamybinių technologinių išlaidų įsiskolinimą, siekiant grąžinti Elektrinę į iki pažeidimo buvusią padėtį, ši suma priteistina iš atsakovės.

113.       Be pirmiau nurodytų sumų, ieškovai prašo taikant restituciją priteisti Elektrinei ir jos sumokėtus 25 780 Eur PVM. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šią sumą Elektrinė turėjo sumokėti pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad, perleidžiant ginčo vario metalo laužą atsakovei, nepagrįstai buvo taikytas 0 proc., o ne standartinis 21 proc. PVM tarifas, nes atsakovė, įgijusi prekes iš Elektrinės, jų neišgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, bet pardavė kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris buvo įregistruotas PVM mokėtoju. Taigi, iš pranešime apie mokestinį tyrimą išdėstytų aplinkybių matyti, kad ši Elektrinės mokestinė prievolė kilo dėl to, jog Elektrinė šioje byloje niekine pripažinta sutartimi perleido atsakovei 157 tonas vario metalo laužo, o pastaroji neišgabeno jo iš Lietuvos. Sutarties 5 punkte šalys buvo nustačiusios, kad atsakovė pati savo sąskaita vykdys visas vykdant šią sutartį atsirasiančias mokestines prievoles Lietuvoje, įskaitant, bet neapsiribojant PVM mokėjimu, ir prisiims visą atsakomybę, susijusią su mokestinių prievolių, jei tokių būtų, vykdymu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, kurios pagrindu Elektrinei kilo mokestinė prievolė ir kuri nustatė jai teisę išieškoti šią sumą iš atsakovės, buvo pripažinta negaliojančia, siekiant grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį ši ieškovės nurodyta suma taip pat priteistina iš atsakovės.

 

Dėl teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų pašalinimo

 

114.       Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Šioje teismo sprendimo dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, pateikiamas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, taip pat kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados gali turėti įtakos dalyvavusių byloje asmenų teisėms ir pareigoms, sukurti jiems teisinius padarinius, kurie išeina už konkretaus ginčo ribų. Todėl kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad tuo atveju, jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).

115.       Plėtodamas praktiką dėl galimybės ginčyti teismo nutartyje išdėstytus motyvus, kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, pareigoms ar teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, kasacinis teismas pabrėžė, kad aiškinimas, jog byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-915/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti vertinant galimybę ginčyti teismo procesinio sprendimo motyvus kasaciniame skunde, jie yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pašalinimo.

116.       Tretieji asmenys D. J., P. Z. ir G. B., be kita ko, prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus:

116.1.                      „Teismas civilinėje byloje nesprendžia ar tie pokalbiai pažeidžia baudžiamajame kodekse nurodytas veikas, ar jie fiksuoti teisėtai, tačiau sprendžiant civilinį ginčą jie labai akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad dar 2014 metų pavasarį atsakovės atstovas G. B. bei visi tretieji asmenys tarpusavyje bendravo ir derino aukciono sąlygas dėl vario vamzdelių pardavimo, kurie užteršti radioaktyviomis medžiagomis.“ (P. Z.);

116.2.                      Teigdamas, kad jo asmeninis interesas sutapo su IAE interesu, tik dar kartą patvirtina, kad D. J. pažeidė privačių interesų derinimą su valstybinės reikšmės turto realizavimu.“ (D. J.);

116.3.                      „Ta aplinkybė, kad jis, baigęs darbą IAE ir toliau domėjosi visais procesais, kurie vyko IAE, tik parodo jo suinteresuotumą ir iš pridėtų pokalbių, kurie yra fiksuoti, matyti, jog buvo suinteresuotas tiek tuo, kad iš minėto sandorio galėtų uždirbti jo artimas pažįstamas P. Z., jo buvęs bendradarbis L. P. ir kiti bylos tretieji asmenys bei jis pats.“ (P. Z.);

116.4.                      „Teismo įsitikinimu, visi tretieji asmenys buvo pažįstami dar gerokai iki aukciono, visi tarpusavyje ryšio priemonėmis bendravo dėl rengiamo aukciono ir būtent L. P. bei K. N. ir G. B. iniciatyva buvo suderintos aukciono sąlygos, kaina ir dar iki įvykstant aukcionui buvo susitarta dėl alternatyvaus vario vamzdelių realizavimo būdo, t. y. juos išvalyti IAE teritorijoje.“ (P. Z.);

116.5.                      „Būtent L. P. nurodė, kad gavęs nurodymą iš D. J. dėl vario vamzdelių užterštų radiacinėmis medžiagomis pardavimo, kreipėsi į O. Č., kuriam ne tik pateikė aukciono sąlygas, bet ir davė vario vamzdelio pavyzdį.“ (D. J.);

116.6.                      „Kaip visiems žinoma, tą nurodė ir L. P. ikiteisminiame tyrime, įmonės vadovui buvo mokamos ketvirtinės premijos už greitą ir savalaikį nustatytų planų įvykdymą, todėl akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas kuo greitesniu projekto įgyvendinimu, nepriklausomai nuo to, kad pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes tai davė jam naudos kaip įmonės vadovui.“ (D. J.);

116.7.                      „Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, susitarimai dėl aukciono sąlygų, atsakovės kartelinis susitarimas pažeidė nustatytus sąžiningumo ir teisėtumo principus, Sutartis sudaryta tenkinant suinteresuotų asmenų poreikius ir jų siekius gauti pajamas. Todėl tiek prokurorui, tiek IAE nėra užkirstas kelias ateityje išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų. Kad IAE patirs nuostolius akivaizdu, nes jos pačios byloje pateikti skaičiavimai suponuoja tokią išvadą dėl negauto pelno dalies.“ (G. B., D. J.).

117.       Teisėjų kolegija pritaria trečiųjų asmenų pozicijai, kad šiuo atveju yra pagrindas pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmiau išvardytus teismo argumentus ir jo nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos dalyką sudarė klausimai, ar teisėtai, nepažeidžiant teisės aktuose keliamų reikalavimų, viešosios tvarkos ir geros moralės principų atsakovei buvo perleistas Elektrinės valdomas turtas. Šios bylos dalyko nesudarė aplinkybės, kokių asmenų iniciatyva ir pastangomis buvo suderintos aukciono sąlygos, kaina, aukciono laimėtoja ir galimybė įvykdyti sutartį alternatyviu būdu; kieno poreikius tenkino byloje ginčijama sutartis ir kuriam iš trečiųjų asmenų buvo siekiama suteikti naudos perleidžiant vario metalo laužą; tinkamai ar ne D. J., eidamas savo pareigas, derino viešuosius ir privačiuosius interesus; kokios premijos buvo mokamos Elektrinės vadovui ir kokios tai turėjo įtakos jo suinteresuotumui skubiau įgyvendinti projektus; kada susipažino tretieji asmenys. Byloje taip pat nebuvo keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir trečiųjų asmenų veiksmų teisėtumo vertinimo. Todėl šio sprendimo 116.1–116.7 papunkčiuose nurodytos teismo nustatytos aplinkybės ir jo padarytos išvados, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu ir gali sukelti tretiesiems asmenims su nagrinėjama byla nesusijusių padarinių, šalintinos iš teismo sprendimo.

118.       P. Z. apeliaciniame skunde papildomai prašo pašalinti iš teismo sprendimo ir šiuos argumentus: „Kad L. P. ir P. Z. bendravo dėl metalo pardavimo dar iki paskelbiant aukciono sąlygas, patvirtino patys tretieji asmenys. Tačiau iš fiksuotų pokalbių bei abiejų trečiųjų asmenų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog apie vario vamzdelių išvalymą IAE teritorijoje buvo kalbama iki aukciono sąlygų paskelbimo ir aukciono pravedimo. Pvz. L. P. ir P. Z. pokalbis 2014-06-01, kuriame P. Z. būtent L. P. informuoja apie vamzdelių valymo linijos galimybes. Kad L. P. domėjosi galimybėmis išvalyti vario vamzdelius IAE teritorijoje patvirtina byloje pateikti jo pokalbiai telefonu tiek su P. Z., tiek su G. B..“; „Būtent jis dar gerokai iki aukciono paskelbimo domėjosi technologijomis dėl vamzdelių išvalymo.“ ir „Telefoniniai pokalbiai 2014 m. birželio mėnesį tarp P. Z. ir G. B., patvirtina, kad jau tada, dar iki sąlygų paskelbimo, buvo ieškomos galimybės vamzdelius išvalyti IAE teritorijoje“. Nors P. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, galėjusių leisti teismui padaryti išvadą, jog radioaktyviomis medžiagomis užterštų vario vamzdelių valymo nuo radiacijos technologinė linija buvo kuriama ir derinama dar iki aukciono, šio sprendimo 90 ir 91 punktuose aptarti įrodymai, įvertinus juos pagal civiliniame procese taikomas įrodymų vertinimo taisykles, leido teisėjų kolegijai padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad dar iki aukciono įvykdymo buvo numatyta dezaktyvuoti užterštą metalo laužą Elektrinės teritorijoje ir buvo ieškoma būdų šį sumanymą realizuoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šių apelianto nurodytų argumentų.

119.       Teisėjų kolegija netenkina trečiųjų asmenų D. J. ir G. B. prašymo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo teismo išvadą, kad: „Teismas sutinka su ieškovų pozicija, kad aukcioną pripažinus negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, tampa negaliojančiomis ir šalių sudarytos Sutartys bei susitarimai tiek dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimo, tiek CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.“ Šiame sprendime įvertintos aplinkybės ir išdėstyti argumentai pagrindžia, kad prašoma pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada yra pagrįsta.

 

Dėl procesinės bylos baigties, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

120.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad aukciono laimėtojas buvo išrinktas pažeidžiant imperatyvią Konkurencijos įstatymo nuostatą, tačiau nepagrįstai pripažino negaliojančiu patį aukcioną, o ne jo rezultatus, todėl ši teismo sprendimo dalis patikslintina, nurodant, kad negaliojančiu yra pripažįstamas sprendimas išrinkti atsakovę aukciono laimėtoja. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad 2014 m. spalio 8 d. sutartis, 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomi susitarimai prieštarauja imperatyvioms Turto valdymo įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau nepagrįstai priėmė sprendimą išsaugoti šiuos sandorius ir netaikyti restitucijos. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – panaikinti sutartį ir susitarimus bei taikyti restituciją, priteisiant Elektrinei iš atsakovės 89 237,51 Eur (54 431,39 Eur + 9 026,12 Eur + 25 780 Eur). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintinos šio sprendimo 116.1–116.7 papunkčiuose nurodytos aplinkybės.

121.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, nusprendė nepriteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidų. Panaikinęs teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti minėti reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas priteisia valstybei iš atsakovės už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje pritaikytos restitucijos sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas) ir į tai, kad dokumentai byloje yra teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), iš atsakovės valstybei priteisiami 1 564 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už byloje pareikštą ieškinį. Analogiško dydžio žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės ir už ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą. Bendra atsakovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 128 Eur (1 564 Eur x 2). Ieškovas yra atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, todėl nuo likusios jo apeliaciniame skunde prašytos priteisti restitucijos sumos mokėtina žyminio mokesčio suma iš jo nepriteisiama (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

122.       Trečiasis asmuo G. B. už apeliacinį skundą, kuriame pareiškė reikalavimą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir šią bylos dalį nutraukti arba ieškinį atmesti, taip pat reikalavimą pašalinti iš teismo sprendimo 2 teismo motyvus, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Išnagrinėjus apeliacinį skundą pirmas apelianto reikalavimas buvo atmestas, o antras reikalavimas dėl teismo motyvų pašalinimo buvo patenkintas iš dalies, pašalinant 1 iš prašomų pašalinti motyvą. Trečiojo asmens apeliacinis skundas buvo patenkintas 25 proc. (50 proc. / 2), todėl jam priteistina 18,75 Eur žyminio mokesčio (75 Eur x 25 proc.). Ši suma lygiomis dalimis, t. y. po 9,38 Eur (18,75 Eur / 2) priteistina iš ieškovų.

123.       Trečiasis asmuo D. J. už apeliacinį skundą, kuriame taip pat pareiškė reikalavimą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmesti, bei reikalavimą pašalinti iš teismo sprendimo 5 teismo motyvus, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, buvo patenkintas iš dalies antrasis apelianto reikalavimas – iš teismo sprendimo pašalinti 4 teismo motyvai. Apeliacinis skundas buvo patenkintas 40 proc. (50 proc. / 5 x 4), todėl apeliantui priteistina 30 Eur (75 Eur x 40 proc.) žyminio mokesčio, kurį lygiomis dalimis, po 15 Eur (30 Eur / 2) turi sumokėti ieškovai.

124.       Trečiasis asmuo P. Z. apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, pašalinant iš jo motyvuojamosios dalies 6 teismo motyvus, ir sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Išnagrinėjus bylą, iš teismo sprendimo buvo pašalinti 3 apelianto nurodyti teismo motyvai ir buvo patenkinta 50 proc. (100 proc. / 6 x 3) jo apeliacinio skundo. Todėl apeliantui priteisiama 50 Eur (100 Eur / 2) žyminio mokesčio, priteisiant jį iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 25 Eur (50 Eur / 2).

125.       Elektrinė prašo apeliacinės instancijos teismo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jai 6 050 Eur už apeliacinio skundo ir 5 445 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Grįsdama šias išlaidas, ieškovė pateikė 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ši sąskaita buvo apmokėta 2021 m. liepos 23 d., taip pat 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaitą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog ši sąskaita buvo apmokėta 2021 m. lapkričio 25 d. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.9 punktais, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, yra taikomas 2,5 koeficientas ir 2021 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 517,40 Eur, todėl didžiausia ieškovei už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma sudaro 3 793,50 Eur (1 517,40 Eur x 2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas ir 2021 metų antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą priteistina suma sudaro 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos sumos tinkamai atlygins ieškovės išlaidas, todėl jos prašomos priteisti sumos mažintinos iki Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotų dydžių.

126.       Teikdama apeliacinį skundą, Elektrinė prašė teismo taikyti restituciją ir priteisti jai iš atsakovės bendrą 403 113,60 Eur sumą, o šiuo sprendimu Elektrinei buvo priteisti 89 237,51 Eur, taigi, apeliacinis skundas buvo patenkintas 22 proc. (89 237,51 Eur x 100 / 403 113,60 Eur). Todėl Elektrinei iš atsakovės priteistini 834,57 Eur (3 793,50 Eur x 22 proc.) už apeliacinio skundo parengimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Elektrinė nurodė sutinkanti su ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniu skundu ir iš esmės pateikė argumentus dėl penkių trečiųjų asmenų pateiktų apeliacinių skundų. Todėl, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų atmestų apeliacinių skundų dalį, ieškovei priteistina iš O. Č. ir K. N., kurių apeliaciniai skundai buvo atmesti, po 407,26 Eur (2 036,32 Eur / 5), iš P. Z. – 203,63 Eur (2 036,32 Eur / 5 x 50 proc.), iš D. J. – 244,36 Eur (2 036,32 Eur / 5 x 60 proc.), iš G. B. – 305,45 Eur (2 036,32 Eur / 5 x 75 proc.). Priteisus Elektrinei 89 237,51 Eur restitucijos, jai iš atsakovės priteistina 1 564 Eur žyminio mokesčio.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 2014 m. rugpjūčio 11 d radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcioną, patikslinti ir nurodyti, kad yra pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti atsakovę Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovę „Sypra GmbH“ šio aukciono laimėtoja.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti kiti ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės reikalavimai, panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą.

Pripažinti negaliojančiais ieškovės valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir atsakovės Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Sypra GmbH“ 2014 m. spalio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Pst-174(13.66) bei 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytus papildomus susitarimus.

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (juridinio asmens kodas 255450080) iš atsakovės Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Sypra GmbH“ (juridinio asmens kodas DA HRB 89207) 89 237,51 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 51 ct).

Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos argumentus:

1) „Teismas civilinėje byloje nesprendžia ar tie pokalbiai pažeidžia baudžiamajame kodekse nurodytas veikas, ar jie fiksuoti teisėtai, tačiau sprendžiant civilinį ginčą jie labai akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, kad dar 2014 metų pavasarį atsakovės atstovas G. B. bei visi tretieji asmenys tarpusavyje bendravo ir derino aukciono sąlygas dėl vario vamzdelių pardavimo, kurie užteršti radioaktyviomis medžiagomis.“;

2) „Teigdamas, kad jo asmeninis interesas sutapo su IAE interesu, tik dar kartą patvirtina, kad D. J. pažeidė privačių interesų derinimą su valstybinės reikšmės turto realizavimu.“;

3) „Ta aplinkybė, kad jis, baigęs darbą IAE ir toliau domėjosi visais procesais, kurie vyko IAE, tik parodo jo suinteresuotumą ir iš pridėtų pokalbių, kurie yra fiksuoti, matyti, jog buvo suinteresuotas tiek tuo, kad iš minėto sandorio galėtų uždirbti jo artimas pažįstamas P. Z., jo buvęs bendradarbis L. P. ir kiti bylos tretieji asmenys bei jis pats.“;

4) „Teismo įsitikinimu, visi tretieji asmenys buvo pažįstami dar gerokai iki aukciono, visi tarpusavyje ryšio priemonėmis bendravo dėl rengiamo aukciono ir būtent L. P. bei K. N. ir G. B. iniciatyva buvo suderintos aukciono sąlygos, kaina ir dar iki įvykstant aukcionui buvo susitarta dėl alternatyvaus vario vamzdelių realizavimo būdo, t. y. juos išvalyti IAE teritorijoje.“;

5) „Būtent L. P. nurodė, kad gavęs nurodymą iš D. J. dėl vario vamzdelių užterštų radiacinėmis medžiagomis pardavimo, kreipėsi į O. Č., kuriam ne tik pateikė aukciono sąlygas, bet ir davė vario vamzdelio pavyzdį.“;

6) „Kaip visiems žinoma, tą nurodė ir L. P. ikiteisminiame tyrime, įmonės vadovui buvo mokamos ketvirtinės premijos už greitą ir savalaikį nustatytų planų įvykdymą, todėl akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas kuo greitesniu projekto įgyvendinimu, nepriklausomai nuo to, kad pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, nes tai davė jam naudos kaip įmonės vadovui.“;

7) „Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, susitarimai dėl aukciono sąlygų, atsakovės kartelinis susitarimas pažeidė nustatytus sąžiningumo ir teisėtumo principus, Sutartis sudaryta tenkinant suinteresuotų asmenų poreikius ir jų siekius gauti pajamas. Todėl tiek prokurorui, tiek IAE nėra užkirstas kelias ateityje išsiieškoti patirtus nuostolius iš kaltų asmenų. Kad IAE patirs nuostolius akivaizdu, nes jos pačios byloje pateikti skaičiavimai suponuoja tokią išvadą dėl negauto pelno dalies.“.

Priteisti iš atsakovės Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Sypra GmbH“ (juridinio asmens kodas DA HRB 89207) į valstybės biudžetą 3 128 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (juridinio asmens kodas 255450080) iš atsakovės Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Sypra GmbH“ (juridinio asmens kodas DA HRB 89207) 834,57 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 57 ct) apeliacinio skundo parengimo išlaidų ir 1 564 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, iš trečiojo asmens O. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 407,26 Eur (keturis šimtus septynis eurus 26 ct), iš trečiojo asmens K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 407,26 Eur (keturis šimtus septynis eurus 26 ct), iš trečiojo asmens P. Z. (P. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 203,63 Eur (du šimtus tris eurus 63 ct), iš trečiojo asmens D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 244,36 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 36 ct), iš trečiojo asmens G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 305,45 Eur (tris šimtus penkis eurus 45 ct) už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Priteisti iš Panevėžio apygardos prokuratūros (juridinio asmens kodas 191885074) ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (juridinio asmens kodas 255450080) po 9,38 Eur (devynis eurus 38 ct) trečiajam asmeniui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 15 Eur (penkiolika eurų) trečiajam asmeniui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) trečiajam asmeniui P. Z. (P. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinius skundus.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Asta Radzevičienė