Administracinė byla Nr. A502-1302/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00766-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai A. V., pareiškėjų atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

atsakovo atstovei Odetai Gruodienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir V. P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir V. P. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai A. V. ir V. P. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1363-(14.4) ir įpareigoti atsakovą surašyti teigiamą išvadą dėl žemės sklypų Ūdrijos g. (duomenys neskelbtini), Alytuje (toliau – ir Sklypai), padalijimo, suformuojant naujus sklypus, keičiant sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, ir žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą, suderintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2010 m. sausio 14 d. protokolu Nr. N-4.

Skunde (t. I, b. l. 4-5) pareiškėjai paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, ir sutarties sudarymo, siekiant padalinti jiems nuosavybės teise priklausančius Sklypus bei pakeisti jų naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės paskirties objektų teritorijos į gyvenamosios paskirties mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statybos. Tokia sutartis buvo sudaryta 2009 m. vasario 26 d. Vėliau buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti ir planavimo sąlygų sąvadas, pateikta informacija iš GIS duomenų bazės apie komercinės paskirties teritorijos procentinę išraišką Alytaus miesto bendrajame plane. Visų paminėtų dokumentų pagrindu buvo pradėti detaliojo plano rengimo ir derinimo veiksmai. Paruoštame detaliajame plane buvo numatytas žemės sklypų padalijimas, suformuojant 16 naujų žemės sklypų, sklypams Nr. 2 ir 3 nekeičiant komercinės paskirties, kitiems keičiant jų naudojimo būdą ir pobūdį. Pareiškėjų nuomone, detalusis planas atitinka Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, nes numatomų sklypų paskirties keitimas išlaiko reikalaujamą proporciją ir neviršija leistinų 20 procentų visos bendrajame plane pažymėtos komercinės teritorijos K4 ploto. A. V. ir V. P. V. manymu, Alytaus miesto savivaldybės administracija teritorijų planavimo patikrinimo ir tikrinimo išvados pateikimo stadijoje pateikdama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai naują informaciją bei visiškai kitokius paskaičiavimus iš GIS sistemos apie esminiai, beveik tris kartus, sumažintą komercinės teritorijos K 4 plotą, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, užkirto kelią tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises. Kadangi vėlesni skaičiavimai netikslūs, neatitinka tikrovės, jais remiantis ginčijamame patikrinimo akte padaryta neigiama išvada taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 77-79) paaiškino, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas plano rengėjos architektės A. U. prašymu tikrindamas pateikto teritorijų planavimo dokumento – Sklypų padalijimo, suformuojant naujus žemės sklypus (išlaikant iki padalijimo planavimo organizatoriams priklausančių žemės sklypų proporcijas), keičiant žemės sklypų naudojimo pobūdį ir būdą (iš komercinės paskirties objektų teritorijos prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos į gyvenamosios paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pagal Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius) ir žemės sklypų tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą – remdamasis Alytaus bendrojo plano sprendiniais, Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2278(6.1) nurodytais GIS duomenimis bei žemės sklypų dydžiais, teisingai nustatė, kad komercinės paskirties teritorijoje kitos paskirties žemės sklypai sudaro daugiau nei 20 procentų bendro konkrečios komercinės paskirties teritorijos pažymėto ploto (43 procentus). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimų sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialių planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Ginčo atveju detalusis planas akivaizdžiai prieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 6 dalies reikalavimams bei bendrojo plano sprendiniams, todėl 2010 m. birželio 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP1-1363-(14.4) pagrįstai duota neigiama tikrinimo išvada. Atsakovas pažymėjo, kad nei pareiškėjai kaip detaliojo planavimo organizatoriai, nei architektė kaip detaliojo plano rengėja, savo iniciatyva neatliko skaičiavimų, kurie patvirtintų, jog planuojamos teritorijos kito naudojimo žemės sklypai neviršija daugiau kaip 20 procentų Alytaus miesto bendrajame plane pažymėtos komercinės teritorijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (t. I, b. l. 90-91) nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SD-3751(6.1) informavo A. V., jog atestuotas architektas turėjo įvertinti preliminarius skaičiavimus, atlikti esamos būklės analizę ir patikslinti, kad nebūtų pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, leidžiančios, kad komercinės paskirties teritorijoje kitos paskirties žemės sklypas sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos ploto. Tačiau parengtame detaliajame plane komercinės paskirties teritorijoje kitos paskirties žemės sklypai suprojektuoti taip, kad jie sudaro daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios komercinės paskirties teritorijos pažymėto ploto. Kadangi pareiškėjų parengtas detalusis planas akivaizdžiai prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniams, naikinti skundžiamą aktą nėra jokio pagrindo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atmetė A. V. ir V. P. V. skundą (t. I, b. l. 181-186).

Teismas nurodė, kad iš Alytaus miesto bendrojo plano ištraukos, kurioje pareiškėjai planuoja kito naudojimo būdo, nei numatyta Alytaus miesto bendrajame plane, teritoriją, matyti, kad tai yra komercinės teritorijos plotas, kuris sudaro bendrą 4,887 ha ( 2,966 + 1,921) plotą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis pareiškėjai detaliojo planavimo procedūromis turėjo teisę keisti ne daugiau kaip 20 procentų bendro šios konkrečios teritorijos pažymėto 4,887 ha ploto. Remiantis bylos medžiaga (teikto tikrinti detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu ir aiškinamuoju raštu), pareiškėjų parengtame detaliajame plane yra suplanuota 16 žemės sklypų, iš jų: du komercinės paskirties – žemės sklypas Nr. 2 (plotas 2220 m2) ir žemės sklypas Nr. 3 (plotas 834 m2); 12 sklypų, keičiant jų naudojimo būdą iš komercinės, kaip numatyta bendrajame plane, į gyvenamąją (detaliajame plane sklypo Nr.1, Nr. 4–14), ir 2 inžinerinės infrastruktūros sklypai (pobūdis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai, detaliajame plane Nr. 15, Nr. 16), kurių bendras plotas 1,5946 ha. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėtoje teritorijoje jau yra du kito naudojimo būdo, nei numatyta Alytaus bendrajame plane, žemės sklypai, t. y. 0,2410 ha žemės sklypas, esantis Ūdrijos g. 39, ir 0,2759 ha žemės sklypas, esantis Ūdrijos g. 5, iš viso 0,5169 ha. Vertindamas nurodytų sklypų plotus, jų naudojimo būdą, teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, tikrindami detaliojo plano procedūrų atitikimą teritorijų planavimo normatyvinių aktų reikalavimams, pagrįstai nustatė, jog iš viso jau esami ir detaliuoju planu suplanuoti kito naudojimo būdo, nei numatyta Alytaus bendrajame plane, žemės sklypai yra 2,1115 ha (0,5169 + 1,5946) ploto ir tai nuo bendrajame plane pažymėto komercinės teritorijos 4,887 ha ploto procentine išraiška sudaro 43 procentus. Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad būtent detaliojo plano rengėjas, nepriklausomai nuo pateiktų preliminarių GIS duomenų teisingumo, turėjo pareigą juos patikrinti, pats atlikti teritorijos analizę, įvertinant teritorijos plotus, užstatymą, inžinerinius tinklus, teritorijos plėtros tendencijas ir pan. (aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.2.1 p.). Pagal paminėto įsakymo 42 punktą, detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano, sudaryto būtent geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine forma. Taigi plano rengėjas turėjo ne tik pareigą, bet ir realią galimybę nagrinėjamu aspektu individualiai įvertinti bei nustatyti procentinę išraišką. Be to, Teritorijų planavimo įstatyme, taip pat kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad paskaičiavimai iš GIS duomenų bazės yra planavimo sąlygų rengti detalųjį planą dalis ar priedas, kad tokius duomenis planavimo organizatoriui privalo teikti savivaldybių administracijos ir tik šių duomenų pagrindu vykdomos tolesnės detaliojo planavimo procedūros. Liudytoja apklausta detalaus plano rengėja architektė A. U. teismo posėdžio metu pripažino, jog naujieji skaičiavimai, pateikti iš GIS duomenų bazės, nėra ydingi, o ginčijamas Inspekcijos aktas yra teisėtas. Be to, pareiškėjai savo iniciatyva nepateikė jokių skaičiavimų, paneigiančių tuos, kuriais vadovavosi atsakovas, nors pagal bendrą įrodinėjimo naštą šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d., 57 str. 4 d., 72 str.).

III.

Pareiškėjai A. V. ir V. P. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, bei priteisti teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 1-4) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Detaliojo plano tikrinimą Inspekcija atliko pagal kitus GIS sistemos duomenis, nei pareiškėjai turėjo rengdami detalųjį planą. Tuo buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai bei detaliųjų planų tikrinimo procedūros. Detaliojo plano tikrinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis pirmine GIS sistemos informacija.
2. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė savo paskaičiavimų, nors proceso metu tokių veiksmų atlikti jų neįpareigojo. Be to, pareiškėjai neprivalėjo pateikti papildomų skaičiavimų, jeigu jie visiškai sutiko su skaičiavimais, pateiktais architektei A. U. rengiant detalųjį planą. Pareiškėjai ir šiuo metu sutinka su minėtais paskaičiavimais.
3. Pagal Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (toliau – ir Taisyklės), 60.1 punktą, jei bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 procentų skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant. Šiuo atveju būtent taip ir yra.
4. Atsakovo skaičiavimai yra klaidingi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Teismui nebuvo pateikta pilna Alytaus miesto bendrojo plano ištrauka, kurioje matytųsi visa K 4 teritorija. Byloje esančioje ištraukoje yra tik dalis teritorijos, todėl atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu.
5. Savo poziciją pareiškėjai grindė patvirtintomis planavimo sąlygomis ir planavimo sąlygų sąvadu, Nuolatinės statybų komisijos protokolais, detaliojo planavimo dokumentais, 2009 m. balandžio 28 d. sutarties projekto derinimo lapu ir kitais dokumentais, pasirašytais įgaliotų asmenų. Tai yra objektyvūs įrodymai, o ne pareiškėjų prielaidos.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (t. II, b. l. 19-21) pažymi, kad vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 27.2 punktu, atestuotas architektas, rengdamas detalųjį planą, turėjo įvertinti preliminarius skaičiavimus, atlikti esamos būklės analizę: įvertinti esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymą, inžinerinius tinklus, gatves, želdinius, gamtos ir kultūros paveldo objektus, nustatomos teritorijos plėtros tendencijas, problemines situacijas ir pasitikslinti, kad nebūtų pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, leidžiančios, kad komercinės paskirties teritorijoje kitos paskirties žemės sklypai sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos ploto. Pagal Taisyklių 60.1 punktą, bendrųjų planų sprendiniai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kiti naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Jei bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 procentų skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant. Taigi esant kelioms vienodos paskirties teritorijoms, 20 procentų skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai (šiuo atveju atskira teritorija 4,887 ha ploto).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime (t. II, b. l. 15-17) nurodo, kad detaliojo plano rengėjas, vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punktu, rengdamas ginčo detalųjį planą, privalėjo individualiai įvertinti bei nustatyti keičiamos teritorijos procentinę išraišką, bet tai nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Atsakovas, pagal kompetenciją vykdantis jam priskirtą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte įrašė neigiamą patikrinimo išvadą, nurodydamas, kad pareiškėjų rengiamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.) nuostatų, t. y. detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-223, sprendiniams.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis planas yra žemės savininkų nuosavybės teises ribojantis veiksnys, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus. Ginčo teisiniams santykiams aktuali Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustatė, kad savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Šios teisės  normos turinio aiškinimas lingvistiniu ir loginiu metodu suponuoja išvadą, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai detaliojo planavimo procedūromis gali siekti, kad net iki 20 procentų gyvenamosios teritorijos, o taip pat iki 20 procentų visuomeninės teritorijos, pramonės ir sandėliavimo teritorijos bei komercinės paskirties teritorijos, numatytų konkrečios savivaldybės arba jos dalies (miesto ir miestelio) bendrajame plane, būtų pakeista į kitokią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-1067/2007 yra pažymėjęs, kad minėto įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtindamas nuostatą – kol atitinkamoje teritorijoje kito naudojimo būdo žemės sklypai sudaro ne daugiau nei 20 procentų tos teritorijos ploto – įstatymų leidėjas laikėsi nuomonės, kad iki 20 procentų kito naudojimo būdo žemės sklypas neturės esminės įtakos atitinkamai teritorijai, todėl šią aplinkybę numatė kaip vieną iš dviejų sąlygų, kai savivaldybės teritorijos bendrasis planas nekeičiamas.

Iš tikrinamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nustatydamas pareiškėjų planuojamų kitų nei komercinės paskirties žemės sklypų ploto dalį komercinės paskirties objektų teritorijoje, procentinį santykį išvedė ne visos Alytaus miesto bendrajame plane pažymėtos komercinės paskirties teritorijos atžvilgiu, o tik nedidelės jos dalies, kuri ribojasi su Ūdrijos gatve (t. I, b. l. 24-28, 87). Nurodytas skaičiavimo būdas akivaizdžiai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo pagrindinių procedūrų bei taisyklių prasme vertintinas kaip esminis pažeidimas.

Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie Alytaus miesto bendruoju planu komercinėms reikmėms skirtos teritorijos dydį, taip pat į tai, jog neaišku, kokia apimtimi kiti asmenys yra pasinaudoję galimybe pakeisti šios žemės naudojimo paskirtį, teisėjų kolegija naikina Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1363-(14.4) ir įpareigoja atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjų rengiamą detaliojo planavimo dokumentą bei surašyti kitą patikrinimo aktą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, atsakovas privalo padengti A. V. 50 Lt teismo išlaidų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo kvitu (t. II, b. l. 11). Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai gali kreiptis į atitinkamos instancijos teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. V. ir V. P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą.

Pareiškėjų A. V. ir V. P. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1363-(14.4) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo patikrinti pareiškėjų pateiktą teritorijų planavimo dokumentą.

Priteiti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos A. V. naudai 50 (penkiasdešimt) litų teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Artūras Drigotas

                                                                      Dainius Raižys

Virginija Volskienė