Civilinė byla  Nr. e2YT-26185-800/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19133-2017-7                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;

(S)

KAUNO  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,

sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant pareiškėjai T. B., jos atstovei advokato padėjėjai E. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas 

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po mamos N. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė,  kad  ji yra N. S. dukra. Daugiau vaikų N. S. neturėjo. Nuosavybės teise jai priklausė ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini). Jokio kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Po N. S. mirties jį kreipėsi į Kauno miesto 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet kadangi neturėjo gimimo liudijimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Dėl gimimo liudijimo išdavimo buvo priversta kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, tačiau per įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, gimimo liudijimas nebuvo gautas. Nors įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas, tačiau po motinos mirties  likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti – būdama Lietuvoje naudojosi paveldimo turto dalimi, juo rūpinosi kaip savo ir rūpinasi iki šiol, moka mokesčius, kreipėsi į komunalines paslaugas teikiančias bendroves dėl dalies komunalinių paslaugų sustabdymo, kadangi Lietuvoje nuolatos negyvena. Po mamos mirties naudojasi jos daiktais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji yra vienintelė dukra, brolis prieš daugiau kaip dvidešimt metų miręs. Paskutiniu metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iki mirties slaugė mamą Lietuvoje. Jai mirus iš karto kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau neturėjo gimimo liudijimo originalo, nes jis buvo kažkur pasimetęs. Dėl šios priežasties buvo praleistas terminas palikimui priimti, nes gimimo liudijimo buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, o tai užtruko. Po mamos mirties jis sumokėjo visus komunalinius mokesčius už butą, taip pat su paslaugų teikėjais sudarė susitarimus nemokėti už paslaugas, nes jomis nesinaudoja. Po mamos mirties faktiškai perėmė jos turtą ir jį valdo iki šiol.

Pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuoto asmens  VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į  pareiškimą nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad T. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti,  neprieštarautų  pareiškimo tenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos mama buvo N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. K. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gimimo vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 2) Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos mama (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir po santuokos tapo N. S.. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjos motinos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, kad jokio kito registruoto  turto mirusiosios vardu nėra. Pareiškėjos pateikti kiti rašytiniai įrodymai, apie mokėtus mokesčius, prašymai paslaugas teikiančioms institucijos neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja po mamos mirties  priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta pareiškėjos draugė Z. R., kuri paaiškino, kad T. B. ir jos mamą  N. S. pažinojo daug metų. Jos bendravo, todėl žino, kad po motinos mirties jos turtu rūpinosi pareiškėja. Ji pati važinėjo kartu su Tatjana bei padėjo susitvarkyti dokumentus. Žino, kad buvo kreiptasi į notarą, tačiau dokumentai negalėjo būti sutvarkyti, nes neturėjo gimimo liudijimo įrodančio kad ji yra N. S. dukra.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, jog pareiškėja priėmė mamos N. S. palikimą aktyviais veiksmais – prižiūrėdama buto dalį, mokėdama jam tenkančius  komunalinius  mokesčius ir pan., tokiu būdu išreikšdama valią priimti mamos palikimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja T. B. turi teisę paveldėti mamos turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėja nespėjo pateikti reikiamų dokumentų reikalingų  palikimo priėmimui.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai  įgyjant teisę priimti palikimą po motinos mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties  (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą,  faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Živilė Janavičienė