Civilinė byla Nr. e2S-1446-613/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01930-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-126-998/2020, kuria teismas netenkino atsakovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl gyvenamojo namo pastogės pripažinimo ieškovės nuosavybe ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį dėl 120,78 kv. m gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogės (trečiojo aukšto) patalpų pripažinimo bendrąja daline ieškovės G. J. ir atsakovo A. K. nuosavybe, nurodant, kad G. J. priklauso 43/100 dalys pastogės patalpų, o A. K. – 57/100 dalys pastogės patalpų.

2.       Atsakovo A. K. atstovė advokatė Lina Tamošaitienė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę G. J. nutraukti (ir uždrausti jai atlikti) bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalies griovimu, statybos darbais, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Nurodė, kad ieškovė G. J., nesuderinusi su atsakovu, gyvenamojo namo bendraturčiu, slapta ėmėsi gyvenamojo namo dalies griovimo darbų. 2020 m. spalio 23 d. ryte 9.00 val., atsakovui būnant namo (duomenys neskelbtini) kieme, iš gatvės privažiavo transporto priemonė su stambiagabaričiu konteineriu ir sustojo gatvėje priešais atsakovui priklausantį žemės sklypą. Transporto priemonė su stambiagabaričiu konteineriu ruošėsi įvažiuoti į atsakovui priklausantį žemės sklypą, tam tikslui buvo nuimta atsakovo uždėta tvorelė, atskirianti atsakovo žemės sklypą nuo gatvės. Konteinerį buvo siekiama pastatyti ant atsakovui priklausančios žemės dalies. Ieškovės inicijuoti griovimo darbai turėjo kitą tikslą – nugriovus virš atsakovo naudojamos oranžerijos esančius laiptus būtų apsunkinta atsakovo galimybė patekti į ginčo patalpą – bendro naudojimo palėpę (pastogę).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo A. K., atstovaujamo advokatės Linos Tamošaitienės, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.  

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi atsakovas yra pareiškęs reikalavimą dėl bendro naudojimo patalpos – palėpės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, o atsakovas ir ieškovė yra gyvenamojo namo bendraturčiai, todėl, atsakovo manymu, teismui tenkinus atsakovo reikalavimą dėl palėpės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi tvarkos, o ieškovei nugriovus virš oranžerijos esančius laiptus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. 

6.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais turtiniais reikalavimais ir šioje proceso stadijoje neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovas A. K., atstovaujamas advokatės Linos Tamošaitienės, atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę G. J. nutraukti (ir uždrausti jai atlikti) bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalies griovimu, statybos darbais, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Skundžiama nutartis priimta netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 ir 145 straipsnio nuostatas, pažeidžiant teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, dėl to nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

7.2.                      Teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas faktines aplinkybes, neįsigilino į argumentus, padarė nepagrįstą išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir nesusijęs su pareikštais reikalavimais.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.        Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti laiptų, galbūt vedančių į palėpę, pakopos, antro aukšto užmūrytos angos galbūt atliekami griovimo darbai. Apeliantas prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi, pirmosios instancijos teismui netekinus atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. intensyviai atlieka griovimo darbus. Mano, kad pateikti įrodymai turi būti vertinami kartu su atskirojo skundo argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

13.        CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

14.        Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pateisina vėliau iškilusį atsakovo poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima ir vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atskirojo skundo priedais, prieštaravimų dėl jų vertinimo apeliaciniame procese nepareiškė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

10.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

11.       Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nevertino atsakovo pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

13.       Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14.       Kaip matyti iš atsakovo pareikšto priešinio ieškinio turinio, atsakovas suformulavo priešinio ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie priešinio ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės.

15.       Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės G. J. ieškinį tenkino visiškai; pripažino ieškovei G. J. asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogėje esančias patalpas 1-25 (4,21 kv. m), 1-26 (5,17 kv. m), 1-27 (36,58 kv. m), 1-28 (2,40 kv. m), 1-29 (3,98 kv. m), 1-30 (7,94 kv. m), 1-31 (1,06 kv. m), 1-32 (5,49 kv. m), 1-33 (9,81 kv. m), 1-34 (29,28 kv. m), 1-35 (1,74 kv. m), 1-36 (13,12 kv. m) pagal 2019 m. lapkričio 18 d. MB „Vakarų inžineriniai sprendimai“ parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; pakeitė bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: pripažinti G. J. asmeninės nuosavybės teisę į 62/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis, atsakovo A. K. asmeninę nuosavybę į 38/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; priteisė ieškovei G. J. iš atsakovo A. K. 2 908,46 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo A. K. priešieškinį atmetė.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y. pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus byloje pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, atsakovo priešieškinį atmetus kaip nepagrįstą, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo pareikštas priešinis ieškinys nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, remdamasi šios nutarties 10 ir 11 punktuose pateiktu išaiškinimu, vertina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais turtiniais reikalavimais ir šioje proceso stadijoje neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

18.       Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)buvimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 ir 145 straipsnių nuostatas, pažeidė teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Taip pat netinkamai įvertino prašyme nurodytas faktines aplinkybes, neįsigilino į argumentus, padarė nepagrįstą išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir nesusijęs su pareikštais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, dėl to naikintina.

19.       Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės būsimas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

20.       Pažymėtina ir tai, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies ar ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, kurio bendrasavininkais yra bylos šalys, pastogės. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl gyvenamojo namo pastogės pripažinimo ieškovės nuosavybe. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pareikštu reikalavimu, pareiškė priešinį reikalavimą dėl gyvenamojo namo pastogės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad ieškovė ėmėsi aktyvių griovimo veiksmų, siekdama nugriauti laiptus, kuriais atsakovas patenka į ginčo patalpas, ir tokiu būdu apsunkinti atsakovo galimybę patekti į gyvenamojo namo pastogę. Atsakovas priešiniu ieškiniu nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su atliekamais statybos darbais, ar prevencinio ieškinio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais reikalavimais.

22.       Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo.

23.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                              Giedrė Seselskytė