Civilinė byla Nr. 2-986-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00213-2017-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.                                                                                      

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1840-153/2017 pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui G. L. dėl turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo, piniginių lėšų priteisimo, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nuginčijimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. R. 2017-02-23 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3–18), kuriame prašė: 1) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliuką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/29 dalis požeminio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovės K. R. ir atsakovo G. L. nuosavybe, priteisiant ieškovei 1/2 šio turto; 2) pinigines lėšas – 59 745 Eur, gautas pardavus statinius, esančius adresu S. K. g. Nr. 24, Dapkiškių kaime, Alytaus rajono savivaldybėje: gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žaidimų paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį, šuliniai - 2 vnt. –  atmatų duobę, vandens bokštą, artezinį gręžinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti bendrąja daline ieškovės K. R. ir atsakovo G. L. nuosavybe, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/2 minėtų piniginių lėšų, t. y. 29 872,5 Eur; 3) pripažinti UAB „Verslo ritmas“ ir UAB „Verum optimus“ 100 proc. akcijų bendrąja daline ieškovės K. R. ir atsakovo G. L. nuosavybe, priteisiant ieškovei 1/2 (50 proc.) minėtų bendrovių akcijų; 4) pripažinti UAB „Verslo ritmas“ ir UAB „Verum optimus“ 2016-08-26 akcijų perleidimo sandorius, kai atsakovas G. L. perleido bendrovių akcijas atsakovei E. R., negaliojančiais; 5) panaikinti VĮ Registrų centro įrašą apie UAB „Solgama“ akcijų savininko duomenų pasikeitimą 2015-02-03 (juridinių asmenų registro išrašo 6.3. punktas); 6) pripažinti UAB „Solgama“ 2016-08-26 akcijų perleidimo sandorį, kuriuo atsakovas G. L. perleido bendrovės akcijas atsakovei E. R., negaliojančiu.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą G. L. leisti ieškovei K. R. naudotis butu, esančiu adresu Sukilėlių  pr. 87A-70, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame iki šiol yra faktinė ieškovės ir šalių mažamečių vaikų gyvenamoji vieta; 2) areštuoti E. R. pagal ginčijamus 2016-08-26 sandorius perleistas bendrovių UAB „Verslo ritmas“; UAB „Verum optimus“ ir UAB „Solgama“ akcijas, uždraudžiant šias akcijas perleisti tretiesiems asmenims; 3) areštuoti atsakovui G. L. priklausantį turtą 29 872,50 Eur ribose.
3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra tame pačiame bute, esančiame adresu Sukilėlių  pr. Nr. 87A-70, Kaune. Ieškovė daugiau neturi jokio nekilnojamo turto, kurį galėtų išsikelti gyventi su mažamečiais vaikais. Atsakovas vis dažniau grasina ieškovei, naudoja psichologinį smurtą, gąsdina, jog ieškovę iš buto išmes. Yra ginčijami akcijų perleidimo sandoriai, todėl yra tikimybė, jog atsakovė E. R. gali šias bendrovių akcijas perleisti tretiesiems asmenims. Be to, byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo (faktinio sugyventinio) 1/2 pinigų sumos, gautos pardavus sodybą, t. y. prašoma priteisti suma sudaro 29 872,50 Eur. Reikalavimo suma yra didelė, o atsakovas yra linkęs veikti nesąžiningai ir slapstyti turtą (akcijų perleidimo situacija), todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017-02-28 nutartimi ieškovės K. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė: 1) įpareigoti atsakovą G. L. leisti ieškovei K. R. naudotis butu, esančiu adresu Sukilėlių  pr. 87A-70, Kaune, kuriame iki šiol yra faktinė ieškovės ir šalių mažamečių vaikų gyvenamoji vieta; 2) areštuoti E. R. pagal ginčijamus 2016-08-26 sandorius perleistas bendrovių UAB „Verslo ritmas“; UAB „Verum optimus“ ir UAB „Solgama“ akcijas, uždraudžiant šias akcijas perleisti tretiesiems asmenims; 3) areštuoti atsakovui G. L. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai, – ir pinigines lėšas, ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 29 872,50 Eur sumai; 4) areštavus atsakovo pinigines lėšas, teismas nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniems poreikiams patenkinti (t. 1, b. l. 180–183).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, prie ieškinio pateikė įrodymus, todėl ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismų praktikoje įtvirtinta prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pareikšto ieškinio reikalavimo dydis – 29 872,50 Eur atsakovo, kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytinas didele pinigų suma, todėl teismas sprendė, kad yra pakankamas sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde (t. 1, b. l. 188–190) atsakovas G. L. prašo Kauno apygardos teismo 2017-02-28 nutarties dalį, kuria areštuoti atsakovui G. L. priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 29 872,50 Eur sumai, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinio dalis dėl kompensacijos už parduotą sodybą priteisimo yra nepagrįsta ir prieštaraujanti CK 1.5 straipsniui bei faktinei padėčiai. Šios sodybos atsakovas niekada sau nepirko, ji nebuvo skirta atsakovo ir ieškovės laisvalaikio praleidimui. Ieškovė neprisidėjo prie sodybos įsigijimo, nei prie jos išlaikymo, nei prie jos priežiūros, todėl jokie jungtinės veiklos santykiai su ieškove, įgyjant sodybą, nesusiklostė.
2. Teismas įpareigojęs atsakovą leisti ieškovei naudotis atsakovui priklausančiu butu, neįpareigojo ieškovės šio buto išlaikyti. Visas pareigas, susijusias su namų išlaikymu, vykdo atsakovas, o tai reiškia, kad atsakovas išlaiko ne tik save bei vaikus, bet ir ieškovę, kuri gyvena tuo pačiu adresu, bet už nieką nemoka.
3. Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria areštuotas atsakovui 29 872,50 Eur dydžio turtas, atsakovas negali vykdyti jokių finansinių įsipareigojimų, mokėti paskolos bankui ir komunalinių mokesčių. Jei ši nutarties dalis nebus panaikinta, negalės šių įsipareigojimų vykdyti ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, taip pat kreditorių lygiateisiškumo principų, kadangi ieškovės prašymu apribota atsakovo pareiga  atsiskaityti su visais kreditoriais, bet suteiktas vienam iš galimų kreditorių neproporcingas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 3–5) ieškovė K. R. prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2017-02-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Ieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas atsakovui, kurio dydis – 29 872,50 Eur. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškinio reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, o tai savaime sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
2. Atsakovo nurodyti atskirojo skundo argumentai apie pareikšto ieškinio nepagrįstumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra reikšmingi.
3. Atsakovas klaidina teismą, kad areštas apriboja atsakovo mokumą bei nesuteikia jam galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Kartu su ieškiniu teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovas dalinės nuosavybės teise valdo ypač didelės apimties nekilnojamąjį turtą, todėl šį turtą areštavus, atsakovo banko sąskaitose esančios lėšos nebus apribotos.

      Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
9. Apeliantas atskirajame skunde de facto (iš tikrųjų) kvestionuoja preliminarų ieškinio pagrįstumą vienoje jo dalyje, susijusioje su 29 872,50 Eur sumos iš jo priteisimu, ir nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už parduotą sodybą priteisimo yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).
10. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
11. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškinį preliminaraus vertinimo metodu pagal byloje tuo metu buvusią informaciją, padarė tinkamą išvadą apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Toks materialinis teisinis reikalavimas (dėl turto bendrosios nuosavybės pripažinimo, dėl turto dalies nustatymo ir priteisimo, dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo) teisme gali būti reiškiamas, o dėl įrodymų pakankamumo ir jo patenkinimo galimybės visa apimtimi ar iš dalies (t. y. ieškinio reikalavimų pagrįstumo) teismas pasisako tik pagal CPK nuostatas įgyvendinęs byloje įrodinėjimo procesą ir ginčą išnagrinėjęs iš esmės. Pareikštų ieškinio reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, negali identifikuoti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį preliminaraus pagrįstumo aspektu, padarė teisingą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
12. Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl areštuotos 29 872,50 Eur piniginės sumos, apeliantas negali vykdyti jokių finansinių įsipareigojimų (mokėti už komunalines paslaugas, paskolos bankui ir kt.), todėl yra varžomos apelianto teisės. Tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.
13. Viena vertus, Kauno apygardos teismo 2017-02-28 nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui, pirmiausia areštuoti apeliantui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų esant nepakankamai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas apeliantą ar trečiuosius asmenis, bendrai 29 872,50 Eur sumai (t. 2, b. l. 180–183). Areštuodamas apelianto pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota apelianto būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau nenurodė jokių konkrečių piniginių operacijų, kurias galima būtų atlikti iš areštuotų piniginių lėšų. Vadinasi, apeliantas, negalėdamas disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu leisti iš areštuotų lėšų atlikti tam tikras konkrečias pinigines operacijas – mokėti paskolą bankui, mokėti už komunalines paslaugas, o lėšų teismo leidžiamoms operacijoms atlikti konkretų dydį nustato antstolis (CPK 145 str. 6 d.).
14. Antra vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 111–136), kurio vertė viršija 29 872,50 Eur dydžio areštuotą sumą, įskaitytinai ir ginčo objektu tapusį butą, į kurio dalį pretenduoja ieškovė. Atsižvelgiant į tai bei į teismo nutartimi taikytų laikinų ribojimų eiliškumą, pirmiausiai areštuojant turtą, o tik paskui pinigines lėšas, pripažintina, kad  apeliantas turi galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, apribojus disponavimą kitu konkrečiu turtu. Apelianto vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra pakankamas pritaikytam arešto mastui užtikrinti.
15. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pritaikytos laikinosios apsaugos neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, taip pat kreditorių lygiateisiškumo principų, kadangi ieškovės prašymu apribota atsakovo pareiga atsiskaityti su visais kreditoriais, bet suteiktas vienam iš galimų kreditorių neproporcingas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu.
16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo  užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės.  Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir  / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovui, jeigu turto areštas nebūtų taikomas ar būtų taikomas su tam tikromis išlygomis.
17. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad piniginių lėšų areštas, atsižvelgiant į apelianto vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, faktiškai neturi sudaryti kliūčių apelianto galimybėms vykdyti prievoles ir kitiems kreditoriams, o esant priešingai, jis gali kreiptis į teismą dėl atitinkamo leidimo gavimo. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės suteikia nepagrįstą pranašumą išimtinai ieškovei nėra pagrįsti.
18. Aptarti atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instacijos teismo nutartį.
19. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Dalia Kačinskienė