Civilinė byla Nr. e2A-60-894/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00278-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2.; 3.3.1.22.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo H. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui H. G. dėl paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo,
trečiasis asmuo D. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. G. (toliau – ir atsakovas) materialinę paramą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. liepos 31 d. ieškovė mokysis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė gimė (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. J. ir atsakovo šeimoje, vėliau tėvai išsiskyrė ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2121-182/2018 jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina trečiuoju asmeniu ir iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovei suėjo 18 metų, ji gyvena Kaune ir mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje - 2023 m. liepos mėnesį jai bus įteiktas mokyklos baigimo atestatas. Ieškovę išlaiko tik trečiasis asmuo, o atsakovas visiškai neprisideda prie jos išlaikymo. Ieškovė neturi galimybės dirbti ir pilnai save išlaikyti, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jos vieninteles pajamas sudaro tėvų teikiamas išlaikymas. Dėl jos mokymosi pobūdžio ir krūvių bendrojo lavinimo baigiamojoje klasėje ieškovė neturi galimybės pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymosi finansavimui, savęs išlaikymui, todėl jai reikalinga parama. Jos tėvas – atsakovas dirba, jo darbo užmokestis ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga. Nė vienas iš tėvų neturi jokių sveikatos sutrikimų, kas sąlygotų mažesnės paramos teikimą. Abu tėvai turi dar vieną išlaikytinį - nepilnametį ieškovės brolį G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad ieškovei būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 389,00 Eur per mėnesį.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo materialinę paramą ieškovei po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki ji mokysis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, t. y. iki 2023 m. liepos 31 d., materialinės paramos išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo valstybei 32,00 Eur žyminį mokestį, 33,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 303,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Sprendimo dalį dėl materialinės paramos priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra trečiojo asmens ir atsakovo dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovė tapo pilnamete. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2121-182/2018 ieškovės tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su trečiuoju asmeniu ir ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje IV klasėje pagal akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą, 2023 m. liepos mėnesį numatomas studijų pabaigos terminas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paramos ieškovei būtinumo, būtina atsižvelgti į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad ieškovė patiria susisiekimo viešuoju transportu ir komunalinių paslaugų išlaidų, kaip moksleivei ieškovei yra reikalingos ir mokymosi priemonės, kad ieškovė studijuodama pajamų negauna, kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi. Nors ieškovė duomenų apie lankomumą ir (ar) pažangumą nepateikė, tačiau teismo vertinimu, tai, kad ieškovė šiuo metu baigia mokslus, laikytina, jog ieškovė yra pažangi ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis bei siekia įgyti išsilavinimą, priešingu atveju ji būtų pašalinta iš mokymosi įstaigos.
7. Teismas nurodė, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimas negali paneigti atsakovo pareigos teikti paramą reikalingą savo dukrai. Atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nepateikė duomenų apie savo sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis, nepriklausančias nuo jo valios, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje. Teismas tokį atsakovo pasyvumą vertino kaip jo galimybę prisidėti prie savo pilnametės dukters poreikių tenkinimo.
8. Teismas padarė išvadą, kad paskutinėje konservatorijos klasėje besimokančiai pilnametei ieškovei šiuo metu yra būtina tėvų materialinė parama: ieškovė sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis, ieškovė nedirba dėl užimtumo konservatorijoje ir negauna jokių kitų pajamų, santaupų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir vertingo kilnojamojo turto neturi. Teismas, įvertinęs ieškovės poreikių tenkinimo lentelėje nurodytas išlaidas, jos būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą 389 Eur sumą pripažino iš esmės pagrįsta, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ekonominę valstybės būklę, ieškovės amžių ir fiziologinę raidą, sveikatos būklę. Teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę mokėti ieškovės prašomą priteisti 120 Eur/mėn. paramą.
9. Teismas bylinėjimosi išlaidas (mokėtiną už ieškinį žyminį mokestį 32,00 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 33,20 Eur ir ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 303,33 Eur) priteisė iš atsakovo valstybei, kadangi ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o jos ieškinys buvo patenkintas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: sumažinti priteistos iš atsakovo materialinės paramos ieškovei dydį iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki ji mokysis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, t. y. iki 2023 m. liepos 31 d., materialinės paramos išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; prašė nepriteisti iš ieškovo valstybei 32,00 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 303,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priteisdamas paramą ieškovei, neįvertino visų aplinkybių. Teismas atsižvelgė tik į pilnametės dukros poreikius, tačiau neįvertino atsakovo turtinės padėties, neįvertino, kad atsakovas yra neįgalus, atsakovo netektas darbingumas sudaro 60 procentų, o gaunamos pajamos 271,61 Eur neįgalumo pensija ir 10,50 Eur transporto išlaidų kompensacija bei 32,00 Eur vienišo asmens išmoka. Neįvertino, kad iš atsakovo yra priteistas 100,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. G.;
1.2. Priteistas materialinės paramos dydis nėra proporcingas pilnametės dukros poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai;
1.3. Teismas tokio pobūdžio byloje turėjo būti aktyvus, turėjo gauti iš atitinkamų institucijų duomenis apie atsakovo sveikatą bei gaunamas pajamas. Atsakovas dėl sveikatos stovio (sunkiai vaikšto) neturi galimybės įsidarbinti. Atsakovas gyvena iš gerų žmonių skiriamos paramos. Atsakovo gaunamų lėšų, atskaičius išlaikymo išlaidas vaikams, neužtenka ne tik vaistams, bet ir maistui. Po santuokos nutraukimo atsakovas paliko šeimai visą kartu užgyventą turtą, sau pasilikdamas tik automobilį;
1.4. Teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei atsakovas neturi galimybės sumokėti. Skundžiant sprendimą, atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba;
1.5. Teismo sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis kito atsakovo nepilnamečio vaiko interesus;
1.6. Atsakovas sutinka savo dukrai teikti 100 Eur materialinę paramą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, susidariusį paramos įsiskolinimo sumokėjimą išdėstant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aštuoniems mėnesiams po 100 Eur kas mėnesį.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jo pastangas papildomai užsidirbti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamą netekto darbingumo pensiją, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi, kad papildomai užsidirbtų. Atsakovas vykdo nelegalią individualią veiklą ir gauna pastovias pajamas iš šios veiklos. Atsakovas pripažino, kad turi kilnojamojo turto, tai yra automobilį;
2.2. Atsakovas tik dėl savo neveikimo, specialiai neteikė jokių dokumentų bei duomenų apie savo turtinę padėtį, vengė vykti į teismą. Atsakovo nurodytas priežastis (nepakankamą lietuvių kalbos supratimą, teisinių žinių neturėjimą) paneigia jo apeliacinio skundo pateikimas;
2.3. Atsakovas pripažįsta savo pareigą teikti paramą ir sutinka mokėti po 100 Eur/mėn., kas patvirtina, kad atsakovas turi visas galimybes teikti teismo priteistą paramą. Tačiau atsakovo pasiūlyta pinigų suma visiškai neatitinka ieškovės poreikių, kurie yra vienas iš svarbiausių kriterijų priteisiant išlaikymą;
2.4. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien ieškovės minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas turėtų būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus;
2.5. Atsakovas remiasi tik deklaratyviomis frazėmis apie jo paties poreikius, neginčija ieškovės nurodomų išlaidų poreikiams patenkinti dydžio, neįrodinėja, kad ieškovei galimai pakanka mažesnės išlaikymo sumos, tačiau tik nurodo, kad neturi galimybės mokėti prašomo išlaikymo dydžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo bei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
15. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė neįgaliojo apžymėjimo kopiją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. kovo 29 d. Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (dokumento numeris DOK-32732 priedai).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimtini ir vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl apeliacinio skundo
17. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192(1) straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
18. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
19. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
20. Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad pagal atsakovo galimybes, jo besimokančiai pilnametei dukrai S. G. teiktina paramos suma yra 120 Eur. Apeliantas nurodo sutinkantis dukrai teikti 100 Eur materialinę paramą periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 20 Eur periodinėmis išmokomis (120 Eur-100 Eur).
21. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
22. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2022, 33 punktas).
23. Vadovaudamasis 22 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs byloje įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties, sveikatos būklės, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas (CPK 376 straipsnio 1 dalis).
24. Į bylą apeliacinės instancijos teismo išreikalautas 2023 m. rugsėjo 14 d. Išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie asmens darbovietę patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovas H. G. nedirbo.
25. Byloje esantis 2023 m. rugsėjo 14 d. Išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovas H. G. gavo tokias mėnesines išmokas: 314,66 Eur netekto darbingumo pensiją, 36,18 Eur vienišo asmens išmoką ir 12,25 Eur transporto kompensaciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis; 376 straipsnio 1 dalis, dokumento numeris DOK-32732 priedai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį bendrai sudaro 363,09 Eur (314,66 Eur+36,18 Eur+12,25 Eur).
26. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2121-182/2018 iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur periodinėmis išmokomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Į bylą pateikti valstybės įmonės „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė BMW, 530 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė, įvertinus jos pirmosios registracijos datą – 2001 m. spalio 25 d. –, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo priteistą 120 Eur dydžio periodinėmis išmokomis paramą pilnametei besimokančiai dukrai atsakovas turi galimybę teikti iš esmės nepabloginant paramą teikiančio tėvo turtinės padėties.
29. Darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas nedarbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 0–25 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Iš dalies darbingu asmuo laikomas (pripažįstamas) nustačius 30–55 proc. darbingumo lygį.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2033 m. spalio 16 d. yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (dokumento numeris DOK-25307 priedai).
31. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas vykdo nelegalią individualią veiklą ir gauna pastovias pajamas iš šios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokius ieškovės teiginius. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikusi jokių duomenų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog atsakovas, būdamas iš dalies (40 proc.) darbingas turi objektyvias galimybes užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ir iš jos gauti papildomų pajamų (CPK 12, 178 straipsnis). Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą gauti papildomų pajamų, kurių dalis būtų skiriama paramai ieškovei teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-301-943/2022).
33. Apibendrindamas 17-32 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistos materialinės paramos ieškovei dydį nuo 120 Eur iki 100 Eur.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
34. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sutinka savo dukrai teikti 100 Eur materialinę paramą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, susidariusį paramos įsiskolinimo sumokėjimą išdėstant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aštuoniems mėnesiams po 100 Eur kas mėnesį.
35. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia atsakovo procesiniame dokumente išdėstyta formuluotė nelaikytina byloje dalyvaujančio asmens prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, pažymėtina, jog ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl materialinės paramos ieškovei priteisimo yra nukreipta vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, nustatanti, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant teisinio pagrindo sprendimo įvykdymo išdėstymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Apeliantas prašo nepriteisti iš jo valstybei 32 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 303,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Tokį prašymą atsakovas argumentuoja tuo, kad minėtų išlaidų apmokėjimas būtų jam sunkiai pakeliama našta. Atsakovo teigimu, po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, jam yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Jis yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atsakovas neturi galimybės sumokėti iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti tik iš dalies.
37. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
39. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
40. Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad H. G. 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (dokumentas numeris DOK-31894). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtu VGTPT sprendimu atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiamas tik nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.).
41. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus priteistiną materialinės paramos dydį, apeliacinės instancijos teismas paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sumažinus priteistinos materialinės paramos dydį, laikytina, kad yra patenkinta 83 proc. (100 x100) / 120) ieškinio reikalavimo dėl materialinės paramos priteisimo.
42. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 26,56 Eur žyminio mokesčio (32 Eur x 83 proc.), 27,56 Eur (33,20 Eur x 83 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 251,76 Eur (303,33 Eur x 83 proc.) ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 straipsniai).
43. Į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad CPK 96 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta procesinė teisės norma, suteikianti teisę fiziniam asmeniui prašyti pirmosios instancijos teismo iš dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jeigu bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį. Taigi, pagal šią normą fiziniams asmenims yra suteikta teisė prašyti atleisti juos nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iš dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį. Toks prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015).
45. CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma reiškia, kad atsakovas tokį prašymą turi pateikti bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kuris prašymą išsprendžia nutartimi. Atsakovui nesutikus su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jis turi teisę paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas prašymo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl minėtas prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti svarstomas, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu buvo pareikštas tik vienas materialinis reikalavimas, kuris buvo patenkintas.
47. 2023 m. rugsėjo 21 d. į bylą pateikta VGTPT Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina 220 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (dokumentas numeris DOK-23248). 2023 m. spalio 18 d. į bylą pateikta VGTPT Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina 235,70 Eur atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (dokumentas numeris DOK-25560).
48. Į bylą pateiktas VGTPT 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo ieškovei suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (dokumentas numeris DOK-35362). Minėta, kad į bylą pateiktas VGTPT sprendimas, kuriuo atsakovui taip pat suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (dokumentas numeris DOK-31894). Abiems šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista materialinė parama, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki ji mokysis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, t. y. iki 2023 m. liepos 31 d., materialinės paramos išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) žyminio mokesčio, 27,56 Eur (dvidešimt septynis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 251,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 76 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokant išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimo kvitų originalus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinę“.
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė