Baudžiamoji byla Nr. 1-763-776/2013

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03053-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;

1.1.8.10; 1.1.8.10.2; 1.2.18.8.; 1.2.18.10; 2.10.1

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 22d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Ernesto Armalo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,L.“ direktoriumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamosios bylos Nr. 1-763-776/2013 medžiaga,

 

n u s t a t ė:

 

D. L., būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „L,“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, tai yra, UAB „L.“ darbuotojai 2012 m. kovo-rugpjūčio mėn. negavo iš kasos grynais pinigais darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų iš viso už 38 392,50 Lt, iš jų: 2012 m. kovo mėn. – 364,00 Lt, balandžio mėn. – 3 179,27 Lt, gegužės mėn. – 1 875,50 Lt, birželio mėn. – 5 153,59 Lt, liepos mėn. – 20 627,64 Lt ir rugpjūčio mėn. – 7 192,50 Lt, taip dėl kasos išlaidų orderiuose, darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų išmokėjimo žiniaraščiuose tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo apie ūkinės operacijos turinį tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto ir įsipareigojimų dydžio; išmokėjo 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. R. E. – 1200,00 Lt, V. Ž. – 3200,00 Lt ir S. Š. 2200,00 Lt, iš viso – 6600,00 Lt, kaip atlygį už darbą ir jo priskaitymo 8684,21 Lt neįformino apskaitos dokumentais bei neįrašė į apskaitą, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų: dėl išmokėto apskaitos dokumentais neįforminto atlygio už darbą priskaičiavimo už 8 684,21 Lt ir neįrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn.; dokumentais neįformino P. U. ir A. M. komandiruotės metu uždirbto atlyginimo (per laikotarpį nuo 2012-05-22 iki 2012-07-14 P. U. išdirbo apie 500 valandų ir uždirbo iš viso 18 000,00 Lt ir A. M. išdirbo apie 500 valandų ir uždirbo iš viso 18 000,00 Lt) iš viso už 21 200,00 Lt (priskaičiuota 14 800,00 – 36 000,00) bei neįrašydamas į apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų: dėl apskaitos dokumentais neįforminto P. U. ir A. M. komandiruotės metu uždirbto atlyginimo priskaičiavimo iš viso už 21 200,00 Lt ir neįrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012-05-22 iki 2012-07-14; tokiais savo veiksmais išvengė 4270,89 Lt mokėtinų mokesčių.

Be to D. L., būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB „L.“ dėl neteisingo bendrovės pajamų, įtrauktų į pelno mokesčio bazę, deklaravimo neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo už 2012 metus papildomai apskaičiuojama iš viso 4 270,89 Lt mokėtinų į biudžetą mokesčių, iš jų gyventojų pajamų mokesčio – 1 302,63 Lt; privalomų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir sveikatos draudimo įmokų – 2 950,89 Lt; įmokų į garantinį fondą – 17,37 Lt ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „L.“ 2012-01-01–2012-12-31 metų pajamas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) įrašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė: su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. iš viso už 6 600,00 Lt; išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn., iš viso už 1 302,63 Lt.

Kaltinamasis D. L. apklausų metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei parodė, kad 2010 m. atidarė UAB „L.“ ir jai vadovavo. Įmonė užsiima statybos ir renovacijos darbais, tik užsienio valstybėse. Kadangi buvo neseniai pradėjęs verslą, nelabai gerai žinojo, kaip tiksliai jį reikia vystyti, neturėjo pakankamų žinių darbo organizavimui užsienio valstybėse. Ėmėsi organizuoti statybos darbus Norvegijoje, ten buvo visi darbo objektai, tačiau žmones samdė Lietuvoje. Norvegijoje yra atidaręs „L.“ filialą, tad žmones įdarbindamas Lietuvos įmonės padalinyje ir jiems atvykus darbų atlikti į Norvegiją nemanė, kad reikia mokėti papildomai komandiruočių išlaidas ir panašiai, Norvegijoje mokamas tiesiog pelno mokestis. Norvegijos atitinkamoms institucijoms teikia deklaracijas, sumoka nurodytus ir numatytus mokesčius, jokių problemų neturi. Jo įmonėje labai didelė kadrų kaita, nes žmonės ne visi pajėgūs dirbti užsienyje, kai kurie tiesiog nemoka amato, kuriam pasamdyti, kitiems sunku būti atskirai nuo šeimų. Per tokį kiekį žmonių ir asmeninį kai kurių buhalterinės apskaitos dalykų nežinojimą ir suklydo. Labai apgailestauja, kad netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Padarytą žalą atlygino (2 t., 99-100, 120, 118 b. l.).

Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis:

liudytojos N. B. parodymais, kad ji yra D. L. buvusios žmonos Ž. J. sesuo. Ji jokių darbinių santykių su UAB „L.“ neturi ir nėra turėjusi. Į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai 1500 Lt D. L. sūnaus išlaikymui. D. L. sūnus gyvena su ja, ji jį išlaiko. Iš kur D. L. gavo jos banko sąskaitos duomenis – nežino. Iš kokios konkrečiai sąskaitos jai buvo atliktas pavedimas – nežino (2 t., 49-50 b. l.);

liudytojo R. U. parodymais, kad 2012 m. birželio mėnesį įsidarbino įmonėje „L.“ statybos darbuotoju – staliumi. D. L. pažįsta asmeniškai, tad atsitiktinai susitikęs išsiaiškino, kad jis organizuoja darbus ir veža į Norvegiją. Sutarė su juo, kad bus įdarbintas UAB „L.“ pagal darbo sutartį, pilnai darbo dienai, numatant 1200 Lt atlyginimą. Darbo sutartis, prašymus užmokesčiui, visus dokumentus pasirašė įmonės ofise, kurio adreso nepamena. Išvykus į Norvegiją iškart susitvarkė darbo leidimą, gavo tarptautinį sveiktos draudimą. Visa alga, kurią turėjo užsidirbti, turėjo susidaryti iš komandiruotpinigių. Preliminariai buvo susitarta, kad uždirbs 80 Norvegijos kronų į valandą, kas maždaug sudaro apie 35 Lt. Kelionės išlaidas atvykimui ir išvykimui, transportas vietoje, būsto nuomos išlaidos – viską padengė darbovietė. Darbus taip pat surado D. L.. Dirbo labai įvairius darbus – statybiniai darbai, karkasų surinkimas, plytelių klijavimas, darbas su gipsu, stogo dengimas. Buvo išvykęs du kartus – nuo 2012 m. birželio pabaigos iki 2012 rugpjūčio pabaigos, bei 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Atlyginimą gavo per kelis kartus – 2012-08-30 iš D. L. sąskaitos 2000 Lt, 2012-09-17 iš R. L. sąskaitos 3000 Lt, 2012-09-25 iš R. L. sąskaitos 1000 Lt. Už antrąjį išvykimą gavo 10 000 Lt pavedimu iš įmonės „L.“ sąskaitos į savo banko sąskaitą 2012-12-20. Grįžus į Lietuvą, už tuos mėnesius, kuriuos dirbo, įmonės ofise pasiimdavo po 1200 Lt į mėnesį, pasirašant ant algolapių už tik šią sumą. Būnant Norvegijoje patys žymėdavo, kur ir kiek dirbo, pagal tas paskaičiuotas valandas ir paskaičiuodavo D. L. algą. Taip pat ir norvegai, pas kuriuos dirbdavo, žymėdavosi išdirbtą laiką. 2012-10-12 atliktas 12 000 Lt banko pavedimas yra jo komandiruotpinigiai iš „L.” už 80 dienų, t. y. nuo 2012-06-18 iki 2012-09-05 (2 t., 51-53, 54 b. l.);

liudytojo A. M. parodymais, kad 2011 m. pažįstamas M., kurio pavardės nežino, pasiūlė dirbti Norvegijoje firmoje ,,L.“ pas D. L.. Jam sutikus, su M. ir D. L. susitiko (duomenys neskelbtini). Pokalbyje dalyvavo ir jo draugas P. U., su kuriuo vėliau dirbo Norvegijoje. Pokalbio metu D. L. prisistatė kaip UAB ,,L.“ direktorius, aptarė darbo sąlygas Norvegijoje. D. L. paaiškino, kad uždirbs 80 Norvegijos kronų per valandą, dirbs nuo 10 iki 12 val. D. L. paaiškino, kad bus įdarbintas į UAB ,,L.“, be to, jis pasakė, kad turi atsidaręs firmą Norvegijoje ir ten taip pat bus įdarbintas. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas bendrovės buhalterę, kuri davė pasirašyti lietuviškus dokumentus, o norvegiškus D. L.. Pasirašė įdarbinimo dokumentuose be datų. 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje su P. U. išvyko į Norvegiją. Bilietus pirko už savo pinigus, taip pat vežėsi ir maisto produktų. Jei gerai atsimena, 2012-05-22 jau pradėjo dirbti Norvegijoje. Gyvenamąjį plotą surado D. L., po to norvegas. Norvegijoje darbus surasdavo ir jiems vadovavo D. L.. Po to vadovavo D. L. pažįstamas P. B. (kol D. L. atostogavo). Norvegijoje dirbo vidaus apdailos darbus: karkasų išardymas, karkasų montavimas, apšiltinimas, gipso montavimas, langų montavimas. Per dieną dirbdavo vidutiniškai 12 val. Norvegijoje dirbo nuo 2012-05-22 iki 2012-07-14. Dirbant Norvegijoje iš D. L. gavo 150 kronų maistui ir 2225 kronas bilietui grįžti į Lietuvą. Už atliktą darbą D. L. Norvegijoje nemokėjo, sakė atsiskaitys Lietuvoje. Grįžus į Lietuvą kreipėsi į D. L. dėl atsiskaitymo už darbą, jis pasakė, kad lauktų, kadangi netilpo į grafikus ir darbo valandos bus perskaičiuotos. Po mėnesio paskambino D. L. ir pasiūlė susitikti. Jis, P. U. ir D. L. susitiko (duomenys neskelbtini). Nors Norvegijoje išdirbo po 500 val., tačiau D. L. pasiūlė sumokėti už 300 val., jie nesutiko ir jokiuose dokumentuose nesirašė. D. L. už darbą nesumokėjo. Nuvykus pas buhalterę ji paklausė, ar dės parašus už atsiskaitymą, jie atsisakė pasirašyti, kadangi negavo algų. Dirbant Norvegijoje matė, kad D. L. kitiems darbininkams moka pinigus, o jiems sakė, kad atsiskaitys Lietuvoje. Gavus minėtas kronas iš D. L. niekur pasirašyti nereikėjo (2 t., 55-56 b. l.);

liudytojo P. U. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo A. M. duotiems parodymams (2 t., 57-58 b. l.);

liudytojo R. R. parodymais, kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje – lapkričio mėnesį su tėvu V. R. nutarė išvykti į Norvegiją užsidirbti. Tėvas jau dirbo UAB „L.“, jis taip pat ten įsidarbino. Buhalterė surašė reikalingus įdarbinimui dokumentus, darbo sutarties kopijos nedavė. Vieni dokumentai, kaip suprato norvegiškai rašyta darbo sutartis, buvo taip pat paduoti pasirašyti. Buhalterė kalbėjo rusiškai, o jis rusų kalbos nemoka, todėl pasirašęs visur, kur ji liepė nesigilindamas. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad bus mokamas 1100 Lt darbo užmokestis. Su pačiu D. L., o ne su buhaltere, jo tėvas buvo sutaręs, kad jo darbas bus Norvegijoje, apmokama pagal išdirbtas valandas, darbas statybose, bus mokama už valandą po 70 Norvegijos kronų, dirbama bus iki 3 mėnesių. Apgyvendino ir gyvenamojo ploto nuoma rūpinosi D. L.. Objektus darbui surasdavo taip pat D. L.. Dirbome Sortlando apylinkėse, privačiuose namuose vidaus apdailos ir lauko apdailos darbus. D. L. duodavo maistui ir pragyvenimui pinigų – po 500 kronų į savaitę maždaug, kada reikdavo, paskui šiuos pinigus iš uždirbto atlyginimo išskaičiuodavo. Valandas, kurias išdirbdavo, skaičiuodavo tėvas, rašydavo į sąsiuvinį. D. L. įrašus persirašydavo maždaug kartą per savaitę, kartais kasdien, juos sutikrindamas. Kai reikėjo išvykti po dviejų mėnesių, D. L. sutikrino visus sąrašus, pagal tos dienos kursą paskaičiavo atlygį ir jam. Kokia tikslai uždirbta buvo suma – negali pasakyti, nes tuose skaičiavimuose nedalyvavo, kažkiek dar išskaičiavo pinigų, duotų smulkiom išlaidom. Grįžus rezultate turėjo sumokėti 13500 Lt atlyginimo. Kiek iš šių pinigų buvo atlyginimas, kiek dienpinigiai, kiek komandiruotpinigiai – nežino. Grįžus buhalterė Mažeikių mieste, tame pačiame ofise padavė pasirašyti ant algalapių, komandiruotpinigių, dienpinigių paskaičiavimų, bet tai buvo kur kas mažesnės sumos nei realiai buvo išmokėta bendro atlyginimo. Pinigai – tik 10 000 Lt buvo pervesti į jo banko sąskaitą. Likutį D. L. žadėjo sumokėti vėliau, bet taip ir nesumokėjo (2 t., 59-61 b. l.);

liudytojas V. R. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo R. R. duotiems parodymams (2 t., 64-66 b. l.);

liudytojo R. S. parodymais, kad nuo 2011 m. liepos pabaigos iki 2011 m. gruodžio mėnesio dirbo UAB “L.“, kurios direktoriumi buvo D. L.. Įdarbino Mažeikiuose, įmonės būstinėje pasirašė ant darbo sutarties, tačiau darbo sutarties neskaitė. Koks buvo oficialiai sutartas raštu atlyginimas, darbo laikas, etatas – nepamena, tiesiog pasirašė ir viskas. Su direktoriumi susitarė, kad darbo vieta bus Norvegijoje, mokės apie 140 Norvegijos kronų, kas litais būtų apie 40 Lt, per valandą. Taip pat sutarė, kad alga priklausys nuo išdirbio, tai yra, kiek valandų dirbs, tiek ir užsidirbs. Dirbo labai įvairiai – ir po keletą valandų, ir po 10 valandų, statybos apdailos darbus. Išdirbtas valandas užsirašydavo patys sau, vėliau grįžę į Lietuvą, suskaičiavę pateikdavo direktoriui. Patalpas gyvenimui surado ir nuomą už jas mokėjo D. L., bilietus kelionei taip pat nupirko jis. Jis pats niekuo nesirūpinęs, viskas buvo suorganizuota. Ar išvykstant buvo surašytas įsakymas komandiruotei – nežino. Grįžus į Lietuvą, Mažeikiuose, įmonės patalpose atlyginimą sumokėjo pats D. L., grynais. Ar rašėsi ant kokio algalapio – gerai nepamena, rodos rašėsi. Realiai per du mėnesius užsidirbo ne daugiau 10 000 Lt, visus pinigus sumokėjo (2 t., 62-63 b. l.);

liudytojo E. Š. parodymais, kad įmonėje „L.“ pradėjo dirbti todėl, kad joje jau dirbo jo brolis T. Š.. Dėl darbo sąlygų tarėsi su pačiu D. L.. Oficialiai buvo įdarbintas 2011 m. pavasarį, pilnam etatui su numatytu 1100 Lt atlyginimu. Sutarė, kad dirbs Norvegijoje, už valandą bus mokama 70 Norvegijos kronų. Išvyko 2012 m. kovo mėnesį, kartu su savo broliu T. Š. ir A. Z. ir D. L., jo vairuojamu automobiliu. Norvegijoje beveik nedirbo, brolį su A. Z. išsiuntė į kitą objektą, o jam jokių darbų neliko. Po savaitės nieko nedirbęs, kartu su D. L. grįžo į Lietuvą. Visas kelionės išlaidas, pragyvenimą, nuomą apmokėjo D. L.. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką buvo nemokamose atostogose, o po to susilaužė ranką ir turėjo 4 mėnesius nedarbingumą, po ko išėjo iš darbo savo paties noru. Jokio atlyginimo negavo, nes nieko nedirbo, nesirašė ant jokių algolapių, nesirašė ant įsakymų komandiruotėms. Darbo sutartį pasirašė priimant ir nutraukiant Mažeikiuose, ją padavė buhalterė V. K.. Dar būnat Norvegijoje D. L. buvo davęs pasirašyti anglišką sutartį (2 t., 67-68 b. l.);

liudytojo D. A. parodymais, kad D. L. prašymu 2012 m. rugpjūčo mėnesį paskolino 21 000 Lt, kokiu tiksliu – nesiaiškino, tik pasirašė skolos raštelį su susitarimu, kad pinigai bus gražinti artimiausiu metu. 2012 m. spalio mėnesį jam į banko sąskaitą buvo gražinta skola. Niekada pas D. L. įmonėje „L.” nedirbo (2 t., 69-70 b. l.);

liudytojo T. Š. parodymais, kad 2010 m. gruodžio mėnesį įsidarbino įmonėje „L.“. Dėl darbo sąlygų, vietos ir kitų aplinkybių kalbėjosi su pačiu direktoriumi D. L., Mažeikiuose, jis atvyko pas jį į namus. Sutarė, kad formaliai bus įdarbintas Lietuvos įmonėje „L.“, statybininko pareigoms, pilnam etatui, su numatyta 1100 Lt alga. Taip pat sutarė, kad realiai darbas bus Norvegijoje. Viskuo rūpinsis D. L. – jo nuomojamame name gyvens, jis suras darbui objektus, atlygis numatytas buvo 60 Norvegijos kronų už valandą, o paskutinį važiavimą, tai yra 2012 m. sausio – kovo mėnesiais, atlyginimas pakilo ir buvo numatytas jau 80 Norvegijos kronų už valandą. Buvo sutarta, kad atlyginimas bus išmokamas gryžus į Lietuvą. Norvegijoje D. L. duodavo avansines išmokas pragyvenimui, vėliau tas sumas išskaičiuodavo ir algos. Avanso, skirto pragyvenimui duodavo tiek, kiek paprašydavo – 1000 kronų ar panašiai į mėnesį, niekur už šiuos pinigus ir jų gavimą nepasirašydavo. Pačią darbo sutartį pasirašė įmonės ofise pas buhalterę. Ant kokių konkrečiai dokumentų pasirašė – nepamena. Dirbo pas žmones, ūkininkus, privačiai, statybos apdailos ir lauko darbus. Išdirbtas valandas skaičiavo pats, užsirašydavo sąsiuvin. Atlyginimas buvo mokamas bendrai už visą laiką 2-3 mėnesių. Vidutiniškai gaudavosi apie 7000 Lt atlyginimo per mėnesį. Pinigus išmokėdavo pats D. L., atvykęs į namus, grynaisiais pinigais. Už šiuos pinigus niekur nepasirašydavo, nesirašė ant jokių kasos išlaidų orderių, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose (2 t., 71-73 b. l.);

liudytojas A. Z. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo T. Š. duotiems parodymams (2 t., 74-76 b. l.);

liudytojo S. Š. parodymais, kad UAB „L.“ dirbo iki 2012 m. gruodžio pabaigos. Dėl darbo sąlygų kalbėjosi ir buvo susitikęs su D. L.. Jis paaiškino, kad darbas bus Norvegijoje, tačiau įdarbintas bus Lietuvoje, UAB „L.“, su numatytu minimaliu atlyginimu. Žadėjo, kad bus mokami komandiruotpinigiai po 200 Lt už dieną. Sąlygos tiko ir išvyko su savo mašina, kartu vyko V. Ž., R. E.. Nuvyko į Norvegiją, Sotlando apylinkėje, dirbo restauruojamame name, perklojo stogo dangą, dirbo po 8 valandas per dieną, po 5 dienas per savaitę. Gyveno pas ūkininką – pragyvenimas nekainavo, už jį mokėjo D. L.. Papildomai niekas nežymėjo valandų, jos buvo pastovios. Dirbant nebuvo mokami jokie avansai ar kiti mokėjimai, pragyveno iš savo lėšų. Kol dirbo, tris kartus į banko sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas, komandiruotpinigiai ir kitos lėšos, 2012-11-16 gavo 5000 Lt, 2012-12-10 5000 Lt, 2012-12-20 9000 Lt. Grįžęs į Lietuvą įmonėje pasirašė prašymą dėl atleidimo. Nepamena ar rašėsi algolapiuose, lapuose dėl komandiruotpinigių, dienpinigių (2 t., 77-78 b. l.);

liudytojų V. Ž. ir R. E. parodymais, kurie analogiškis S. Š. duotiems parodymams (2 t., 79-81, 84-86b. l.);

2013-04-29 specialisto išvada Nr. 5-4/47 kurioje nurodyta, kad atlikus UAB “L.” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, padarytos sekančios išvados:

1) pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB “L.” direktorius (D. L.) buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą;

2) UAB „L.“ 2012 m. kovo – rugpjūčio mėn. neišmokėjo darbuotojams iš kasos grynais pinigais darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų iš viso – 38 392,50 Lt, iš jų: 2012 m. kovo mėn. – 364,00 Lt, balandžio mėn. – 3 179,27 Lt, gegužės mėn. – 1 875,50 Lt, birželio mėn. – 5 153,59 Lt, liepos mėn. – 20 627,64 Lt ir rugpjūčio mėn. – 7 192,50 Lt, pagal įformintus kasos išlaidų orderius, darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, taip UAB „L.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, nes į bendrovės 2012 m. kovo – rugpjūčio mėn. apskaitą įtraukė dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 ir 8.1 punktų nuostatų, kuriose nurodyta, kad „kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo: mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų (ūkio subjekto darbuotojų) pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“. Pagal minėtų taisyklių 30 punkto nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

UAB „L.“ darbuotojai 2012 m. kovo - rugpjūčio mėn. negavo iš kasos grynais pinigais darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų iš viso už 38 392,50 Lt, iš jų: 2012 m. kovo mėn. – 364,00 Lt, balandžio mėn. – 3 179,27 Lt, gegužės mėn. – 1 875,50 Lt, birželio mėn. – 5 153,59 Lt, liepos mėn. – 20 627,64 Lt ir rugpjūčio mėn. – 7 192,50 Lt, taip dėl kasos išlaidų orderiuose, darbo užmokesčio ir komandiruotės išlaidų išmokėjimo žiniaraščiuose tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo apie ūkinės operacijos turinį, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m. kovo – rugpjūčio mėn.

UAB „L.“ išmokėjusi 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. R. E. – 1 200,00 Lt, V. Ž. – 3 200,00 Lt ir S. Š. 2 200,00 Lt, iš viso – 6 600,00 Lt, kaip atlygį už darbą ir jo priskaitymo 8 684,21 Lt, neįforminusi apskaitos dokumentais bei neįrašiusi į apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“. 

Dėl išmokėto apskaitos dokumentais neįforminto atlygio už darbą priskaičiavimo už 8 684,21 Lt ir neįrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. 

Nuo 2012-05-22 iki 2012-07-14 P. U. išdirbo apie 500 val. ir uždirbo iš viso 18 000,00 Lt ir A. M. išdirbo apie 500 val. ir uždirbo iš viso 18 000,00 Lt, tai UAB „L.“ dokumentais neįformindama P. U. ir A. M. komandiruotės metu uždirbto atlyginimo iš viso už 21 200,00 Lt (priskaičiuota 14 800,00 – 36 000,00) bei neįrašydami į apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“. 

Dėl apskaitos dokumentais neįforminto P. U. ir A. M. komandiruotės metu uždirbto atlyginimo priskaičiavimo iš viso už 21 200,00 Lt  ir neįrašymo į apskaitą  negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012-05-22 iki 2012-07-14.

3) UAB „L.“ R. E. išmokėtus 1 200,00 Lt, V. Ž. išmokėtus 3 200,00 Lt ir S. Š. išmokėtus 2 200,00 Lt, tyrimo metu pripažinus atlygiu už darbą, tyrimo metu už 2012 metus papildomai apskaičiuojama iš viso 4 270,89 Lt mokėtinų į biudžetą mokesčių, iš jų:

- gyventojų pajamų mokesčio – 1 302,63 Lt;

- privalomų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir sveikatos draudimo įmokų – 2 950,89 Lt;

- įmokų į garantinį fondą – 17,37 Lt.

4) UAB „L.“ išmokėjusi 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. R. E. – 1 200,00 Lt, V. Ž. – 3 200,00 Lt ir S. Š. 2 200,00 Lt, iš viso – 6 600,00 Lt, kaip atlygį už darbą ir jo priskaitymo 8 684,21 Lt neįforminusi apskaitos dokumentais bei neįrašiusi į apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 punkto nuostatų, kurios nustato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. UAB „L.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) įrašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė:

- su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. iš viso už 6 600,00 Lt;

- išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn. iš viso už 1 302,63 Lt (2 t., 3-37 b. l.).

Kaltinamasis D. L. atlygino 4270,87 Lt žalos valstybės biudžetui (2 t., 118 b. l.).

Teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. D. L. veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl teismas pripažįsta, jog D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką siūlo skirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį siūlo skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, paskirtas bausmes subendrinti sudėjimo būdu ir skirti galutinę 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamasis D. L. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko mokėti 15 MGL (1950 Lt.) dydžio baudą (2 t., 120 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam D. L. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, padarytų nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą: D. L. teistas, teistumas išnykęs (2 t., 101-103 b. l.), dirbantis UAB „L.“ (2 t., 104 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus D. L. baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė:

 

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir skirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi subendrinti paskirtas bausmes sudėjimo būdu ir skirti D. L. galutinę subendrintą 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

   Kaltinamasis D. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

   Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

 

 

Teisėjas                                                                                                                         Erminijus Baziulis