Civilinė byla Nr. 2S-902-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00044-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 122.4; 129.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5973-566/2014 išnagrinėjus pareiškėjo antstolio V. Č. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, suinteresuoti asmenys UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J., S. M..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Antstolis V. Č. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 nutartį Nr. 2-6839-881/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkams UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J. ir S. M. išieškotojo A. J. naudai. Vykdydamas minėtą nutartį, antstolis areštavo skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises (vertybinius popierius) iš viso apie 100 000 Lt sumai. 2012-12-28 nutartyje nurodytas turto arešto mastas sudaro 943 016 Lt sumą. Ketindamas tinkamai įvykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis prieš tai tinkamai informavęs vyko pas skolininkus į gyvenamąsias vietas tikslu aprašyti skolininkams priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris galėtų būti areštuotas išieškotojo interesų užtikrinimo tikslais, tačiau į skolininkų K. J. ir S. M. gyvenamąsias patalpas antstoliu (antstolio padėjėjui) patekti nepavyko. Antstolis nurodė, kad skolininkai K. J. ir S. M. įvairiais būdais vengia susitikti su antstoliu, vengia bendradarbiauti ir tokiu būdu trukdo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl skolininkų K. J. ir S. M. veiksmų antstolis negali tinkamai įvykdyti minėto vykdomojo dokumento, t. y. apžiūrėti ir areštuoti skolininkams priklausantį kilnojamąjį turtą, antstolis kreipėsi į teismą su prašymu teismą leisti jam įeiti į skolininkės K. J. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei leisti jam įeiti į skolininko S. M. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tikslu aprašyti ir areštuoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0116/13/00006 (b. l. 2-7).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-13 nutartimi nutarė leisti antstoliui V. Č., vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 priimtą nutartį Nr. 2-6839-881/2012 vykdomojoje byloje Nr. 0116/13/00006, įeiti į skolininkės K. J. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei į skolininko S. M. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad arešto mastas turi užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovų areštuoto turto vertė yra žymiai mažesnė nei turto arešto mastas, todėl kol nėra aprašytas ir areštuotas K. J. ir S. M. priklausantis kilnojamasis turtas, antstolis negali užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 nutartimi nustatyto turto arešto masto. Skolininkai K. J. ir S. M. buvo tinkamai informuoti apie antstolio įpareigojimus sudaryti galimybę apžiūrėti ir aprašyti turtą, esantį jų gyvenamosiose vietose, tačiau skolininkai vengia sudaryti sąlygas antstoliui patekti į skolininkų gyvenamąsias patalpas tokiu būdu sąmoningai kliudydami antstoliui tinkamai ir efektyviai atlikti vykdymo veiksmus (b. l. 16-18).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartį ir antstolio prašymo dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išdavimo netenkinti. Nurodo, kad antstolis nuslėpė aplinkybę, kad S. M. antstolį 2013-08-20 raštu informavo, kad antstolis negali aprašyti turto didesnei sumai nei nurodyta teismo nutartyje, o iš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ 2013 m. pirmojo pusmečio balanso matyti, kad bendrovės turtas sudaro 2 119 920 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 765 281 Lt, o arešto dydis tik 943 000 Lt. Taigi vieno iš solidarių bendraskolių turimas turtas yra daugiau nei pakankamas, kad būtų užtikrintas galimas kreditoriaus reikalavimas, todėl nėra pagrindo areštuoti kitiems bendraskoliams priklausantį turtą. Be to, leidimas antstoliui patekti į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes (b. l. 26-28).

Antstolis V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartį. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo vertinti vykdomojoje byloje areštuoto turto vertės, masto ar kitų aspektų. S. M. nevykdė antstolio nurodymų, todėl antstolis, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, kreipėsi į teismą ir šis pagrįstai leido antstoliui įeiti į S. M. patalpas. Areštuotas turtas buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka, ginčai dėl jo įvertinimo jau yra išspręsti, todėl toks įvertinimas, koks yra nustatytas šiuo metu, yra teisingas ir galiojantis, kas reiškia, kad byloje areštuoto turto vertė (100 000 Lt) yra gerokai mažesnė nei turto arešto mastas (943 016 Lt). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis nuo teismo nuslėpė tam tikrą informaciją, nes visa informacija yra vykdomojoje byloje, kuri kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo buvo pateikta teismui. Iki šios dienos skolininkui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ priklausančio turto surasta ir aprašyta 18 654,62 Lt sumai. Šios įmonės vadovas neįvykdė antstolio įpareigojimo pateikti informaciją apie įmonės turtą, todėl jam buvo skirta 800 Lt bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nesant galimybės surasti UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ turtą, antstolis privalo imtis visų veiksmų aprašyti kitų skolininkų turtą ir pinigines lėšas. Antstolis siekia įeiti į skolininkų būstus tik įstatymo nustatytu pagrindu (CPK 615 straipsnio 2 dalis), todėl apelianto teisė į būstą pažeista nebus (b. l. 42-44).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido antstoliui įeiti į apelianto (skolininko) patalpas, kad aprašyti ir areštuoti šiose patalpose esantį apelianto kilnojamąjį turtą. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes vieno iš solidarių bendraskolių (t. y. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“) turimas turtas yra daugiau nei pakankamas, kad būtų užtikrintas galimas kreditoriaus reikalavimas, todėl nėra pagrindo areštuoti kitiems bendraskoliams, t. y. ir apeliantui, priklausantį turtą. Be to, pasak apelianto, skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas konstitucinis principas „žmogaus būstas neliečiamas“. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės ir vykdomosios bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6839-881/2012, buvo tenkintas ieškovo A. J. prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, K. J., A. J. ir S. M. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių areštas bendrai 943 016 Lt sumai (v. b. l. 3-4). Antstolis paaiškino, kad, vykdant minėtą nutartį, jam pavyko areštuoti skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises (vertybinius popierius) iš viso tik apie 100 000 Lt sumai. Kadangi turto arešto mastas yra 943 016 Lt, ketindamas tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą (2012-12-28 nutartį), antstolis (antstolio padėjėjas) bandė nuvykti pas skolininkus į gyvenamąsias vietas tikslu aprašyti skolininkams priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris galėtų būti areštuotas išieškotojo (ieškovo A. J.) interesų užtikrinimo tikslais, tačiau į skolininkų K. J. ir S. M. gyvenamąsias patalpas antstoliu (antstolio padėjėjui) patekti nepavyko, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išdavimo. Apelianto nuomone, nėra pagrindo išduoti šį leidimą ir aprašinėti apelianto turtą, kadangi kito bendraskolio turto visiškai pakanka, kad būtų užtikrintas galimas kreditoriaus reikalavimas. Pagal apelianto į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, jog bendraskolio UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ turtas 2013-06-30 sudarė 2 119 920 Lt, mokėtino sumos ir įsipareigojimai – 765 281 Lt (b. l. 32). Svarbu pažymėti, kad 96,41 proc. 2 119 920 Lt sumos 2013-06-30 sudarė nelikvidus turtas, t. y. po vienerių metų gautino sumos (1 217 845 Lt) ir atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (826 073 Lt). 2013-06-30 duomenimis įmonės pelnas tesiekė 3 665 Lt (b. l. 33). Minėti duomenys tikėtinai patvirtina antstolio teiginį, kad iki 2014-02-06 skolininkui UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ priklausančio turto surasta ir aprašyta 18 654,62 Lt sumai (b. l. 43) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis pagrįstai nusprendė imtis papildomų įstatyme nustatytų (CPK 615 straipsnis) priemonių, kad tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovų (tarp jų ir apelianto) turto areštą bendrai 943 016 Lt sumai.

Apeliantas teigia, kad leidimas antstoliui patekti į apelianto gyvenamąsias patalpas pažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas vertybes, t. y. žmogaus būsto neliečiamumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu. Tokiu būdu CPK 615 straipsnio 2 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į asmens gyvenamąsias patalpas su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas negali ir neturi būti vertinama kaip minėto konstitucinio principo pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė