Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-785-2016

                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29967-2015-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6., 2.4.7                                                                                                                                       

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

E. B. pripažintas kaltu dėl to, kad 2015-05-27, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, įsibrovė į D. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė D. L. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, kurio vertė 150 eurų, bei interneto modemą „Huawei“, kurio vertė 20 eurų, taip  D. L. padarydamas 170 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde E. B. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo Be to, nukentėjusysis yra E. B. draugas ir pretenzijų neturi.

Teismo posėdyje prokuroras Gintaras Eidukevičius prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis E. B. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir švelninti paskirtą bausmė.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su E. B. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį E. B. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad E. B. nedirbantis, atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, yra charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, teistas už tokio paties pobūdžio tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, esant neišnykusiam teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad E. B. prisipažino ir galisi dėl padaryto nusikaltimo, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai E. B. nuteisė laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, tačiau vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis savo kalę pripažino, o nukentėjusysis yra jo draugas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino šią aplinkybę, jog jis prisipažino ir galisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to, pirmos instancijos teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažintino vienu trečdaliu. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusysis yra pažįstamas su E. B. ir šis neturi jam pretenzijų, negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, kuri leistų skirti kitą bausmės rūšį ir manyti, jog bausmė nuteistajam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog E. B. yra teistas 13 kartų. Jis taip pat yra teistas už to paties pobūdžio tyčinių nusikaltimų padarymą ir esant neišnykusiam teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Visa tai rodo, kad E. B. savo elgesio tinkama linkme nekoreguoja ir nepripažįsta visuomenėje priimtinų elgesio normų. Taigi tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad 2016-04-13 įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendis, kuriuo E. B. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl prašė bausmes subendrinti. Nors nuteistasis E. B. neprieštaravo bausmių bendrinimui, tačiau BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliacinio skundo nepateikė, o nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde bausmes bendrinti neprašė, o tik prašė, kad jam būtų skirta švelnesnė bausmė, todėl aukštesnysis teismas, nesunkindamas nuteistojo padėties, prokuroro prašymą atmeta ir E. B. bausmių nebendrina. Pažymima, jog E. B. paskirtas bausmes turi bendrinti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis).

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. B., išlaidas sudaro 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš E. B.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Ramūnas Antanavičius

Teisėjai                                                                                                                    Algirdas Remeika

                                                                                                                                 Danguolė Šiugždinytė