Civilinė byla Nr. e2A-791-275/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17362-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. T. ieškinį dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. T. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 5329,63 EUR neišmokėtos draudimo išmokos; 1618,73 EUR palūkanų už neišmokėtą ir ne laiku išmokėtą draudimo išmokas nuo teisės į draudimo išmokas pažeidimo dienos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė yra transporto priemonės BMW 7 730D, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Šia transporto priemone ieškovė leidžia naudotis savo anūkui M. K., kuris, taip pat, veikia pagal ieškovės jam suteiktą įgaliojimą. Ieškovė su atsakove 2016-01-19 buvo sudariusi transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 361640845 (draudimo liudijimas LD Nr. 104828720) apsaugos laikotarpiui nuo 2016-01-19 iki 2017-01-18, kuri buvo nutraukta 2016-08-19. Įvykus 2016-02-25 transporto priemonės dalių (šoninių galinio vaizdo veidrodžių, apsauginių juostų, greičio reguliavimo daviklio, naktinio matymo kameros) vagystei, ieškovės atstovas M. K. apie tai pranešė atsakovei ir buvo pradėta žalos byla Nr. 1686018. Atsakovė ieškovei atsiuntė elektroninį laišką apie žalos registraciją ir siūlomų automobilių servisų sąrašą, su kuriais buvo siūloma susisiekti per 3 darbo dienas. Atsakovės apžiūrai transporto priemonė buvo pateikta 2016-02-25. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į UAB „Austoservista“, kur transporto priemonės apgadinimai buvo apžiūrėti ir sudaryta remonto sąmata Nr. 0004566. Ši sąmata 2016-03-14 atsakovei buvo pateikta suderinimui, o transporto priemonė palikta UAB „Autoservista“ remontui. UAB „Autoservista“ ieškovės atstovui M. K. pateikė 2016-04-04 PVM sąskaitą faktūrą AU Nr. 72. Kitą dieną suremontuota transporto priemonė buvo pateikta atsakovės apžiūrai, surašytas 2016-04-05 transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktas žalos byloje Nr. 1686018. Tą pačią dieną atsakovei buvo pateiktas prašymas apmokėti UAB „Autoservista“ jos sąskaitoje nurodytą pinigų sumą. Per dvi savaites atsakovei nepervedus pinigų UAB „Autoservista“, pareikalavo, kad M. K. atsiskaitytų, todėl 2016-04-19 UAB „Autoservista“ buvo sumokėta 5921,81 EUR ir gautas 2016-04-19 kasos pajamų orderio kvitas AU Nr. 62, kuris, užregistravus naują 2016-04-20 prašymą išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės savininkei, buvo pateiktas atsakovei kartu atsisakant 2016-04-05 prašymo dėl pinigų pervedimo remonto bendrovei. Kadangi išmoka nebuvo išmokėta 2016-07-22 M. K. kreipėsi į atsakovę el. paštu, prašydamas atsakyti. Elektroniniu 2016-08-01 laišku atsakovė pranešė, kad 2016-04-26 iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos gautas raštas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Ieškovės įgaliotas asmuo 2016-09-26 pokalbio telefonu metu buvo pakviestas rašyti prašymą dėl atsisakymo nuo kitų išmokų, jeigu ieškovė nori, kad būtų išmokėta išmoka už įvykį, kuriam suteiktas Nr. 1741670. Nurodė, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie žalos bylos tyrimo eigą ir apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, todėl 2019-04-26 atsakovei buvo pateikta pretenzija. Pakartotinai į atsakovę buvo kreiptasi 2019-05-08 elektroniniu laišku. Atsakovės atsakymas buvo gautas 2019-05-08, kuriuo, ieškovės nuomone, nebuvo atsakyta į pretenziją. Pakartotinai į atsakovę buvo kreiptasi 2019-05-14. Atsakovė 2019-05-29 elektroniniu laišku pateikė atsakymą ir priimtus sprendimus dėl draudimo išmokų, su kuriais ieškovė nesutinka. Nurodė, kad atsakovė 2019-05-03 išmokėjo ieškovei 6168,60 EUR pagal žalos bylą Nr. 1741670, t.y. praėjus daugiau nei dviem su puse metų, todėl ieškovė reiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.
3. Atsakovė AB “Lietuvos draudimas” ieškinį prašė atmesti.
4. Nurodė, kad 2016-01-19 Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2015-10-27 redakcija, galiojusi nuo 2015-11-15) pagrindu sudarė transporto priemonės BMW7 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį ir tai patvirtina draudimo liudijimas Nr. 361640845. Ši sutartis buvo nutraukta 2017-08-19. Sutarties galiojimo metu, t. y. per 7 mėnesius, dėl nurodytos transporto priemonės buvo registruotos 6 žalos, iš kurių keturios dėl transporto priemonės dalių vagystės. Ieškovė reiškia reikalavimus šioje byloje dėl dviejų nurodytai transporto priemonei padarytų žalų: 2016-02-25 registruotos žalos, kuriai atsakovė suteikė Nr. 1686018, dėl priekinės ir galinės apsaugos juostos su parkingais, veidrodžių stikliukų, distroniko ir naktinio matymo kameros vagystės; 2016-07-21 registruotos žalos, kuriai atsakovė suteikė Nr. 1741670, dėl kapoto, dešinės pusės žibinto, balkio, „televizorius“, radiatorių, nupjautos šlangos, purkštukų, smulkmenų. Atsakovė įvertinusi turimą susistemintą informaciją apie atskiroms tranporto priemonėms daromas žalas, kilus abejonėms dėl įvykių tikrumo, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas, 2016-04-26 kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nurodytus pranešimus. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21957-16 buvo pradėtas dėl įtarimų M. K. ir kitiems asmenims. Iš šio tyrimo buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04199-19 dėl T. S. serviso, kuriame buvo remontuojama nurodyta transporto priemonė, vadovo veikų. Atsakovė, gavusi informaciją apie aukščiau nurodytų ikiteisminių tyrimų pabaigą, priėmė sprendimus dėl draudimo išmokų: žalos byloje Nr. 1686018, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-08 baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-893-817/2019, draudimo taisyklių 8.1.17 ir 11.1.4 punktais, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju; žalos byloje Nr. 1741670, vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pateikta informacija, ieškovės atstovo pateiktu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2019-05-02 sprendimas išmokėti ieškovei 6168,60 EUR draudimo išmoką. Paaiškino, kad įvykis, kurio pagrindu pradėta žalos byla Nr. 1686018, pripažintas nedraudžiamuoju, nes atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovė ir su ja susiję asmenys teikė tikrovės neatitinkančius argumentus ir dokumentus dėl įvykio ir žalos, jos dydžio. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė neteisingai skaičiuoja draudimo išmokos dydį žalos byloje Nr. 1686018, nes draudimo sutartyje yra sąlyga, nustatanti, kad transporto priemonės remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu, o tai reiškia, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui, transporto priemonė remontuojama draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse Lietuvos Respublikos teritorijoje arba draudimo išmoka apskaičiuojama vadovaujantis draudiko nurodytais remonto darbų įkainiais ir keičiamų dalių bei naudojamų medžiagų kainomis. Kadangi ieškovė šios sąlygos nevykdė, pagal taisyklių 13.2.11.17 punktą, draudimo išmoka mažinama 20%. Atsakovės skaičiavimu, jeigu įvykis, kurio pagrindu pradėta žalos byla Nr. 1686018, būtų pripažintas draudžiamuoju, draudimo išmoka sudarytų 4263,70 EUR. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 806,14 EUR palūkanų priteisimo nepagrįstas, nes atsakovė draudimo išmoką dėl įvykio, kurio pagrindu užvesta žalos byla Nr. 1741670, atsakovei išmokėjo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 98 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia atsakovę tirti užregistruotos žalos aplinkybes, siekiant nustatyti ne tik nuostolio dydį, tačiau ir įvykio aplinkybes, o tai atlikus draudimo išmoką išmokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Atsakovė į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2016-04-26, 2016-09-28 ir 2016-10-07 pateikė papildomus prašymus, įrodymus, o 2019-03-28 gavo informaciją, apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Nutarimui įsiteisėjus per 20 dienų nuo nuorašo gavimo dienos, 2019-05-02 priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei D. M. T. 4263,70 draudimo išmoką, 11,10 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (4274,80 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1492,48 EUR bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad atsakovės pranešime cituojamuose draudimo taisyklių 8.1., 8.1.17. punktuose nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius. Atsakovė, suabejojusi vagystės faktu, iniciavo ikiteisminį tyrimą, kurio dalis buvo baigta, priėmus Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019-03-27 nutarimą, kuris patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. K. kaltę, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl 2016-02-25 įvykio. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog 2016-02-25 įvykis, kurio metu buvo apvogta ieškovei priklausanti transporto priemonė, nėra vagystė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovė nesutiko su UAB „Autoservista“ 2016-02-25 sudarytoje remonto darbų sąmatoje Nr. 004566 nurodytais darbais ir sąmatoje nurodyta remonto darbų kaina, sudarančia 5921,81 EUR, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovei buvo pateikti klaidinantys duomenys apie įvykio pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė neturėjo pagrindo 2016-02-25 įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
7. Pažymėjo, kad atsakovės pranešime cituojamuose draudimo taisyklių 11 ir 11.1.4 punktuose nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą. Atsakovė, kaip matyti iš byloje esančio pranešimo, neargumentavo savo sprendimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog ieškovė suklastojo dokumentus, nes atsakovei pateikė 2016-04-04 PVM sąskaita faktūrą AU Nr. 72 ir 2016-04-19 kasos pajamų orderio kvitą AU Nr. 62, kurie buvo pateikti ikiteisminiam tyrimu, kur atlikus ekspertizę, buvo padaryta išvada (civilinės bylos priedo l. 13-38), kad UAB „Autosrevista“ pagal UAB „Autoservista“ 2016-02-25 sudarytą sąmatą Nr. 004566 remonto darbų nevykdė. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Autoservista“ neremontavo ieškovės transporto priemonės, esant jau minėtam atsakovo atstovo patvirtinimui, kad transporto priemonė yra suremontuota, atsakovei nepateikus įrodymų, jog 2016-02-25 sąmatoje Nr. 004566 nurodyti darbai, detalės ir jų kainos yra neteisingos, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės transporto priemonei nebuvo padaryta žala, kad dėl padarytos žalos dydžio buvo klastojami duomenys, ar nustatyti duomenys buvo neteisingi ar padidinti, todėl atsakovė neturėjo pagrindo ir vadovaujantis šiuo punktu atsisakyti ieškovei išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės transporto priemonei 2016-02-25 įvykusios vagystės metu, kuri yra draudžiamasis įvykis, buvo padaryta 5921,81 EUR žala ir ieškovė pagal šalių sudarytą draudimo sutartį įgijo teisę gauti draudimo išmoką.
8. Nurodė, kad ieškovė transporto priemonę apžiūrai pristatė ne į atsakovės nurodytą servisą, o į servisą savo pasirinkimu, taip pažeisdama šalių sudarytos sutarties sąlygą, nurodytą draudimo liudijime ir atitinkamai taisyklių 3.6.5. punkte, todėl, kaip teisingai nurodo ieškovė, ji turėjo teisę, vadovaujantis draudimo taisyklių 13.2.11.17 punktu draudimo išmoką mažinti 20 procentų bei taikyti draudimo liudijime nurodyta 10 procentų išskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė iki 2019-05-19 ieškovei turėjo pareigą išmokėti 4263,70 EUR draudimo išmoką. Kadangi šios pareigos atsakovė neįvykdė, ieškovei iš atsakovės priteistina 4263,70 EUR draudimo išmoka.
9. Pažymėjo, kad kadangi nustatyta, kad atsakovei kilo pareiga priimti sprendimus dėl draudimo išmokų iki 2019-05-19, todėl pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė draudimo išmoką byloje Nr. 1686018 ieškovei turėjo sumokėti iki 2016-05-20, o pagal 2016-04-19 įvykį, kuriam suteiktas Nr. 1741670, iki 2016-10-26.
10. Nurodė, kad atsakovės pateikti 2016-04-22 – 2019-04-17 pranešimai patvirtina, kad ieškovė vykdė DĮ 98 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti ieškovę apie įvykių, kuriems suteikti Nr. 1686018 ir Nr. 1741670 tyrimo eigą, kadangi šie pranešimai buvo siunčiami kas 30 dienų ieškovės adresu, nurodytu draudimo liudijime. Tokia išvada darytina ir todėl, kad atsakovės pateiktame transporto priemonių draudimo liudijime bei jo priede „Kita esminė informacija ir papildomos sąlygos“ nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sutartį su atsakove sudarė ieškovės įgaliotas asmuo, ar duomenų, kurie būtų pagrindu ieškovei pranešimus siųsti kitais būdais ar kitu nei draudimo liudijime nurodytu adresu Rinktinės g. 15-8, Vilniuje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės įgaliojime jos adresas taip pat nurodomas Rinktinės g. 15-8, Vilniuje. Atsakovei pateiktoje 2016-04-04 PVM sąskaitoje faktūroje ieškovės adresas nurodytas taip pat Rinktinės g. 15-8, Vilniuje. O atsakovei 2016-04-05 teiktame ieškovės prašyme nėra nurodyta informacija, jog ieškovės adresas pasikeitęs. Pažymėtina, kad ieškovės įgaliotas asmuo M. K. ieškovės adresą Rinktinės 15 – 8, Vilniuje, nurodė ir aukščiau minėtame 2016-10-03 jo sudarytame prašyme Nr. 1031 dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Ieškovės pateiktas atsakovės ir ieškovės atstovo susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovei per jos įgaliotą asmenį buvo teikiama ir papildoma informacija, papildomai paaiškinant, kad sprendimai bus priimamai pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Draudimo liudijimo priede „Kita esminė informacija ir papildomos sąlygos“ yra ieškovės patvirtinimas, kad ieškovė yra susipažinusi su draudimo taisyklėmis. Atsakovės pateikta informacija apie ieškovės sudarytas įvairias draudimo sutartis, sudaro pagrindą ieškovės argumentus, jog jai buvo nežinomos atskiros draudimo sutarties sąlygos, nustatytos pareigos, vertinti deklaratyviais ir nepagrįstais.
11. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2019-05-03 mokėjimo nurodymu išmokėjo ieškovei draudimo 6168,60 EUR draudimo išmoką, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė savo pareigą žalos byloje Nr. 1741640 įvykdė pažeisdama įstatymo reikalavimus (DĮ 98 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 806,14 EUR palūkanas, kurias ieškovė skaičiuoja nuo jai išmokėtos 6168,60 EUR draudimo išmokos. Nustačius, kad atsakovė turėjo pareigą iki 2019-05-19 sumokėti ieškovei 4263,70 EUR draudimo išmoką žalos byloje Nr. 1689019 bei tai, kad ši suma ieškovei nėra sumokėta, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo dalyje ir, vadovaujantis CK 210 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos draudimo išmokos nuo 2019-05-19 iki 2019-06-07, t. y. 11,10 EUR. Prievolė atlyginti nuostolius atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovė prievolės gera valia nevykdo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistiną 4274,80 EUR sumą, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-06-07) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-29 sprendimą pakeisti – D. M. T. ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atmesti.
12.1. Dėl Taisyklių 8.1.17 punkte numatytų aplinkybių egzistavimo nurodė, kad ieškovę visu žalos administravimo metu atstovavęs jos anūkas, reikalavimą draudimo išmokai gauti grindė serviso Autoservista direktoriaus T. S. išrašyta sąskaita-faktūra, kuri neva pagrindžia Automobilio remonto dėl Žalos Nr. 1 atlikimą būtent šiame servise. Būtent pastaroji sąskaita, Ieškovės atstovo teigimu, ir buvo apmokėta išrašant Kasos pajamų orderio kvitą, kurį Ieškovės atstovas pateikė Draudikui. Kitaip sakant Ieškovės atstovas nuosekliai teigė, kad įvykio padarinys – Automobilio remontas servise Autoservista, kuris Ieškovei kainavo 5 921,81 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir Ieškovės/jos atstovo prašymas, kuriame pats Ieškovės atstovas savo ranka parašė „prašau pervesti 5921,81 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą į UAB Autoservista įmonės sąskaitą“. Vėliau tame pačiame prašyme atsiranda vėlgi paties Ieškovės atstovo ranka rašytas patikslinimas „Anuliuotas 2016-04-20. Atnešė apmokėjimo kvituką. Išmokėti savininkui D. M. T.“. Kadangi įsiteisėjusiame teismo baigiamajame akte – Baudžiamajame įsakyme yra expressis verbis nurodyta, jog pagal „D. T. dėl (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą sąmatą, pateiktą žalos byloje Nr. 1686018 AB „Lietuvos draudimas“ remonto darbai vykdyti nebuvo“, akivaizdu, jog egzistuoja visos sąlygos Taisyklių 8.1.17 punkto – įvykio pripažinimui nedraudžiamuoju – taikymui – Draudėjos atstovas, jos anūkas, M. K., siekdamas gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, pateikė klaidingus duomenis apie įvykio padarinius.
12.2. Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs įrodymus (Draudiko inicijuoto ikiteisminio tyrimo pasekoje), pagrindžiančius, kad įvykis yra nedraudžiamasis, sprendimą dėl išmokos nemokėjimo, motyvuodamas būtent tuo, neturėjo nei sutikti, nei nesutikti su remonto darbų sąmata. Atitinkamai dėl to byloje ir nėra duomenų, kad atsakovė sutiko/ar nesutiko su UAB „Autoservista“ sąmata. Tai nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje. Vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, kad Draudikas patvirtino Ieškovo atstovo pateiktą remonto darbų sąmatą. Draudikas ją tiesiog priėmė. Lygiai taip pat, kaip kitus Ieškovės atstovo pateiktus dokumentus. Kartu apeliantas pasisakė ir apie Teismo Sprendime akcentuojamą Draudiko darbuotojo pasirašytą Transporto priemonės papildomos techninės apžiūros aktą. Kaip matyti iš šiame akte esančio turinio „Automobilis po remonto – sumontuotos pavogtos dalys, perdažytas priekinis bamperis“, Draudikas pripažino, jog Automobilis buvo atstatytas į iki įvykio buvusią padėtį. Ginčo dėl to byloje nebuvo. Draudimo išmoką buvo atsisakyta mokėti ir įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ne dėl to, kad automobilis nebuvo suremontuotas apskritai (pavyzdžiui, paties draudėjo savarankiškai, kitame servise, už kitą kainą), o dėl to, kad Ieškovės atstovas Draudikui pateikė klaidingus duomenis, apie tai, kad remontas buvo atliktas būtent servise Autoservista ir Ieškovė už visus dėl įvykio atliktus remonto darbus šiam servisui sumokėjo 5 921,81 Eur.
12.3. Dėl Taisyklių 11.4 punkte numatytų aplinkybių egzistavimo nurodė, kad ieškovę visu žalos administravimo metu atstovavęs jos anūkas reikalavimą draudimo išmokai gauti grindė serviso Autoservista direktoriaus T. S. išrašyta sąskaita- faktūra, kuri neva pagrindžia Automobilio remonto dėl Žalos Nr. 1. atlikimą būtent šiame servise. Būtent pastaroji sąskaita, Ieškovės atstovo teigimu, ir buvo apmokėta išrašant Kasos pajamų orderio kvitą, kurį Ieškovės atsakovas taip pat pateikė Draudikui. Kitaip sakant, Ieškovės atstovas nuosekliai teigė, kad įvykio padarinys – Automobilio remontas servise Autoservista, kuris Ieškovei kainavo 5 921,81 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir Ieškovės/jos atstovo prašymas, kuriame pats Ieškovės atstovas savo ranka parašė „prašau pervesti 5921,81 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą į UAB Autoservista įmonės sąskaitą“. Vėliau tame pačiame prašyme atsiranda vėlgi paties Ieškovės atstovo ranka rašytas patikslinimas „Anuliuotas 2016-04-20. Atnešė apmokėjimo kvituką. Išmokėti savininkui D. M. T.“. Įsiteisėjusiame teismo baigiamajame akte – Baudžiamajame įsakyme yra expressis verbis nurodyta, jog pagal „D. T. dėl (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą sąmatą, pateiktą žalos byloje Nr. 1686018 AB „Lietuvos draudimas“ remonto darbai vykdyti nebuvo“. Pažymėjo, kad tai akivaizdžiai patvirtina egzistavus ne tik Taisyklių 8.1.17 punkto, bet ir Taisyklių 11.1.4 punkto – draudikas išmokos nemoka ar ją mažina, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą – aplinkybes. Tai yra – Draudėjos atstovas, jos anūkas, M. K., bandė suklaidinti draudiką pateikdamas neteisingus duomenis.
12.4. Nurodė, kad kadangi kaip nurodyta ir įrodyta aukščiau, nebuvo pagrindo tenkinti pagrindinio reikalavimo, t. y. priteisti draudimo išmoką Žaloje Nr. 1, nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų – priteisti palūkanas ir procesines nuo tokios draudimo išmokos. Tad ši Teismo Sprendimo dalis taip pat laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
12.5. Atkreipė dėmesį į prie civilinės bylos prijungtą dviejų ikiteisminių tyrimų medžiagą. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1392-506/2016 20 tomo bylos lapuose esantis įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas vienareikšmiškai patvirtina, jog Ieškovės atstovas, jos anūkas, per kurį ji veikė ir šioje civilinėje byloje analizuojamuose žalose, yra inscenizavęs draudiminį įvykį, siekdamas neteisėtai ir nepagrįstai gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką. Nors kitos Ieškovės atstovo veikos nebuvo įrodytos baudžiamosios teisės prasme, AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu, prijungtoje ikiteisminių tyrimų medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina Ieškovės atstovo, jos anūko, polinkį siekti neteisėtais būdais gauti draudimo išmokas. Šiuo aspektu priminė, jog civilinė teisė ir baudžiamoji teisė, be kita ko, skiriasi ir sprendimui priimti reikalingų įrodymų kiekiu. Jei baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos padarymas turi būti visiškai įrodytas ir nekelti abejonių, civilinėje teisėje priimami sprendimai, atsižvelgus į tikėtinumo taisyklę.
13. Ieškovė D. M. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti AB Lietuvos draudimas 2019 m. lapkričio 20 d. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš AB Lietuvos draudimas visas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad apeliantas teigia, kad, gavus informaciją apie abiejų ikiteisminių tyrimų pabaigas, Draudikas savalaikiai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus abiejose ginčo žalose, tačiau šis apelianto teiginys yra dalinai nepagrįstas. Kaip teisingai buvo nustatyta pirmos instancijos teisme, o šios išvados apylinkės teismas priėjo, pripažindamas būtent Atsakovo įrodinėtos pozicijos pagrįstumą, jog priimti sprendimus dėl draudimo išmokų žalų bylose Nr. 1741670 ir Nr. 1686018 Atsakovas įgijo pareigą iki 2019-05-19, t. y. per 30 dienų nuo Vilniaus apygardos prokuratūros 2- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-03-27 nutarimo (apie dalyje nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21957-16) įteikimo Atsakovui 2019-03-29 pranešimu dienos (kadangi 2019-03-27 prokuroro nutarimas galėjo būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos) ir byloje nėra duomenų, jog šis nutarimas buvo skųstas, todėl jis įsiteisėjo 2019-04-19. Taigi, nors 2019-05-02 pranešimas apie žalos Nr. 1741670 (Žala Nr. 2) atlyginimą ir 2019-05-03 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Atsakovo sprendimas išmokėti Ieškovei 6168,60 EUR draudimo išmoką už Žalą Nr. 2 buvo priimtas ir išmoka Ieškovei buvo išmokėta nepažeidžiant šio termino (iki 2019-05-19), tačiau byloje esantis Atsakovo 2019-05-29 pranešimas Nr. 1686018 patvirtina, kad nemokėti Ieškovei draudimo išmokos žalos byloje pagal 2016-02-25 įvykį dėl transporto priemonės dalių vagystės realiai Atsakovas nusprendė tik pavėlavęs dešimčia dienų, t. y. kad šį sprendimą dėl Žalos Nr. 1 Atsakovas priėmė priešingai, nei nurodyta jo apeliaciniame skunde,- ne tik nepagrįstai (apie tai dar bus pasisakyta vėliau šiame atsiliepime), bet ir tikrai nesavalaikiai.
15. Pažymėjo, kad automobilis dėl Žalos Nr. 1 buvo apžiūrėtas Draudiko ir apžiūros aktu patvirtinta jam padaryta žala. Po žalos fakto užfiksavimo su Atsakovu buvo suderinta Automobilio remonto sąmata. Automobilio suremontavimo faktas pagal Draudikui iš anksto pateiktą sąmatą buvo užfiksuotas taipogi paties Draudiko - atlikta pakartotinė Automobilio apžiūra patvirtino, kad Automobilis tikrai buvo suremontuotas. Visos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl Žalos Nr. 1 yra užfiksuotos rašytiniuose bylos įrodymuose. Tuo tarpu, keldamas kitą abejonę - dėl Žalos Nr. 2, vadindamas ją neva vagyste, Apeliantas yra ne tik neteisus, bet dar ir nenuoseklus, nes iki šiol byloje Atsakovui nekilo abejonė, jog Žala Nr. 2 buvo padaryta Ieškovei būtent draudiminiu įvykiu - transporto priemonės dalių vagyste, - kuris fiksuotas ir pripažintas paties draudiko bei dėl kurio pats draudikas Ieškovei dar iki jos kreipimosi į teismą buvo išmokėjęs draudimo išmoką.
16. Nurodė, kad ieškovė nėra nei teista, nei bausta už apskritai jokią nei tyčinę, nei neatsargią nusikalstamą ar kitokią neteisėtą veiką. Be to, ir Ieškovės įgaliotinis - anūkas M. K. nebuvo ir nėra pripažintas kaltu dėl kažkokių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ar sukčiavimo. Todėl akivaizdu, kad Apelianto teiginiai, neva, Draudikui iš Ieškovės pusės buvo pateikti žinomai klaidingi duomenys, t. y., neva, buvo tyčia sąmoningai siekiama suklaidinti Draudiką, visiškai nepagrįsti, Ieškovė dar kartą akcentuoja, kad tokius teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, aplinkybės, kaip būtent, kokiu būdu autoservisas UAB „Autoservista“ remontavo Ieškovės transporto priemonę (ar remontavo pats, ar kaip tarpininkas perleido šią remonto paslaugą kitam autoservisui - persamdė kitus trečiuosius asmenis šių darbų atlikimui) teisiškai nėra reikšmingos, nes pabrėžtinas pats faktas, jog Ieškovės Automobilis tikrai buvo suremontuotas ir šis faktas byloje nekelia jokių abejonių.
17. Pažymėjo, kad draudikas byloje niekaip nepaneigė tos faktinės aplinkybės, kad Ieškovė yra sumokėjusi bendrovei UAB „Autoservista“ už savo Automobilio remontą po Žalos Nr. 1 būtent rašytiniuose bylos įrodymuose užfiksuotą pinigų sumą. Pažymėtina, kad Ieškovei nėra suprantama, kodėl šiame procese Atsakovas analizuoja nei su šiuo ginču, nei su jo šalimis nesusijusio fizinio asmens T. S. asmeninės veiklos niuansus, be to, Automobilio remonto darbų atlikimą Ieškovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais, tarp kurių ir paties Draudiko apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, kad Automobilis tikrai yra suremontuotas. Taigi Atsakovo išvedžiojimai šioje byloje, kad UAB „Autoservista“ Ieškovės automobilio, neva, neremontavo, yra teisiškai nereikšmingi, nes faktai ir rašytiniai įrodymai įrodo priešingai, be to, pats Draudikas tuo įsitikino apžiūrėdamas Automobilį.
18. Nurodė, kad Baudžiamajame įsakyme yra expressis verbis nurodyta, jog pagal „D. T. dėl (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą sąmatą, pateiktą žalos byloje Nr. 1686018 AB „Lietuvos draudimas “ remonto darbai vykdyti nebuvo“, yra tik ištraukti iš konteksto. Pažymėjo, kad Baudžiamajame įsakyme, kaip atitinkamą ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame procesiniame sprendime, yra išsamiai aptarti bei išdėstyti visi to ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Tačiau galutinis jų įvertinimas yra nurodytas kitose šio procesinio sprendimo dalyse, o būtent, iš rezoliucinės Baudžiamojo įsakymo dalies akivaizdu, kad, įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, pagrindo T. S. ar jo vadovautą juridinį asmenį patraukti atsakomybėn už tyčine nusikalstamą veiką nebuvo nustatyta, dokumentų klastojimas nenustatytas, jų galiojimas nenuginčytas. Akcentuotina, kad specialisto išvada tėra vienas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, o vertinant jos turinį svarbu pažymėti, kad būtent ta specialisto išvada, kuri yra aptarta Baudžiamajame įsakyme, priimtame T. S. atžvilgiu, buvo surašyta tik iš paties įtariamojo T. S. parodymų (žodžių) bei neišsamių bendrovės veiklos dokumentų, kurie specialistui bei tyrimui buvo perduoti ne visi (tai yra akcentuota ir Baudžiamajame įsakyme). Taigi šiuo aspektu nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo vertinti kaip nustatytą faktą tik atskirus specialisto išvados sakinius ar teiginius, nes išvadą surašęs specialistas vadovavosi net neįspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą asmens - įtariamojo parodymais, duotais jo paties atžvilgiu vykdant baudžiamąjį persekiojimą (prieš įtariamąjį, kuris procese turi atitinkamas procesines teises duoti bet kokius parodymus, juos keisti, meluoti bei visaip kitaip siekti palengvinti savo teisine padėtį). Taigi vertinti atskirą specialisto išvados teiginį, suteikiant jam ypatingą reikšme, suteikiant aukštesne teisine galią, negu Baudžiamajam įsakymui, kurio rezoliucine dalimi konstatuotos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės bei skirtingas teisinis visos situacijos įvertinimas, nėra jokio pagrindo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Draudimo taisyklių 8.1., 8.1.17. punktuose nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo vertinti, jog automobilio remontas yra įvykio padariniu, todėl, ieškovės atstovo pateikta klaidinga informacija apie automobilio remontą servise Autoservista, kuris ieškovei kainavo 5 921,81 Eur., yra pagrindu pripažinti įvykį nedraudiminiu ir atmesti ieškovės ieškinį. Aiškinant taisyklių sąvoką “klaidingi duomenys apie įvykio padarinius“ , darytina išvada, kad įvykio padariniais yra automobilio sugadinimas, jo vertės sumažinimas dėl detalių vagystės ir pnš., o ne jo remontas. Remontas yra autoįvykio padarinių likvidavimas, o ne pats padarinys, todėl klaidingų duomenų draudikui pateikimas apie automobilio remonto vietą ir mastą nėra klaidingų duomenų apie įvykio padarinius pateikimu.
20. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovė nesutiko su UAB „Autoservista“ 2016-02-25 sudarytoje remonto darbų sąmatoje Nr. 004566 nurodytais darbais ir sąmatoje nurodyta remonto darbų kaina, sudarančia 5921,81 EUR. Teismo sprendimu buvo priteista iš atsakovės 4263,70 draudimo išmoka ieškovei, sumažinta reikalauja suma buvo dėl to, kad ieškovė transporto priemonę apžiūrai pristatė ne į atsakovės nurodytą servisą, o į servisą savo pasirinkimu, taip pažeisdama šalių sudarytos sutarties sąlygą, nurodytą draudimo liudijime ir atitinkamai taisyklių 3.6.5. punkte, todėl atsakovė turėjo teisę, vadovaujantis draudimo taisyklių 13.2.11.17 punktu, draudimo išmoką mažinti 20 procentų bei taikyti draudimo liudijime nurodyta 10 procentų išskaitą. Taigi, žalos dėl įvykio dydžio nustatymui numatytų įsipareigojimų nevykdymas sukėlė turtines pasekmes ieškovei, tačiau atsakovei pripažinus aplinkybę, kad draudėjai žala buvo padaryta ir nesant draudimo taisyklėse numatytų pagrindų atsisakyti mokėti draudimo išmoką, pripažinti įvykį nedraudiminiu, iš atsakovės pagrįstai buvo priteista draudimo išmoka.
21. Atsakovės skundo argumentai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-1392-506/2016 XX-o tomo bylos lapuose esantis įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas vienareikšmiškai patvirtina, jog Ieškovės atstovas, jos anūkas, per kurį ji veikė ir šioje civilinėje byloje analizuojamose žalose, yra inscenizavęs draudiminį įvykį, siekdamas neteisėtai ir nepagrįstai gauti jam nepriklausančią draudimo išmoką, atmestini, teismo sprendime nėra išvadų dėl šių aplinkybių, nes atsakovė atsiliepime į ieškinį neprašė ieškinio atmesti tokiais argumentais, jog įvykis buvo inscenizuotas. Kadangi ieškovės atstovo tokios veikos kaip melagingas pranešimas apie įvykį nebuvo įrodytas ikiteisminiame tyrime, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį, dėl to, kad įvykio faktiškai nebuvo. Atsakovė nurodė, kad prijungtoje ikiteisminių tyrimų medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės atstovo, jos anūko, polinkį siekti neteisėtais būdais gauti draudimo išmokas. Tai, kad ieškovės atstovo vykdyta neteisėta veika kitais atvejais buvo įrodyta, nereiškia, kad nagrinėjamų šioje byloje įvykių atvejais buvo pranešta melagingai, jog draudiminio įvykio nebuvo. Nenustatyta pagrindų , numatytų CPK 329,330 straipsniuose teismo sprendimui panaikinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė