Civilinė byla Nr. e2-737-1124/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05029-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.26.; 3.2.3.2.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 9 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hilsta“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Hilsta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „Hilsta“ 2 330 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją (skolos išieškojimo išlaidas), 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo paslaugos. Atsakovė 2025 m. gegužės 22 d. elektriniame laiške nurodė, kad krovinį reikia paimti 2025 m. gegužės 23 d. iš dviejų skirtingų vietų Lietuvoje ir pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystė, vėliausiai iki 2025 m. gegužės 29 d., suderinta kaina už paslaugas – 2 300 Eur. Ieškovės darbuotoja informavo atsakovę, kad krovinį gali pristatyti 2025 m. gegužės 30 d.. Minėta data atsakovei tiko ir šalys patvirtino užsakymą. 2025 m. gegužės 23 d. krovinys iš nurodytų pasikrovimo vietų Lietuvoje buvo paimtas. 2025 m. gegužės 29 d. vilkiko vairuotojas informavo ieškovę, kad vėluos atvykti į atsakovės nurodytą išsikrovimo vietą ir krovinys atsakovės nurodytu adresu bus pristatytas ne penktadienį (2025 m. gegužės 30 d.), o pirmadienį (2025 m. birželio 2 d.) ryte. Šis vėlavimas įvyko ne dėl nuo ieškovės priklausančių veiksmų, o dėl to, kad kitoje (kito užsakovo krovinio iškrovimo) vietoje krovinys nebuvo iškrautas. Apie krovinio pristatymo vėlavimą ieškovės darbuotoja nedelsiant elektroniniu paštu informavo atsakovę. 2025 m. birželio 2 d. krovinys buvo pristatytas ir iškrautas atsakovės nurodytoje išsikrovimo vietoje Norvegijos Karalystėje, tą patvirtina CMR važtaraštis. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir 2025 m. gegužės 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūra Nr. RKU00468 2 330 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas baigėsi 2025 m. birželio 29 d.. PVM sąskaitą–faktūra Nr. RKU00468 (toliau – Sąskaita) atsakovei buvo išsiųsta 2025 m. birželio 10 d.. Atsakovė, gavus Sąskaitą, 2025 m. birželio 10 d. atsiuntė reikalavimą ieškovei atlyginti dėl krovinio pristatymo vėlavimo neva patirtus 9 013,90 Eur nuostolius. 2025 m. birželio 11 d. vykusiame susirašinėjime ieškovė paprašė atsakovės pateikti informaciją, ar krovinio pervežimo paslaugos užsakymo metu tarp šalių buvo sutarta dėl baudų, nuostolių kompensavimo ir pan.. Ieškovės prašoma pateikti informacija nebuvo gauta, nes jokio susitarimo tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo ir (arba) baudų mokėjimo vėluojant pristatyti krovinį nebuvo. Negavusi apmokėjimo iki Sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pabaigos, ieškovė 2025 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, ragindama atsiskaityti. Atsakovė tą pačią dieną atsiuntė sąskaitą dėl nuostolių kompensavimo ir papildomus vidinius dokumentus: apyvartos žiniaraštį, suderinimo aktą ir delspinigių apskaičiavimo pažymą. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų ir susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių buvo susitarta tiek dėl ieškovės teikiamų paslaugų – krovinio pervežimo, tiek dėl atsiskaitymo (2 330 Eur) už krovinio pervežimo paslaugas. Tuo tarpu ieškovė niekada nesutiko kompensuoti atsakovės neva patirtų nuostolių. Tarp šalių nebuvo susitarimo nei dėl nuostolių kompensavimo, nei dėl baudų mokėjimo už vėlesnį (nei sutarta) krovinio pristatymą. Ieškovė savo pareigą pristatyti krovinį įvykdė ir įgijo teisę gauti už suteiktas paslaugas sutartą atlygį, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį teismo atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovė su atsakove susitarė, jog krovinys turi būti pristatytas ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 30 d.. Ieškovė kelis kartus buvo atsakovės informuota, kad krovinio pristatymo terminas yra ypatingai svarbus. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys susitarė dėl krovinio pristatymo 2025 m. gegužės 30 d.. Kadangi ieškovė kelis kartus patvirtino, jog krovinį sutartu laiku tikrai pristatys, būtent dėl šios priežasties atsakovė ir sudarė sutartį su ieškove bei patikėjo jai krovinio pervežimo paslaugą. Jei ieškovė būtų nurodžiusi, kad negalės įvykdyti pristatymo iki 2025 m. gegužės 30 d., atsakovė būtų ieškojusi kito vežėjo, nes pristatymo terminas šiuo atveju buvo esminė sąlyga. Nors ieškovė įsipareigojo krovinį pristatyti iki 2025 m. gegužės 30 d., šios pareigos ji neįvykdė – krovinys buvo pristatytas tik 2025 m. birželio 2 d.. Dėl tokio vėlavimo atsakovė patyrė 9 013,90 Eur dydžio nuostolius. Kadangi krovinys nebuvo pristatytas sutartu laiku, montuotojų komanda, 2025 m. gegužės 30 d. atvykusi į objektą, negalėjo pradėti numatytų darbų ir realiai darbus pradėjo tik 2025 m. birželio 2 d.. Tai reiškia, kad visas tris dienas (2025 m. gegužės 30 d.–31 d. ir 2025 m. birželio 1 d.) atsakovė turėjo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, taip pat mokėti už jų apgyvendinimą ir kitas su tuo susijusias išlaidas. Atsakovė minėtą 9 013,90 Eur sumą sumokėjo įmonei „Install, AS“. Ieškovė, gavusi atsakovės 2025 m. birželio 10 d. 9 val. pateiktą reikalavimą dėl nuostolių kompensavimo ir jį pagrindžiančius dokumentus, 2025 m. birželio 10 d. 12:14 val. atsakovei atsiuntė ne atsakymą į pretenziją, ar pasiūlymą spręsti situaciją, bet sąskaitą už suteiktas paslaugas, prašydama ją apmokėti. Tai reiškia, kad ieškovė ne tik nesiėmė jokių veiksmų kompensuoti nuostolius, ar nagrinėti atsakovės pretenziją, bet ir elgėsi priešingai – pareikalavo apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo tinkamai suteiktos ir dėl kurių vėlavimo atsakovė patyrė nuostolius.
5. Atsakovė UAB „Hilsta“ priešieškiniu prašo priteisti iš UAB „CF&S Lithuania“ jos naudai 2 330 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinio transportavimo paslaugas. Šalys aiškiai susitarė, kad krovinys turi būti pristatytas ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 30 d.. Ieškovė kelis kartus buvo atsakovės informuota, jog krovinio pristatymo terminas yra ypatingai svarbus. Ieškovė pati ieškinyje nurodo ir neprieštarauja faktui, kad šalys susitarė dėl krovinio pristatymo 2025 m. gegužės 30 d.. Ieškovė atsakovei kelis kartus nurodė, kad krovinys bus pristatytas iki 2025 m. gegužės 30 d.. Ieškovė dar 2025 m. gegužės 29 d. buvo informuota, kad dėl krovinio nepristatymo laiku atsakovė patirs nuostolių – montavimo komandos prastovas, apgyvendinimo ir kitas papildomas išlaidas. Tą pačią dieną įmonės „Install, AS“ atstovas elektroniniu laišku nurodė, kad darbuotojai jau išvykę į objektą ir 2025 m. gegužės 29 d. bus vietoje, o darbus pradės 2025 m. gegužės 30 d.. Vadinasi, ieškovė, tiek prieš užsakymą, tiek paslaugos teikimo metu, kelis kartus buvo informuota, kad pristatymo data yra esminė sąlyga, susieta su montavimo komandos darbo grafiku. 2025 m. gegužės 29 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog: „mašina bus pirmadienį ir kai bus vietoje, spręsime šią problemą su jos atvykimu“. Minėtame pranešime ieškovė nurodė, kad spręs problemą, kai krovinys bus pristatytas, tačiau, krovinį pavėluotai pristačius 2025 m. birželio 2 d., ieškovė jokiais būdais nesiėmė veiksmų problemai spręsti. Priešingai – vietoje to, kad imtųsi bet kokių priemonių situacijai išspręsti, ieškovė tiesiog išrašė sąskaitą už paslaugas ir pateikė ją apmokėti atsakovei. Atsakovė 2025 m. birželio 10 d. pateikė ieškovei sąskaitą dėl patirtų nuostolių kompensavimo, kartu pridėdama nuostolių susidarymą patvirtinančius dokumentus. Laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. liepos 16 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl susidariusios situacijos, tačiau per visą šį laikotarpį ieškovė nepateikė atsakovei jokio konkretaus ar realaus pasiūlymo, kaip būtų galima išspręsti dėl ieškovės kaltės kilusias problemas. Ieškovė elgėsi nerūpestingai, nesiėmė jokių priemonių situacijai suvaldyti, nepateikė galimų sprendimo būdų ir neinicijavo derybų dėl nuostolių atlyginimo.
7. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – sutartu laiku nepristatė krovinio (vietoje 2025 m. gegužės 30 d. krovinys buvo pristatytas 2025 m. birželio 2 d.), nors dar prieš terminą buvo informuota apie nuostolių riziką ir svarbą laikytis pristatymo datos. Dėl ieškovės vėlavimo atsakovė patyrė konkrečius materialinius nuostolius – 9 013,90 Eur dydžio išlaidas montavimo darbuotojų atlyginimui, apgyvendinimui ir kitoms reikalingoms priemonėms. Krovinio vėlavimo fakto ieškovė neginčija. Atsakovės patirtus nuostolius patvirtina Install AS parengta pažyma dėl patirtų prastovų ir papildomų kaštų. Joje detaliai nurodyta, iš ko susideda atsakovės patirti nuostoliai: 1) prastovos ir darbuotojų darbo laikas (pagal laiko apskaitos žiniaraščius užfiksuota 108 darbo valandos kaip papildomas laukimas dėl medžiagų trims darbuotojams: A. T. – 36 val., G. K. – 36 val., M. S. – 36 val., valandos apmokėtos pagal sutartyje nustatytus tarifus, iš viso – 108 val. x NOK 750 = 81 000 NOK (apie 7 364,00 Eur)); 2) nuomos kaštai (papildomai patirtos gyvenamosios vietos nuomos išlaidos darbuotojų nakvynei – paros kaina 940 NOK (apie 85,45 Eur), į pažymą įtraukta bendrai 2 000 NOK (apie 182 Eur)). Bendrai prastovos ir nuomos išlaidos iš viso sudaro 83 000 NOK, su PVM 25 proc. – 103 750 NOK (9 432 Eur). Atsakovė yra apmokėjusi Install AS pateiktą sąskaitą, yra atlikusi mokėjimą 103 750,00 NOK (apie 9 432 Eur) sumai.
8. Atsakovė pažymi, kad ji įrodė tiek vėlavimo faktą, tiek nuostolių faktą ir dydį, tiek pretenzijos pateikimą raštu per dvidešimt vieną dieną. Ieškovei, kaip profesionaliai vežėjai ir verslininkei apsiėmus vykdyti krovinio vežimą, atsakovei atsirado teisėtas lūkestis, jog krovinys bus pristatytas sutartu laiku, laikantis vežimo sutarties, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) (toliau – CMR konvencija) nustatytos tvarkos. Laiku pristatytas krovinys buvo būtina sąlyga atsakovės suplanuotų montavimo darbų pradžiai, darbuotojų komandiruočių organizavimui bei susijusių kaštų valdymui. Minėtų lūkesčių neįgyvendinimas reiškia, kad vežėja tinkamai neatliko jai tenkančių sutartinių pareigų, o toks pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnį ir CMR 17 straipsnį laikytinas neteisėtu veiksmu. Tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų – pavėluoto krovinio pristatymo, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent nesavalaikis krovinio pristatymo lėmė darbuotojų prastovas, papildomas apgyvendinimo išlaidas ir kitus nuostolius. Jeigu ieškovė būtų laiku pristačiusi krovinį (iki 2025 m. gegužės 30 d.), atsakovė nebūtų patyrusi išlaidų nei dėl darbuotojų prastovų, nei dėl papildomų nuomos kaštų. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – ieškovė vėlavo pristatyti krovinį sutartu terminu ir dėl šio vėlavimo atsakovė patyrė 9 013,90 Eur dydžio nuostolius. Kadangi patirti nuostoliai viršija maksimalų pagal CMR konvenciją galimą atlyginti dydį (užmokestį už vežimą), atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 2 330 Eur sumą, atitinkančią vežimo užmokesčio dydį.
9. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
10. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 29 d. vilkiko vairuotojas informavo ieškovę, jog vėluos atvykti į atsakovės nurodytą išsikrovimo vietą ir krovinys atsakovės nurodytu adresu bus pristatytas ne penktadienį (2025 m. gegužės 30 d.), o pirmadienį (2025 m. birželio 2 d.) ryte. Minėtas vėlavimas įvyko ne dėl nuo ieškovės priklausančių veiksmų, o dėl to, kad kitoje (kito užsakovo krovinio iškrovimo) vietoje krovinys nebuvo iškrautas. Apie krovinio pristatymo vėlavimą ieškovės darbuotoja nedelsiant elektroniniu paštu informavo atsakovę. Šalys niekada ir jokia forma nesitarė dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad iki susitarimo paimti krovinį ir jį pervežti atsakovė būtų bent užsiminusi apie tai, jog, vėluojant pristatyti krovinį, ieškovė turės kompensuoti atsakovės nuostolius. Esant sąlygai dėl nuostolių kompensavimo, ieškovė visada įsivertina galimas rizikas ir, esant tokiam trumpam terminui nuvežti krovinį ir tokiai mažai pervežimo kainai, neprisiima rizikos. Pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, neinformavo ieškovės apie galimus nuostolius, kurie gali atsirasti pristačius krovinį vėliau. Be to, pati atsakovė nusprendė savo rizika išsiųsti darbuotojus į objektą anksčiau (2025 m. gegužės 30 d.). Tik dėl tokio savo priimto sprendimo atsakovė patyrė nuostolius. Ieškovė nedarė jokios įtakos atsakovės sprendimui siųsti darbuotojus į objektą 2025 m. gegužės 30 d., t. y. nesulaukus, kol bus atvežtas krovinys. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią galimų nuostolių atsiradimui. Jeigu atsakovė būtų elgusi rūpestingai ir apdairiai, nuostolių buvo galima išvengti net ir vėluojant pristatyti krovinį. Nors ieškovė ir buvo informuota, kad krovinys turi būti pristatytas į vietą 2025 m. gegužės 30 d., tačiau vien tai, jog krovinio nepavyko pristatyti sutartu laiku, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ieškovės atsakomybės klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės nuostoliai atsirado ne dėl ieškovės vėlavimo pristatyti krovinį sutartą dieną, o dėl to, kad atsakovė, stipriai rizikuodama, nesulaukusi, kol krovinys bus fiziškai vietoje, išsiuntė savo darbuotojus į Norvegiją. Atsakovė savo veiksmais ir neveikimu pati sukėlė nuostolius, kurie negali būti perkeliami ieškovei.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir – CPK) numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą; byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis (CPK 441 straipsnis 1–2 dalis). Teismas nagrinėjamos bylos šalims papildomai išaiškino, kad jos, pagedaudamos, jog bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, turi pateikti teismui atitinkamą prašymą (dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka), tačiau šalys tokio prašymo (bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka) nepareiškė, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, toliau šiame sprendime trumpai išdėstydamas priimamo sprendimo motyvus (CPK 441 straipsnis 3 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
12. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo už pervežimo paslaugas (ieškinio reikalavimas) ir dėl nuostolių, pavėluotai pristačius krovinį, atlyginimo (priešieškinio reikalavimas).
13. Bylos duomenimis, 2025 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo paslaugos suteikimo. Atsakovė 2025 m. gegužės 22 d. ieškovei siųstame elektriniame laiške nurodė, kad krovinį reikia paimti 2025 m. gegužės 23 d. iš dviejų skirtingų vietų Lietuvoje ir jį pristatyti adresu – (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystė, vėliausiai iki 2025 m. gegužės 29 d., suderinta kaina už krovinio pervežimą – 2 300 Eur. Ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad ji krovinį gali pristatyti 2025 m. gegužės 30 d.. Atsakovei minėta data tiko, šalys patvirtino užsakymą. Atsakovė 2025 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad lauks informacijos dėl pristatymo datos, kadangi jiems reikia planuoti dieną, kada išsiųsti žmones gaminiams montuoti. Ieškovė 2025 m. gegužės 26 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę: „sveiki, penktadienį būsim“. Taigi, šalys susitarė dėl krovinio pristatymo gavėjui termino – iki 2025 m. gegužės 30 d.. Tą patvirtina tiek pačios šalys savo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (ginčo dėl minėtos aplinkybės byloje nėra), tiek į bylą pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu. 2025 m. birželio 2 d. krovinys buvo pristatytas ir iškrautas atsakovės nurodytoje išsikrovimo vietoje Norvegijos Karalystėje. 2025 m. gegužės 30 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RKU00468 2 330 Eur sumai, jos apmokėjimo terminas baigėsi 2025 m. birželio 29 d.. Byloje nėra ginčo, kad minėtos Sąskaitos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, taip pat ginčo, kad atsakovė Sąskaitos iki šiol jokia apimtimi nėra apmokėjusi.
14. Nagrinėjimo atveju tarp šalių susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai. Pagal CMR konvenciją vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimą, tačiau CMR konvencijoje nepateikiama užmokesčio už krovinio vežimo sąvoka, todėl šiuo klausimu taikytina nacionalinė teisė. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis ir 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri vežimo sutarties prasme laikoma krovinio siuntėja, pripažino, kad ieškovei perduotas krovinys buvo nugabentas į paskirties vietą ir išduotas turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Pažymėtina, kad pavėluotas krovinio pristatymas gali būti pagrindas reikalauti dėl pristatymo termino viršijimo patirtus nuostolius (žr. taip pat kitą šio sprendimo dalį „Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo“), tačiau jis neeliminuoja siuntėjo pareigos sumokėti savo įsipareigojimus pagal krovinių vežimo sutartį įvykdžiusiam vežėjui už krovinio vežimą nustatytą užmokestį. Atsakovei jokia apimtimi neapmokėjus ieškovei šalių sulygto užmokesčio už vežimą, ieškovės reikalavimas dėl 2 330 Eur užmokesčio už krovinio vežimą priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
16. Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovės 40 Eur kompensaciją – skolos išieškojimo išlaidas.
17. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – MAPKSVPĮ) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ginčo teisiniai santykiai patenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Nagrinėjamos bylos atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta komercinė sutartis, pagal kurią ieškovė už atlyginimą gabeno krovinį, o atsakovė turėjo laiku atsiskaityti. Ieškovė, kuri yra ūkio subjektas, atsakovei, kuri taip pat yra ūkio subjektas, išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą už krovinio gabenimo paslaugas. Atsakovė laiku neatsiskaitė už krovinio gabenimo paslaugas, neapmokėjo jai pateiktos PVM sąskaitos faktūros, todėl ieškovė įgijo teisę be įspėjimo gauti iš atsakovės 40 Eur sumą – ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 40 Eur sumą tenkinamas.
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali? skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už? priteista? suma? nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi, kaip jau minėta, ginčo teisiniai santykiai patenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 10 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
19. Atsakovė UAB „Hilsta“ byloje pareikštu priešieškiniu prašo priteisti jos naudai iš ieškovės UAB „CF&S Lithuania“ 2 330 Eur nuostolių, atsakovės patirtų ieškovei vėluojant pristatyti krovinį, atlyginimą. Ieškovė nesutikimą su atsakovės priešieškinio reikalavimais iš esmės grindžia argumentu, kad šalys niekada ir jokia forma nesitarė dėl nuostolių atlyginimo.
20. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Kaip jau minėta, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata, šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
21. Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis.
22. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; kt.).
23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 27 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).
25. Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis – konsensualinė, nes pripažįstama, jog ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.
26. Jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka šiame sprendime aptartas sąlygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau CMR konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos.
27. CMR konvencijos IV skyrius reglamentuoja vežėjo atsakomybės atvejus ir apimtį. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi, minėta norma nustato vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą.
28. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai patenka į CMR konvencijos taikymo sritį, nes krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų šalių teritorijose, buvo vežama už užmokestį kelių transporto priemone, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. Įrašai CMR važtaraštyje patvirtina, jog pervežimas sutartyje nustatytu maršrutu buvo įvykdytas, krovinys perduotas gavėjui. Taigi, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip tarptautinio vežimo teisiniai santykiai, kuriems aiškinti prioritetiškai taikomos CMR konvencijos nuostatos.
29. Aptarti motyvai iš esmės paneigia ieškovės pusės argumentus, kuriais ji šioje byloje įrodinėjo atsakovės pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumą, t. y. kad šalys niekada ir jokia forma nesitarė dėl nuostolių atlyginimo. Nepriklausomai nuo atitinkamo šalių susitarimo (ne)buvimo, vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reglamentuoja aptartos CMR konvencijos nuostatos, kurio nagrinėjamu atveju ir taikomos.
30. Pažymėtina tai, kad susitarimas dėl netesybų dėl vėlavimo pristatyti krovinį laikytinas susitarimu, kuriuo nukrypstama nuo konvencijos nuostatų (CMR konvencijos 41 straipsnis), kadangi minėtoji 23 straipsnio 5 dalis numato, kad atlyginama dėl vėlavimo faktiškai padaryta žala, o ne iš anksto numatyti nuostoliai (netesybų forma).
31. Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo esant tarptautinio krovinio vežimo (pervežimo) teisiniams santykiams pažymėtina, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; ii) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte (nagrinėjamos bylos atveju tokios aplinkybės neįrodytos ir net neįrodinėtos); iii) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).
32. Pagal CMR konvencijos 19 straipsnį laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą (CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis). Jeigu pagal CMR konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Taigi, turi būti patirti realūs nuostoliai dėl krovinio pavėluoto pristatymo.
33. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalį, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.
34. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarę dėl krovinio pristatymo gavėjui termino iki 2025 m. gegužės 30 d., krovinys pristatytas 2025 m. birželio 2 d., t. y. praleidus šalių sutartą terminą (ginčo dėl paminėtų aplinkybių byloje nėra). Atsakovė 2025 m. birželio 10 d. atsiuntė reikalavimą ieškovei atlyginti dėl krovinio pristatymo vėlavimo patirtus 9 013,90 Eur nuostolius – pretenzijos pareiškimo terminas, numatytas CMR konvencijos 30 straipsnio 3 punkte, nepažeistas.
35. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės turėtos išlaidos (dėl prastovų, nuomos išlaidų) yra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės neteisėtais veiksmais – pavėluotu krovinio pristatymu, lėmusiu darbuotojų prastovas, papildomas jų apgyvendinimo išlaidas. Atsakovė, sudarydama vežimo sutartį ir derindama darbų grafiką, turėjo pagrįstą lūkestį, kad krovinys (medžiagos) bus pristatytos ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 30 d., kaip tą elektroniniuose laiškuose patvirtino ir pati ieškovė. Pažymėtina, kad dar ir 2025 m. gegužės 26 d. siųstame elektroniniame laiške (likus keturioms dienos iki sutarto krovinio pristatymo termino) ieškovė papildomai patikino atsakovę, kad krovinys bus pristatytas sutartu laiku, tuo tarpu apie krovinio pristatymo vėlavimą ieškovė atsakovę informavo likus vos dienai iki sutarto krovinio pristatymo termino. Dėl paminėto negalima sutikti su ieškovės pusės argumentais, kad atsakovės nuostoliai atsirado ne dėl ieškovės vėlavimo pristatyti krovinį sutartą dieną, o dėl to, kad atsakovė, nesulaukusi, kol krovinys bus fiziškai vietoje, išsiuntė savo darbuotojus į Norvegiją. Atsakovės patirtus nuostolius įrodo 2025 m. liepos 23 d. Install AS pažyma dėl patirtų prastovų ir papildomų kaštų, kurioje yra nurodyta, iš ko susideda atsakovės patirti nuostoliai (prastovos ir darbuotojų darbo laikas, nuoma), bendra suma – 103 750 NOK.; 2025 m. liepos 16 d. tarptautinis mokėjimo nurodymo Nr. VM8100 patvirtinimas, patvirtinantis, jog atsakovė yra apmokėjusi Install AS 103 750 NOK (8 992,03 Eur) +13 Eur komisinis mokestis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovė byloje iš esmės neginčija (nenurodo argumentų) atsakovės nurodomo jos turėtų nuostolių dydžio ir (ar) jų pagrįstumo, įrodymų, kuriais jis grindžiamas. Kadangi atsakovės patirti nuostoliai viršija maksimalų pagal CMR konvenciją galimą atlyginti dydį (užmokestį už vežimą), atsakovė pagrįstai prašo iš ieškovės priteisti 2 330 Eur sumą, atitinkančią vežimo užmokesčio dydį.
36. Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami patvirtinti, kad atsakovė patyrė realius nuostolius ir šie nuostoliai yra patirti dėl pavėluoto vežėjos (ieškovės) krovinio pristatymo (CPK 185 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 2 330 Eur nuostolių atlyginimo už pavėluotą krovinio pristatymą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovei iš ieškovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (2 330 Eur) sumą nuo bylos priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
39. Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1 553 Eur bylinėjimosi išlaidų (53 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų), atsakovė byloje patyrė 1 958,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (53 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 90,75 Eur vertimo išlaidų). Tenkinus ieškinį ir priešieškinį, šalims priteistinos jų byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 553 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 1 958,75 Eur. Įskaičius šalims vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 405,75 Eur (1 958,75 Eur – 1 553 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ (įmonės kodas – 303159427) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hilsta“ (įmonės kodas – 304847330) 2 330 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją – skolos išieškojimo išlaidas, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 370 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hilsta“ (įmonės kodas – 304847330) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ (įmonės kodas – 303159427) 2 330 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų) nuostolių atlyginimo sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 330 Eur) nuo 2025 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,75 Eur (keturis šimtus penkis eurus septyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Rasa Lapėnienė