Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-478/2023
Proceso Nr. 1-04-6-00030-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,
sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,
gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,
nuteistajam D. B.,
ekspertui Linui Markūnui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:
– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda;
– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei sudėjimo būdais ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. turi nedelsiant atlikti šešis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir D. B. paskirti įpareigojimai – per du mėnesius pradėti dirbti ir tęsti darbą per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama faktinio direktoriaus D. B., ir D. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) mieste prekybą naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „....privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad 10 metų turi būti saugomi ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus:
– 4 vnt. pinigų gavimą iš viso 6 050,00 Eur pagrindžiančius apskaitos dokumentus: 2019 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 19/160 dėl 1 830,00 Eur gavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 19/174 dėl 1 380,00 Eur gavimo iš M. L., 2019 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 19/222 dėl 1 210,00 Eur gavimo iš UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 19/255 dėl 1 630,00 Eur gavimo iš E. K.;
– 96 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. pagrindė PVM apmokestinamus sandorius, t. y. deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje (i.SAF) pardavimus fiziniams ir juridiniams asmenims išrašant PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 248 807,73 Eur;
– 2 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė transporto priemonių pardavimo ūkines operacijas iš viso už 59 200 Eur: 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. OY0000000099 36 200 Eur dėl transporto priemonės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. OY0000000102 23 000 Eur dėl transporto priemonės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini);
– 175 vnt. pažymų-sąskaitų ir transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. pagrindė transporto priemonių pardavimą fiziniams ir juridiniams asmenims, iš viso už 595 460 Eur, iš jų: 2019 m. – 171 vnt. už 583 690 Eur, 2020 m. – 4 vnt. už 11 770 Eur (2020 m. sausio 3 d. – 1 550 Eur, 2020 m. sausio 7 d. – 5 820 Eur, 2020 m. kovo 10 d. – 1 400 Eur ir 2020 m. balandžio 27 d. – 3 000 Eur);
– 130 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, iš viso už 92 510,00 Eur, bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas iškrovimo, ekspedijavimo, transportavimo paslaugas;
– apskaitos dokumentus dėl laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. 429 vnt. transporto priemonių ir jų dalių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, iš viso už 391 778,80 Eur (iš jų: 2018 m. – 52 vnt. už 40 280,92 Eur, 2019 m. – 377 vnt. už 351 497,88 Eur);
– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įplaukas 47 567,96 Eur ir laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. išlaidas 47 579,28 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“;
– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. įplaukas 3 276 079,42 CAD ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. išlaidas 3 276 078,72 CAD sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;
– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. sausio 31 d. įplaukas 7 153 879,87 Eur ir laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. vasario 3 d. išlaidas 7 153 879,87 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas;
– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d. įplaukas 6 473 445,94 USD ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d. išlaidas 6 473 445,45 USD sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;
– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 12,79 Eur išlaidas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;
- apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 22 d. įplaukas 804 789,26 Eur ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 24 d. išlaidas 804 789,07 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“.
Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama faktinio direktoriaus D. B., ir D. B. nuteisti už tai, kad, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) mieste prekybą naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, 77 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM“, 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM“ ir 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iš transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, o būtent:
– į 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 4 364 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 916 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 41 240 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 8 660 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 6 438 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 1 352 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 37 107 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 7 793 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 30 628 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6 432 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 21 364 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 4 486 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 56 190 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 11 800 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 155 983 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 32 757 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 41 579 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 8 731 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą;
– į 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 32 050 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumą bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6 730 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą, bei elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai: 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. vasario 22 d., 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. gegužės 2 d., 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. birželio 26 d., 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. liepos 26 d., 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. spalio 24 d., 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. vasario 10 d., 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. vasario 10 d. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 89 657 Eur žalą valstybės biudžetui.
D. B.
nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetą, žinodamas, kad Ukrainos Respublikos pilietis O. K. yra įsigijęs iš jo pagal 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 7 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2019 m. birželio - liepos mėnesį, 2020 m. rugsėjo mėnesį, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas per nenustatytus asmenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
– suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko O. K. sprendimą, t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis B. J., nesuvokusi D. B. nusikalstamo sumanymo, parengė šį sprendimą, kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. darbo sutartis su bendrovės direktoriumi D. B. nutraukiama bei bendrovės direktoriumi nuo 2019 m. birželio 25 d. skiriamas O. K., kuris apie šį sprendimą nežinojo. Nenustatytam asmeniui pasirašius sprendime O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė B. J., kuri 2019 m. liepos 15 d. 11:36:31 val. pasirašė jį savo elektroniniu parašu bei pateikė 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu būdu VĮ Registrų centrui. Šio suklastoto dokumento pagrindu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. liepos 18 d. O. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir tokiu būdu D. B. nuslėpė save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, nors jis ir toliau faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai,
– suklastojo 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimą Nr. 1, t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis nenustatytas asmuo parengė įgaliojimą, kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas O. K., įgalioja D. B. atidaryti banko sąskaitas, naudotis ir valdyti banko sąskaitomis, disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, įnešti į banko sąskaitas lėšas grynaisiais pinigais, pateikti nurodymus nurašyti lėšas ir kt. Nenustatytam asmeniui pasirašius įgaliojime O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį 2019 m. liepos 16 d. AB „Šiaulių bankas“,
– suklastojo 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis I. P., nesuvokusi D. B. nusikalstamo sumanymo, parengė atbuline data 2020 m. rugsėjo 7 dieną 2019 m. birželio 7 dienos data UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad jis perduoda naujam akcininkui ir direktoriui O. K. dokumentus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai (originalai) (1 segtuvas); 2) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų segtuvai (5 vnt.); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai (2 vnt.); 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų segtuvai (7 vnt.); 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros, VMI ataskaitų segtuvai (2 vnt.); 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų segtuvai (2 vnt.); 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos aprašas. D. B. šį priėmimo–perdavimo aktą patvirtino savo parašu bei nenustatytam asmeniui pasirašius O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00030-20.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti, o apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą ir palikus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį, už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
1.1. Apelianto teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas), tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis ir darydamas išvadą, jog jis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Esminis pažeidimas, kurio rezultate buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, tai neišsamaus bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo bei įrodymų vertinimo rezultatas.
1.2. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą dėl inkriminuotų veikų, daug dėmesio skyrė jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojų, kurie betarpiškai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodymams, Ukrainos piliečio O. K. parodymams, kuriam galimybės užduoti klausimų jam nebuvo sudarytos, taip pat byloje surinktiems duomenims, susijusiems su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenų teikimu VMI. Tačiau, anot apelianto, nebuvo tiriamos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su pargabentų automobilių iš JAV deklaravimu Klaipėdos konteinerių terminale, automobilių defektacijos aktų parengimu muitinės procedūroms, pargabentų automobilių iš JAV išvežimu iš Klaipėdos konteinerių terminalo, nesiaiškinta, kas ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apmokėdavo už muitinės procedūras, pargabenus automobilius į Klaipėdos uostą ir iškrovus Klaipėdos konteinerių terminale, kurios atliekamos bankiniais pavedimais, kaip patekdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pinigai atsiskaitymui už išmuitinimo paslaugas ir, kas būtent, atlikdavo pavedimus muitinei už atliktas procedūras.
1.3. Apelianto teigimu, byloje nustatyta, kad jam nebuvo išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas teikti atstovavimo muitinėje paslaugas (Muitinės informacinių sistemų centro 2020-10- 28 raštas Nr. (11.1)IS-1823), tai patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m birželio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m balandžio 27 d. neturėjo galimybės atstovauti muitinėje, atliekant atgabentų automobilių iš JAV išmuitinimo procedūras. Byloje nustatyta, kad atgabentų automobilių iš JAV išmuitinimo procedūras atlikdavo pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. A. darbo vieta yra kartu su bendrovės darbuotojais vienoje patalpoje ir kuris teismui net negalėjo paaiškinti, kaip atliekamos išmuitinimo procedūros iš JAV atgabentų automobilių. Tokios aplinkybės logiškai paaiškinamos tik tuo, jog E. A. nėra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nors, anot nuteistojo, jo vardu buvo jungiamasi prie VMI, Muitinės sistemų, bendrovės bankų sąskaitų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir aiškinamasi, jog jo vardu galėjo jungtis ir kiti asmenys, ir būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių kompiuterių, kas nustatyta ir byloje, bei kas nepaneigia jo teiginių, kad ne jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įgijus bendrovę iš T. M.. Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 4 d. su jo prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atlikta 120 finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 5 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu su jo prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 8 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 39 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. liepos 24 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 5 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 79 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2019 m. gruodžio 12 d. - 2019 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atlikta 13 finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. lapkričio 21 d. – 2019 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 6 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. spalio 17 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 28 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas.
1.4. Kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo, anot nuteistojo, jam tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, po 2018 m. rugsėjo 4 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini) atliktos 159 finansinės operacijos, 79 finansinės operacijos atliktos iš I. P. priklausančio IP adreso. I. P., duodama paaiškinimus teismui, patvirtino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog ir anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinė apskaita iš esmės buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pagalba. Be to, M. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausoje nurodyta, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teigė, kad nurodytu laikotarpiu veikla dar vykdoma nebuvo, apskaitos dokumentų buvo labai mažai, tik keletą pirkimų ir pardavimų sąskaitų, kurias pateikdavo D. B. arba išrašydavo pati pagal D. B. pateiktus duomenis <.,.> Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis suvesdavo į registrus VMI duomenų bazėje i.SAF tvarkė apskaitą tik pagal pateiktus dokumentus arba duomenis <...> Jos darbo laikotarpiu grynųjų pinigų per kasą operacijų nevyko <...> Savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. be jokio priėmimo-perdavimo akto. Pati buvo gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus be jokio akto ir be akto juos atidavė. Buvo gavusi 1 segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, kuriame buvo apie 100 lapų, gal net mažiau, į šį segtuvą buvo susegusi savo darbo laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, PVM sąskaitas faktūras, deklaracijas, tai būtų apie 20 lapų dokumentų, kurį ir atidavė D. B..
1.5. Nuteistasis D. B. pažymi, kad jeigu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. K., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. vasario 3 d. su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) buvo atliktos 79 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P., liko nenustatyta, kas laikotarpiu nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2019 m liepos 4 d. su jo (D. B.) prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines operacijas, kurios buvo atliekamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini), kas laikotarpiu 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliko 39 finansines operacijas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, sprendžiant iš prisijungimų intensyvumo finansinėms operacijoms atlikti, kurios užtrunka, jis praktiškai turėjo nepertraukiamai būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir naudotis bendrovės kompiuteriais.
1.6. Nurodytos aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti logišką išvadą, kad jis nors ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pats neteikė VMI jokių duomenų, susijusių su įmonės apskaita, kaip elektroniniu būdu neatlikinėjo ir jokių bankinių pavedimų. Nuteistojo teigimu, jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai pagrindžia, kad jis tik įnešinėdavo pinigus į bendrovė banko sąskaitą, o jo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos M. K., I. P. O. K. vardu, turėdamos reikiamus prisijungimus prie sistemų, teikė reikiamas finansines ataskaitas mokesčių administratoriui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pažymi, kad abi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos - M. K. ir I. P. turi didelės darbinės patirties buhalterinės apskaitos vedime ir tvarkyme, todėl jų parodymai idant tik formaliai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose bei namuose ir nieko nežinojo apie tai, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius T. M. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenų teikimą, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinti kritiškai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik vykdė veiklą teikiant muitinės tarpininko paslaugas, bet ir vykdė iš JAV atgabentų automobilių prekybą.
1.7. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir turi vieną registruotą atstovą. Tikėtina, kad importo deklaracijos buvo teikiamos naudojant UAB (duomenys neskelbtini) sukurtą programinę įrangą, nes sistemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) išduotas sertifikatas. Iš importo deklaracijų, įformintų Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 17 d. – 2019 m. birželio 5 d. laikotarpiu V. J., 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu D. B., 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu A. Š.. Iš importo deklaracijų, įformintų Vilniaus teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 7 d. - 2019 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu D. B.. Liudytojas T. M. nurodė, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė A. Š. įdiegta Muitinės programa (duomenys neskelbtini), su kuria pildomos muitinės deklaracijos bei jos pagalba teikiamos Muitinei. Tyrimo metu apklaustas liudytoju V. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 69 importo deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kuriose nurodyta, kad jas užpildė V. J., jis nepildė. Teisme duodamas paaiškinimus V. J. nurodė, kad deklaracijas jo vardu galėjo užpildyti vadybininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo E. A., iš jo jokių pavedimų negaudavo, jis nemokėjo pildyti deklaracijų, nes tam reikalingos specialios žinios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo savininkas ir viskam vadovavo T. M., darbo gaudavo ir iš T. M., ofise buvo 4‑5 kompiuteriai, tačiau nebuvo matęs, kad D. B. būtų prisėdęs prie kieno nors kompiuterio. Atsakydamas į gynybos klausimus nurodė, jog jis T. M. prašymu taip pat buvo įmonės vadovu, kuri veždavo automobilius (vykdydavo veiklą su automobilių gabenimu iš JAV), o apskaitą valdė T. M. pavaldi buhalterė. D. B. ateidavo pas T. M., kuo užsiėmė D. B., jam nebuvo žinoma. Nurodyti V. J. parodymai, anot apelianto, patvirtina, kad nors jis (D. B.) ir lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine įranga nesinaudodavo. Nuteistojo teigimu, jei jis būtų naudojęsis bendrovės patalpose esančiais kompiuteriais, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų duoti parodymai nekeltų abejonių jų patikimumu, nes ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. A. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis (D. B.) naudojosi bendrovės kompiuteriais. Nuteistasis pažymi, kad nors muitinės deklaracijos ir būdavo teikiamos jo vardu, kurioms pildyti reikėdavo specialių žinių, tačiau jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, kad jis specialiomis programomis būtų teikęs importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juolab mokėjo programomis naudotis. Panašius parodymus kaip V. J. teismui davė ir G. B., teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš įmonių, kuriai vadovavo T. M., D. B. negalėjo nieko spręsti, o jei būtų tai sprendęs, būtų žinojęs.
1.8. Nuteistojo D. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas tiek V. J., tiek G. B. parodymų, susijusių su T. M. dėl veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei aplinkybių, jog tik jis vienas atskirai nuo visų bendrovės darbuotojų turi atskirą darbo vietą, o direktoriaus E. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir vadovo, darbo vieta yra bendrai su darbuotojais, išsamiai nevertino ir dėl jų nepasisakė, apsiribojo tik V. J. teiginiais, kad jis (D. B.) lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pas T. M., su kuriuo palaikė itin draugiškus ir artimus santykius.
1.9. Liudytojai L. B., D. S., M. K., Č. K., A. V., L. K., S. U., R. K. nurodė, kad, įsigydami transporto priemones, nematė ir apskritai nebendravo su D. B., transporto priemones įgydavo iš kitų asmenų, kurie pateikdavo sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su D. B. tariamu parašu. Nuteistasis pažymi, kad byloje nebuvo nustatinėjama, kokie asmenys vykdė prekybą automobiliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o tai, kad jis pats vienu metu vykdė automobilių prekybą, administravo išmuitinimo procedūras, atliko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini) finansines operacijas, dar net ir O. K. prisijungimo kodu, anot apelianto, netelpa į jokius logikos rėmus. Nuteistojo teigimu, aplinkybes, kad pasirašinėjo ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jis nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tik detaliau paaiškinti, kaip vyko prekyba automobiliais iš JAV, negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo tik formalus vadovas. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo versija yra pakankamai vėlyva, iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, jis yra tik aukštesniojo, o ne aukštojo, kaip nurodė teismas, išsilavinimo. Taip pat neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad jis turi gyvenimišką patirtį bei ilgametę patirtį įmonių veiklos ir verslo srityje. Nuteistasis pažymi, kad iš pateiktų byloje duomenų bei atliktų veiksmų apimties, tiek teikiant duomenis VMI, tiek kitoms įstaigoms ir tuo pat metu vykdyti prekybą automobiliais bei administruoti jų išmuitinimo procedūras, jis vienas net fiziškai neturėjo jokių objektyvių galimybių, nes tam būtinos ir specialios žinios bei kitų asmenų aktyvi pagalba. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad specialisto išvados 17 priede nurodytas automobilių pardavimo mastas už 2019-2020 m. laikotarpį pagrindžia faktines aplinkybes, kad jis negalėjo fiziškai atlikti tiek pardavimų ir su jais susijusių ūkinių operacijų. Tokios ženklios apimties veiklos vykdymui būtina buvo turėti tam tinkamas sąlygas, kurių, bylos duomenimis, anot apelianto, jis neturėjo, jis buvo tik formalus bendrovės vadovas ir neturėjo jokių galimybių užtikrinti skaidrų bendrovės veiklos vykdymą. Be to, nenustatyta, kad jo finansinė padėtis dėl į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų sąskaitų būtų pagerėjusi, jis būtų įgijęs kokio prabangaus kilnojamo ar nekilnojamo turto.
1.10. Apeliantas skunde pažymi, kad jo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ir liudytojo O. K. parodymais, tačiau teisiamųjų posėdžių protokoluose nėra užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje būtų perskaitęs liudytojo O. K. parodymus, todėl remtis šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Juo labiau, kad į bylą yra pateiktas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas apie O. K. apklausą, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotų parodymų nuotoliniu vaizdo konferencijos per „Zoom“ platformą būdu, tačiau bylos nagrinėjimo metu šie prieštaravimai pašalinti nebuvo. Kita vertus, anot apelianto, nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, siekiant pašalinti prieštaravimus bei patikslinti faktines aplinkybes, kas sudaro pagrindą spręsti, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog O. K. parodymai yra itin reikšmingi, nes jo duotų parodymų pagrindu, kaip vienu iš įrodymų šaltiniu, grįstas skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis. Todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotais parodymais, pažeidė ne tik BPK 44 straipsnio 7 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas, bet ir kaltinamojo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio f dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje.
1.11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir vertindamas jo asmenybę, padarė nepagrįstas išvadas, jog jis nebuvo teismui nuoširdus, savo veiksmus jis vertina nekritiškai, nė kiek nesigaili nusikaltęs. Priešingai nei nurodyta teismo baigiamajame akte, jis, nors ir nepripažino kaltės, tačiau nurodė jam žinomas faktines bylos aplinkybes, jis pripažino, jog būdamas vadovu aplaidžiai vykdė įstatymu priskirtas bendrovės vadovo funkcijas, todėl apgailestavo/gailėjosi, kad kilo tokios neigiamos pasekmės. Tokios aplinkybės, anot nuteistojo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad jo veiksmuose įžvelgtinas lengvinančių aplinkybių buvimas, be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jis neteistas, turi šeimą, nors nedirba, tačiau ieškosi darbo, šiuo metu prižiūri sunkiai sergančią onkologine liga mamą L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo D. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, kuri neatitinka bausmės tikslų ir prieštarauja teisingumo principui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tačiau dėl baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio D. B. padarytų nusikalstamų veikų teisinį vertinimą, pasikeitimo prašė skirti D. B. švelnesnę bausmę.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nusprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV‑1925), pagal kurią pasikeitė dviejų D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją pasikeitė mokesčių, kurių siekiama išvengti, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, sumos, o taip pat už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtinta alternatyvi bausmė laisvės atėmimui – bauda. Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos - nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis - alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.), perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) ir atitinkamai peržiūrimos D. B. už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.
Dėl įrodymų vertinimo
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu klastojus dokumentus, apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, pateikus neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje, neišsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, t. y. padarė esminį pažeidimą, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. D. B. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.
Dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) prekybą naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetą, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; pagal BK 220 straipsnio 2 dalį D. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) prekybą naudotais automobiliais ir jų dalimis, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iš transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 89 657 Eur žalą valstybės biudžetui; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį D. B. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu būdu nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetą, žinodamas, kad Ukrainos Respublikos pilietis O. K. yra įsigijęs iš jo pagal 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 7 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2019 m. birželio - liepos mėnesį, 2020 m. rugsėjo mėnesį, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas per nenustatytus asmenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.
BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).
BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-123-1073/2020, Nr. 2K-10-648/2022).
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-161-693/2019 ir kt.).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą, žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-788/2022, Nr. 2K-263-788/2022 ).
Nuteistasis D. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, visiškai nesidomėjo įmonės veikla ir į ją nesigilino, nesirūpino buhalterinės apskaitos tvarkymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veiklą faktiškai vykdė T. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o jis pats tik T. M. nurodymu įnešinėdavo pinigus į banką, nesigilindamas į šių savo veiksmų paskirtį. Tačiau šiuos nuteistojo D. B. aiškinimus paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, visų pirma paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. B. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iš T. M. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ketindamas vykdyti veiklą – prekiauti automobiliais. 2018 m. liepos 28 d. sutikime naudoti asmens duomenis, suteikto UAB (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojime B. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens duomenų ir kt. įregistravimo parašai yra jo, šiais įgaliojimais jis įgaliojo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus įregistruoti VĮ „Registrų centras“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų (akcininkų, vadovų, adresų ir kt.) pakeitimus. 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 2018/9/1 dėl jo paskyrimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. parašas yra jo, įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas savo, kaip vienintelio akcininko sprendimu, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. D. B. nurodė, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, samdė darbuotojus J. D., kuris buvo Šiaulių regiono vadybininku, R., pavardę pamiršo, kuris buvo Kauno regiono vadybininku, daugiau darbuotojų nepamena. Samdomi darbuotojai atlikdavo tuos darbus, kuriuos jis jiems pasakydavo. Nurodymus darbuotojams duodavo telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jo darbo laikotarpiu tvarkė I. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus apskaitai tvarkyti I. P. pateikdavo jis pats, kai prisikaupdavo dokumentų, įvairiai. Su I. P. susitikdavo mieste, perduodavo jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o kur ji tvarkydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, turėjo sąskaitas AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“. Už pinigines lėšas, buvusias banko sąskaitose, jo darbo laikotarpiu buvo atsakingas jis pats. 2019 m. birželio 3 d. įgaliojimą J. D. vykdyti pinigines operacijas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suteikė jis, kad J. D., esant reikalui, galėtų atlikti pinigines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ar jis atlikinėjo faktiškai pinigines operacijas, neprisimena. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis įnešdavo grynais pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas banke, iš kurių atlikdavo pavedimus į Ameriką už automobilius, sumokėdavo mokesčius, muitus, apmokėdavo paslaugas. Pinigines operacijas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atlikdavo jis pats. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo sudaręs sutartis su muitinės tarpininkais dėl importuotų automobilių muitinės procedūrų įforminimo, kurioms įforminus, ar tai tranzito procedūrai, ar tai importo procedūrai, automobilį pasiimdavo jo pirkėjas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilių saugojimo aikštelių neturėjo. Jis asmeniškai muitinės procedūrų neformino, neturi įgijęs muitinės tarpininko kvalifikacijos. D. B. teigimu, pateiktose 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. birželio 17 d. pažymose-sąskaitose (viso 88 vnt.) parašai yra jo, iki 2019 m. birželio 21 d. pažymose-sąskaitose pasirašinėjo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nes jau nebuvo direktoriumi. Automobiliai iš Amerikos atvykdavo su dokumentais - sąskaitomis (invoice), kuriuose būdavo nurodytos automobilio kainos, prie automobilio kainos būdavo pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų kaina, kuri sudarydavo apie 100 Eur, ir ši automobilio kaina būdavo nurodoma pažymoje-sąskaitoje. Daugiausia automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo Ukrainos piliečiai. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius buvo įsigijęs ir O. K., tokiu būdu su juo ir susipažino. Bendraudamas su O. K. iš jo sužinojo, kad jis ketina įregistruoti Lietuvoje įmonę vykdyti analogišką veiklą, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. K. pasiūlė įsigyti iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. D. B. nurodė, kad vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyse – 2019 m. birželio 3 d. Nr. 1, 2019 m. birželio 4 d. Nr. 2, 2019 m. birželio 5 d. Nr. 3, 2019 m. birželio 6 d. Nr. 4, 2019 m. birželio 7 d. Nr. 5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo tarp pardavėjo D. B. ir pirkėjo O. K. parašai yra jo, jose pasirašė perleisdamas O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Šios sutartys buvo pasirašytos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pačiam O. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms, kas konkrečiai buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės, neprisimena. Ar šios vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos vienu metu, ar per kelis kartus, neprisimena, mano, kad jos buvo pasirašytos būtent tada, kai ir buvo paruoštos šios sutartys, t. y. 2019 m. birželio 3 – 7 dienomis. Kai perleido O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, iš direktoriaus pareigų buvo atleistas, tačiau toliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad padėtų naujam direktoriui O. K. tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. 2019 m. liepos 15 d. laisvos formos prašymą, įgaliojant D. B. atstovauti įmonę įnešant grynuosius į sąskaitą, 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimą Nr. 1, įgaliojant D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarinėti sąskaitas, disponuoti šiose sąskaitose piniginėmis lėšomis ir kt., jam davė O. K., kad galėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti operacijas pinigais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas banke. D. B. teigimu, panaudodamas šiuos įgaliojimus, jis iki 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas pinigus grynais bei banko skyriuje atlikdavo mokėjimo pavedimus už automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis neturi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 7 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės už 2018 metus dokumentus VĮ „Registrų centras“, PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė buhalterė I. P.. D. B. negalėjo paaiškinti, kodėl į UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitas buvo įnešta grynais apytiksliai 7 472 162,60 Eur ir 408 485,86 USD, užsienyje registruotoms įmonėms (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sąskaitų buvo pervesta 3 275 989,25 CAD, 6 473 057,10 USD, kas apytiksliai sudaro 7 608 090,20 Eur, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijose už 2018 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesius deklaruota tik 15 195 Eur pardavimo pajamų, už 2019 metus deklaruota tik 205 930 Eur pardavimo pajamų (t. 46, b. l. 69–73).
Liudytojas T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė savo geram pažįstamam D. B.. Liudytojo teigimu, jis gerai nežino, kokią veiklą su įsigyta bendrove vykdė D. B., mano, kad prekybą automobiliais, nes darbiniais klausimais D. B. ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas ten dirbusius asmenis, ateidavo ir asmeniškai pas jį, į jų bendrovę ateidavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (t. 47, b. l. 96). Liudytojas E. A. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino, kuo užsiima D. B. jis nesidomėjo, D. B. lankydavosi jų bendrovėje darbiniais klausimais pas komercijos direktorių T. M.. D. B. brolis G. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu Vilniuje. Liudytojo teigimu, jis dirbo bendrame kabinete, kuriame buvo 3-5 darbo vietos, jis turėjo kompiuterį, prie kurio galėjo prieiti bei jungtis bet kurie kiti asmenys (t. 47, b. l. 95–96). Liudytojas J. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad keletą mėnesių dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie remontavo automobilius (duomenys neskelbtini). Įmonei vadovavo D. B.. Jis pats buvo atsakingas už automobilių remontą, dalių ieškojimą. Automobilius atveždavo tralais, automobiliai būdavo parvežti iš Amerikos. Vėliau su D. B. nesutarė ir darbo santykius nutraukė, iš darbo jį atleido D. B., o priėmė į darbą O. K., bet kaip jis susijęs su įmone, liudytojas negalėjo atsakyti. Liudytojas nurodė, kad D. B. prašomas jis įnešė į sąskaitą pinigus, kuriuos jam davė direktorius D. B.. Kodėl pats D. B. neįnešė pinigų, nežino. Iš kur buvo pinigai, jam nežinoma. Nesidomėjo, kodėl jam davė įnešti pinigus. D. B. pinigus davė grynais. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais. Jis buvo atsakingas už dalis, o apmokėdavo už tai grynais D. B. (t. 47, b. l. 128). Byloje surinktiems įrodymams patikrinti pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti liudytojo J. D. parodymai, kuriuose jis detaliau papasakojo apie darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes. Liudytojas L. D. nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku dirbo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d., dirbo garaže, kuris buvo išnuomotas minėtos įmonės (duomenys neskelbtini) remontuodavo automobilius. Jam šį darbą pasiūlė jo pažįstamas D. B., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su juo ir derino visus formalumus, su juo pasirašė darbo sutartį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių, parvežtų iš JAV, prekybą, smulkmenų nežino. Minėtai įmonei vadovavo D. B.. Liudytojo teigimu, su juo garaže kartu dirbo V. D. (šaltkalvis), G. B. (šaltkalvis), M. K. (šaltkalvis). Jis konkrečiai atlikdavo vadybos darbus, kartais ir pats padėdavo remontuoti automobilį, jokių finansinių operacijų, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis neatlikinėdavo. O. K. nepažįsta. Už visus dirbtus mėnesius gavo apie 360 - 370 Eur grynaisiais darbo užmokesčio, kuriuos paduodavo atvykęs D. B.. Kad jau nebėra darbo ir teks išeiti iš šios įmonės, jam pasakė D. B. po maždaug 2 mėnesių po minėtų kolegų išėjimo iš darbo. Tada parašė prašymą ir padavė D. B.. Jis turėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kurį jam suteikė įmonės direktorius D. B.. Pagal įgaliojimą jis įnešė pinigus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB ,,Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. – 30 850 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 22 100 Eur. Dėl 2019 m. liepos 10 d. 51 000 Eur įnešimo į banko sąskaitą aplinkybių liudytojas teigė nepamenantis, neatsimena, ar tokią sumą jis įnešė grynais į įmonės banko sąskaitą, bet galėjo būti. Pinigus įnešė įmonės direktoriaus nurodymu, t. y. D. B. jam padavė grynais 30 850 Eur ir 22 100 Eur. Jei jis įnešė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 51 000 Eur, ko tiksliai neatsimena, tai galėjo būti, tai tą sumą pinigų jam taip pat davė D. B.. Už ką buvo šie pinigai, D. B. neklausė. Gaunant šias pinigines lėšas nebuvo surašyti jokie dokumentai. Jam D. B. tik padavė grynuosius pinigus ir įgaliojimą bei nurodė tuos pinigus įnešti į banką. Liudytojas nurodė, kad nežino, kodėl atliko finansinę operaciją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu - įnešė į banko sąskaitą pinigus grynais 2019 m. liepos 10 d., t. y. kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo (dirbo iki 2019 m. birželio 25 d.), nepamena šio įnešimo į sąskaitą aplinkybių (t. 2, b. l. 67–68, 75–78).
Liudytojas D. T. pirmosios instancijos teisme parodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2019 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2019/07/08 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. B.. 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo aktą jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašais jis gavo iš D. B., taip pat iš D. B. kartu su minėtu aktu gavo už statybinės technikos nuomą 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą 60 379,00 Eur sumai. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta mokėjimo pavedimu per banką. Liudytojo teigimu, O. K., kuris nurodytas 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo akte ir 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. OY0000000107, nepažįsta. Tuo metu, kai buvo sudarytas sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės direktorius buvo D. B., kuris yra jo kaimynas (t. 47, b. l. 104). Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. tarp Nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. B., ir Nuomininko UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus D. T., pasirašyta nuomos sutartis Nr. 2018/07/08 dėl statybinės technikos nuomos. 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. OY0000000107 60 379,00 Eur sumai už paslaugas pagal darbų atlikimo aktą (aktą 2019 m. lapkričio 29 d. pasirašo O. K.). 2019 m. lapkričio 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas darbų atlikimo aktas dėl statybinės technikos nuomos už 60 379,00 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu pervedė 60 379,00 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 189–194).
Liudytojas E. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu. Dėl eksporto ir vienos importo deklaracijos, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas paaiškino, kad šios deklaracijos buvo pildomos pagal jam pateiktus dokumentus. Dokumentus deklaracijos užpildymui jis gaudavo įvairiai, juos jam pateikdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė S. L., ir direktorius E. A., ir pats D. B.. Jam įforminant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais atstovavo D. B., kartais jo brolis G. B. ką nors jo paklausdavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų asmenų jis nežino, su jais jokių reikalų neturėjo. PVM sąskaitas faktūras už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo buhalterės M. K. arba I. P.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo susijęs tik tiek, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, užpildydamas deklaracijas. D. B. yra matęs įmonės ofise, jis ateidavo pas administratorę, pas komercijos direktorių. D. B., sėdintį prie kompiuterio, yra matęs, matydavo jį prie E. A. kompiuterio (t. 47, b. l. 97). Liudytoja B. J. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Jie registruoja įmones ir atlieka visas procedūras, veda ir buhalterinę apskaitą. Jie rengė UAB „(duomenys neskelbtini)” perleidimo sutartis tarp T. M. ir D. B.. Paskui buvo akcijų perleidimas ukrainiečiui. Iš pradžių gavo prašymą keisti vadovą ar akcininką, ruošė dokumentus, siuntė pasirašinėti, o paskui laukė originalių parašų. Iš pradžių į ją kreipėsi D. B., O. K. pas ją buvo atvykęs su D. B., pasirašė sutartis. Dėl vadovų keitimo dokumentą ruošė ji. Keisti vadovą pasakė buvęs akcininkas D. B., jis išsakė savo pageidavimus, ką įmonė nori keisti, tuo metu jie keitė vadovą. Liudytojos teigimu, D. B. ne vieną kartą vaikščiojo pas ją konsultuotis (t. 47, b. l. 127).
Liudytoja M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere buvo oficialiai įdarbinta nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atleista iš darbo buvo vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo D. B., ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Liudytojos teigimu, šiuo laikotarpiu veikla dar vykdoma nebuvo, apskaitos dokumentų buvo labai mažai, tik keletą pirkimų ir pardavimų sąskaitų, kurias jai pateikdavo D. B. arba išrašydavo ji pati pagal D. B. pateiktus jai duomenis. Apskaitą ji tvarkė savo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur dirbo taip pat buhaltere. D. B. pats atvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, kur pateikdavo jai dokumentus. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas banko sąskaitose buvo atsakingas direktorius D. B., kuris pats turėjo banko prisijungimo kodus. Savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kuriuos ji turėjo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. be jokio priėmimo-perdavimo akto, ji ir pati buvo gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus be jokio akto ir be akto juos atidavė. Buvo gavusi 1 segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, kuriame buvo apie 100 lapų. Liudytoja nurodė, jog, jai dirbant (duomenys neskelbtini), išrašinėjo sąskaitas, D. B. ateidavo ir sąskaitas pasiimdavo, jas apmokėdavo „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo sąskaitas už automobilių iškrovimą uoste. Liudytoja M. K. be kita ko parodė, kad nagrinėjamu periodu kiekvieną dieną nedirbo, bet tikrai matė D. B. sėdintį prie kompiuterio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra stacionarūs kompiuteriai, ir jai atrodo, kad D. B. sėdėdavo prie E. A. kompiuterio (t. 47, b. l. 94).
Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Kodėl jos duomenys yra VMI duomenyse kaip laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d. apskaitą tvarkančio asmens, paaiškinti negali, kiek pamena, jai kažkas buvo siūlęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji nesutiko. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, ji su šia įmone nesusijusi. Pažįsta D. B., jokių darbinių santykių su juo neturi. Dėl jos kompiuterio apžiūros metu rastų dviejų failų su dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, vienas iš kurių 2004 m. liepos 16 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto šablonas ir kitas 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, liudytoja paaiškino, kad tokių šablonų pilnas internetas. Ji iš interneto atsisiuntė dokumentų priėmimo-perdavimo akto šabloną ir D. B. prašymu sudarė 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, o kada sudarė šį aktą, kokiu būdu šį aktą perdavė D. B., neprisimena. Liudytojos teigimu, pas ją lankydavosi D. B., ji jam padėdavo, konsultuodavo įmonių klausimais. Priėmimo-perdavimo aktą sudarė D. B. prašymu, duomenis nurodė pats D. B.. Anot liudytojos I. P., buvo girdėta, kad D. B. prekiavo automobiliais, kad jis buvo vadovas (t. 47, b. l. 128). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja I. P. davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytoja nurodė, kad niekada UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nebuvo šios bendrovės buhalterė. Liudytoja pavirtino, kad D. B. atvažiuodavo į jos namus, ji kartais konsultuodavo D. B., dėl to yra duomenų, kad iš jos internetinio adreso buvo jungtasi prie VMI. Liudytoja teigė negalinti atsakyti, ar D. B. galėjo naudotis jos namų kompiuteriu. I. P. nurodė, kad nežinojo, kuo D. B. užsiima, tik iš bendro suvokimo ji padarė išvadą, jog žinojo, kad D. B. prekiavo automobiliais. Į klausimą, ar rekomendavo N. Ž., jam įsidarbinant įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, liudytoja teigė neatsimenanti (t. 49, b. l. 150–151). Liudytojas N. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per I. P.. Ji pasakė, kad įmonei reikalingas vadybininkas, ir jis sutiko. Ten dirbo gal kokius du mėnesius, bendrovėje visiškai nieko neveikė. Su D. B. buvo susitikęs pirmą dieną, anksčiau D. B. nepažinojo. Susitikimo metu D. B. pateikė darbo sutartį. Sakė, kad bus užduočių, suvesti kažkokius dokumentus, ir jis sutiko. Dėl atleidimo kalbėjo telefonu su vadovu D. B.. Liudytojo teigimu, kiek jam žinoma, įmonė vykdė veiklą, susijusią su automobiliais (t. 47, b. l. 128).
Vienas iš įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje yra liudytojo O. K. parodymai, kurių atitikimą baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems reikalavimams, keliamiems įrodymams, apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. ginčija keliais aspektais. Visų pirma, apeliantas skunde pažymi, jog remtis liudytojo O. K. parodymais negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neištyrė, t. y. teisiamųjų posėdžių protokoluose nėra užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje būtų perskaitęs liudytojo O. K. parodymus, todėl remtis šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Antra, anot nuteistojo, į bylą yra pateiktas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas apie O. K. apklausą, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotų parodymų nuotoliniu vaizdo konferencijos per „Zoom“ platformą būdu, tačiau bylos nagrinėjimo metu šie prieštaravimai pašalinti nebuvo. Trečia, apeliantas nurodo, kad nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, kas sudaro pagrindą spręsti, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas ir tokiu būdu buvo pažeistos ne tik BPK 44 straipsnio 7 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos, bet ir kaltinamojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio f dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Su šiais nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Kaip jau nurodyta aukščiau, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, matyti, kad teismo posėdyje, įvykusiame 2022 m. balandžio 29 d., buvo perskaityti liudytojo O. K. parodymai, duoti 2021 liepos 14 d. vaizdo konferencijos būdu vykusios apklausos metu. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis D. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip to reikalauja BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šios apklausos metu liudytojas O. K. parodė, kad į Lietuvą buvo atvykęs apytiksliai du metus atgal (2019 m.) tikslu nusipirkti įmonę. Į Lietuvą buvo atvykęs du kartus, vieną kartą nusipirkti įmonę, kitą kartą į įmonę (duomenys neskelbtini) dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Pirko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų vykdyti prekybą automobiliais. Ketino būti direktoriumi, bet nesigavo. Jam žadėjo padėti vykdyti veiklą tie asmenys, iš kurių pirko firmą. Apie parduodamą firmą sužinojo per savo draugą B. A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Firmą pirko (duomenys neskelbtini), jos pardavėjo nežino. Akcijų nematė, pirko ne akcijas, bet firmą. Už firmą mokėjo apie 1 000 Eur, dėl to tarėsi jo draugas B. A., kam tiksliai B. A. mokėjo, nežino. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis – 2019 m. birželio 3 d. Nr. 1, 2019 m. birželio 4 d. Nr. 2, 2019 m. birželio 5 d. Nr. 3, 2019 m. birželio 6 d. Nr. 4, 2019 m. birželio 7 d. Nr. 5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo jis pasirašė ofise, visi parašai jo, išskyrus vieną, parodytą paskutiniame lape. Kada buvo Klaipėdoje, neprisimena. Su šių dokumentų turiniu jis susipažinęs nebuvo, jų jam niekas neišvertė. Pasirašinėjo juose pasitikėdamas. 2019 m. birželio 5 d. sutikime naudoti asmens duomenis parašas yra jo, o jo vardas ir pavardė rašyti ne jo. 2019 m. birželio 25 d. įgaliojime B. J. ir įgaliojime be datos B. J. esantys parašai nepanašūs į jo. Visuose dokumentuose jis pasirašinėjo, kai buvo atvykęs vienai dienai į (duomenys neskelbtini), ofise, kuriame buvo nuo 10 val. iki 14 val., po to vyko į banką. Ar buvo paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko sprendime parašas yra ne jo. 2019 m. liepos 12 d. yra jo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „Šiaulių bankas“ parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, banko sąskaitos sutartis Nr. KS-395468 ir banko sąskaitos sutartis Nr. KS-393529 su priedais pagrindinė informacija apie indėlių apsaugą bei atvejai, kai indėliai nėra draudžiami, internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartis Nr. IB05-277629. Banke buvo su D. Neprisimena, ką gavo banke. Kiek pamena, pasirašinėjo sutartis dėl sąskaitos atidarymo. 2019 m. liepos 16 d. įgaliojime Nr. 1 D. B. atidarinėti sąskaitas bankuose parašas yra ne jo, negali atsakyti, ar buvo išdavęs tokį įgaliojimą D. B.. Jis 2019 m. liepos 15 d. per elektroninę bankininkystę nesudarė įgaliojimo D. B. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnešant grynuosius į sąskaitą AB „Šiaulių bankas“. Per internetinę bankininkystę, pasinaudojant gautais AB ,,Šiaulių bankas“ prisijungimo kodais, jokių finansinių operacijų neatliko. Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra jo naudojamas. Ar naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), neprisimena. Neprisimena, ar jis pasirašinėjo kokius nors dokumentus, persiunčiant juos elektroniniu paštu. Pateiktose pažymose sąskaitose parašai yra ne jo, veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nevadovavo, ar buvo ką nors įgaliojęs vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, pasakyti negali. 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo aktas su UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybinės technikos nuomos pasirašytas ne jo, dėl šio sandorio nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio negaudavo. Sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesudarė. Jis pats jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikė ir nieko apie tai neprašė. Jis nežino Lietuvos įstatymų, todėl negalėjo jų pateikti. Ar buvo teikiamos deklaracijos, jis nežino, nieko jų teikti neprašė. 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte parašas yra ne jo. Jis tą dieną, kai buvo atvykęs pirkti firmą, buvo gavęs apie 3-4 dokumentus ir antspaudą, daugiau jokių dokumentų gavęs nebuvo. Jam buvo pažadėta, kad vėliau bus surinkti visi dokumentai bei atsiųsti jam. Antspaudas yra pas jį, jo niekur nenaudojo. D. B. nepažįsta. Mano, kad jis su tos įmonės pirkimu buvo apgautas (t. 3, b. l. 72–77).
Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. birželio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl O. K. apklausos, ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 18 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus tarnybinėse patalpose, dalyvaujant vertėjai D. Z., rusų kalba nuotoliniu būdu buvo apklaustas liudytojas O. K., kuris iš esmės davė analogiškus parodymus bei patvirtino aplinkybes, nurodytas minėtame jo kaip liudytojo apklausos protokole (t. 4, b. l. 158–160). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kaip liudytoja buvo apklausta minėtą O. K. apklausą atlikusi Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji tyrėja V. Z., kuri paaiškino, jog O. K. ji tuo metu apklausė kitame jos atliekamame ikiteisminiame tyrime, nesusijusiame su D. B., buvo minima įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos teigimu, buvo sulaikytas automobilis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo teikiamas muitinės procedūrai ir buvo nustatyta, jog galimai suklastotas automobilio VIN kodas. Pardavėjas buvo Rusijos pilietis, pirkėjas lyg ukrainietis, o sutarties viršuje buvo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo nurodytas transporto priemonę įsigijęs O. K., kuris veikė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes pirkėjas sutartyje buvo nurodytas įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos V. Z. teigimu, dėl nurodytų priežasčių ji ir apklausė O. K.. Tuo metu iš VĮ ,,Registrų centras“ buvo gauti duomenys apie D. B., kaip asmenį, dirbusį įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl minėtame ikiteisminiame tyrime D. B. ji apklausė kaip liudytoją. D. B. jai nurodė, jog kažkada dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, bet daugiau nieko nekomentavo (t. 49, b. l. 149–150). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje, taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo perskaitytas tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas dėl O. K. apklausos ir tokiu būdu liudytojo O. K. parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, liudytojo O. K. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami tik kaip vienas iš įrodymų šaltinių, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir neturėjo lemiamos reikšmės pirmosios instancijos teismui nuteistąjį D. B. pripažįstant kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. O. K. parodymai nėra vieninteliai ar lemiantys D. B. kaltę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip minėta, šio liudytojo parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių ir vertinami kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.
Atsakant į nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentą, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ne tik BPK nuostatos, bet ir jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, pažymėtina, kad šiame kontekste svarbu, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą ir rungimosi principai. Teisingas (sąžiningas) procesas ir rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teisė į gynybą teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pačiam ir (ar) per gynėją dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinamą gynybos teisių apribojimą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016). Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėl to nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, 116 punktas).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl karo veiksmų Ukrainoje nepavyko surasti ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojo Ukrainos piliečio O. K.. Apeliacinės instancijos teismui prokurorė pateikė teisinės pagalbos prašymo vykdymo medžiagą, gautą iš Ukrainos Respublikos, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas kreipėsi į Ukrainos prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu apklausti liudytoją O. K. šioje baudžiamojoje byloje. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Ukrainos teisėsaugos pareigūnai, vykdydami teisinės pagalbos prašymą, siekė apklausti O. K., tačiau dėl vykstančio karo Ukrainoje ir dėl to, kad Donecke Ukrainos teisėsaugos pareigūnai neturi galimybės atlikti procesinius veiksmus, O. K. iškvieti į apklausą nepavyko (t. 49, b. l. 56–111). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo D. B. ir jo gynėjo pastangomis buvo bandoma organizuoti liudytojo O. K. apklausą vaizdo konferencijos būdu, tačiau suplanuotos apklausos metu su liudytoju nepavyko susisiekti. Nepavykus susisiekti su liudytoju O. K. ir jo apklausti vaizdo konferencijos būdu, nuteistojo D. B. gynėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui antstolio A. S. 2023 m. gegužės 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kaip D. B. antstolio kontoroje planšetiniame kompiuteryje esančios programėlės ,,WhatsApp“ pagalba susisiekia su asmeniu O. K. bei D. B. ir advokatas I. B. užduoda asmeniui O. K. klausimus, į kuriuos minėtas asmuo pateikia atsakymus, nuotolinio pokalbio eiga užfiksuota vaizdą ir garsą fiksuojančia įranga (t. 49, b. l. 173–184). Kas yra liudytojas baudžiamajame procese, nustatyta BPK V skyriaus Pirmajame skirsnyje (BPK 78–83 straipsniuose). Liudytojo apklausos tvarką ikiteisminio tyrimo metu reglamentuoja BPK 183 straipsnis, pagal kurį liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu minėtame straipsnyje nustatyta tvarka atlieka prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Liudytojo apklausos tvarką bylos nagrinėjimo teisme metu nustato BPK 279 straipsnis, pagal kurį liudytojo apklausą atlieka teisiamojo posėdžio pirmininkas, o kiti proceso dalyviai gali liudytojui užduoti klausimus. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės asmenį apklausti kaip liudytoją nei pačiam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, nei jo gynėjui. Remiantis išdėstytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis liudytojo apklausos tvarką baudžiamajame procese, nuteistojo D. B. gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 635 straipsnyje yra nustatyta, kas yra faktinių aplinkybių konstatavimas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi, o 3 dalyje nurodyta, kad faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Tokio teismo pavedimo nagrinėjamu atveju nebuvo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo O. K. apklausti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau vien dėl šios priežasties negalima daryti išvados, jog liudytojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai, kaip tą reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, patikrino, yra niekiniai ir jais remtis nagrinėjant bylą negalima. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojo O. K. parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje ir vertinami kitų byloje surinktų įrodymų viseto kontekste. Susipažinus su liudytojo O. K. apklausos protokolo turiniu matyti, kad jis apklaustas pakankamai detaliai, parodant jam bylai reikšmingus dokumentus, visos reikšmingos faktinės aplinkybės yra išaiškintos, o nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokie kiti klausimai, galimai lemsiantys D. B. versijos patvirtinimą ir kitokį teismo sprendimą, nėra užduoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje buvo pažeista D. B. teisė į teisingą (sąžiningą) teismą ar nesilaikyta rungimosi principo.
Iš 2021 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta informacija DVD diske, į kurį informacija buvo įrašyta 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiūrint iš D. B. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“ bei atspausdinta 116 nuotraukų jpg formate. Iš atspausdintų failų/nuotraukų, palyginus nuotraukų duomenis su duomenimis, gautais iš AB ,,Šiaulių bankas“ su 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-20-07424-c – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašais, matyti, kad 38 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su pinigų likučiais sąskaitose prisijungimo dienai; 32 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su elektroniniais mokėjimo nurodymais, atliekamais 2019 m. spalio 31 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu, prisijungus per Elektroninę bankininkystę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuotas ekranas su 2019 m. gruodžio 13 d. atliktų finansinių operacijų sąrašu/sąskaitos išrašu; 4 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 12 d. atliktų finansinių operacijų sąrašu/sąskaitos išrašu; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuotas ekranas prisijungus 2019 m. spalio 9 d. per Elektroninę bankininkystę prie AB „Šiaulių bankas“ interneto svetainės; 21 nuotraukoje yra nufotografuoti mokėjimo nurodymai, atlikti per AB „Šiaulių bankas“ padalinį, pervedant pinigines lėšas 2019 m. gegužės 22 d. – 2020 m. sausio 6 d. laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų; 4 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su prisijungimu prie Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės; 6 nuotraukose yra nufotografuotos 2019 m. gegužės 5 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo deklaracijos; nuotraukose failų (duomenys neskelbtini) yra nufotografuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei elektroninis laiškas lizingui; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuota 2019 m. lapkričio 29 d. dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita UAB (duomenys neskelbtini) 3 260,00 Eur; 3 nuotraukose yra nufotografuoti įmonių MB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios turėjo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, rekvizitai; 3 nuotraukose - (duomenys neskelbtini) prisijungimai prie banko (t. 5, b. l. 10–14, 18–19, 20–154).
2021 m. vasario 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus VMI pažymą, rastą kratos D. B. gyvenamojoje vietoje metu, nustatyta, jog tai yra VMI e. portalo dokumentas „Duomenys apie mano VMI atstovą“, kur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), „Mano VMI atstovas“ yra D. B., elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktos teisės teikti deklaracijas ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, teisių galiojimo laikotarpis 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 2020 m. sausio 1 (t. 5, b. l. 10–14, 15–17).
Iš VĮ „Registrų centrui“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2018/9/1 bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. D. B. paskyrė save, suteikiant pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas; 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimu D. B. suteikė įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorei B. B. J. (B. J.) elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus bei gauti Nekilnojamojo turto registro paslaugas, elektroniniu būdu pasirašyti, teikti ir gauti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis; 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. įgaliojo B. J. arba R. S. atstovauti tvirtinant bendrovės dokumentus notarų biure, registruojant bendrovės įstatų pakeitimus juridinių asmenų registre, elektroniniu būdu teikiant duomenis JAR ir kt.; 2018 m. rugsėjo 7 d. Prašymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas D. B., prašymą pasirašė B. B. J.; 2018 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. B. sprendimu Nr. 2018/9/2 nutarta pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresą į (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2019 m. birželio 25 d. bendrovės direktoriumi bus O. K., suteikiant pirmojo parašo teisę banke bei visas teises, taip pat visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, pasirašant sutartis, dalyvaujant derybose ir visais kitais būdais prezentuojant bendrovę; 2019 m. birželio 25 d. Prašymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku įregistruotas O. K., prašymą pasirašė B. B. J.; 2019 m. liepos 16 d. Prašymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruotas O. K., prašymą pasirašė B. J. (t. 1, b. l. 83–93, 94–98).
Byloje esančiame 2021 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus D. B. prie 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokolo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 7 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, matyti, jog „Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas“ (kopija) yra tokio turinio: surašymo data „2019-06-07“, surašymo vieta (duomenys neskelbtini), tekstas „Aš, D. B., ryšium su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu perduodu UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus dokumentus naujam akcininkui ir direktoriui O. K. g. m. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Dokumentų sąrašas: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai (originalai) (1 segtuvas); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų segtuvai (5 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antspaudai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimų segtuvai (7 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sodros, VMI ataskaitų segtuvai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko išrašų segtuvai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos aprašas; Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Aš, D. B., dokumentus perduodu O. K.. Aš, O. K. dokumentus priėmiau. Pasirašo D. B., O. K., patvirtinama įmonės antspaudu (t. 3, b. l. 135–137, 140; t. 46, b. l. 74).
Iš 2021 m. vasario 19 d. apžiūros protokolų matyti, kad 2021 m. vasario 19 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš I. P., adresu (duomenys neskelbtini), paimtas nešiojamas kompiuteris DELL 29683684550 buvo apžiūrėtas. Jame rasti failai: žyma „(duomenys neskelbtini)“ pažymėti failai „Perdavimo aktas.doc“ ir „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“. Failų turinys atspausdintas (Priedas Nr. 1, 2 lapai). Atlikus failų metaduomenų analizę, galima teigti, kad failas „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“ sukurtas failo „Perdavimo aktas.doc“ pagrindu. Abiejų failų atveju sutampa nurodomas failų turinio autorius („pc“), failų paskutinio spausdinimo data („2004-08-12 08:28“), failo pavadinimas („UAB ,, (duomenys neskelbtini)“). Šie metaduomenys saugomi failo viduje, todėl nesikeičia perkeliant failą arba darant jo kopiją; failo „Perdavimo aktas.doc“ įrašymo į SanDiska, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), data 2020-06-11. Failo „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“ sukūrimo diske data 2020 m. rugsėjo 7 d. (t. 3, b. l. 117–120, 121–123).
Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimas Nr. 1, kuriame išdėstyta, kad įgaliojimas surašytas 2019 m. liepos 16 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama O. K., veikiančio pagal įstatus, įgalioja D. B. savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įgaliotojo vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas, patvirtinti parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę (tik juridiniam asmeniui), savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis įgaliotojo vardu sudaryti ir pasirašyti banko sąskaitų sutartis bei bankų teikiamų elektroninių paslaugų teikimo ir mokėjimo kortelių išdavimo sutartis, gauti įgaliotojo vardu išduotas bankų mokėjimo korteles (jų slaptažodžius, PIN kodus, kitas elektroninių paslaugų teikimo indentifikavimo priemones) ir kt. Įgaliojimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. imtinai. Pasirašo direktorius O. K., antspaudas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 135–137, 139; t. 6, b. l. 136).
Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 28 d. Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutarties matyti, kad tarp Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. B., pasirašyta 2018 m. gruodžio 28 d. Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutartis (t. 40, b. l. 32–34).
Muitinių informacinių sistemų centro 2020 m. spalio 28 d. rašte Nr. (11.1)1S-1823 nurodyta, kad tranzito deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė muitinės tarpininkai: UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir turi vieną registruotą atstovą. Tikėtina, kad importo deklaracijos buvo teikiamos naudojant UAB (duomenys neskelbtini) sukurtą programinę įrangą, nes sistemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) išduotas sertifikatas. Iš importo deklaracijų, įformintų Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 17 d. – 2019 m. birželio 5 d. laikotarpiu V. J., 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu - D. B., 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu A. Š.. Iš importo deklaracijų, įformintų Vilniaus teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 7 d. –2019 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu D. B. (t. 25, b. l. 79, 80–82; t. 40, b. l. 31, 35–38).
Iš 2020 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta informacija kompaktiniame diske, gautame iš AB ,,Šiaulių bankas“, matyti, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų per elektroninę bankininkystę jungėsi: 2018 m. birželio 29 d. – 2018 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu jungėsi iš IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas T. M.; 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. gegužės 9 d. laikotarpiu jungėsi iš IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas B. B. J.; 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu jungėsi iš IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas D. B.; 2019 m. liepos 12 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu jungėsi iš IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas O. K.. Vartotojų T. M., D. B. ir O. K. IP adresas (duomenys neskelbtini) sutampa bei vartotojų D. B. ir O. K. IP adresas (duomenys neskelbtini) sutampa (t. 6, b. l. 82, 83–200).
Apžiūrėjus banko pateiktą vaizdo medžiagą nustatyta, kad D. B. užfiksuotas prie terminalo, jungiantis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų: 2020 m. sausio 13 d. – (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 22 d. –(duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 5, 6).
Iš 2020 m. birželio 23 d. paklausimo Nr. 25/12-1-4-10007, 2020-06-23 Nr. 140 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 140, 2020 m. birželio 25 d. paklausimo Nr. 25/12-1-4-10067 ir 2020 m. liepos 7 d. Nr. 149 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 149 matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas išorinių (duomenys neskelbtini) UAB valdomo tinklo vartotojų grupei, naudojančiai vidinę IP adresų sritį. Pagal pateiktus duomenis, yra užfiksuoti susijungimai iš vidinio IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P. (t. 7, b. l. 47–53).
Iš 2020 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2020 m. vasario 3 d. priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 55).
Iš 2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta informacija kompaktiniame diske, gautame 2020 m. gegužės 28 d. raštu iš AB ,,Šiaulių bankas“, 2020 m. birželio 22 d. apžiūros protokolas, AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. spalio 9 d. raštas Nr. 20-1869E, 2020 m. birželio 23 d. paklausimas Nr. 25/12-1-4-10007, 2020 m. birželio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 140, 2020 m. birželio 25 d. paklausimas, Nr. 25/12-1-4-10067, 2020 m. liepos 7 d. Nr. 149 UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 149, 2020 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas matyti, kad: 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 4 d. laikotarpiu su D. B. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 120 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 5 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu su D. B. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 8 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 39 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. liepos 24 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 5 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 79 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2019 m. gruodžio 12 d. – 2019 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 13 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. lapkričio 21 d. – 2019 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 6 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. spalio 17 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 28 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 4–19).
Iš 2020 m. liepos 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašto Nr. (14.5.20 E)R-3179 ir pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini)“, kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2020 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 33–37).
Iš 2020 m. spalio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašto Nr. (14.5.20 E)R-4943 ir pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje veiksmus atlikinėjo (rinkmenų įkėlimas, PVM sąskaitų faktūrų duomenų koregavimas, registro pildymas ir pateikimas): 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 28 d. išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini),kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 21 d. išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini)“, kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2019 m. lapkričio 21 d. išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2020 m. vasario 10 d. išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 40–46).
Nuteistojo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama išdėstytų faktinių duomenų, susijusių su prisijungimais prie įvairių įstaigų sistemų D. B. vardu, analizei, nurodoma, kad, sprendžiant iš prisijungimų intensyvumo finansinėms operacijoms atlikti, kurios užtrunka, D. B. praktiškai turėjo nepertraukiamai būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir naudotis bendrovės kompiuteriais. Taip pat nuteistasis pažymi, kad nors bylos duomenimis nustatyta, kad muitinės deklaracijos būdavo teikiamos jo vardu, kurioms pildyti reikėdavo specialių žinių, tačiau jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, kad jis specialiomis programomis būtų teikęs importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juolab mokėjo programomis naudotis. Šį apeliacinio skundo argumentą D. B. grindžia liudytojo V. J. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais apie tai, kad jam pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 69 vnt. importo deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kuriose nurodyta, kad jas užpildė V. J., jis nepildė. Liudytojas V. J. paaiškino, kad jo vardu šias deklaracijas galėjo pateikti ir kiti vadybininkai, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visa kompiuterinė įranga buvo sujungta tarpusavyje, todėl visi bendrovės darbuotojai naudojosi ta pačia programa (duomenys neskelbtini) ir, visiems darbuotojams pildant deklaracijas, į Muitinę ėjo duomenys, kad deklaracija pildo jis. Liudytojo teigimu, D. B. ateidavo pas T. M., bet ką atėjęs veikdavo, jam nėra žinoma, D. B., prisėdusio prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio, nėra matęs (t. 47, b. l. 93). Kaip liudytojas apklaustas E. B., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbantis muitinės tarpininko atstovu, taip pat nurodė, kad jo sertifikatu bendrovėje galėjo naudotis ir kiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie pildė deklaracijas. Pagrindinė programa yra viename kompiuteryje, o kiekvienas dirbantis turi savo darbo vietą. Nė vieno iš jų kompiuteris nėra rakinamas ir bet kas gali prisėsti ir daryti ką nori. D. B., sėdintį prie kompiuterio, yra matęs, o kiek kartų, pildė ar ne, nepamena, matydavo D. B. prie E. A. kompiuterio. Liudytojas E. B. apie deklaracijų užpildymą, pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinėje įrangoje įdiegta muitinės programa (duomenys neskelbtini), kuriose deklarantų atstovu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokių deklaracijų, kuriose deklarantų atstovu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats nepildė, mano, kad šias deklaracijas pildė pats D. B., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kuris dažnai būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose ir galėjo pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine įranga su įdiegta muitinės programa (duomenys neskelbtini). Ar D. B. mokėjo pildyti muitinės deklaracijas, liudytojas teigė nežinantis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo brolis G. B. pats muitinės tarpininko atstovas, mano, kad D. B. muitinės deklaracijas pildyti mokėjo. Aptartų faktinių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad liudytojo V. J. parodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su muitinės deklaracijų teikimu D. B. vardu, bet priešingai – patvirtina, kad dėl griežtos kontrolės nebuvimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiais stacionariais kompiuteriais su juose įrengta muitinės programa (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis ne tik sertifikatus teikti deklaracijas turintys darbuotojai, bet ir kiti asmenys – tarp jų ir nuteistasis D. B., ką pastarasis ir darė. Nuteistojo aiškinimai, kad jis neturi reikiamų žinių užpildyti muitinės deklaraciją, vertintina tik kaip deklaratyvi nuteistojo pasirinkta gynybos versija.
Siekiant visapusiškai išnagrinėti jau minėtus nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su prisijungimais prie įvairių sistemų D. B. vardu, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos skyriaus ekspertas L. Markūnas. Ekspertas paaiškino, jog visi kompiuteriai prijungti prie kompiuterių tinklo turi savo IP adresus. Įstaigoje sujungti kompiuteriai dažniausiai turi vidinius IP adresus, kuriuos suteikia tinklo administratorius. Kiekvienas kompiuteris turi savo vidinį IP adresą. Kad būtų galima išeiti į internetą, reikia turėti išorinį IP adresą. Jo struktūra yra tokia pati, tik yra tam tikros sritys, išskirtos kaip vidiniai adresai, o visi išoriniai adresai yra unikalūs ir internete jau šiuos adresus suteikia interneto tiekėjas. Žmogus, atėjęs į įstaigą, kurioje yra vidinis ir išorinis tinklas, ir prisijungęs su savo įrenginiu bet kur, tai rodys įmonės, o ne jo IP adresą, tai yra rodys tą IP, su kuriuo išeinama į internetą. Tokia pati situacija yra ir tada, kai, pavyzdžiui, ateini pas ką nors į svečius ir žaidi su savo telefonu, tai rodys tą IP adresą, su kuriuo išeinama į internetą. Be IP adreso nėra galimybės jungtis prie valstybinės institucijos iš nenustatyto IP adreso. Naudotoją nustatinėja tas, kas priskiria tam naudotojui IP adresą. Tai interneto paslaugų tiekėjas arba kita įstaiga, kuri turi tą IP adresą (t. 49, b. l. 167–168). Šiuos eksperto paaiškinimus įvertinus kontekste su liudytojų M. K., E. B., V. J., T. M., E. A. parodymais apie tai, kad D. B. dažnai lankydavosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, netgi naudojosi ten buvusiais stacionariais kompiuteriais, taip pat liudytojos I. P. parodymais apie tai, jog D. B. lankydavosi jos namuose, ji D. B. konsultuodavo, darytina išvada, kad D. B. turėjo galimybę su savo mobiliais įrenginiais prisijungti prie įvairių įstaigų sistemų ir būtent D. B., o ne kas nors kitas, tiek iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tiek iš I. P. namų, o taip pat ir iš kitų vietų, kurios pagal IP adresus nebuvo nustatytos, daugybę kartų jungėsi tiek prie bankinių sistemų, tiek prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemų ir atliko įvairias operacijas. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. gegužės 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. S-14-3228, CDB duomenų – Lietuvos Respublikos sienos kirtimas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Ukrainos piliečiui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje pateikti duomenys, kad užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sieną 2019 m. liepos 11 d.(atvyko), 2019 m. liepos 12 d. (išvyko), 2019 m. gruodžio 16 d. (atvyko), 2020 m. kovo 10 d. (išvyko) (t. 4, b. l. 85, 126–129). Iš 2020 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento rašto Nr. (25.3.1E)-22-1382 matyti, kad Ukrainos pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Iš O. K. paso kopijoje esančių atžymų matyti, kad O. K. į Lenkiją atvyko/ išvyko 2019 m. gegužės 16 d./ 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m gegužės 23 d./ 2019 m. gegužės 24 d., 2019 m. birželio 13 d./ 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. rugsėjo 12 d./ 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. lapkričio 27 d.; į Lietuvą atvyko/ išvyko 2019 m. liepos 11 d./2019 m. liepos 12 d. (t. 4, b. l. 88–108). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo ir pateiktų dokumentų, CDB duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. K. važiavo į tarptautinius reisus po Europą. Su O. K. sudaryta darbo sutartis 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. 7021, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. gruodžio 17 d. (žr. pakeitimus). Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 m. sausio - birželio mėnesius matyti, kad O. K. pradėjo dirbti 2019 m. gruodžio 17 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. kovo 6 d. dirbo tarnybinėje komandiruotėje; nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 13 d. buvo kasmetinėse atostogose; nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. buvo nemokamose atostogose; nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pravaikštos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) atleistas už pravaikštas 2020 m. rugpjūčio 13 d. (t. 4, b. l. 110–124, 125). Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. S/5903 ir 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S/6140 matyti, kad O. K. vardu sąskaita AB „Swedbank“ Šiaulių KAC atidaryta 2019 m. gruodžio 18 d., sąskaitoje finansinės operacijos vyko nuo 2020 m. sausio 13 d., iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. kovo 6 d. pirkiniai vykdyti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų (t. 4, b. l., 137–149). Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. K., faktiškai nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, juo labiau niekada nebuvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose ar I. P. namuose, iš kur, kaip nustatyta anksčiau nurodytais bylos duomenimis, buvo atlikta daugybė finansinių operacijų, pasinaudojus O. K. prisijungimo kodu, iš tiesų fiziškai neturėjo galimybės veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad koks nors kitas asmuo, o ne D. B., kuris veikė pagal suklastotą O. K. įgaliojimą jam, atliko įvairias finansines operacijas, pasinaudojęs O. K. prisijungimo kodu, juo labiau iš tokių vietų, kuriose dažnai lankydavosi D. B. (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, I. P. namai) ir nenustatyta, kad tose vietose būtų lankęsis O. K..
Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas iš esmės atitinka ir paties D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei leidžia daryti išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent D. B. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir jai vadovavo, disponavo bendrovės dokumentais, lėšomis ir elektroninės bankininkystės įrankiais, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra D. B. teisme duoti parodymai bei apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo, visus bendrovės reikalus tvarkė T. M., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis perleido O. K. T. M. nurodymu, o visi tam reikalingi dokumentai buvo parengti be jo žinios. Šiuos D. B. aiškinimus paneigia liudytojos B. J. parodymai, jog dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ji rengė D. B. prašymu, pastarasis jai išsakė pageidavimus, kas turėtų būti padaryta, ir tais klausimais keletą kartų su ja konsultavosi. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi tokie liudytojos B. J. parodymai iš esmės atitinka ir paties D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas T. M. taip pat kategoriškai paneigė kokiu nors būdu tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar ją įtakojęs. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų ir jau aptartų įrodymų visetą, neturi pagrindo abejoti liudytojo O. K. parodymais apie tai, kad įsigijęs bendrovės akcijas, jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nevadovavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio negaudavo, sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesudarė, jis pats jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikė ir nieko apie tai neprašė, jis to padaryti ir negalėjo, nes nežino Lietuvos įstatymų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos matyti, kad D. B. priskaičiuota už 2019 metus 4 210,92 Eur darbo užmokesčio suma ir išskaičiuota 842,18 Eur pajamų mokesčio, tuo tarpu O. K. darbo užmokestis nepriskaičiuotas (t. 1, b. l. 129–130). Byloje surinktų įrodymų viseto analizė leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. būdamas direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, realiai ir faktiškai vadovavo šios bendrovės veiklai.
D. B., nurodytais laikotarpiais būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir faktiniu vadovu, turėjo teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalis buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įmonės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Kaip matyti iš liudytojų M. K., B. J., T. M., J. D., D. T., N. Ž. parodymų, visi šie asmenys su D. B. bendravo kaip su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jiems nekilo abejonių, kad D. B. yra bendrovės direktorius. Liudytoja I. P., nors ir tvirtino, jog tiksliai nežinojo, kuo užsiima D. B., tačiau nurodė supratusi, kad jis užsiima automobilių prekyba ir yra įmonės vadovas. Liudytojas D. D. nurodė, kad turėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kurį jam suteikė įmonės direktorius D. B.. Pagal įgaliojimą jis įnešė pinigus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB ,,Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. – 30 850 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 22 100 Eur, 2019 m. liepos 10 d. – 51 000 Eur. Liudytojas D. T. nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2019/07/08 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. B.. Liudytojas N. Ž. parodė, kad per I. P. įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi D. B., iš darbo jį atleido taip pat bendrovės direktorius D. B.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu D. B. pateikė tranzito deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, daugybę kartų D. B. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų per elektroninę bankininkystę, D. B. su savo prisijungimo kodu atliko daugybę finansinių operacijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, būtent D. B. nagrinėjamu laikotarpiu daugybę kartų jungėsi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemio ir ten atlikinėjo įvairius veiksmus (rinkmenų įkėlimas, PVM sąskaitų faktūrų duomenų koregavimas, registro pildymas ir pateikimas) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Išdėstytų faktinių duomenų visetas paneigia nuteistojo D. B. aiškinimus, kad jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, visiškai nesidomėjo įmonės veikla ir į ją nesigilino, nesirūpino buhalterinės apskaitos tvarkymu bei leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. B. byloje aptariamu laikotarpiu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir faktiniu vadovu, turėjo teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, būtent tą D. B. aktyviais veiksmais ir darė. Liudytojos M. K. parodymais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji pagal jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. dokumentus. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir D. B., tik nurodė, jog turėtus bendrovės dokumentus vėliau perdavė O. K. pagal 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad ji iš interneto atsisiuntė dokumentų priėmimo-perdavimo akto šabloną ir D. B. prašymu sudarė minėtą 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų priėmimo‑perdavimo aktą, o apžiūrėjus I. P. paimtą nešiojamąjį kompiuterį nustatyta, kad šio dokumento failo sukūrimo diske data 2020 m. rugsėjo 7 d. Taigi, nekyla abejonių dėl to, kad šis dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo sukurtas atgaline data, praėjus daugiau nei metams po D. B. nurodyto dokumentų perdavimo momento, ir nurodytu laiku negalėjo būti O. K. pasirašytas, tokiu būdu išreiškiant tikrąją O. K. valią. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1562595-21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog D. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, disponavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, siekdamas nuslėpti įmonės veiklą ir tokiu būdu išvengti mokesčių, šiuos dokumentus paslėpė ir mėgino melagingai įtikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, neva dokumentus perdavė O. K.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. veikoje yra visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.
Liudytojos B. J. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko O. K. sprendimą pagal D. B. pateiktus duomenis parengė ji, įrašydama D. B. nurodytus duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. darbo sutartis su bendrovės direktoriumi D. B. nutraukiama bei bendrovės direktoriumi nuo 2019 m. birželio 25 d. skiriamas O. K., o D. B. pateikus jai šį O. K. vardu pasirašytą dokumentą, ji 2019 m. liepos 15 d. 11:36:31 val. pasirašė jį savo elektroniniu parašu bei pateikė 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu būdu VĮ Registrų centrui. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir D. B.. Tuo tarpu, kaip matyti iš liudytojo O. K. parodymų, jis kategoriškai paneigė pasirašęs tiek šį, tiek kitus D. B. inkriminuotame kaltinime nurodytus dokumentus ar ką nors apie juos žinojęs. Jau minėta, kad nekelia abejonių byloje nustatytos aplinkybės, jog 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas D. B. prašymu I. P. buvo sukurtas atgaline data, todėl negalėjo būti O. K. pasirašytas nurodytu laiku, kaip ir 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimas Nr. 1, nes tiesiog šių dokumentų sukūrimo metu O. K. nebuvo Lietuvos Respublikoje. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad D. B., turėdamas aiškų motyvą ir tikslą klastoti kaltinime nurodytus dokumentus - nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetą, veikdamas pats, taip pat per nenustatytus asmenis bei jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuvokusias B. J. ir I. P., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Šioje D. B. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl D. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu šio nusikaltimo padarymu.
Iš byloje esančios 2021 m. liepos 9 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1562595-21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir jos priedo Nr. 16 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. 107 atvejais pirkimo-pardavimo sutartimis pagrindė automobilių pardavimus, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mokestinių laikotarpių: 2019 m. 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 mėn. (10 vnt.) PVM deklaracijose (Forma FR0600), deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – 11 laukelyje nedeklaravo 426 943 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 89 657 Eur PVM – 29 laukelyje nedeklaravo 89 657 Eur pardavimo PVM, t. y. nedeklaravo pardavimų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir pažymas-sąskaitas (t. 44, b. l. 25; t. 45, b. l. 47–52). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2019 m. sausio, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas: 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. vasario 22 d., 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. gegužės 2 d., 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. birželio 26 d., 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. liepos 26 d., 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. spalio 24 d., 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. vasario 10 d., 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją 2020 m. vasario 10 d. Deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. (t. 1, b. l. 139, 142, 144, 145, 146, 147, 148, 150, 152, 156).
Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartais paties D. B., liudytojų V. J., M. K., E. A., T. M., E. B., D. T., I. P., J. D. parodymais nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama D. B., vykdė veiklą ir gaudavo pajamas. Iš liudytojų R. K., L. K., D. S., S. U., M. K., A. V., T. M., Č. K., L. B. parodymų matyti, jog jie įsigijo automobilius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir į šios bendrovės sąskaitą pervedė gana dideles pinigų sumas. Aplinkybę, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą automobiliais, patvirtina fizinių ir juridinių asmenų pateikti dokumentai bei Valstybės įmonės „Regitra“ pateikti transporto priemonių registracijos dokumentai ir jų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad tarp pateiktų transporto priemonių dokumentų yra 167 vnt. pažymų-sąskaitų ir 2 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 169 transporto priemones įvairiems pirkėjams už 379 010,00 Eur (t. 2, b. l. 169–170, 171, 193–199, t. 3, b. l. 28–29, 30, t. 9, b. l. 175–180, 185, 187, t. 11, b. l. 147–151, 153, 154–156, t. 12, b. l. 1–7, 11, 13, 18–19, 20–196; t. 13, b. l. 1–197; t. 14, b. l. 1–199; t. 15, b. l. 1–198; t. 16, b. l. 1–196; t. 17, b. l. 1–141; t. 19, b. l. 137–138, 139–199; t. 20, b. l. 1–194; t. 21, b. l. 1–198; t. 22, b. l. 1–26).
Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iš transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, bei elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. B. nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. D. B. veikė tikslingai ir sąmoningai, t. y. tiesiogine tyčia. Kadangi dėl neteisėtos D. B. veikos buvo išvengta 89 657 Eur, t. y. daugiau nei 750 MGL, mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, D. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Šioje baudžiamojoje byloje D. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 220 straipsnio 2 dalies 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtų dviejų D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.). Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsakomybė kyla tam, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, o pagal minėto straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Taigi, kaip matyti pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją pasikeitė mokesčių, kurių siekiama išvengti pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, sumos, t. y. pagal minėto straipsnio 2 dalį išvengtų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių suma turi viršyti 900 MGL. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtos D. B. veikos buvo išvengta 89 657 Eur mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, tad ši suma viršija ir pagal naują įstatymo redakciją nustatytą 900 MGL dydžio sumą. Be to, nauja įstatymo redakcija už šios nusikalstamos veikos padarymą įtvirtina alternatyvią bausmę laisvės atėmimui – baudą.
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje D. B. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.
Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, D. B. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.), perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.).
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas, kaip minėta, pasikeitė 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijai. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančios bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei aptartam teisiniam reguliavimui, nei klausimas dėl juridiniam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei kiti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nesvarstomi ir dėl jų šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakoma.
Dėl bausmės
Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dvi iš trijų D. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
D. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorija, viena, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta nei D. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nors jis ir nepripažino kaltės, tačiau nurodė jam žinomas faktines bylos aplinkybes, jis pripažino, jog būdamas vadovu, aplaidžiai vykdė įstatymu priskirtas bendrovės vadovo funkcijas, todėl apgailestavo/gailėjosi, kad kilo tokios neigiamos pasekmės. Tokios aplinkybės, nuteistojo manymu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina jo veiksmuose buvus lengvinančių aplinkybių. Su šiuo D. B. apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Kaip matyti iš nuteistojo D. B. pozicijos viso bylos proceso metu, apie padarytas nusikalstamas veikas nuteistasis papasakojo ir savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, D. B. neigė padarę jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bandė perkelti kitiems asmenims (T. M., O. K.). Tokia nuteistojo D. B. pozicija ir parodymų apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes keitimas nelaikytini kaltininko prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. D. B. apgailestavimo dėl savo elgesio ar dėl kilusių neigiamų pasekmių nepakanka aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Narinėjamu atveju ši sąlyga nėra nustatyta, nes D. B., keisdamas parodymus ir nebūdamas nuoseklus bylos proceso metu, tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbą ir sutrukdė operatyviai ištirti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą byloje.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. laikomas neteistu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra brandaus amžiaus, turi šeimą, paskutiniu metu nedirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, D. B. už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskyrė straipsnių sankcijose numatytą švelniausios rūšies, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę – baudą, baudų dydžius nustatė mažesnius nei BK 47 straipsnyje nustatytų baudų už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumatė, pirmosios instancijos teismas D. B. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šiuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, už minėto nusikaltimo padarymą nustatyta alternatyvi bausmė – bauda. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus šiuos pakeitimus ir D. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naują BK 220 straipsnio 2 dalies redakciją, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas paskirti nuteistajam D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), švelnesnę bausmės rūšį – baudą, baudos dydį nustatant mažesnį negu BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už sunkaus nusikaltimo padarymą vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. B. jau išdėstytų argumentų pagrindu skirtina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė. Taip pat nėra teisinio pagrindo koreguoti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. B. paskirtos bausmės.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir, atsižvelgiant į tai, kad D. B. laikomas neteistu, iš esmės teigiamai charakterizuojamas, prie subendrintos bausmės pridedama nedidelė dalis bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Nuteistajam D. B. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, neliko teisinio pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatų taikymą. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. B. atžvilgiu naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, šiuo nuosprendžiu paskirtas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su bausme, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti D. B. per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies 5 punkto, 8 punkto taikymo panaikinti.
Teisėjos Aušra Bielskė
Jūratė Jakubonienė
Virginija Liudvinavičienė